Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-31][nuasmeninta nutartis byloje][1S-237-870-2020].DOCX
Bylos nr.: 1S-237-870/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nužudymas (BK 129 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kardomosios priemonės
Suėmimo skyrimas, pagrindai ir sąlygos
Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Suėmimas
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p.)
Procesinės prievartos priemonės

?

Byla Nr. 1S-237-870/2020

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.1.2.1.3

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 31d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus,

Sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 25 d.,

n u s t a t ė :

1.       M. G. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. Š., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V. Š. veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9.20 val. – 11.20 val., nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I., t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

2.       Kaltinamasis M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 19 d., vėlesnėmis teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista namų areštu, nustatant 6 (šešių) mėnesių jo taikymo trukmę. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. taikoma kardomoji priemonė – namų areštas pakeista suėmimu, nustatant 3 (trijų) mėnesių jo taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2018 m. sausio 25 d., vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

3.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam M. G. pratęstas (trims) mėnesiams. Apygardos teismas nustatė, kad neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai ir BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik M. G. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

4.       Kaltinamojo M. G. gynėja skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir skirti nesusijusią su laisvės atėmimu švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

4.1.                      Kaltinamojo gynėjos skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjo formaliai, išsamiau neišnagrinėjęs galimybės skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėja pažymi, kad suėmimas kaltinamajam taikomas jau ilgą laiką, o remiantis teismų praktika, ilgainiui nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Todėl, kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus.

4.2.                      Skunde nurodoma, kad 2016 m. kovo 10 d. M. G. buvo išduota individualios veiklos pažyma, jis visą laiką dirbo, todėl teismo teiginys, kad kaltinamasis pajamų gaudavo nusikalstamu būdu, yra nepagrįstas. Gynėjos teigimu, aplinkybė, jog kaltinamasis neturi šeiminių santykių savaime nereiškia, kad kaltinamasis slėpsis nuo teismo. Net ir suprasdamas, kad už jam inkriminuotą nusikaltimą gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis neturi pagrindo slėptis, kadangi jis šios veikos nepadarė bei tiki, kad jo nekaltumas bus įrodytas. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

4.3.                      Kaltinamojo gynėjos nuomone BPK yra pakankamai daug kardomųjų priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms. Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra akcentavęs, kad šeimos ar darbo santykių neturėjimas dar nereiškia, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas, būtina pagrįsti kitas aplinkybes. Gynėjos nuomone, teismas tik formaliai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti jų taikymo tikslų bei, kad kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

4.4.                      Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kaltinamojo gynėja pažymi, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet teisingo sprendimo priėmimas. Be to, ilgalaikis suėmimas ne tik pažeidžia asmens teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokią laisvės atėmimo bausmės prasmę – suėmimo laikotarpis yra įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl galima situacija, kai asmuo atlieka visą jam priklausančią bausmę dar prieš pripažįstant jį kaltu, todėl, gynėjos teigimu, ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti jų taikymu siekiamų tikslų, kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu nesuponuoja galimybės jo atžvilgiu elgtis neteisingai pažeidžiant jo teises bei teisėtus interesus.

5.       Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo M. G. gynėjos skundas atmetamas.

6.       Kauno apygardos teismas, 2020 m. liepos 15 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, nei BPK nuostatų.

7.       Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Aukštesniajam teismui pateikti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami tik tiek, kiek tai reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Teismo vertinimu, esančių faktinių duomenų visuma. Priešingai negu teigiama skunde, kaltinamajame akte esantys duomenys, kurių dalis jau buvo ištirti ir teisiamajame posėdyje – paties kaltinamojo M. G. (duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis įkirpo mirusiajam R. I. į ausį), jo bendrininko V. Š. (apie tai, kad abu (jis ir M. G.) kirpo žirklėmis R. I. ir M. G. įkirpo į nosį), iš dalies liudytojų (A. M., V. T., R. G., G. T., J. Š., R. B.) parodymai, specialistų išvadose, įvykio vietos, ir daiktų apžiūros metu užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

