Civilinė byla Nr. e2S-826-567/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00106-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.1.2.2.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB Skycop.com atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4890-863/2019 pagal ieškovo UAB Skycop.com ieškinį atsakovui AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Ieškovas UAB Skycop.com kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AS Air Baltic Corporation 250 Eur kompensaciją, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teikia pagalbą oro linijų bendrovių keleiviams, kurie naudodamiesi jų paslaugomis susiduria su skrydžio atšaukimu, atidėjimu ar kitais su oro pervežimu susijusiais nepatogumais. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles, kadangi atsisakė išmokėti N. C. kompensaciją už 2017 m. liepos 2 d. turėjusio įvykti skrydžio, maršrutu Paryžius–Ryga–Palanga, atšaukimą. Šios bylos teismingumas nustatomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustatytas taisykles. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 dalies taikomumą bylose dėl oro linijų veiklos Lietuvos teritorijoje, yra tiesiogiai pripažinęs teisę teikti ieškinį oro linijų veiklos teritorijos teismui, jei ieškinys susijęs su šio filialo veikla.

2.       Atsakovas AS Air Baltic Corporation pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Nurodė, kad pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas bendrovės ar kito juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijos buveinės vieta yra ten, kur yra jų oficiali buveinės vieta, centrinė administracijos arba pagrindinė verslo vieta. Atsakovo filialas Lietuvoje yra likviduojamas, filiale dirba vienas darbuotojas, o filialo adresas nurodomas Latvijos Respublikoje, todėl ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė atsakovo AS Air Baltic Corporation prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmesti ir civilinę bylą pagal ieškovo UAB Skycop.com ieškinį atsakovui AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

4.       Teismas nurodė, kad pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalies „a“ punktą asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamai prievolės įvykdymo vietos teismuose. Vežimo oru atveju prievolės vykdymo (paslaugos suteikimo) vieta turi būti laikoma tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta. Kiekviena iš šių dviejų vietų yra pakankamai susijusi su bylos materialiaisiais elementais, todėl užtikrina glaudų ryšį tarp sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo.

5.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju oro kelionė turėjo vykti maršrutu Briuselis–Ryga–Palanga. Teismas nurodė, kad galutinis kelionės tikslas, t. y. lėktuvo atvykimo vieta yra Palanga, todėl pagal Reglamento Nr. 1215/2015 7 straipsnio „a“ dalį Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, tačiau pagal bendrą teritorinį teismingumą byla teisminga Plungės apylinkės teismui.

6.       Teismas pažymėjo, kad Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio samprata reiškia verslo vietą, pasižyminčią pastovumu, kaip, pavyzdžiui, pagrindinės įmonės išplėtimas, turinčią valdymo aparatą ir esančią materialiai aprūpinta vystyti verslą su trečiaisiais asmenimis tokiu būdu, kad pastarieji, nors ir žinodami egzistuojant teisiniam ryšiui su pagrindine įmone, kurios vadovas yra užsienyje, neprivalo tvarkyti verslo reikalus tiesiogiai su pagrindine įmone, o gali vykdyti verslą jo išplėtimo vietoje. Toks išaiškinimas reiškia, kad juridinio asmens filialas turi būti ne šiaip struktūrinis padalinys, o pasižymėti galėjimu ir faktiškai veikti bei priiminėti sprendimus ir įsipareigojimus juridinio asmens vardu; turėti pastovią būstinę, kurioje interesantai galėtų kreiptis dėl paties juridinio asmens vykdomos veiklos (dėl bilietų, kompensacijos ir pan.).

7.       Teismas nustatė, kad atsakovo filialo būstinė įregistruota Vilniaus oro uoste, tačiau faktiškai jokios pastovios atstovybės Vilniuje, nėra, visi procesiniai dokumentai grąžinami neįteikti, todėl atsakovo Lietuvoje įregistruotas filialas neatitinka verslo vietos, pasižyminčios pastovumu, reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai remiasi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 5 dalimi, kuria ieškiniai, susiję su filialo, ar atstovybės arba kitokio padalinio veikla, nagrinėjami tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose.

