Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-57-616/2022

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00004-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.3.3; 21.11.10

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios L. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I.        Priimtų sprendimų esmė

1.       2021 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) policijos registruojamų įvykių registre registruotas L. V. pareiškimas Nr. 0121000818712, kuriame ji nurodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. 09.30 val. kaimynė L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), viešoje uždaroje bendroje erdvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidą dengiančios apsauginės kaukės ir tokiais veiksmais skatino platinti COVID-19 užkratą bei sukėlė riziką žmonių sveikatai ir gyvybei. Pareiškime pažymėjo, kad tuo metu jai reikėjo prasilenkti su L. S., todėl L. S. šią riziką sukėlė ir pareiškėjai (administracinio nusižengimo byla ROIK 21154001289, b. l. 1-2).

2.       Institucijos 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu L. V. pripažinta nukentėjusiąja (administracinio nusižengimo byla ROIK 21154001289, b. l. 1-2).

3.       Institucijos 2022 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena L. S. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nutarime nurodyta, kad L. S., būdama viešoje uždaroje bendroje erdvėje, nedėvint veido kaukės, nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ aktualios redakcijos (nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d.) reikalavimų (administracinio nusižengimo byla ROIK 21154001289, b. l. 30-32).

4.       Nesutikdama su Institucijos nutarimu nukentėjusioji L. V. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartimi atmestas L. V. skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad

II.        Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundą argumentai ir prašymai

5.       Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį bei priteisti jai, kaip nukentėjusiajai, iš L. S. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4.1.       Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta klaidingai konstatuojant esmines faktines aplinkybes ir remiantis prieštaringais duomenimis, kurie buvo vertinami išskirtinai bei nepagrįstai jos nenaudai.

4.2.       Pabrėžia, kad pareigūnės J. P. ir Ž. D. pažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 6.8, 7.1, 7.2 punktus, kadangi J. P. asmeniniu suinteresuotumu prašė siųsti visą tiriamąją medžiagą jai elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), kai administracinio nusižengimo tyrimą prisistatė atliksianti pareigūnė Ž. D. per (duomenys neskelbtini), o į užduotą klausimą dėl nukentėjusiojo statuso jai atsakė savo turimu elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tokiu savo elgesiu pareigūnės J. P. ir Ž. D. ją klaidino, sukėlė policijos pareigūno nepasitikėjimą, savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno ir policijos, kaip sistemos, statusą.

4.3.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo traktuote, kad ANK 526 straipsnio 3 dalies norma yra blanketinė, nurodydama, kad šiame straipsnyje yra aiškiai numatyta atsakomybė už civilinės saugos įstatymo nevykdymą ar pažeidimą ir kitų civilinės saugos reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą (įsakymus, sprendimus, nutarimus) ekstremaliosios situacijos, karantino metu. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas remiasi 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3 punktu, nors šis teisės aktas yra negaliojantis.

4.4.       Nurodo, kad pirmosios instancijos išvadose nurodytas L. S. teiginys, jog jai sunku kvėpuoti dėvint veido kaukę, pradeda pykinti, suktis galva, kaip įrodantis faktorius, kad ji negali dėvėti veido kaukės, neatitinka visų nagrinėjamų faktinių aplinkybių ir yra elementarus L. S. melas, siekiant išvengti atsakomybės. Nurodo, kad pareigūnei teiktame paaiškinime L. S. net neužsiminė apie neįgalumą, ar negalėjimą nešioti veido kaukės ir akcentavo, kad jai nusmuko veido kaukė, nes jos nosis ilga. Taip pat L. S. teismo posėdyje akcentavo, kad visą mėnesį nešiojo kaukę, kol nukentėjusioji užfiksavo ją be kaukės, ir aiškiai pabrėžė, jog 15 min. su kauke gali būti ir tai nesukelia jokio sveikatos pablogėjimo. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje L. S. buvo su kauke ir tai nesukėlė jokių sveikatos trikdžių, nors posėdis truko 52 min. Pažymėjo, kad L. S. pateiktas 2019 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ radiologinio tyrimo atsakymas visiškai neatitinka gydytojo išduoto dokumento dėl veido kaukės negalėjimo nešioti dėl sveikatos pažeidimo, be to, išduotas tada, kai net nebuvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl COVID-19, todėl negali būti priimtas, kaip įrodymas, nes yra nepagrįstas ir nesusijęs su bylos nagrinėjimu.

