Civilinė byla Nr. e3K-3-289-916/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02482-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 3.4.5.19

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys K. K., A. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įstatymo nustatyto termino kreditoriaus reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja prašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą 2018 m. spalio 20 d. mirusio palikėjo E. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams – sutuoktinei K. K. ir nepilnamečiam sūnui A. K. 

3.       Pareiškėja nurodė, kad yra palikėjo E. K. kreditorė. E. K. yra skolingas valstybės biudžetui 6847,88 Eur mokestinės nepriemokos, kurią sudaro: 6550,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 297,47 Eur delspinigių. Ši mokestinė prievolė susidarė už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti, nes tapo E. K. kreditore tik po atlikto patikrinimo, kurio rezultatai patvirtinti 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėjos įsitikinimu, terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes ji tik po patikrinimo galėjo konstatuoti E. K. mokestinės nepriemokos faktą ir reikalauti įvykdyti piniginę prievolę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad palikėjas E. K., suinteresuoto asmens K. K. sutuoktinis, mirė 2018 m. spalio 20 d. Turtą po palikėjo mirties paveldėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus. Palikimo priėmimo faktas 2018 m. lapkričio 22 d. įregistruotas registre. Priimant palikimą palikėjo kreditoriai reikalavimų nereiškė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo 2018 m. spalio 20 d., mirus E. K., ir baigėsi 2019 m. sausio 20 d. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 28 d. inicijavo ir 2019 m. sausio 31 d. atliko patikrinimą, jo metu buvo apskaičiuotos papildomos E. K., kuris vertėsi individualia veikla, į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių sumos. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino pareikšti kreditoriaus reikalavimus atnaujinimo kreipėsi 2019 m. spalio 8 d.

6.       Teismas sutiko su suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, nors žinojo apie E. K. mirtį jau 2018 m. lapkričio mėn. Pareiškėja nesikreipė į notarą su pareiškimu apie esamą palikėjo kreditorių, nors turėjo tam visas galimybes. Taigi pareiškėja nesielgė operatyviai, nesilaikė įstatymo reikalavimų. Suinteresuotas asmuo neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo aplinkybės neatitinka svarbių aplinkybių reikšmės, nes jos priklausė nuo pačios pareiškėjos valios ir buvo jos kontroliuojamos.

7.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. vasario 10 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.

8.       Teismas rėmėsi CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl palikėjo kreditoriaus reikalavimo įpėdiniams pareiškimo tikslo, įstatyme nustatyto termino paskirties, svarbių priežasčių, suponuojančių pagrindą atnaujinti šį terminą.  

9.       Teismas vertino termino eigos metu, t. y. nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d., pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nustatė, kad: pareiškėjos 2018 m. lapkričio 28 d. pavedime, kuriuo darbuotojui pavesta atlikti E. K. mokesčių ir įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, nurodyta mokestinį patikrinimą pradėti 2018 m. lapkričio 28 d. ir baigti 2019 m. sausio 28 d.; pavedimą atlikti patikrinimą priėmė pareiškėjos teritorinis padalinys; pavedime įvardyta ir E. K. mirties data. Teismas nurodė, kad pareiškėjos, kaip valstybės institucijos, darbuotojai yra kompetentingi, turintys teisinį išsilavinimą, taigi pareiškėjai turėjo būti žinoma, jog įstatyme įtvirtintas terminas palikėjo skolai nustatyti ir kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti baigiasi 2019 m. sausio 20 d. Teismo vertinimu, mokesčių mokėjimo patikrinimas nagrinėjamu atveju turėjo būti baigtas iki nurodyto termino pabaigos. Patikrinimo termino nustatymas ir palikėjo skolos įforminimas priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios.

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių E. K. mokestinis patikrinimas negalėjo būti baigtas anksčiau. Pareiškėja turėjo pakankamai laiko, kad užbaigtų patikrinimą ir nustatytų palikėjo skolą valstybei iki CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos. Teismui nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo K. K. žinojo apie pareiškėjos pradėtą patikrinimą. Pareiškėjos susirašinėjimas elektroniniais laiškais su K. K. vyko po atlikto patikrinimo ir jo įforminimo.

11.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku pareikšti reikalavimą E. K. įpėdiniams.

12.       Teismas nustatė, kad pareiškėja apie E. K. skolą K. K. pranešė 2019 m. birželio 10 d. Pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog ji ėmėsi priemonių, kad geranoriškai išsireikalautų skolą iš suinteresuoto asmens, teismas nelaikė svarbiomis priežastimis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui atnaujinti, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyti pareiškėjos veiksmai atlikti šiam terminui jau pasibaigus. Teismo vertinimu, pareiškėjai nebuvo kliūčių siekti geranoriško skolos sumokėjimo kartu pareiškiant reikalavimą E. K. įpėdiniams CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

13.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos įvardyta teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-922-260/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016) nagrinėjamai bylai precedento galios neturi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismai padarė neteisingą išvadą dėl realaus pagrindo pareikšti kreditoriaus reikalavimą skolininko palikimą priėmusiems įpėdiniams. Nagrinėjamu atveju pagrindas pareikšti tokį reikalavimą atsirado tik atlikus palikėjo E. K. veiklos patikrinimą ir paaiškėjus gyventojų pajamų mokesčio bei pridėtinės vertės mokesčio nepriemokai valstybės biudžetui, tuo pagrindu surašius ir įforminus patikrinimo rezultatus 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo pažyma Nr. (7 1 E) FR0681-9. Tik pabaigusi patikrinimą pareiškėja galėjo būti laikoma palikėjo kreditore.

