
VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Liudos Arlauskienės,
sekretoriaujant Laurai
Žvirblienei,
dalyvaujant atsakovo
atstovui Vaidui Giršvildui,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.
G. skundą atsakovui Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybai dėl
sprendimo panaikinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas L. G. skunde prašė teismo panaikinti
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Eismo priežiūros
tarnyba) 2008-10-17 sprendimą „Dėl L. G. suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo“ Nr.
39-IL-961.
Paaiškino, kad apie ginčijamą sprendimą buvo informuotas
tik 2009-06-17. Pareiškėjo nuomone, Eismo priežiūros tarnybos vyriausiasis
specialistas R. V., spręsdamas
klausimą, ar pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam vairuoti transporto
priemones, viršijo savo įgaliojimus, kadangi jis nėra medikas ir neturi
specialių žinių. Minėtas pareigūnas pažeidė ir Viešojo administravimo
įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad administracinės
procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai
pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto
pranešimo pradėta administracinė procedūra.
Atkreipė dėmesį, jog teisė
vairuoti transporto priemones jam buvo atimta neįvykdžius jokio Kelių eismo
taisyklių pažeidimo, t. y. nebuvo jokio pagrindo taikyti Administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 27 straipsnio nuostatas, numatančias
specialiosios teisės atėmimą.
Nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame
teisme nagrinėjama byla dėl (duomenys neskelbtini)
Lt priteisimo pareiškėjo atstovaujamos bendrovės
naudai iš skolininko AB „Kanapa“ generalinio direktoriaus V. K., kuris yra artimas Vilniaus
miesto apylinkės prokuratūros I skyriaus vyriausiojo prokuroro A. D. giminaitis. Pareiškėjo
nuomone, A. D. ir jo
nurodymus vykdęs prokuroras G. B. savo veiksmais siekė apriboti pareiškėjo galimybę teikti
įrodymus šioje civilinėje byloje, todėl ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
Teigė, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 396 straipsnį nusiųsti
asmenį teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui leidžiama tik tuo atveju, kai
yra pakankamai duomenų, rodančių, jog kaip tik šis asmuo padarė baudžiamojo
įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas. Ekspertizę skyrę
pareigūnai tyčia pažeidė BPK 208, 209 straipsnius.
Atsakovas
Eismo priežiūros tarnyba atsiliepime nurodė, kad, gavusi Vilniaus miesto
apylinkės prokuratūros informaciją, kreipėsi į Valstybinį psichikos sveikatos
centrą su prašymu informuoti, ar Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos 2006
m. vasario 30 d. – kovo 28 d. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės
akte L. G. nustatyta liga (sutrikimas) patenka į sveikatos
apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 patvirtintoje Vairuotojų sveikatos
tikrinimo tvarkoje esantį ligų ir kitų sutrikimų, dėl kurių negalima vairuoti
transporto priemonių, sąrašą. Valstybiniam psichikos sveikatos centrui pateikus
išvadą, kad pareiškėjo susirgimas yra įtrauktas į Vairuotojų sveikatos
tikrinimo tvarkos 36.11 punkte nurodytą medicininę kontraindikaciją, kuriai
esant draudžiama vairuoti visų kategorijų transporto priemones, buvo priimtas
sprendimas atimti pareiškėjui suteiktą teisę vairuoti transporto priemones.
Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne Administracinių teisės pažeidimų
kodekso normomis, o Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1
dalies 2 punktu. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2008-06-17 rašte Nr.
E.2-2142 nurodė, kad Kaišiadorių rajono policijos komisariatas nustatė, jog L. G. jo deklaruotoje gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys
neskelbtini), Kaišiadorių r., negyvena. Dėl to iškviesti pareiškėją ir
supažindinti jį su sprendimu nebuvo galimybės. Skundžiamas sprendimas priimtas pareiškėjui
nedalyvaujant ir išsiųstas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą paštu.
Skundas
tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant
bylą nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2008-06-17 raštu Nr.
E.2-2142 prašė Eismo priežiūros tarnybos inicijuoti priešlaikinį pareiškėjo
sveikatos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar sveikatos būklė leidžia jam
vairuoti transporto priemones (b. l. 60). Prašymą grindė 2006 vasario 23 d. –
kovo 28 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 73. Šiame akte teismo
psichiatrų ekspertų komisija padarė išvadą, kad L. G. nuo
1999 m. iki šiol serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – organine
depresija (b. l. 69-75).
