Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-2030-1078/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01424-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 16.9.7.1; 16.9.10

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Julijai Tiukšai, Dianai Kiverytei

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) ir 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

L. P. 2019 m. vasario 20 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir metereologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasitraukė ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. P. nurodė, kad pripažįsta, jog jis sukėlė eismo įvykį. Buvo tą dieną po naktinės pamainos ir beveik nemiegojęs, važiuodamas namo iš garažo pamatė priekyje važiuojantį automobilį, šiek tiek į jį stuktelėjo, tada abu sustojo. Apžiūrėjo kartu su kito automobilio vairuotoja abu automobilius, pažeidimų nesimatė, nufotografavo automobilius ir sutarė, kad pretenzijų vienas kitam neturi. Kito automobilio vairuotojai pasakė savo adresą. Po to atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo namo. Atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad jis po įvykio buvo susisiekęs su kito automobilio vairuotoja, klausė žalos dydžio (žalą nustatinėjo ilgai), vėliau kito automobilio vairuotoja apskritai atsisakė su juo bendrauti. Taip pat L. P., atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad jis įvykio dieną automobilį vairavo blaivus, kada atvyko policijos pareigūnai – nepamena. Grįžęs po eismo įvykio į namus, buvo labai patenkintas, kad su kito automobilio vairuotoja sutarė, jog nėra pretenzijų, todėl išgėrė brendžio ir alaus. L. P. nurodė, kad jis, kaip minėjo, tą dieną buvo pavargęs, buvo slidu, iš automobilio išlipęs stovėjo atsirėmęs į automobilį, galbūt todėl kito automobilio vairuotoja ir pamanė, kad jis neblaivus. Atvykus policijos pareigūnams sutiko tikrintis dėl blaivumo ir jiems paaiškino, kad su moterimi susitarė ir išsiskirstė.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. Ž. nurodė, kad vairuodama automobilį važiavo lėtai, kadangi jau buvo prieblanda, gatvė – duobėta, pajuto trinktelėjimą į jos vairuotą automobilį. Tuomet ji sustabdė automobilį ir iš jo išlipo, išlipo ir kito automobilio vairuotojas (L. P.). Jai kilo įtarimas, kad minėtas asmuo neblaivus, kadangi jis keistai stovėjo, jo žvilgsnis buvo tuščias. Dėl šios priežasties ji iškvietė policijos pareigūnus. Prie kito automobilio vairuotojo labai arti priėjusi nebuvo, todėl negali pasakyti, ar sklido alkoholio kvapas. Su L. P. daug nebendravo, paklausė, kas atsitiko, sakė, kad truputį lukteltų. Tuo metu ji paskambino savo sutuoktiniui, prašė jo privažiuoti, nurodė, kad jai kyla įtarimas, kad eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas yra neblaivus. Atvykus sutuoktiniui, ji iškvietė policiją, o kito automobilio vairuotojas, tiesiog išvažiavo iš įvykio vietos. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad jos manymu, L. P. girdėjo, kad ji kviečia policiją. Iškart po eismo įvykio jokio susitarimo su L. P. draugiškai išsiskirstyti nebuvo. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 11) nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog L. P. su ja susisiekė tik po kelių dienų ir tada prašė draugiškai tartis, iškart po įvykio jis nebandė tartis. Iškart po įvykio ji L. P. pretenzijų ir nereiškė, tiesiog iškvietė policiją, nes, kaip minėjo, jai L. P. pasirodė neblaivus. Nurodė, kad L. P. jos automobilio po eismo įvykio neapžiūrinėjo, jis apžiūrėjo tik savo automobilį. Ji žalos atlyginti nereikalauja. Eismo įvykio vietoje deklaracija pildyta nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. S. nurodė, jog gavo pranešimą, kad galimai neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Vykstant į įvykio vietą, budėtojas pagal automobilio, sukėlusio eismo įvykį, registraciją nustatė automobilio savininko gyvenamąją vietą. Atvykus į įvykio vietą, ten buvusi moteriškė nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namai buvo netoli vienas nuo kito. Nuvykus iš budėtojo gautu automobilio, kurio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, savininko gyvenamosios vietos adresu, kieme rado akivaizdžiai apgadintą automobilį. Užėjus į namus pas automobilio savininką, išsiaiškino, kad būtent L. P. ir vairavo įvykio metu automobilį, bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. L. P. pripažino, jog sukėlė eismo įvykį, nurodė, kad pasėdėjo automobilyje po įvykio ir išvažiavo. Buvo patikrintas L. P. blaivumas. Liudytojas nurodė, kad atvykus pas L. P. į namus, jo sutuoktinė pastarajam išsakė pretenzijas, jog jis vėl garaže prisigėrė. L. P. pats neaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis vartojo alkoholį, tik nurodė, kad kito automobilio vairuotoja savo automobilyje pildė deklaraciją, o jis išvažiavo iš įvykio vietos.