4.5.       Nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje nėra teikiamos jokios paslaugos, kurios būtų reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei atskiruose valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtuose sprendimuose. Teigia, kad daugiabučio namo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia (duomenys neskelbtini) namo gyventojams paslaugas ir tiek L. V., tiek L. S. yra šios ūkinės veiklos gavėjai bei kas mėnesį moka mokesčius už teikiamas paslaugas. Pabrėžia, kad įpareigojimas vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų tiekėjus ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes yra priskirtinas visiems paslaugų gavėjams, todėl privalomas visiems šio daugiabučio namo gyventojams, įskaitant ir L. S.. Todėl teigia, kad L. S. pažeidė reglamentuojančius teisės aktus, esant ekstremaliosios situacijos paskelbimo metu, o už tai yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

4.6.       Apeliantė pažymi, kad skundžiamos nutarties 4 punkte užfiksuoti neva jos parodymai – „profilaktinio patikrinimo pažyma neparodo, kad L. S. gali kaukės nedėvėti, norėtų, kad jai būtų paskirta 1000 Eur bauda“ yra melaginga traktuotė ir vertintina kaip teismo nustatymas. Teigia, kad baigiamose kalbose šis prašymas nuskambėjo iš atsakovės L. S. (teismo garso įrašo 48 min. 10 s): „kad jai duotų 1000 Eur baudą ir išsiųstų į Ukrainą, toks būtų mano prašymas“ (b. l. 35-40).

6.       Atsiliepimu į nukentėjusiosios L. V. apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas G. A. prašo L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

6.1.       Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai bei priėmė pagrįstą sprendimą, todėl prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

7.       Atsiliepimu į nukentėjusiosios L. V. apeliacinį skundą asmens, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, L. S. atstovas advokatas D. V. prašo L. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš L. V. visas L. S. patirtas proceso išlaidas.

7.1.       Teigia, kad vien faktas, jog apeliantė bendravo su keliais pareigūnais, pats savaime nelemia atlikto tyrimo šališkumo ar neobjektyvumo.

7.2.       Pažymi, kad apeliantės netenkinančios pirmosios instancijos teismo išvados pačios savaime nereiškia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teigia, kad L. S. pateiktoje pažymoje neprivalėjo būti nurodyta, ar ji turi, ar neturi dėvėti kaukę, kadangi nustatyta diagnozė objektyviai atskleidžia, ar asmuo ją gali dėvėti, ar ne. Be to, L. S. paaiškino, kad ji kaukės ilgai negalėti dėvėti, nes jai prasideda pykinimas, sukasi galva ir tai įtakoja jos sveikatą. Todėl net ir vietose, kuriose privalu dėvėti kaukę, L. S. turėtų pateisinamą priežastį jos nedėvėti.

7.3.       Nurodo, kad apeliantė mėgina savaip aiškinti Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo nuostatas. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė ir administracija nėra įsikūrusi ginčo daugiabučio patalpose, todėl priešingai apeliantės teigimui, ginčo laiptinė nėra minimo paslaugos teikėjo uždara paslaugos vykdymo erdvė ir pagal galiojančius teisės aktus nepatenka į minėtų teisės aktų taikymo sferą.

7.4.       Akcentuoja, kad apeliantė vaizdo įrašą darė neaiškiomis aplinkybėmis, be tikslaus laiko, todėl kelia klausimą, ar nebuvo pažeistas L. S. privatumas bei ar toks veikimas yra teisėtas.