Eismo
priežiūros tarnyba 2008-07-31 raštu Nr. 39-S-4536 kreipėsi į Valstybinio
psichikos sveikatos centro direktorę, prašydama informuoti, ar aukščiau minėto
ekspertizės akto išvadoje L. G. nustatyta liga
(sutrikimas) patenka į Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkoje, patvirtintoje
sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu „Dėl profilaktinių sveikatos
tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ Nr. 301 (toliau – Tvarka) išdėstytą
ligų ir kitų sutrikimų, dėl kurių negalima vairuoti transporto priemonių,
sąrašą (b. l. 65).
Valstybinis
psichikos sveikatos centras 2008-08-11 rašte Nr. 20V-368 nurodė, kad esant
afektiniams (jų tarpe ir depresiniams) sutrikimams, paūmėjimo metu, kai
reikalingas gydymas psichotropiniais vaistais, visų transporto priemonių
vairavimas draudžiamas. Pateiktoje medžiagoje atkreiptas dėmesys į dar vieną
susirgimą – padariniai po galvos smegenų traumos, simptominė epilepsija,
daliniai kompleksiniai priepuoliai su ir be antrinės generalizacijos, kuris
atitiktų Tvarkos 36.11 punktą (b. l. 66).
Lietuvos
policijos eismo priežiūros tarnyba 2008-10-17 sprendimu Nr. 39-IL-961 (b. l.
76-78) priėmė sprendimą atimti L. G. suteiktą teisę
vairuoti transporto priemones, pasiūlyti, kad L. G. tinkamumas
vairuoti būtų įvertintas gydytojų konsultacinės komisijos, teisę vairuoti
transporto priemones L. G. grąžinti gavus asmens sveikatos
priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kad jo sveikatos
būklė atitinka nustatytus reikalavimus. Sprendimas priimtas vadovaujantis
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
pagrindu nurodant, kad sutriko elgesys, asmenybė ir (ar) susirgo ligomis,
įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės
asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių. Tokia išvada padaryta
remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro 2008-08-11 raštu Nr. 20V-368.
Be to, sprendime nurodyta, jog VšĮ „Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros
centro“ 2008-08-26 išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma
Nr. 412, kurią L. G. pateikė išduodant vairuotojo
pažymėjimą, buvo išduota nesilaikant Tvarkos 11 punkto, nustatančio, kad
sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia
įstaigos gydytojų konsultacinė komisija. Išduodant vairuotojo sveikatos patikrinimo
medicininę pažymą Nr. 412 tokia komisija sudaryta nebuvo.
Eismo
priežiūros tarnyba 2008-10-17 raštu Nr. 39-S-6985 informavo viešosios įstaigos
„Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro“ direktorių apie teisės
vairuoti transporto priemones L. G. atėmimą ir prašė
ištirti L. G. tinkamumą dėl sveikatos būklės vairuoti
transporto priemones (b. l. 79-80). VšĮ „Kaišiadorių pirminės sveikatos
priežiūros centras“ 2008-11-05 raštu Nr. 370 atsakė, kad 2008-10-23 registruotu
laišku kvietė L. G. atvykti į VšĮ „Kaišiadorių pirminės
sveikatos priežiūros centro“ Gydytojų konsultacinę komisiją pakartotiniam
sveikatos tikrinimui dėl tinkamumo vairuoti transporto priemones (b. l. 87).
Apie sprendimą
atimti teisę vairuoti transporto priemones Eismo priežiūros tarnyba informavo
pareiškėją 2008-10-17 raštu, siųsdama šį raštą pareiškėjo deklaruotos
gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys
neskelbtini), Kaišiadorių r. (b. l. 86).
Saugaus eismo
automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kai
teisė vairuoti transporto priemones atimama:
1) įstatymuose
nustatytais atvejais;
2 a) sutrikus
elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą,
kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti
transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta
tvarka;
2 b) paaiškėjus,
kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus neteisingus
asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią
teisės vairuoti transporto priemones suteikimą.
Saugaus eismo
automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstyti du
savarankiški pagrindai, kuriems esant gali būti atimama teisė vairuoti
transporto priemones. 2 a) atvejis turi būti taikomas tada, kai asmuo, turintis
vairuotojo pažymėjimą ir sveikatos patikrinimo pažymą, suserga nustatyta liga,
o 2 b) atvejis - kai asmuo nustatyta liga serga jau vairuotojo sveikatos
patikrinimo pažymos išdavimo metu, tačiau apie jo sveikatos būklės duomenis
pateikiama neteisinga informacija vairuotojo pažymėjimus išduodančioms
institucijoms. Nors skundžiamame akte teisiniu pagrindu nurodytas pirmasis,
tačiau faktinis pagrindas (sveikatos patikrinimo pažymos išdavimo tvarkos
nesilaikymas) nurodytas ir dėl antrojo. Todėl byloje turi būti analizuojami abu
atvejai.
