Civilinė byla Nr. e2S-1943-653/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19141-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo R.P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams R.P. P. ir Z. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų R. P. P. ir Z. G. 14 786,11 Eur skolos, 6 957,57 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo ribose ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Nurodo, kad atsakovai vengia grąžinti paskolą, jų nekilnojamasis turtas yra areštuotas kitų asmenų naudai, o negrąžintos paskolos suma fiziniams asmenims yra didelė, todėl yra reali tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įsiskolinimo sumos dydį, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Nurodė, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas atsakovų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo neesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bendrai ieškinio sumai, leidžiant atsakovams vykdyti atsiskaitymus su ieškovu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

A. R. P. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų ir nepateikė įrodymų. Ieškovas pateikė tik 2005 metais surašytą dokumentą, o į teismą kreipėsi tik po dešimties metų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis reikalavo tariamos skolos grąžinimo, kad atsakovai vengė grąžinti skolą, kad atsakovai tikrai gavo ieškovo pateiktame skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą, kad pinigų sumą atsakovams buvo perduota. Iš to spręstina, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškininių reikalavimų. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, šią aplinkybę pagrįsti ir įrodyti turi ieškovas. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Vien ieškinio kaina negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas abstrakčiai nurodė, kad atsakovai gali savo turtą perleisti tretiesiems asmenims, kad tuo atveju, kada ieškinio suma yra didelė ir atsakovas nesąžiningas, laikinosios apsaugos priemonės yra taikytinos. Atsakovai per dešimt metų galėjo atlikti bet kokius veiksmus, todėl neturi tikslo to daryti dabar, nes tikrai nėra skolingi ieškovui ir neturi jokio turto, kurį galėtų slėpti ir to niekada nedarė ir nedarys. Atsakovams yra 65 metai, vieninteliam turimam turtui – butui seniai nustatyta hipoteka, o dabar vykdomas išieškojimas, vienintelės gaunamos pajamos – senatvės pensija, iš kurios vos išgyvena, dėl to laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržytų atsakovus, jie netektų galimybės pragyventi.

Ieškovas A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo apelianto R. P. P. ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Nurodo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai civilinio ieškinio kaina yra didelė, atsakovas yra nesąžiningas ir šių aplinkybių visetas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas reikšdamas ieškinį nurodė, jog atsakovai vengia grąžinti paskolą, jų turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas kitų asmenų naudai, negrąžintos paskolos suma fiziniams asmenims yra labai didelė, todėl darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas savo reikalavimą grindė atsakovų ranka surašytu ir kiekvieno iš jų net dvejose vietose pasirašytu skolos rašteliu, kuriame jie be kita ko patvirtina, kad pinigines lėšas gavo. Nurodo, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas kreditorės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009).

Tik preliminariai įvertinus, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, gali būti sprendžiama dėl to, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiuo atveju ieškovas, siekdamas pagrįsti sutartinius santykius, prie ieškinio atsakovams dėl skolos priteisimo pridėjo 2005 m. birželio mėnesio skolos raštelį, todėl preliminariai sprendžiant ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, tačiau pažymima, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi įsitikinti, kad palankus teismo sprendimas bus priimtas.

Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo pasunkėjimui ar neįvykdymui motyvavo tuo, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma yra didelė. Vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y., ar skolininkų (atsakovų) turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl tokiu atveju aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip teigia atsakovai, vieninteliam jų turimam turtui – butui buvo nustatyta hipoteka, o hipotekos kreditorius šiuo metu vykdo išieškojimo procedūrą, taip pat į tai, kad vienintelės atsakovų gaunamos pajamos – senatvės pensija, iš kurios vos išgyvena, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimai nėra užtikrinti ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

Apibendrinant darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pagrįstai ir teisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atskirojo skundo netenkinus, iš atsakovo R. P. P. ieškovui A. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsižvelgus į tai, kad sprendžiamas klausimas teisiniu požiūriu nėra sudėtingas, priteistinų išlaidų suma mažintina iki 150 Eur.

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P. P. ieškovui A. M. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                                Jelena Šiškina