7.5.       Atkreipė dėmesį, kad tai yra ne pirmas apeliantės kibimas prie L. S., kas liudija subjektyvų bei neigiamą apeliantės požiūrį į ją, siekiant dirbtinai iniciuoti nepagrįstas administracines teisenas. Teigia, kad kitoje byloje tarp tų pačių šalių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl ANK 526 straipsnio sudėties nebuvimo, kadangi nebuvo nustatyta, jog L. S. būtų turėjusi ir teikusi kontaktinio pobūdžio paslaugas, be to, atsakomybės subjektu gali būti tik specialus subjektas, įmonėje esantis atsakingu už civilinės saugos ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-10-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-914- 948/2021).

III.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.       Nukentėjusiosios L. V. apeliacinis skundas atmetamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija pirmosios instancijos išvadą, jog L. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto 526 straipsnio 3 dalyje, požymių. 

10.       Susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje prieita teisinga išvada, jog administracinio nusižengimo teisena L. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nenustačius jos veikoje ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių skundžiamos nutarties motyvų ir išvadų. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos priimtu sprendimu, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, netinkamai pritaikytas įstatymas ar jos skundas išnagrinėtas šališkai.

11.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su nutartyje padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018).

13.       ANK 526 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – ir Civilinės saugos įstatymas) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį (taip pat ir 2 dalį), administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Teisės norma laikoma turinčia blanketinę dispoziciją, kai ji nurodo, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet nei ją konkrečiai šioje dispozicijoje išdėsto, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, tačiau nurodo, jog taisyklės yra suformuotos kitame teisės akte. Šiuo atveju ANK 526 straipsnio 3 dalis numato, kad elgesio taisyklės, susijusios su civiline sauga, yra išdėstytos Civilinės saugos įstatyme ir kituose civilinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, bei konkrečios elgesio taisyklės minėto straipsnio dispozicijoje neišdėstytos, todėl ši norma atitinka blanketinės normos apibūdinimą.

14.       L. V. pareiškime teigė, kad L. S. 2022 m. gruodžio 22 d. uždaroje viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje – nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas vyresnius nei 6 metų asmenis viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, buvo numatytas 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), tačiau šis nutarimas nurodyto įvykio metu buvo nebegaliojantis (galiojo iki 2021 m. liepos 1 d.). Pareiškime nurodytu laiku buvo aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d.), kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir nustatytas trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Šiuo nutarimu buvo nustatytos laikinos valstybės sienos kirtimo apribojimo ir (ar) nutraukimo sąlygos bei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonės, tačiau jame nebuvo reglamentuoti reikalavimai, susiję su nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimu, pažymint, kad šiuos reikalavimus nustato valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai. Reikalavimai, susiję su nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimu, aktualiu laikotarpiu reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtuose sprendimuose Nr. V-2548, Nr. V-2550, Nr. V-2551, Nr. V-2552 (įsigaliojo nuo 2021 m. lapkričio 15 d.), ir kurie detalizavo prekybos, renginių, viešo maitinimo, socialinių paslaugų, švietimo, viešojo transporto ir kitose paslaugų srityse taikomus reikalavimus. Iš šių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų matyti, kad nei viename iš jų nebuvo numatytas reikalavimas asmenims visose viešose uždarose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tačiau buvo numatyti reikalavimai jas dėvėti konkrečiose vietose – prekybos, renginių, viešo maitinimo, socialinių paslaugų, švietimo, viešojo transporto ir kitose paslaugų teikimo vietose. Todėl nesant reikalavimo kitose, nei numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtuose sprendimuose, viešose uždarose patalpose dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (jas dėvėti buvo tik rekomenduojama), nutarimą priėmusi Institucija bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo L. S. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su L. S. sveikatos būkle ir jos galėjimu ar negalėjimu apskritai dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, nekeičia išvados dėl ANK 526 straipsnio 3 dalies požymių jos veiksmuose nebuvimo, todėl nėra pagrindo jų papildomai analizuoti.

15.       Atmestini apeliantės skundo argumentai, kad daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, kadangi šią vietą galima prilyginti uždarai daugiabučio namo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo vietai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ aktualios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.) 1.1. punkte buvo nustatytas įpareigojimas uždarose paslaugų teikimo ir paslaugų teikėjų veiklos vykdymo vietose neaptarnauti vyresnių nei 6 metų amžiaus lankytojų, paslaugų gavėjų, nedėvinčių medicininių veido kaukių arba respiratorių, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Sutiktina, kad daugiabučio namo administratorius teikia paslaugas daugiabučio namo gyventojams – atlieka namo priežiūrą ir už šias paslaugas namo gyventojai atsiskaito, tačiau teigti, jog minėta namo laiptinė yra daugiabučio namo administratoriaus paslaugų teikimo vieta (buveinė ar administracijos patalpos) bei joje kontaktiniu būdu administratorius teikia paslaugas, kaip tai numatyta 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendime, nėra jokio pagrindo.

16.       Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 9 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso nuostatų laikymąsi pagal kompetenciją prižiūri ir jų pažeidimus nagrinėja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos darbuotojų etikos komisija ir policijos įstaigų vadovų įsakymais sudarytos policijos įstaigų etikos komisijos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl policijos pareigūnų Etikos kodekso reikalavimų galimo pažeidimo, nėra teismo kompetencija ir paliekami nenagrinėti.

17.       Pirmosios instancijos teisme 2022 m. kovo 18 d. vykusio posėdžio informacinė pažyma ir garso įrašas patvirtina, kad L. S. baigiamųjų kalbų metu išreiškė norą, jog L. V. būtų paskirta 1000 eurų bauda (b. l. 15-23 ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Tačiau pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje užfiksuota, kad tokius parodymus davė nukentėjusioji L. V. (b. l. 24-28). Šis skundžiamoje nutartyje padarytas netikslumas laikomas pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimu, neturintis įtakos priimtam galutiniam sprendimui, bei nėra laikomas duomenimis, liudijančiais apie pirmosios instancijos teismo šališkumą.

18.       Apeliantės prašymas priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš L. S. jos naudai yra nepagrįstas. Administracinio nusižengimo byloje L. S. atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nebuvo sprendžiamas jos kaltės ir nuobaudos paskyrimo, taip pat padarytos žalos ir jos dydžio (jei žala buvo padaryta) nustatymo klausimai. Todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš L. S. apeliantės naudai atmetamas.

19.       L. S. atstovo advokato D. V. prašymas priteisti L. S. patirtas proceso išlaidas iš apeliantės L. V. yra pagrįstas. Iš pateikto 2022 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos už teisines paslaugas, matyti, kad L. S. advokatui D. V. sumokėjo 500 Eur už atsiliepimą, konsultavimą ir duomenų rinkimą bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka.

20.       ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prieinama išvada, kad ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), priimdamas sprendimą (nutarimą, nutartį) turi teisę iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

21.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

22.       Kaip matyti, skundą pirmosios instancijos teismui teikė L. V. ir teismas konstatavo, jog jos skundas yra nepagrįstas, o administracinė teisena L. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Apeliacinis procesas taip pat vyko pagal L. V. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Nors atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas L. S. nebuvo privalomas, tačiau svarbu tai, kad atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš proceso dalyvio (asmens, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn) dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Juolab, L. S. turėjo gintis nuo jai reiškiamų L. V. kaltinimų tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme pagal L. V. skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teikto procesinio dokumento apimtį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų (500 Eur) suma yra per didelė, todėl mažinama per pusę ir priteisiama iš L. V..

23.       Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti L. V. prašymą dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos priteisimo iš L. S..

Priteisti L. S. iš L. V. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                               Ernesta Montvidienė