8.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo priimta, pažeidžiant teritorinį teismingumą, byla yra pasirengimo nagrinėti stadijoje, todėl perdavė bylą nagrinėti pagal teritorinį teismingumą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams (2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 str. 1 d. „a“ p.; CPK 29 str., 34 str. 2 d. 4 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovas UAB Skycop.com atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti, įpareigojant pirmosios instancijos teismą bylą palikti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Atsakovas Lietuvos Respublikoje veikia per oficialiai įsteigtą filialą, tiesiogiai atstovaujantį atsakovą teisminiuose ginčuose. Šią informaciją atsakovas yra pateikęs VĮ Registrų centrui. Atsakovo filialo Lietuvoje nuostatų 2.1–2.4, 3.1–3.2 punktuose nurodyta, kad atsakovo filialo veikla yra susijusi su tarptautinių keleivių, krovinių ir pašto gabenimu oru. Tai reiškia, kad atsakovo filialo Lietuvoje tikslus ir veiklą apima visos bendrosios atsakovo teikiamos paslaugos, nukreiptos į Lietuvos Respublikos rinką. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 str. 5 d. įtvirtinta garantija ieškovui ieškinį atsakovo atžvilgiu pareikšti pagal jo filialo buveinę, jei ieškinys susijęs su atsakovo filialo vykdoma veikla. Atsakovas, steigdamas filialą Lietuvos teritorijoje ir jam perduodamas teises veikti atsakovo vardu, įskaitant teisę be įgaliojimo atstovauti ir patį atsakovą Lietuvoje vyksiančiuose teisminiuose procesuose, kartu prisiėmė riziką, kad visi galimi teisminiai procesai prieš atsakovą (kai veiksmai susiję su atsakovo filialo veikla) vyks pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir atsakovą atstovaus jo filialo vadovas ar įgaliotas asmuo. Vykstant teismo procesui, jokie pakeitimai, susiję su atsakovo filialu Juridinių asmenų registre nebuvo atliekami. Vadinasi, ieškovas visiškai pagrįstai, remdamasis oficialiais duomenimis, pareiškė ieškinį pagal atsakovo filialo buveinę Vilniuje. Atsakovas yra tarptautinė kompanija, turinti milžiniškų finansinių, intelektinių, žmogiškųjų resursų, atstovaujama savo srities profesionalų. Atsakovas, įsteigdamas filialą, turėjo suprasti, kad nežinojimas apie vykstančius teisminius procesus, neatleidžia nuo atsakomybės.

9.2.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį pats pripažino, kad jo filialas vykdė tik marketinginę veiklą. Šis pripažinimas dėl filialo vykdomos bilietų pardavimo marketinginės veiklos patvirtina atsakovo filialo prisidėjimą prie skrydžių veiklos įgyvendinimo. Keleiviai, veikiami atsakovo filialo veiklos, t. y. reklamos, yra skatinami įsigyti kelionės skrydžio bilietus. Tokiu būdu atsakovas patvirtino, kad jo filialas vykdė filialo nuostatuose įtvirtintą veiklą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo filialas nevykdo veiklos.

9.3.       Atsakovo neapdairumas ir neatsakingumas, priimant teismo siunčiamus dokumentus, negali būti laikomas požymiu, leidžiančiu konstatuoti filialo neegzistavimą. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo standartai. Atsakovas, nepasirūpindamas tinkamu teismo procesinių dokumentų priėmimu, privalo prisiimti visus iš šio standarto nesilaikymo kylančius padarinius. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių VĮ Registrų centre esančią informaciją apie atsakovo filialą.

9.4.       Atsakovas atsiliepime iš viso ginčijo, kad ieškinys neteismingas Lietuvos teismų jurisdikcijai. Skundžiama nutartimi pripažinta, kad kilęs ginčas priskirtinas Lietuvos teismų jurisdikcijai. Vadinasi, atsakovas neprieštarauja, kad ginčas būtų sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos rinką. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 str. 5 d. nuostatas, t. y. pagal atsakovo filialo vietą.