Diagnozė,
kuria remiantis iš pareiškėjo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones
buvo nurodyta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto
aprašomojoje dalyje, aprašant 2005-01-29 neurologo konsultacijos išvadas,
įrašytas medicininiuose dokumentuose. Ši diagnozė buvo nustatyta dar iki VšĮ
„Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro“ 2008-08-26 išduota
vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 412 išdavimo, L. G. buvo pripažintas sergančiu liga anksčiau nei išduota
pažyma. Todėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies
pagrindas, teismo sprendime nurodytas kaip 2 a) negali būti taikomas. Kada
asmeniui sergant tam tikra liga, jam išduodama vairuotojo sveikatos patikrinimo
medicininė pažyma, klausimas turi būti sprendžiamas sutinkamai su 2 b) punktu
- paaiškėjimu, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus
neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją,
lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą. Tokiu atveju reikalinga
atsižvelgti ir į paaiškėjusių duomenų įtaką galimumui vairuoti transporto
priemones.
Priimant
skundžiamą sprendimą nebuvo nustatyti faktai, kurie leistų taikyti Saugaus
eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nebuvo
išaiškinta ar VšĮ „Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro“ 2008-08-26
vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos išdavimo metu buvo nepateikti
kokie nors duomenys apie L. G. sveikatą ar nebuvo įvertintos
2005-01-29 neurologo konsultacijos išvados. Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės
akto nėra aišku iš kokių medicininių dokumentų šie duomenys paimti – iš VšĮ „Kaišiadorių
pirminės sveikatos priežiūros centro“ ar kitų medicinos įstaigų dokumentų, nes
jie buvo rasti L. G. perdavimo pagal EAO byloje Nr.
14.3-188. Skundžiamą sprendimą priėmęs pareigūnas neišsiaiškino ar L. G. tokia diagnozė galėjo būti nustatyta patikrinimo metu (administracinis
sprendimas priimtas praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo neurologo konsultacijos),
ar asmuo gali būti laikomas pasveikusiu nuo diagnozuotos ligos, ar liga gali
būti pagydoma, ar diagnozė nebuvo paneigta.
Nesant tokių
duomenų negalima daryti išvados, kad išduodant VšĮ „Kaišiadorių pirminės
sveikatos priežiūros centro“ 2008-08-26 pažymą bei vairuotojo pažymėjimą buvo
pateikti neteisingi sveikatos būklės duomenys ar kita neteisinga informacija,
lėmusi teisės vairuoti transporto priemones suteikimą.
Atsakovo
rėmimasis Valstybinio psichikos sveikatos centro 2008-08-11 raštu Nr. 20V-368
nėra pakankamas. Vairuotojų sveikata tikrinama laikantis Vairuotojų sveikatos
tikrinimo tvarkos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu
„Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ Nr. 301
reikalavimų. Valstybinis psichikos sveikatos centras nėra įstaiga, kuriai būtų
suteikta teisė spręsti vairuotojų sveikatos patikrinimo klausimus. L. G. sveikatos patikrinimas Valstybiniame psichikos
sveikatos centre atliktas nebuvo, įvertintas tik Teismo psichiatrijos
ekspertizės aktas. Nei Tvarkoje, nei kituose teisės aktuose nenumatyta
policijos pareigūnų teisė paneigti vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymos
duomenis ir laikyti tokią pažymą negaliojančia. Taip pat ir tais atvejais, kai
kyla įtarimų dėl to, kad nebuvo tinkamai laikytasi vairuotojo sveikatos
patikrinimo tvarkos.
Tvarkos 1
punkte numatyta bendra taisyklė, kad asmenys, norintys įsigyti ar turintys
vairuotojo pažymėjimą, privalo tikrintis sveikatą prieš vairuotojo teisių
įsigijimą bei vėliau periodiškai, nustatyta tvarka. Ligos, dėl kurių negalima
vairuoti transporto priemonių, išvardintos Vairuotojų sveikatos tikrinimo
tvarkoje, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu „Dėl
profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ Nr. 301. Teisinis
reglamentavimas dėl galimumo vairuoti transporto priemones sergant epilepsija
kito. Iki Sveikatos apsaugos ministro 2008-10-10 įsakymo Nr. V-973, kuriuo buvo
pakeista Tvarka, priėmimo Tvarkos 36.11 punkte buvo numatyta, kad epilepsija su
įvairaus pobūdžio paroksizmais nepriklausomai nuo lydinčių psichikos, elgesio,
intelekto pakitimų laikoma absoliučia kontraindikacija vairuoti visų kategorijų
transporto priemones. Nuo 2009-01-01 įsigaliojus minėtam įsakymui Tvarkos 7
priedo 3 lentelės Minimalios fizinio ir psichinio tinkamumo normos, taikomos
asmenims, vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę 6.1 punkte
numatyta galimybės bei detalios taisyklės kaip gali būti vairuojamos transporto
priemonės sergant epilepsija. Čia atskirai reguliuojami apribojimai, taikytini
po vienintelio epilepsijos priepuolio, buvus 2 ir daugiau priepuolių, priešepilepsinių
vaistų naudojimo metu. Kiekvienu atveju numatyta, jog apribojimai turi būti
taikomi individualiai. Tuo sergantiesiems epilepsija buvo sudaryta galimybė
vairuoti, tačiau ši teisės akto redakcija skundžiamo sprendimo priėmimo metu
negaliojo.