Iš Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. A. 2019 vasario 20 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. patruliuodamas kartu su kolega gavo iškvietimą, kad neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad L. P. vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Toyota Avensis, kurį vairavo M. Ž.. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. L. P. automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) ir nuėjo namo, jį ten rado. Jis policijos pareigūnams paaiškino, kad bendravo su kito automobilio vairuotoja, susitarė ir nuvažiavo namo. Pasakė, kad alkoholį vartojo (b. l. 3).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. 17.54 val. gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas su automobiliu Opel atsitrenkė į automobilį Toyota (b. l. 4).

Iš byloje esančių eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį dokumentų nustatytos eismo įvykio aplinkybės ir padaryti automobilių sugadinimai (b. l. 5-6).

Iš byloje esančių alkotesterio duomenų nustatyta, kad L. P. 2019 m. vasario 20 d. 18.25 val. buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas (b. l. 7-8).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1826/2019(01) nustatyta, kad L. P. kraujyje buvo mažiausiai 2,10 prom. etilo alkoholio (b. l. 10).

Iš M. Ž. 2019 m. vasario 20 d. paaiškinimo nustatyta, kad jai vairuojant automobilį Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini), jai pristabdant automobilį prieš duobę, į jos automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Abu išlipo iš automobilių. Jai pasirodė, kad automobilio vairuotojas buvo neblaivus. Jis nerišliai kalbėjo, stovėdamas lingavo. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Laukiant pareigūnų vairuotojas išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 11).

Iš L. P. 2019 m. vasario 20 d. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d., apie 18 val., vairavo automobilį Opel, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve atsitrenkė į staiga sustojusį automobilį. Su išlipusia vairuotoja kartu apžiūrėjo įvykio pasekmes. Jam pasakė, kad pretenzijų neturi, jis sutiko, sutarė, kad viskas gerai. Grįžus namo jis pavalgė, išgėrė apie 300 gramų brendžio ir 1 litrą alaus. Tada prisistatė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jis pabėgo iš įvykio vietos. Jis jiems paaiškino, kad automobilio vairuotoja pretenzijų jam neturėjo, jie susitarė ir išsiskyrė (b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis Opel Astra, valstybiniai nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)  priklauso L. P. (b. l. 13).

Byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 15-19).

ANK 417 straipsnio dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Kaip matyti tiek iš L. P. rašytinio paaiškinimo, tiek iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, jis kaltės dėl to, jog 2019 m. vasario 20 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir metereologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė,taip sukeldamas eismo įvykį, neginčijo. Jo kaltė, padarius ANK 417 strapsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kita bylos medžiaga – liudytojos M. Ž. parodymais, Eismo įvykio schema, Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, fotonuotraukomis.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. 

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Taigi, minėtame KET punkte yra numatytos vairuotojų, dalyvavusių eismo įvykyje pareigos: 1) jei su eismo įvykiu susiję asmenys sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba, neturint deklaracijos, informaciją apie eismo įvykį pateikti švariame lape; 2) jei su eismo įvykiu susiję asmenys nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, į eismo įvykį yra kviečiami policijos pareigūnai.