9.5.       Teismas neįvertino, kad atsakovas vykdo skrydžius iš Vilniaus, Kauno ir Palangos, t. y. Lietuvos rinkoje. Filialo veikla yra susijusi su visų skrydžių organizavimu Lietuvoje, todėl skrydžių vykdymas savaime lemia faktinės veiklos įrodymą ir realią filialo veiklą.

9.6.       Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta ne viena byla su analogiškomis aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kai lėktuvo išvykimo arba atvykimo vieta yra Palangoje. Šios bylos yra sėkmingai nagrinėjamos, neperduodant jų kitam teismui. Akivaizdu, kad yra formuojama praktika, jog ieškinio teismingumas turi būti nustatomas pagal atsakovo filialo, kuris savo įstatuose tiesiogiai nurodęs filialą atstovaujantį be išimties visuose ginčuose, buveinės adresą. Teismas, nukrypdamas nuo jau suformuotos praktikos, pažeidė „horizontaliojo“ principo doktriną (2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 str. 5 d.; CK 2.53 str., 2.62 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 12 str., 75 str.; CPK 7 str., 34 str., 197 str.).

10.       Atsakovas Air Baltic Corporation A/S pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB Skycop.com atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinė byla nėra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ginčas nėra susijęs su atsakovo filialo veikla, kadangi atsakovo filialas nevykdo skrydžių veiklos, kurią vykdo pats atsakovas. Aplinkybė, kad pagal filialo įstatus nuodytą veiklą turėjo teisę vykdyti filialas yra teisiškai nereikšminga, kadangi filialas, kuris vykdė tik marketinginę veiklą, faktiškai skrydžių veiklos nevykdė. Oro susisiekimo vykdymas yra licencijuojama veikla, o atsakovo filialas niekada neturėjo licencijos vykdyti oro susisiekimą. Visuose lėktuvo bilietuose ir elektroniniuose laiškuose nurodyta, kad sutartį sudarė Air Baltic Corporation A/S, o ne jo filialas. Atsakovo bendrosios vežimo taisyklės taip pat patvirtina, kad vežimo sutartis buvo sudaryta ne su atsakovo filialu, bet tarp keleivio ir atsakovo.

10.2.       Atsakovo filialas neatitinka verslo vietos, pasižyminčios pastovumu, reikalavimų, nes faktiškai nevykdo veiklos, o visi procesiniai dokumentai buvo neįteikti. Atsakovas 2016 m. gegužės 10 d. valdybos sprendimu nusprendė atleisti P. M. iš atsakovo filialo vadovo pareigų. Kitas filialo vadovas nėra paskirtas. Tai patvirtina, kad atsakovo filialas nevykdo jokios veiklos. Atsakovo filialas yra likviduojamas. Tai patvirtina 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo valdybos sprendimas išregistruoti filialą. Ieškovas nurodytas aplinkybes žino, nes elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą.

