Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-11-19][nuasmeninta nutartis byloje][2S-2286-773-2015].docx
Bylos nr.: 2S-2286-773/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyrius 188764867 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjimas

                                                                       Civilinė byla Nr. 2S-2286-773/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24908-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.;3.4.4.5.

(S)

 

 

 

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. V., D. D., išvadą teikianti  institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius dėl I. V. pripažinimo neveiksnia.

 

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėja R. D. Kauno apylinkės teismui 2015 m. sausio 28 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame prašo I. V. pripažinti neveiksnia. Pareiškėjos R. D. teigimu, jos dukra I. V. turėtų būti pripažinta neveiksnia, nes serga psichikos liga (šizofrenija) ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nurodė, kad I. V. nuolat reikalingas gydymas. Pažymėjo, kad I. V. neapgalvotai skolinasi pinigus iš greituosius kreditus teikiančių įmonių. Pareiškėja R. D. 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti I. V. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtas butas yra areštuotas antstolių J. Ž., M. L., A. A., V. Z., kurie vykdo priverstinį išieškojimą iš I. V. priklausančio turto. Pažymėjo, kad I. V. kreipėsi į antstolį V. Z. su prašymu išduoti sutikimą parduoti areštuotą butą jos surastam pirkėjui su sąlyga, kad bus apmokėta skola ir antstolio vykdymo išlaidos. Pareiškėjos R. D. vertinimu, tikėtina, kad nekilnojamojo turto agentai, matydami neadekvačius I. V. veiksmus, gali tuo pasinaudoti ir realizuoti I. V. nuosavybės teise priklausantį butą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjos R. D. prašymą tenkino ir siekdamas apsaugoti I. V. turtą ir turtinius interesus, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo I. V. nuosavybės teisės priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, išanalizavęs pareiškėjos R. D. prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei atsižvelgęs į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, iš kurio matyti, kad I. V. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas dėl ko tiriamoji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat įvertinęs, tai, kad I. V. nesutikus su šiuo ekspertizės aktu, paskirta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė, padarė išvadą, jog siekiant apsaugoti I. V. turtą ir turtinius interesus, būtina byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti I. V. nuosavybės teise priklausantį butą.

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. V. (toliau - apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį. Apeliantės teigimu, ji norėdama grąžinti paimtas paskolas siekia parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad yra sudariusi preliminarią minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį. Pasak apeliantės, šiuo metu ji nėra pripažinta neveiksni, o pareiškėja R. D. nepagrįstai ją prašo pripažinti neveiksnia.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja R. D. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės įsipareigojimai kreditoriams atsirado 2010 m., 2012 m., todėl ji nepagrįstai teigia, jog ginčo butą nori parduoti tik dabar. Pažymi, kad galimai atsirado nekilnojamojo turto agentai, kurie matydami I. V. neadekvačius veiksmus siekia iš jos pasipelnyti. Pareiškėjos R. D. vertinimu, iš pateiktos preliminarios sutarties matyti, kad pirminė buto kaina 34 800 Eur ištaisyta į 24 800 Eur. Nurodo, kad apeliantė nesupranta kur gyvens pardavusi butą. Pasak pareiškėjos R. D., ji nesiekia užvaldyti I. V. turto, o nori apsaugoti savo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis priklauso I. V..

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmetamas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas pareiškėjos R. D. pareiškimas dėl I. V. pripažinimo neveiksnia. Pareiškėja R. D. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti I. V. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22). Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino. Apeliantės teigimu, šiuo metu ji yra veiksni ir turi teisę parduoti jai priklausantį butą.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1. ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2. nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės nesprendžia ginčo tarp šalių, o siekia apsaugoti galutinio teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią žalai atsirasti iki nebus išspręsta civilinė byla ir kitų teisinių tikslų priklausomai nuo CPK 145 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio. Visais atvejais teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu, tuo tarpu prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Teismui sprendžiant dėl globos paskyrimo pažeidžiamam asmeniui (dėl psichikos sutrikimo), bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio 2015 m. kovo 10 – 2015 m. balandžio 7 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto nustatyta, kad I. V. konstatuotas nenutrūkstamos eigos lėtinis psichikos sutrikimas: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (F25.1). Ekspertizėje nustatyta ir tai, kad dėl savo ligos pobūdžio ir šiuo metu esančių išreikštų emocijų, valios, mąstymo turinio ir valios sutrikimų, I. V. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b. l. 8-14). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad 2015 m. birželio 30 d. suinteresuotam asmeniui I. V. nesutinkant su minėta ekspertize buvo paskirta pakartotinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Taigi, nors apeliantė šiuo metu ir nėra pripažinta neveiksni, o eksperto išvada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akte aprašyta suinteresuoto asmens I. V. ligos istorija iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus bei jos psichikos būklė ekspertizės metu, leidžia daryti prielaidą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo galimai neveiksnaus asmens turto perleidimui, jam gali kilti neigiamų padarinių, todėl jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtina užtikrinti turto apsaugą (CPK 144, 185 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad nori parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytą aplinkybę patvirtina 2015 m. rugpjūčio 8 d. antstolio V. Z. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis netenkino I. V. prašymo leisti parduoti minėtą butą (b. l. 33-34) bei su atskiruoju skundu pateikta 2015 m. liepos 28 d. preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 45). Taip pat apeliantė pateikė 2015 m. birželio 22 d. tarpininkavimo sutartį parduodant nekilnojamąjį turtą Nr. (duomenys neskelbtini)bei kasos pajamų orderių kvitus, kurie taip pat patvirtina apeliantės ketinimus perleisti jai priklausantį butą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: medicininius dokumentus, ekspertizės išvadą, sprendžia, kad pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra sąlyga taikyti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog siekiant apsaugoti I. V. turtą ir turtinius interesus t. y. siekiant išvengti žalos, kuri kiltų suinteresuotam asmeniui I. V. pardavus jai priklausantį turtą, tikslinga iki I. V. veiksnumo klausimo išsprendimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto turto areštą, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, nebūtų įmanoma kitaip apsaugoti galimai neveiksnaus asmens turto ir tokia padėtis neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 491 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjas                                                                                                                                         Mindaugas Šimonis


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-1162-241/2015
  • CPK 218 str. Eksperto išvados įvertinimas
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės