Administracinė byla Nr. A 2.6.-1852-543/2015;

proceso Nr. 4-13-3-01586-2015-9;

procesinio dokumento kategorijos :

(S)

2.1.2; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3.

ALYTAUS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. gruodžio 3 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., išnagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n  u  s  t  a  t  ė  :

J. M. 2015 m. spalio 23 d. 17.54 val. Alytaus mieste Jaunimo gatvės (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį F. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) parkuodamasi automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį Toyota C. V., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

J. M. pripažino padariusi pažeidimus, dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad atbuline eiga išvažinėdama iš automobilių stovėjimo aikštelės pamatė, kad yra atsirėmusi į baltos mašinos bamperį. Matė nestiprius apgadinimus, todėl manė, kad pažeidimai nedideli, juodos spalvos žymės lengvai nuvalomos. Neturėjo laiko ieškoti nukentėjusios, nes reikėjo vežti vaiką. Po kiek laiko, paskambinus parduotuvės pardavėjai, grįžo į įvykio vietą, kur jau buvo iškviesta policija. Automobilio savininkė jai neturi jokių pretenzijų, nes jos automobiliui padarytą žalą atlygino draudimas.

Pažeidėjos kaltė be jos pačios kaltės pripažinimo taip pat įrodoma byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Tarnybiniu pranešimu, kuriuo policijos pareigūnas informavo apie gautą policijos komisariato budėtojo pranešimą apie įvykusį eismo įvykį bei kad, nuvykę į įvykio vietą, rado apgadinto automobilio savininkę J. S.. Apžiūrėjus jos automobilį Toyota C. V., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatė, kad jam apgadinta priekinio buferio kairė pusė. Įvykio kaltininkas savo vairuojamu automobiliu F. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykį matę liudininkai E.-J. Č. ir S. P. paaiškino, kad automobilį F. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavusi moteris automobilių aikštelėje manevruodama atbula, galine automobilio dalimi atsitrenkė į stovėjusį Toyota C. V., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobilį, išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir nuėjo apžiūrėti, kas atsitiko. Apžiūrėjusi abu automobilius vairuotoja įsėdo į savo vairuojamą automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Nustatė, kad nuvažiavęs automobilis priklauso (duomenys neskelbtini), kuri buvo informuota apie įvykį. Po kiek laiko atvažiavo iš eismo įvykio pasišalinęs automobilis, kurį vairavo J. M., kuri paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui, nuėjo pažiūrėti į abu automobilius ir nusprendė, kad stovinčiam automobiliui padaryta žala yra nedidelė, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 3).

Alkoholio kiekio matuoklio duomenys patvirtina, kad J. M. 2015-10-23 automobilį vairavo blaivi (b. l. 4).

E.-J. Č. paaiškinime nurodė, kad 2015-10-23 apie 17.50 val. Jaunimo g. (duomenys neskelbtini) nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje vaikščiodama su draugu pastebėjo, kaip raudonos spalvos mikroautobusiukas, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga apgadino kitą aikštelėje stovėjusį automobilį Toyota, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Mikroautobusiuko vairuotoja išlipo, apžiūrėjo, įsėdo ir nuvažiavo. Apie eismo įvykį informavo Toyotos savininkę. Eismo įvykį matė kartu su ja buvęs draugas S. P. (b. l. 8).

J. M. paaiškinime nurodė, kad atbuline eiga išvažinėdama iš automobilių stovėjimo aikštelės išlipo pasižiūrėti, kiek vietos lieka išsisukimui ir pastebėjo, kad yra atsirėmusi į baltos mašinos bamperį savo mašinos kaire puse. Matė nestiprius apibrozdinimus, todėl manė, kad nedideli pažeidimai, bamperio juodos spalvos žymės lengvai nuvalomos. Po kiek laiko paskambinus parduotuvės pardavėjai, grįžo į įvykio vietą, kur buvo iškviesta policija. Automobilio savininkė prašė iš jos už sugadintą automobilį 500 eurų, tačiau tokios sumos ji neturėjo. Nepagalvojo, kad dėl tokio apibrozdinimo pridarys rūpesčių, tuo labiau grįžusi, nes mašina buvo aplyta, ranka nuvalė bamperio padarytus juodulius (b. l. 9).