10.3.       Atsakovas Air Baltic Corporation A/S yra užsienio valstybės juridinis asmuo, veikiantis Latvijos Respublikoje. Atsakovo buveinės adresas yra Latvija. Ši informacija yra nurodyta lėktuvo bilietuose ir elektroniniuose laiškuose. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-279-585/2019 dėl procesinių dokumentų atsakovui nurodė, kad, turint akivaizdžius duomenis, jog atsakovas yra didelė bendrovė, veikianti Latvijoje, nėra galimybės naudotis įstatyme nustatyta procesinių dokumentų įteikimo teisine fikcija, todėl procesiniai dokumentai turi būti siunčiami teismui žinomais atsakovo viešai nurodomais adresais, siekiant faktiškai juos įteikti. Lietuvoje veikęs Air Baltic Corporation A/S filialas, viešai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt), šiuo metu yra likviduojamas, filiale dirba 1 darbuotojas, filialo adresas nurodomas Latvijos Respublikoje. Atsakovas apie jo atžvilgiu iškeltas bylas sužinojo tik 2019 m. vasario–kovo mėn., kai pats kreipėsi į teismą dėl informacijos pateikimo. Vadinasi, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikiami netinkamai, o ieškovas galimai klaidino teismą ir bandė užkirsti kelią atsakovui sužinoti apie pareikštą ieškinį (CPK 42 str., 122 str., 142 str.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla pagal teismingumą perduota kitam teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12.       Byloje ginčas kilo tarp Lietuvos Respublikoje ir Latvijos Respublikoje veikiančių subjektų dėl kompensacijos už skrydžio maršrutu Paryžius–Ryga–Palanga atšaukimą. Lietuvos Respublika ir Latvijos Respublika yra Europos Sąjungos valstybės narės, t. y. todėl ginčo teismingumui spręsti taikytinas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

13.       Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 4 str. 1 d. nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje. Tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 5 str. 1 d. asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniai).

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skrydį vykdžiusio lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuvos Respublikoje (Palanga), todėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 str. 1 p. b papunktį Lietuvos Respublika laikytina prievolės įvykdymo vieta. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

15.       Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantas nurodė, kad Air Baltic Corporation A/S veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo per filialą, registruotą Vilniuje, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal filialo registruotą buveinę.

16.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus, kad ieškinys pagal atsakovo filialo buveinę galėjo būti reiškiamas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 1215/2012 7 str. 5 p., pagal kurį ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla gali būti reiškiami tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančios Bendros vežimo taisyklės nukreipia ne į filialo buveinę, bet į vežimo sutartį, kurią patvirtina bilieto įsigijimas. Vežimo oru sutartį sudarė ir skrydį vykdė atsakovas AS Air Baltic Corporation, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra susiję su atsakovo filialo veikla.

17.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019 apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Skycop.com atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4047-863/2019 pagal ieškovo UAB Skycop.com ieškinį atsakovui AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo. Nurodyta civilinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su bylos ieškinio teismingumu, yra analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytoje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčo tarp tų pačių šalių ir panašaus faktinio pagrindo (galutinis kelionės tikslas – Palanga) teismingumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria byla pagal teismingumą perduota Plungės apylinkės teismui, paliko iš esmės nepakeistą. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas pasisakė iš esmės dėl tų pačių apelianto argumentų, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jau suformuotu naujausiu horizontaliu precedentu.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, bei naujausią horizontalų precedentą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylos teismingumo išsprendė tinkamai. Aplinkybė, kad ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, yra patogiau, jog byla būtų nagrinėjama pagal atsakovo juridinio asmens filialo buveinės vietą, nesudaro pagrindo taikyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 7 str. 1 p. b papunkčio atskirai nuo CPK 30 str. 9 d., netaikant sisteminio teisės aiškinimo taisyklę.

20.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinių bylų teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis dalyje dėl teismingumo paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21.       Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė atmesti atsakovo AS Air Baltic Corporation prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir civilinę bylą perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismo rūmai iš esmės nustato vietas, kuriose dirba teisėjai ir yra nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reikalinga patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad civilinė byla perduodama nagrinėti Plungės apylinkės teismui.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovo AS Air Baltic Corporation prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Apeliantas atskirajame skunde nurodė reikalavimą panaikinti visą skundžiamą nutartį, bet ne jos dalį. Darytina išvada, kad apeliantas skundžia nutarties dalį, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), todėl šioje dalyje apeliacijos procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo AS Air Baltic Corporation prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį iš esmės nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinės dalies 2 pastraipą ir ją išdėstant taip:

„Civilinę bylą pagal ieškovo UAB Skycop.com ieškinį atsakovui AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismui“.

Teisėjai                                                      Jūra Marija Strumskienė

             Neringa Švedienė

             Vytautas Zelianka