14.2.                      Teismas nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėja terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo E. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams praleido dėl svarbios priežasties ir jo neatnaujino (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).  

14.3.                      Kauno apygardos teismo praktika nevienoda: civilinėje byloje Nr. e2S-278-260/2020 teismas patenkino pareiškėjos skundą, o šios bylos atveju – netenkino, nors faktinės bylų aplinkybės identiškos. 

15.       Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, teismai pagrįstai konstatavo pareiškėjos neatsakingą elgesį ir sprendė, jog ji nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbą. Laikas patikrinimui atlikti nelaikytinas svarbia aplinkybe, dėl kurios teismas turėtų atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja turėjo visą informaciją, kuri buvo pakankama tam, kad įstatyme nustatyta tvarka ir terminais būtų kreiptasi į notarų biurą ar įpėdinius su reikalavimu. Įstatymas nedraudžia kreditoriui vėliau tikslinti reikalavimų, jei jie dėl objektyvių priežasčių pasikeitė. Svarbia priežastimi negali būti pripažįstama nuo kreditoriaus valios priklausanti aplinkybė.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimo tvarkos

16.       Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose Civilinio kodekso normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

17.       Tuo atveju, jei įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, jis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus; jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 1, 3 dalys). CK 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

18.       Taigi pirmiau nurodyti palikimo priėmimo būdai įpėdiniui gali sukelti skirtingas teisines pasekmes, t. y. gali skirtis atsakomybės už palikėjo skolas apimtis, todėl svarbu užtikrinti, kad, priimdamas sprendimą dėl palikimo priėmimo būdo (ar palikimo priėmimo apskritai), įpėdinis disponuotų reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais.

19.       CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

20.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

21.       Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

24.       Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad palikėjas E. K. mirė 2018 m. spalio 20 d. Turtą po palikėjo mirties paveldėjo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus. Palikimo priėmimo faktas 2018 m. lapkričio 22 d. įregistruotas registre. Priimant palikimą palikėjo kreditoriai reikalavimų nereiškė. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavusi suinteresuoto asmens ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį, o tai lėmė, kad suinteresuotas asmuo neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti baigėsi 2019 m. sausio 20 d. Pareiškėja apie E. K. skolą K. K. pranešė 2019 m. birželio 10 d.

25.       Pareiškėja prašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo E. K. įpėdiniams, argumentuodama tuo, kad įstatyme nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.

Dėl svarbių priežasčių atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą 

26.       CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad         CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

28.       Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti         CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja grindė tuo, kad E. K. kreditore tapo tik po atlikto patikrinimo, kurio rezultatai patvirtinti 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėjos įsitikinimu, terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes ji tik po patikrinimo galėjo konstatuoti E. K. mokestinės nepriemokos faktą ir jos dydį bei reikalauti įvykdyti piniginę prievolę.

29.       Vienas iš Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ) priskirtų pagrindinių uždavinių – užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šį uždavinį inspekcija įgyvendina atlikdama įstatymų pavestas funkcijas, atliekamus veiksmus įformindama atitinkamais sprendimais (MAĮ 19 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnis). Mokestinis patikrinimas MAĮ apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitose srityse (įstatymo 2 straipsnio 23 punktas).

30.       MAĮ 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, išskyrus šiame straipsnyje arba atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytas išimtis. Mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį (MAĮ 119 straipsnio 6 dalis). Mokestinis patikrinimas pradedamas išrašant mokestinio patikrinimo pavedimą, kuriame privalu nurodyti, be kita ko, patikrinimo atlikimo pradžios ir pabaigos datas (MAĮ 120 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31.       Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu (MAĮ 128 straipsnio 1 dalis). Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (nurodyto straipsnio 2 dalis). Mokestinio patikrinimo rezultatai patikrinimo pažyma patvirtinami nenustačius mokesčių įstatymų pažeidimų, taip pat patvirtinant mirusio mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimo rezultatus (MAĮ 130 straipsnio 1, 6 dalys).

32.       Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 28 d. inicijavo ir 2019 m. sausio 31 d. įformino patikrinimo, kurio metu apskaičiuotos papildomos E. K. į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių sumos, rezultatus. Pareiškėjos 2018 m. lapkričio 28 d. pavedime, kuriuo darbuotojui pavesta atlikti E. K. mokesčių ir įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, nurodyta mokestinį patikrinimą pradėti 2018 m. lapkričio 28 d. ir baigti 2019 m. sausio 28 d. Pavedime, be kita ko, nurodyta ir E. K. mirties data – 2018 m. spalio 20 d.