J. S. paaiškinime nurodė, kad 2015-10-23 apie 16.00 val. grįžusi iš darbo automobilį Toyota C. V., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pastatė prie Jaunimo g. (duomenys neskelbtini) namo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 17.40 val. į butą paskambino nepažįstami žmonės ir pranešė, kad aikštelėje buvo apgadintas jos automobilis. Išėjusi į lauką pamatė apgadintą priekinį bamperį. Liudininkai paaiškino, kad raudonos spalvos autobusiukas, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į jos automobilį, vairuotoja išlipusi apžiūrėjo jos automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 10).  

Eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose užfiksuotas po eismo įvykio aikštelėje prie Jaunimo g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) rastas automobilis Toyota C. V., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio apgadintas priekinis bamperis. Automobilio F. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis (b. l. 6, 7, 13-16).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad automobilio Toyota, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai – apgadintas priekinis bamperis (b. l. 11).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad automobilio F. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai – apgadintas galinis bamperis (b. l. 12).

J. M. pateiktose jos iš BTA draudimas gautose penkiose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio Toyota C. V., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apgadinimai (b. l. 44-48).

Iš asmens duomenų pažymos ir vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad J. M. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimas jai išduotas 2014-11-04, teisę vairuoti įgijusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21, 23).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Iš J. M. teisme duotų paaiškinimų, jos rašytinio paaiškinimo, įvykį mačiusios E.-J. Č. rašytiniame paaiškinime fiksuotų duomenų matyti, kad pažeidėja kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį, po ko ji išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo apgadintą automobilį, įsėdo ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Šie duomenys duoda pagrindą išvadai, kad J. M. suprato, jog, vairuodama transporto priemonę, atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, tačiau padariusi eismo įvykį neieškojo nukentėjusios, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nepranešė apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Į eismo įvykio vietą sugrįžusi tik parduotuvės pardavėjai jai pranešus apie tai, kad į įvykio vietą iškviesta policija ir yra žmonių, kurie matė, kaip būtent ji apgadino automobilį. J. S. priklausančio automobilio Toyota C. V., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apgadinimai yra akivaizdūs tiek administracinio teisės pažeidimo byloje esančiose (b. l. 16), tiek ir pačios pažeidėjos pateiktose (b. l. 44-48) fotonuotraukose, todėl J. M. teiginys, kad automobilio apgadinimai buvo nedideli, juodos spalvos žymės lengvai nuvalomos, rodo jos bandymą švelninti savo padėtį ar net išvengti atsakomybės.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad J. M. vairuodama automobilį F. T., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį Toyota C. V., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą pažeidėjai atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėja nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) Pažeidėja neteista, galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ATPK 32 str.). Pažeidėjos vairuotojos stažas yra (duomenys neskelbtini) metų, už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebausta. Pažeidėja prašė neatimti jai teisės vairuoti, nurodė, kad automobilio apgadinimai nebuvo ženklūs, su nukentėjusia susitaikiusi, ji nereiškianti pretenzijų, be to, teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms vykdyti bei vaikams į ugdymo įstaigas nuvežti. Pažeidėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad ji gyvena kaime Alytaus rajone, augina ir išlaiko tris vaikus (b. l. 27, 28, 29), kurie lanko mieste esančias ugdymo įstaigas (b. l. 35, 36, 37, 38, 39), taip pat kas sekmadienį vežioja dukrą M. į pasiruošimo pirmajai Šv. Komunijai užsiėmimus Alytaus Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijoje (b. l. 40), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 32, 33 , 41), darbas susijęs su teisės vairuoti turėjimu (klientų paieška, prekių išvežiojimu Lietuvoje), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai (b. l. 31). Pažeidėja kritiškai vertino savo elgesį dėl padarytų pažeidimų. Įvertinus visas šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais J. M. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą skirtina minimali bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirtina švelnesnė nuobauda negu numatyta sankcijoje, t. y. skirtina minimali bauda, taip pat skirtinas trumpesnis nei sankcijoje numatytas specialios teisės atėmimo terminas (ATPK 301 str.). Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pastebėtina, kad ATPK 301 straipsnio taikymą, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, savo nutartyse įtvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286, 287, 3022, 3024 straipsniais,

n u t a r ė :

J. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti dvidešimt aštuonių eurų baudą; už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 301 straipsnį, skirti aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir J. M. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      I. K.

Papildoma informacija: Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos arba nepaprašius baudos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą – 1001, įmokos pavadinimą – administracinė bauda,  ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, kuris yra nurodytas nutarimo skirti baudą viršuje, dešiniajame kampe.