Pagal Tvarkos
8 punktą (2008-06-28 redakcija), vairuotojų, turinčių dar galiojančias
medicinines pažymas (F Nr. 083-1/a), sveikata gali būti tikrinama anksčiau,
nukreipus kelių policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio
tikrinimo priežastį. Analogiška nuostata išliko ir dabar galiojančios Tvarkos
17 punkte. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta informacija duoda
pagrindą priimti sprendimą įpareigoti pareiškėją prieš laiką pasitikrinti
sveikatą, kadangi jo susirgimai yra įtraukti į ligų, kuriomis sergant ribojama
galimybė vairuoti transporto priemones, sąrašą. Tuo remiantis daroma išvada,
kad atsakovas nustatęs minėtas aplinkybes turėjo ne atimti vairuotojo
pažymėjimą, o naudotis Tvarkos 8 punkte nurodyta teise.
Motorinės
transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo, kai teisė vairuoti
transporto priemones atimama vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais
įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekse nustatytais pagrindais, ir atimtų vairuotojo
pažymėjimų grąžinimo tvarką šiuo metu reglamentuoja Motorinės transporto
priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas,
patvirtintas vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418. Kadangi šis
aprašas įsigaliojo jau po pareiškėjo ginčijamo sprendimo priėmimo, ginčo
teisiniams santykiams jo nuostatos netaikytinos. Iki minėto aprašo priėmimo
galiojo Vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė
vairuoti transporto priemones, tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų
ministro 2007-05-02 įsakymu Nr. 1V-163, tačiau šis teisės aktas nereglamentavo
vairuotojo pažymėjimo atėmimo vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais
įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais tvarkos. Teisės akto,
kuriuo turėjo vadovautis atsakovas, vykdydamas Saugaus eismo automobilių
keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo, todėl turi būti
laikomasi bendrųjų administracines procedūras nustatančių normų nuostatų,
išdėstytų Viešojo administravimo įstatyme.
Pagrindu
pradėti administracinę procedūrą buvo prokuroro pranešimas (Viešojo
administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi vairuotojo
pažymėjimo atėmimas pakeistų pareiškėjo teisių apimtį, tai jam, sutinkamai su
Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsniu, turėjo būti pranešta apie teisę
dalyvauti procedūroje. Dalyvaudamas procedūroje jis įgytų teisę naudotis asmens
teisėmis, nustatytomis Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje – susipažinti
su medžiaga, pateikti informaciją, paaiškinimus bei kita. Atsakovo motyvas, kad
sprendimas turėjo būti priimtas nedelsiant, nes to reikalavo visuomenės interesų
apsauga, atmetamas. Administracinė procedūra nuo prokuroro pranešimo iki
sprendimo priėmimo truko net 4 mėnesius, tad procedūros eigoje buvo pakankamai
laiko apie veiksmus pranešti pareiškėjui. Pažymėtina, kad vėliau niekas
nesirūpino priimto sprendimo vykdymu - vairuotojo pažymėjimo atėmimu.
Iš išdėstyto
seka, kad sprendimas buvo priimtas neteisingai aiškinant ir taikant Saugaus
eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas bei pažeidžiant pagrindines administracines
procedūras, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
Todėl sprendimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89
straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad
skundžiamo sprendimo 3 bei 4 punktuose nustatyti įpareigojimai nėra numatyti
teisės aktuose.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nėra numatyta teismo teisė pakeisti
administracinio sprendimo rezoliucinę dalį, todėl klausimas perduodamas
nagrinėti iš naujo, įpareigojant teisės aktus taikyti taip, kaip išaiškinta
teismo sprendime.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos
įstatymo 85-87 straipsniu,
n u s p r e n
d ė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2008-10-17
sprendimą Nr. 39-IL-961 panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo,
įpareigojant teisės aktus taikyti taip, kaip išaiškinta teismo sprendime.
Sprendimas per keturiolika
dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus
apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė
Petras Viščinis
Liuda
Arlauskienė