8.       Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). M. G. padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. M. G. kaltinamas galimai padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką. Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) baudžiamajame įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

9.       Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino M. G. pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, jo asmenybę ir socialinius ryšius. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10.       Visgi sutiktina su Kauno apygardos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe, kad M. G. socialiniai, šeiminiai ryšiai, o taip pat ir gyvenimo būdas nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo nesislapstys. Tai, jog M. G. nevedęs tai tik viena ir nepagrindinė sąlyga, kad jis gali slėptis nuo teismo. Jis yra teistas ir ne tik Lietuvoje, kas rodo padidintą galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo ir slapstytis užsienyje. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo sušvelninta kardomoji priemonė – suėmimas, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeistas į namų areštą, kaltinamasis sąlygų nesilaikė, jo atžvilgiu 2018 m. sausio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį. Jis neturi Lietuvoje jokio jam priklausančio turto ar išlaikomų asmenų. Byloje esantys duomenys rodo, kad juo rūpinasi mama.

11.       BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12.       Pratęsdamas susuėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo galimybę daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje taip pat Kauno apygardos teismas pasisakė. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. G. teistas už tyčinių nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą Lietuvoje, taip pat 4 kartus teistas užsienyje. Tai, kad 2016 m. kovo 10 d. M. G. buvo išduota individualios veiklos pažyma, jis visą laiką, pasak jo gynėjos, dirbo neleidžia spręsti, kad jis tokiu būdu gaudavo pajamų. Susipažinus su jo paties bei V. Š. paaiškinimais matyti, kad jis ir įvykio dieną girtavo, alkoholio pirko į skolą, nes neturėjo pinigų, nusprendė važiuoti į lombardą užstatyti savo mobilaus ryšio telefonus, kad gautų pinigų. Liudytoja V. T. (pardavėja) 2018 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje patvirtino, kad prieš įvykį M. (G.), V. ir A. atvažiavo nusipirkti alkoholio, su R. (mirusiuoju) telefonu šnekėjo, kad duoti į skolą. Liudytojas R. G. tame pačiame posėdyje patvirtino, kad kaltinamuosius vežė iki lombardo. Taigi šios aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su gynėjos teiginiu, kad M. G. suėmimo turėjo lėšų pragyvenimui.

13.       Sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam M. G. pagrįstumo, kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, vertintinos gynėjos skunde nurodomos M. G. teigiamai apibūdinančios aplinkybės: pastovios gyvenamosios vietos, patento turėjimas. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nors ir reikšmingos, šiuo atveju nepaneigia egzistuojančių M. G. taikomo suėmimo pratęsimo pagrindų.

14.       Gynėjos skunde pagrįstai nurodoma, kad bylos teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsęs, o suėmimas taikomas iš esmės nuo 2017 m. balandžio 19 d. (su trumpa pertrauka kol buvo taikomas namų areštas). Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla nėra didelės apimties. Vis tik iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas vilkinamas nebuvo. Dalis posėdžių nevyko dėl advokatų ligų, dalis dėl kaltinamojo V. Š. neatvykimo į posėdį be pateisinamos priežasties. Šiuo metu bylos nagrinėjimas baiginėjamas, kaltinamieji teikia paaiškinimus, kitas posėdis suplanuotas 2020 m. rugsėjo 11 d. Visgi, tokioje byloje, kai kaltinamieji tokį ilgą laiko tarpą yra suimti, būtina dėti maksimalias pastangas išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį terminą.

15.       Neabejotinai griežčiausia kardomoji priemonė M. G. taikoma jau ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, atsižvelgiant į jo galimai įvykdytą nusikaltimo sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, kaltinamajam M. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, taikant kaltinamajam M. G. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamajam M. G. tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė yra proporcinga ir pateisinama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo M. G. advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos15 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjai                                        Virginija Liudvinavičienė

 

                                        Ernesta Montvidienė

 

Justas Namavičius

 


Paminėta tekste:
  • BK 129 str. Nužudymas
  • BPK
  • BPK 122 str. Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos
  • BPK 121 str. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK
  • BPK 127 str. Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas
  • BPK 44 str. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu