Administracinio teisės pažeidimo
byla Nr. II-61-298/2014
Proceso Nr. 4-52-3-01382-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 39.4; 63.1; 73.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,
sekretoriaujant I. J.,
išnagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovados skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau –Administracinė komisija) 2014 m. birželio 26 d. protokolinio nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnas 2014-05-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) už tai, kad ji 2014-04-16, apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 straipsnio nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą J. P., sugriovė J. P. priklausančią plytų tvorą ir sudėjo plytas kaimyninio sklypo teritorijoje, tokiais veiksmais pažeidė LR CK 4.40 str. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. (savavaldžiavimą).
Administracinėn atsakomybėn patraukta R. J. su pažeidimu nesutiko. Surašyto protokolo nuorašas jai įteiktas pasirašytinai.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita bylos medžiaga nagrinėjimui, vadovaujantis ATPK 281 str. 5 d., buvo persiųsta pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. gyvenamąją vietą - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinei komisijai. Pažeidėjai buvo pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau ji į bylos nagrinėjimą neatvyko.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija, 2014-06-26 nagrinėdama R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad joje trūksta neginčijamų įrodymų, kam tiksliai nuosavybės teise priklauso ta sklypo dalis, kurioje stovėjo išgriauta tvora, kadangi nagrinėjimo metu dalyvavusio asmens buvo nurodyta, kad J. P. sklype stovėjusios tvoros niekas negriovė, o ta tvoros dalis, kuri buvo išardyta, niekam nepriklauso ir seniai stovi apgriuvusi. Nugriuvusi tvoros dalis stovi K. sklype, o ne J. P.. Atsižvelgiant į tai, komisija protokoliniu nutarimu nusprendė bylą grąžinti Vilniaus rajono PK įrodymams papildyti.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) policijos nuovada, nesutikdama su Administracinės komisijos 2014-06-26 protokoliniu nutarimu, 2014-07-17 pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Administracinėje komisijoje. Skunde nurodė, kad Administracinė komisiją nepagrįstai priėmė protokolinį nutarimą (ATPK nenumatytas, tačiau teismų praktikoje pripažįstamas procesinis dokumentas - Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-13 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-241-557/2011), kuriuo nusprendė grąžinti bylą papildyti ATP protokolą surašiusiai institucijai. Bylos grąžinimo motyvus Komisija nurodė savo lydraštyje, kuriuo grąžino bylą. Komisijos teigimu, jai pritruko neginčijamų įrodymų, kam tiksliai nuosavybės teise priklauso ta sklypo dalis, kurioje stovėjo išgriauta tvora, todėl prašo surinkti papildomą informaciją ir kitus bylai išspręsti reikalingus įrodymus. Iš 2014-06-26 protokolinio nutarimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu dalyvavo A. Č. J., kuris, kaip galima spręsti iš pavardės, yra administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamos R. J. vyras. Protokoliniame nutarime užrašytas paaiškinimas, kurį, galima manyti, davė bylos nagrinėjime dalyvavęs A. Č. J.. Jis paaiškino, kad ta tvoros dalis, kuri buvo nugriauta, priklauso ne J. P., o K.. Remdamasi šiuo vieninteliu paaiškinimu, Komisija nusprendė grąžinti bylą papildyti. Susipažinus su šiuo Komisijos protokoliniu nutarimu tampa nebeaišku, kas dalyvavo bylos nagrinėjime ir davė parodymus - A. Č. J. ar administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinama R. J., kodėl nebuvo apklausta pareiškimą policijai rašiusi O. G., kiti policijai paaiškinimus davę asmenys. Komisijos sprendimas grąžinti bylą papildyti remiantis vien bylos nagrinėjimo metu iškilusiais prieštaravimais bei neginčijamų įrodymų trūkumu yra nepagrįstas, nes Komisija turėjo visas galimybes bei pareigą savo iniciatyva pašalinti bylos nagrinėjimo metu iškilusius neaiškumus ir surinkti papildomus įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra suformavęs praktiką, kurios laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-241-557/2011), pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008 ir kt.). Ši išvada darytina, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir apylinkės teismui. ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad prieštaravimai tarp byloje surinktų įrodymų negali būti vertinami kaip pateiktos medžiagos trūkumas. Šie prieštaravimai šalintini renkant papildomus įrodymus ir tai galėjo ir privalėjo atlikti pati Komisija, inicijuodama asmenų, kurių rašytiniai paaiškinimai yra byloje, apklausą, akistatas ar panašiai (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-62-5437-08), tačiau tokių veiksmų Komisija neatliko (b.l. 1-2).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei įpareigoti pareiškėją surinkti papildomus įrodymus, kurių prašė Komisija (2014-06-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodė, kad komisija, nagrinėdama R. J. bylą, pagal surašytą ATP protokolą, nepriėmė jokio protokolinio nutarimo, kaip savo skunde nurodė pareiškėjas. Kaip numato ATPK 285 str., komisijos posėdžio metu buvo rašomas posėdžio protokolas (analogiškai kaip ir teismo posėdžio metu rašomas teismo posėdžio protokolas), kurį pareiškėjas įvardijo, kaip „protokolinį nutarimą" ir apskundė teismui. Nei ATPK, nei kituose teisės aktuose nenumatyta galimybė apskųsti Komisijos (analogiškai teismo) posėdžio protokolo, nes tai nėra dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijai surašiusiai protokolą ar tretiesiems asmenims. Tai tėra procesinis „darbinis" dokumentas, kuriame užfiksuoti liudytojų ir atsakomybėn traukiamo asmens parodymai bei Komisijos posėdžio eiga. Taip pat neaišku, ką konkrečiai skundžia pareiškėjas. Skunde teigiama, kad Komisija, bylos nagrinėjimo metu, galėjo pati pašalinti iškilusius neaiškumus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent pareiškėjo pareiga buvo surinkti įrodymus taip ir tokia apimtimi, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl žemės sklypo, ant kurio stovi nugriauta tvora, nuosavybės. Byloje nėra pateikta duomenų, kam nuosavybės teise priklauso minėtas sklypas. Dėl to kyla pagrįstas klausimas, ar apskritai buvo galima surašyti ATP protokolą, net neišsiaiškinus ir nenustačius aukščiau paminėtų duomenų. Prašo nagrinėti skundą Komisijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant ir atsižvelgti į atsiliepime išdėstytus argumentus.
Į teismo posėdį pareiškėjo atstovas ir Administracinės komisijos atstovas neatvyko (pranešta tinkamai), todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. numatyta, jog ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; 2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; 3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; 4) ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; 5) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai. LR Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 str. 1 d. nustato, kad administracinių ginčų komisija turi teisę reikalauti iš viešojo administravimo subjekto, priėmusio ginčijamą individualų administracinį aktą ar įvykdžiusio skundžiamą veiką, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su posėdžiui rengiamu klausimu, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija, nagrinėdama Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK surašytą R. J. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 188 str. protokolą, nustatė, kad byloje trūksta neginčijamų įrodymų, kam tiksliai nuosavybės teise priklauso ta sklypo dalis, kurioje stovėjo išgriauta tvora, todėl 2014-06-26 posėdžio metu nutarė bylą grąžinti papildyti. Atsiliepime į skundą Komisija nesutinka, kad priėmė protokolinį nutarimą ir įrodinėja, kad protokolas surašytas pagal ATPK 285 str. ir yra darbinis dokumentas, kuris negali būti skundžiamas, nes nesukelia teisinių pasekmių atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijai surašiusiai protokolą ar tretiesiems asmenims, be to, neaišku ką konkrečiai pareiškėjas skundžia, tačiau kaip Administracinė komisija traktuoja tokį savo sprendimą dėl bylos papildymo plačiau nepasisakė. Teismas mano, kad Komisijos sprendimas sukelia protokolą surašiusiai institucijai įpareigojimus surinkti įrodymus, todėl laiko tokį sprendimą protokoliniu nutarimu. Nors kolegialaus organo posėdžio protokolo (ATPK 285 str.), kaip tokio, apskundimas nėra ATPK numatytas, tačiau pagal teismų praktiką protokolinis nutarimas pripažįstamas galimu sprendimu, kurį galima skųsti (Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-13 nutartis Nr. ATP-241-557/2011 ir kt.), todėl Vilniaus rajono PK skundą teismas priėmė nagrinėti (ATPK 296 str. 1 d).
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus (ATPK 259 str. 1 d.), kuris turi atitikti ATPK 260 str. keliamus turinio reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti pažeidimai, formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir apimtis. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, asmens kaltės nustatymas. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kokių taisyklių, kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 2341/2009, 2008-01-30 nutartis byloje Nr. N756-135/2008 ir kt.).
Pagal LR ATPK 188 str. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). Pagal šį straipsnį atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo savo interesais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-28 nutarimas byloje Nr. N-575-741-12).
R. J. ATP protokolas surašytas už tai, kad ji savavališkai, nesilaikydama LR CK 4.40 straipsnio nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą J. P., sugriovė J. P. priklausančią plytų tvorą, tačiau jos savavališkus veiksmus įrodančių duomenų byloje nepakanka.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT biuletenis Nr. 3 (13), p. 329, LVAT 2007-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, 2011-03-18 nutartis byloje Nr. N575-3758/2011 ir kt.).
Įvertinęs bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad R. J. 2014-05-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga yra su esminiais trūkumais, kadangi iš bylos dokumentų neaišku kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (jo dalis), kur stovėjo nugriauta tvora. Tokią išvadą leidžia daryti tai, jog byloje nėra įrodymų (pvz., VĮ Registrų centro pažymos, Nekilnojamojo turto registro išrašo ir pan.) apie tvoros nuosavybę (2007-01-25 turto pirkimo-pardavimo sutartyje duomenų apie sklype esančią tvorą nėra), neaišku ar mūrinė tvora buvo registruota, kokio ilgio tvora nugriauta ir kt. Pateiktame 0,1796 ha J. P. priklausančio žemės sklypo plane nepažymėta vieta, kur stovėjo nugriauta tvora, o pagal turto pirkimo-pardavimo sutartį, tvoros fotonuotraukas ir liudytojų paaiškinimus, negalima konstatuoti, jog tvora stovėjo būtent J. P. žemės sklype ir jai priklausė, kaip nurodyta ATP protokole. Iš to seka, kad kyla abejonė ar tikrai J. P. yra nukentėjusioji byloje (ATP protokolo 10.1 punktas). Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą surinkti įrodymus taip ir tokia apimtimi, kad neliktų abejonių dėl žemės sklypo ir tvoros nuosavybės bei išsiaiškinti ar tikrai buvo pagrindas surašyti R. J. ATP protokolą pagal ATPK 188 str. už savavaldžiavimą. Nesant tokių duomenų Administracinė komisija negali visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir spręsti dėl R. J. atsakomybės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad administracinio teisės pažeidimo medžiaga pateikta Administracinei komisijai su esminiais trūkumais ir komisija savo iniciatyva negali jų ištaisyti, todėl pagrįstai pareikalavo ATP protokolą surašiusios institucijos pateikti papildomus įrodymus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Kartu atkreiptinas Administracinės komisijos dėmesys, kad posėdžio protokolas turi atitikti ATPK 285 str. reikalavimus. Byloje esantis 2014-06-26 posėdžio protokolas yra netikslus, nes neaišku, kas dalyvavo bylos nagrinėjime ir davė parodymus - A. Č. J. ar administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinama R. J., kadangi 2014-06-30 lydraštyje nurodyta, kad parodymus davė R. J., bet jokių žinių apie jos dalyvavimą ar nedalyvavimą posėdyje protokole nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014 m. birželio 26 d. protokolinį nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą
Teisėjas Vaclavas Karšulis