ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3759-1028/2018, kuria nutarta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. Č. pateikė Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams ieškinį atsakovei J. Č., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centrui, išvadą teikiančiai institucijai, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punktas), iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09795-18 bei iki bylos atnaujinimo neleisti proceso dalyviams susipažinti su vaikų apklausos protokolais, gautais iš ikiteisminio tyrimo bylos.

3.       Teismas atsižvelgdamas į prokuroro pateiktus argumentus darė išvadą, kad šiuo metu leisti atsakovei susipažinti su gautų vaikų apklausų duomenimis nėra galimybės, todėl bylą nagrinėjant iš esmės, būtų pažeisti jau nurodyti civilinio proceso principai. Taip pat konstatavo, jog civilinės bylos iškėlimą iš esmės lėmė ieškovo nurodomos ieškinyje aplinkybės apie smurtą prieš vaikus, kurių realus buvimas nustatinėjamas ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminiame tyrime taip pat pritaikyta kardomoji priemonė, dėl kurios atsakovės bendravimo su vaikais klausimo sprendimas ieškinio tenkinimo atveju taptų beprasmis. Taip pat nežinoma ikiteisminio tyrimo baigtis. Nuo ikiteisminio tyrimo rezultato gali priklausyti ne tik bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimas. Teismas įvertindamas, kad vaikai laikinai gyvena su ieškovu, o atsakovei kardomąja priemone uždrausta bendrauti su vaikais, darė išvadą, kad dėl bylos nagrinėjimo trukmės vaikų teisės pažeistos nebus, nes faktinė situacija laikinai jau yra teisiškai sureguliuota. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtina sustabdyti bylos civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09795-18.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, apeliantas  (ieškovas) A. Č. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad civilinės bylos sustabdymas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą šiuo atveju nepagrįstas, kadangi neegzistuoja jokių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas negali išnagrinėti šios civilinės bylos, o ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese be to skundžiama nutartimi yra nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, taikant CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytą fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą.

5.       Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė J. Č. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. Č. ieškinį, atsakovei J. Č., dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Pradėjus civilinę bylą, ieškovo iniciatyva taip pat buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, kuriame, atsakovei, pateikti įtarimai dėl galimo smurto vaikų atžvilgiu. Šiuo metu, atsakovei, yra taikytos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium su vaikais bei nesiartinti prie vaikų. Visus šiuos duomenis į bylą pateikė pats ieškovas. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad šiuo metu negali būti sprendžiamas klausimas civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ar jos, kaip atsakovės, bendravimo su vaikais tvarkos bei kt. Tokia, atsakovės, teisė yra apribota ikiteisminiame tyrime, ir net teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje, jis realiai negalės būti įgyvendintas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).  Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apelianto (ieškovo) A. Č. atskirasis skundas tenkintinas.

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, sustabdė civilinę bylą iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), bei iki bylos atnaujinimo neleido proceso dalyviams susipažinti su vaikų apklausos protokolais gautais iš ikiteisminio tyrimo bylos, yra pagrįsta ir teisėta.

8.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. Č. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas šalių nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės J. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o taip pat nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. kovo 16 d. nutartimis išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą: laikinąją šalių sūnų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu; nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; nepriteisė iš atsakovės laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. 

9.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir šiuo klausimu priėmė naują nutartį, kuria netenkino atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą paliko su ieškovu; iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė, kad atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais vieną kartą per savaitę, po 2 val., Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre, šio Centro darbo laiku, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro darbuotojams, prieš tai su Centru suderinus dėl datos ir laiko; iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė, kad atsakovė bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis, susirašant arba kalbant gyvai; priteisė iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikinąjį išlaikymą po 115,85 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovą paskyrė laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju. Teismas taip pat nutarė, kad nutartis dėl atsakovės laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nepaneigia atsakovės atžvilgiu taikomų, esamų ar būsimų kardomųjų priemonių, susijusių su šalių vaikais. 

10.       Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė yra įtariama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo (fizinio skausmo mažamečiui sukėlimu). Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi įpareigojo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą pateikti teismui iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nepilnamečių vaikų apklausų protokolų kopijas. Teismui buvo pateiktos nurodytų dokumentų kopijos, taip pat prokuroro prašymas dėl ikiteisminio tyrimo sėkmingumo neteikti dokumentų atsakovei, kuri yra įtariamoji byloje. 2018 m. liepos 30 d. atsakovė pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, atsižvelgiant, jog nėra baigtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais bei iki bylos atnaujinimo nutarė neleisti proceso dalyviams susipažinti su vaikų apklausos protokolais, gautais iš ikiteisminio tyrimo bylos.

11.       Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

12.       CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato vieną iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Nors fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

13.       Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymą motyvavo tuo, kad civilinės bylos iškėlimą iš esmės lėmė ieškovo nurodomos ieškinyje aplinkybės apie smurtą prieš vaikus, kurių realus buvimas nustatinėjamas ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminiame tyrime taip pat pritaikyta kardomoji priemonė, dėl kurios atsakovės bendravimo su vaikais klausimo sprendimas ieškinio tenkinimo atveju taptų beprasmis. Taip pat nežinoma ikiteisminio tyrimo baigtis. Nuo ikiteisminio tyrimo rezultato gali priklausyti ne tik bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimas.

14.       Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Pabrėžtina, kad vien ikiteisminio tyrimo sąsajos su civilinėje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis savaime nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti. Būtina nustatyti, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu renkamų įrodymų ypatumų ar kitų aplinkybių yra tikslinga palaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, užuot savarankiškai rinkus įrodymus civilinėje byloje.

15.       Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje nėra motyvuojama, dėl kokių priežasčių šioje civilinėje byloje nėra galima rinkti įrodymų, susijusių su ieškovo reikalavimais, atsakovės atsakomybe. Teismas nenurodė kokių konkrečių įrodymų surinkimas bei kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Kokios priežastys lemia tai, jog proceso koncentruotumo, operatyvumo, ekonomiškumo principų aspektu bylai reikšmingi įrodymai turėtų būti renkami ikiteisminio tyrimo, tačiau ne šios bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju būtinybės stabdyti civilinę bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nėra. Svarbu akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su šeimos teisiniais santykiais, todėl vadovaujantis CPK 376 straipsniu teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas laikydamas, kad siekiant teisingai išspręsti bylą yra reikalinga nustatyti aplinkybes, susijusius su ieškovo reikalavimų pagrįstumu, atsakovės atsakomybės apimtimi, turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva.

16.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas nėra būtinas ir juo nebus pasiekti proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principų tikslai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

17.       Atsižvelgiant į nurodytą, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės J. Č. prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkintinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

apelianto (ieškovo) A. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti.

Civilinę bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjas                                                                        Egidijus Mockevičius