33.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos, kaip valstybės institucijos, darbuotojai yra kompetentingi, turintys teisinį išsilavinimą, taigi pareiškėjai turėjo būti žinoma, jog įstatyme įtvirtintas terminas palikėjo skolai nustatyti ir kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti baigiasi 2019 m. sausio 20 d.; mokesčių mokėjimo patikrinimas nagrinėjamu atveju turėjo būti baigtas iki nurodyto termino pabaigos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių E. K. patikrinimas negalėjo būti baigtas anksčiau. Teismai vertino, jog pareiškėja turėjo pakankamai laiko, kad atliktų patikrinimą ir nustatytų palikėjo skolą valstybei iki CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos.

34.       Pareiškėja kasaciniame skunde kvestionuoja teismo išvadas, kad terminą kreditoriaus reikalavimui palikėjo įpėdiniams pareikšti ji praleido dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Pareiškėja argumentuoja, kad pagrindas pareikšti tokį reikalavimą atsirado tik jai atlikus palikėjo E. K. veiklos patikrinimą ir paaiškėjus mokesčių nepriemokai valstybės biudžetui, tuo pagrindu surašius ir įforminus patikrinimo rezultatus 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo pažyma.

35.       Teisėjų kolegija nurodo, kad tai, kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pagal šio straipsnio 4 dalį, įstatymuose nenustatyta. Šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs bylos aplinkybes.

36.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.       Aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 29, 30 punktuose aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui neteikė pagrindo pareiškėjos nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą E. K. įpėdiniams. Pareiškėja disponuoja įstatymo jai suteikta teise spręsti, kurią iš galimų mokestinio patikrinimo rūšių konkrečiu atveju parinkti, kokiomis sąlygomis atlikti patikrinimą. Tai reiškia, kad pareiškėja sprendžia ir dėl patikrinimo termino. Patikrinimas, įvertinus konkrečią situaciją, turi būti laiku pradėtas ir atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Teismai nagrinėjamu atveju pagrįstai įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis pripažino neatitinkančiomis svarbių aplinkybių kriterijaus, konstatavę, kad jos priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios. Patikrinimas šiuo atveju pareiškėjos atsakingų darbuotojų turėjo būti baigtas iki termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pabaigos – 2019 m. sausio 20 d. Pareiškėja, kaip nustatė teismas, nenurodė priežasčių, dėl kurių patikrinimas negalėjo vykti trumpiau.  

39.       Teismai nustatė ir kitą, sprendžiant klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (ne)atnaujinimo, teisiškai reikšmingą aplinkybę – suinteresuotas asmuo, remiantis šios bylos duomenimis, nežinojo apie pareiškėjos pradėtą patikrinimą, jos potencialius reikalavimus. Apie pareiškėjos nustatytą palikėjo skolą įpėdinė sužinojo tik pareiškėjai atlikus patikrinimą, t. y. pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Minėta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslas – įpėdinių interesų apsauga, užtikrinant, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir visas skolininko prievolės jiems dydis, bei nuosavybės teisinių santykių stabilumas; nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. šios nutarties 20 punktą). Siekiant įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, įstatyme nustatytos garantijos tik tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų įpėdiniui tik dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje teismai tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką bei bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetas pagrįstai teismų šiuo atveju suteiktas palikėjo įpėdinių interesų apsaugai, nuosavybės teisės stabilumui, juolab kad pareiškėja, kaip konstatavo teismai, leistinomis priemonėmis neįrodė ne tik aplinkybių, jog suinteresuotam asmeniui laiku pranešė apie pradėtą patikrinimą, laiku pareiškė konkrečius reikalavimus, bet ir nepagrindė objektyvių tai padaryti sutrukdžiusių priežasčių, jų svarbos.

40.       Pažymėtina, kad pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. CK 5.63 straipsnio nuostatose neįvardyti subjektai, kuriems būtų netaikoma kreditorių reikalavimų pareiškimo priėmusiems palikimą įpėdiniams tvarka. Minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga, kurios pareiškėja neįvykdė nesant tam pateisinamų priežasčių.

Dėl kitų argumentų ir bylos procesinės baigties

41.       Pareiškėja kasaciniame skunde (šios nutarties 14.3 punktas) iš esmės argumentuoja dėl netinkamo horizontaliųjų precedentų taisyklių laikymosi. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Kita vertus, kasacinio teismo ne kartą nurodyta ir tai, kad kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, tai ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas; kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42.       Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-278-260/2020, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nebuvo peržiūrėta kasacine tvarka, taigi taikytinos pirmiau (šios nutarties 41 punkte) nurodytos taisyklės.

43.       Atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Teismas teisingai aiškino ir taikė kreditoriaus reikalavimo palikėjo įpėdiniams pareikšti paskirtį ir tvarką, įstatymo nustatyto termino šiems reikalavimams pareikšti atnaujinimo pagrindus.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas.

45.       Kasacinis teismas patyrė 5,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) 5,14 Eur (penkis Eur 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                Danguolė Bublienė

    Dalia Vasarienė

                                                                                                                Vincas Verseckas