Civilinė byla Nr. e2A-3049-643/2021

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01801-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3

 (S)

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei N. K. dėl skolos priteisimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės N. K. (toliau – atsakovės):

1)       9 300 Eur negrąžintą kreditą;

2)       595,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.); 

3)       15 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, 9 300 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. sausio 16 d.);

4)       1 161,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) iki sutarties termino pasibaigimo (2028 m. sausio 16 d.);

5)       62,84 Eur delspinigių;

6)       5 procentų dydžio metines procesines palūkanas;

7)       bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 252 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur advokato išlaidoms padengti.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. sausio 15 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K389758113, kuria atsakovei buvo suteiktas 9 300 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 774,64 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 1 236,12 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2028 m. sausio 16 d. Atsakovė įsipareigojimų nevykdė, įmokų nemokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė skundžiamą sprendimą už akių bei 2021 m. spalio 7 d. nutartį, kuria ištaisyta klaida procesiniame sprendime ir sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta nauja redakcija, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti: 

1)       9 300 Eur negrąžintą kreditą;

2)       595,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų;

3)       15 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2028 m. sausio 16 d., nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali viršyti 5 093,67 Eur;

4)       75,08 Eur tarpininkavimo mokesčio;

5)       62,84 Eur delspinigių;

6)       5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 9 970,77 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 22 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7)       402,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas sprendime už akių nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d. ieškovė su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K389758113, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 9 300 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2028 m. sausio 16 d. grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 774,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 15 procentai) ir 1 236,12 Eur tarpininkavimo mokestį. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, todėl konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės 9 300 Eur negrąžintą kreditą bei pagal sutartį paskaičiuotas 595,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, taikant sutartyje numatytą 15 procentų dydžio metinę palūkanų normą, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos 2021 m. birželio 22 d. 

5.       Teismas, pasisakydamas dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti 15 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 300 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2028 m. sausio 16 d. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 5 774,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 15 procentų, taigi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas. Nuo 2021 m. birželio 22 d. sutartį nutraukus, iki jos nutraukimo priskaičiuotos 595,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat turėjo pagrįstą lūkestį gauti pajamas (palūkanas) iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2028 m. sausio 16 d., jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, taigi ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.

6.       Teismas akcentavo, kad sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma – 15 procentų. Ieškovė prašo nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 300 Eur, nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo negrąžintos vartojimo kredito 9 300 Eur sumos. Vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti. Dėl šios priežasties teismas ieškovei priteisė 15 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2028 m. sausio 16 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio pagal mokėjimo grafiką, bet neviršijant 5 093,67 Eur (nuo sutarties nutraukimo iki įvykdymo termino pabaigos atsakovė pagal grafiką turėjo sumokėti 5 093,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų).

7.       Pasisakydamas dėl tarpininkavimo mokesčio, teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti 75,08 Eur tarpininkavimo mokestį bei 1 161,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. sausio 16 d.). Pagal sutartį, tarpininkavimo mokesčio dydis – 8,20 procentų, jo suma – 1 236,12 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 8,20 procento) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pagal kurį vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad su atsakove buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 1 236,12 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Teismas konstatavo, kad sutarties 5.3.1 p. nuostatos suformuluotos neaiškiai, be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą.

8.       Teismas konstatavo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatų, taip pat sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („8,20 procento (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“) pripažintinos nesąžiningomis (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą, taigi negalioja ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

9.       Tuo tarpu, teismas pažymėjo, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 236,12 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Iki sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 75,08 Eur, todėl teismas šią sumą priteisė iš atsakovės.

10.       Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė atsakovei už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. paskaičiavo 62,84 Eur delspinigių, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku prievolės neįvykdė, teismas šią sumą priteisė. Teismas taip pat priteisė procesines palūkanas bei 402,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo argumentai

11.       Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 161,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. sausio 16 d.); priteisti ieškovei iš atsakovės 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nurodyti, jog ieškovei yra priteisiama 62,84 Eur delspinigių; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 26 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

12.       Apeliantė nurodė, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Šalys sutartyje aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Papildomai pažymėtina, kad sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pažymi, kad atsakovė per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo, galėjo susipažinti su apeliantės siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis.

13.       Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 8,20 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.). Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma yra 1 236,12 Eur, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą bei atsakovei buvo suprantama, kad ji šią sumą turės grąžinti. Vien tas faktas, jog kredito gavėjas šios sumos nepadengė sudarant vartojimo kredito sutartį ar kartu su pirma įmoka, o konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, kaip atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, buvo išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai kredito gavėjo patogumui, neturėtų būti pagrindas tarpininkavimo mokesčio tvirtą sumą, išdalintą dalimis kiekvienai mėnesinei įmokai, priteisti tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

14.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantė nurodo, kad tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius, šalys sutarties 1.29 ir 5.3.1 punktuose aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos ir su tuo susijusių sumų.

17.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2021 m. sausio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K389758113, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 9 300 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2028 m. sausio 16 d. grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 774,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 15 procentai) ir 1 236,12 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovei nemokant kasmėnesinių įmokų, sutartis nutraukta nuo 2021 m. birželio 22 d.

18.       Apeliantė nesutiko su tarpininkavimo mokesčio priteisimu iš dalies, nurodydama, kad sutartyje aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką, tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 8,20 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3 p. nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 1 236,12 Eur, taip pat aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 8,20 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.).

19.       Byloje pateiktos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (šiuo atveju – 8,20 proc.).

20.       Šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 1 236,12 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jos dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2021 m. birželio 22 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiuo atveju nepagrįstai bando išplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtinta bendrosiose sutarties sąlygose.

21.       Nustatyta, kad šalys susitarė dėl 1 236,12 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1 161,04 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iki sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 75,08 Eur. Mokestis išdėstytas ir turėjo būti mokamas kas mėnesį (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas). Ši suma, jos išdėstymas, yra aiškus ir suprantamas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir paskaičiavimu, nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.284 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 236,12 Eur, yra aiški ir atsakovė suprato, kad šį tarpininkavimo mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą.

22.       Pasisakant dėl apeliacinio skundo reikalavimų priteisti visą tarpininkavimo sumą, pažymėtina, kad šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad dėl to, jog kredito gavėjas netinkamai vykdė sutartį, ieškovės patirtus nuostolius (taip pat ir, nutraukus kredito sutartį, negautą tarpininkavimo mokestį) ieškovei kompensuoja kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jau sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant kredito davėjo teisę reikalauti negautų pajamų vartojimo kredito sutartį nutraukus iki joje nustatyto termino pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

23.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės normas ir šios kategorijos bylose kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovės sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovei išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, komunikuodama apie teikiamas paslaugas, vertindama atsakovės (klientės) mokumą ir tikrindama atsakovės duomenis mokamose duomenų bazėse, derindama vartojimo kredito sutarties sąlygas su atsakove (kliente), rengdama atsakovės vartojimo kredito sutartį. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad po bylos iškėlimo teisme išlaidas, kurias ieškovė nurodė patirianti su skolos išieškojimu teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Be to, vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos taip pat CPK nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, su skolos atgavimu susiję nuostoliai būtų trigubi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

24.       Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovei priteistina tik tarpininkavimo mokesčio dalis iki sutarties nutraukimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

25.       CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies, nurodė, kad tenkino 89,07 proc. ieškinio reikalavimų ir, atsižvelgdamas į tai, proporcingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo materialiojo reikalavimo, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl netenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Donata Kravčenkienė

                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė

                                        Margarita Stambrauskaitė