LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. birželio 7 d. paduotu ieškovės MB „Storga“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė MB „Storga“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 25 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atmestas jos ieškinys atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl 39 458,40 Eur skolos pagal dvi rangos sutartis priteisimo, bei atmestas atsakovės priešieškinis dėl 59 600 Eur baudos priteisimo iš ieškovės. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:1) apeliacinės instancijos netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193–6.195 straipsnius bei dėl jų taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neanalizavo rangos sutarčių 7.1 punkto nuostatų, tikrųjų šalių ketinimų, jų valios ir elgesio, patvirtinančių, kad šalys buvo susitariusios dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus rangos darbus etapais ir kad šis susitarimas buvo vykdomas; 2) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.644, 6.653, 6.656, 6.662, 6.681, 6.689, 6.694 straipsnius) ir dėl jų taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė tinkamai perdavė atsakovei atliktus rangos darbus, o atsakovei už juos nesumokėjus, turėjo teisę stabdyti tolesnį darbų vykdymą, todėl darbų neatlikimas po sutarčių vykdymo sustabdymo negali būti laikomas pažeidimu, dėl kurio ieškovė galėtų prarasti teisę į faktiškai atliktų darbų apmokėjimą; 3) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.206 ir 6.691 straipsnius, nes atsakovė akivaizdžiai nebendradarbiavo su ieškove, nepagrįstai nepriėmė atliktų darbų ir už juos nesumokėjo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti MB „Storga“ (į. k. 304841039) 817 (aštuonis šimtus septyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 30 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 84.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas