Baudžiamosios bylos Nr. e1-316-1124/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-3081-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. vasario 8 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       J. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei A. R.), o būtent – jis 2022 m. sausio 26 d. apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto tarp jo ir jo sugyventinės A. R. metu, tyčia rankomis pastūmė sugyventinę A. R., jai parkritus ant žemės, tyčia medine lenta keturis kartus sudavė sugyventinei į nugarą, tampė ją už plaukų, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. R. atsistojus nuo grindų, plaktuku trenkė vieną kartą jai į kairę ranką.

2.       Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3.       Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4.       Kaltinamojo J. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1.       Kaltinamasis J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu buvo labai neblaivus ir po sulaikymo dar buvo neprablaivėjęs. Tikrai galėjo taip būti, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, kadangi įvykį  prisimena sunkiai, buvo labai neblaivus. Žino, kad tikrai pykosi su A. ir kad galėjo jai trenkti lenta bei tampyti už plaukų ir, norėdamas išmušti telefoną iš A. rankų, galėjo pataikyti plaktuku jai į ranką. Labai nuoširdžiai gailisi, kad sukėlė A. fizinį skausmą.  A. atsiprašė,  nori gydytis nuo alkoholio, nes įvykį lėmė alkoholio vartojimas. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74–77).

4.2.       Nukentėjusioji A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji su savo sugyventiniu J. K. gyvena apie penkerius metus, kartu veda bendrą ūkį. 2022 m. sausio 25 d., apie 18 val., iš buto esančio (duomenys neskelbtini), atsikraustė į butą adresu – (duomenys neskelbtini). Persikraustę nutarė išgerti. Gėrė iki 22 val., tada sugyventinis nuėjo miegoti į kitą kambarį. 2022 m. sausio 26 d. 00:50 val. sugyventinis prabudo, apie 1 val. jis atėjo su medine lenta ir nieko nesakęs ją pastūmė, ji nukrito ant grindų, tada jis lenta apie keturis kartus sudavė jai per nugarą, kol lūžo lenta, po to pradėjo tampyti už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kai nustojo tampyti už plaukų, ji atsistojo, kaltinamasis nuėjo į kitą kambarį, o ji skambino pagalbos telefonu. Tai išgirdęs kaltinamasis plaktuku sudavė jai į kairę ranką, kuria ji laikė telefoną. Kai trenkė per ranką, jos mobilaus ryšio telefonas „H. L. 30“ (juodos spalvos) nukrito ant grindų. Ji pakėlė savo telefoną ir dar kartą paskambino pagalbos telefonu (b. l. 10).

4.3.       Nukentėjusioji A. R. apklausta papildomai paaiškino, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 1 val. adresu – (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis J. K., būdamas labai neblaivus, su medine lenta (grindjuoste), nieko nesakęs ją pastūmė, ji nukrito kambaryje ant grindų. Tuomet Jaroslavas lenta (grindjuoste) apie tris–keturis kartus sudavė jai per nugarą, kol lenta lūžo. Jai nuo suduotų smūgių skaudėjo nugarą. Jai atsistojus, kaltinamasis su viena ranka pradėjo ją tampyti už plaukų, jai labai skaudėjo. Kaltinamajam ją paleidus, ji skambino pagalbos telefonu. Kaltinamasis, išgirdęs pokalbį, plaktuku trenkė jai į kairę ranką, kurioje ji laikė telefoną. Kai trenkė per ranką, jos mobilaus ryšio telefonas „H. L. 30“ (juodos spalvos) nukrito ant grindų. Dėl telefono ji pretenzijų neturi, telefonas buvo senas. Kaltinamasis buvo labai neblaivus. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Jai dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Problemų su kaltinamuoju, kai jis blaivus, nėra (b. l. 48–50).

4.4.       Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra įvykio vieta – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į vidų patenka į koridorių, koridoriuje – nuo įėjimo kairėje pusėje, yra praėjimas į kambarį Nr., 1. Nuo įėjimo dešinėje prie sienos sudėti juodi plastikiniai maišai, šalia jų sudėti maišeliai su tuščia tara, ant kurių guli baltos spalvos medinė sulaužyta lenta, kuri yra supakuojama į pakuotę Nr. 1 ir paimama. Išėjus iš šio kambario kairėje yra praėjimas, pro kurį patenkama į kambarį Nr. 2. Jame, kairėje kampe, yra sudėti juodi plastikiniai maišai, už jų, palei sieną, sudėti įvairūs daiktai, šalia stovi medinis staliukas, ant kurio stovi plastikinis 1 litro talpos butelis su etikete „Tauro alus“, jame yra pusė butelio skysčio, turinčio alaus kvapą. Nuo įėjimo į kambarį Nr. 2 – dešinėje prie sienos, stovi medinė spinta, jos viršutinėje dalyje, dešinėje pusėje, guli plaktukas medine rankena, kuris yra supakuojamas į paketą Nr. 2 ir paimamas (b. l. 11 ).

4.5.       Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – medinė dviejų dalių lenta, vienos lentos galai – lygūs, kitos lentos galai – lūžę. Sudėjus lentą į vieną liniją matosi, kad lenta sudarė vieną visumą. Lentos ilgis – 59 cm, plotis – 8 cm, viena lentos pusė padengta dažais, kita pusė – medis. Abi lentos identiškos. Apžiūros objektas – plaktukas mediniu kotu, plaktuko ilgis – 29 cm, plaktuko geležtė padengta rūdimis (b. l. 25–27).

4.6.       2022 m. sausio 26 d. 1.48 val. alkoholio kiekio matuokliu J. K. buvo nustatytas 3,55 promilių neblaivumas; 2022 m. sausio 26 d. 1.53 val. A. R. buvo nustatytas 0,83 promilių neblaivumas (b. l. 58–60).

4.7.       BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. sausio 26 d. 1.06 val. A. R. bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad jai reikalingas pagalba dėl smurto artimoje aplinkoje. Vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–8).

4.8.       Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, A. R. pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų neužfiksuota (b. l. 47).

5.       Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama J. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. J. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos nario – sugyventinės, atžvilgiu (tyčia pastūmė sugyventinę, medine lenta keturis kartus sudavė sugyventinei į nugarą, tampė ją už plaukų, plaktuku trenkė jai vieną kartą į kairę ranką), sukėlė nukentėjusiajai (sugyventinei) fizinį skausmą. Kaltinamojo J. K. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad J. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei).

6.       Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; vadovaujantis BK 641 straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

7.       Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 130–136).

9.       BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

10.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą; tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 81–88), per trijų metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 90–122), nedirba. 

11.       Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui – 9 mėnesiams. Remiantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimai. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais bei BK 722 numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

12.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2022 m. sausio 26 d. 1.50 val. iki 2022 m. sausio 27 d., 14.14 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 126–129).

13.       Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. sulaužytą medinę lentą, plaktuką mediniu kotu, patalpintus į Vilniaus apsk. VPK (kvitas B serija BBB Nr. TRPK001204 (b. l. 30)), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

14.       Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78–79), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. (J. K.) paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką įskaityti J. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 26 d. 1.50 val. iki 2022 m. sausio 27 d. 14.14 val., dvi laikinajame sulaikyme J. K. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 5 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaužytą medinę lentą, plaktuką mediniu kotu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

J. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti probacijos tarnybai.

Teisėja                                                        Rasa Lapėnienė