Viso proceso metu L. P. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, teigdamas, jog jis neturėjo tyčios pasišalinti, o iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes manė, jog su kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotoja jie sutarė gražiuoju. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos (paties L. P. paaiškinimų, M. Ž. paaiškinimų) nustatyta, jog L. P. suvokė, jog būtent jis sukėlė eismo įvykį, o iškart po eismo įvykio nebuvo pildoma eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio aplinkybės taip pat nebuvo aprašytos ir ant švaraus lapo, kaip reikalaujama jau minėtame KET 220 punkte. Teisme apklausta ir įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą  liudytoja M. Ž. kategoriškai tvirtino, jog su L. P. kartu automobilių apgadinimų neapžiūrinėjo ir jokio draugiško susitarimo išsiskirstyti iš eismo įvykio vietos, nepildant eismo įvykio deklaracijos. nebuvo. Liudytoja nurodė, kad jai iškart po eismo įvykio L. P. pasirodė neblaivus, todėl ji nusprendė kviesti policiją. Policiją ji kvietė sėdėdama savo automobilyje. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. S. nurodė, jog ant L. P. automobilio buvo matyti akivaizdūs apgadinimai. Iš bylos medžiagos (liudytojų paaiškinimų, fotonuotraukų) matyti, jog ant abiejų automobilių esantys apgadinimai buvo pakankamai akivaizdūs, todėl jų nepastebėti L. P. negalėjo. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas L. P. suvokė, kad jis susijęs su eismo įvykiu, suprasdamas, kad iškart po eismo įvykio deklaracija nėra pildoma, o į eismo įvykio vietą yra kviečiama policija, nelaukdamas, kol pastarieji atvažiuos, pasišalino iš eismo įvykio vietos, toks L. P. elgesys (objektyviai atlikti veiksmai) rodo, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad eismo įvykyje dalyvavusi automobilio Toyota Avensis vairuotoja M. Ž. atsisėdo į savo automobilį, nesuteikė pagrindo L. P., sukėlusiam eismo įvykį, daryti išvados, jog tokie kito automobilio vairuotojos veiksmai rodo, kad jie dėl eismo įvykio sutarė draugiškai ir vienas kitam pretenzijų neturi. L. P. turėjo pareigą užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo, neįsitikino, dėl kokių priežasčių M. Ž. nepildė eismo įvykio deklaracijos, o atsisėdo į savo automobilį, todėl jo teiginiai, kad jis neva manė, kad M. Ž. jam neturi jokių pretenzijų yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai nesvarbu, jog M. Ž. policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą nusprendė kviesti galimai klysdama dėl aplinkybės, jog L. P. automobilį vairavo neblaivus. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad policija į eismo įvykio vietą buvo iškviesta, o L. P. nelaukdamas atvykstant policijos pareigūnų, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Kartu pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole L. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nustatančią  administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 426 straipsnio 2 dalies būtinas sudėties požymis yra eismo įvykio metu padaryta žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kokia konkreti žala buvo padaryta eismo įvykiu, tačiau nustatyta, jog auotomobiliai buvo akivaizdžiai apgadinti, taigi ir konstatuoti, jog eismo įvykio metu padaryta žala viršija būtent penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nėra teisinio pagrindo. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kadangi byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sukelta žala, tačiau nėra nustatytas jos konkretus dydis, teismas, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės, kurios negali būti pašalintos, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, L. P. veiksmus perkvalifikuoja iš 426 straipsnio 2 dalies į 426 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad toks nusižengimo perkvalifikavimas neapsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties.

ANK 423 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija).

Kelių eismo taisyklių 221 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra būtina nustatyti, kad asmuo vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė turto sugadinimą.

L. P. teismo posėdžio metu neneigė, jog po eismo įvykio jis vartojo alkoholį, tačiau teigė, jog neturėjo tyčios padaryti šį nusižengimą, nes manė, jog dėl eismo įvykio jis su kito automobilio vairuotoja išsiaiškino draugiškai. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius paneigia teisme apklaustos liudytojos M. Ž. jau anksčiau aptarti parodymai, taip pat aptartos aplinkybės, jog tarp asmenų nebuvo jokio susitarimo, eismo įvykio schemos nebuvo pildytos ir vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos prieš atvykstant policijai. Taigi, L. P., suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir sąmoningai vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Aplinkybę, jog iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo L. P. vartojo alkoholį, patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek teisme apklausto liudytojo R. S. parodymai, tiek byloje esanti alkotesterio pažyma, iš kurios matyti, jog L. P. 2019 m. vasario 20 d. apie 18.25 val. buvo nustatytas 2.07 prom. girtumas.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau parašytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visiškai įrodyta, jog L. P. 2019 m. vasario 20 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir metereologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, taip sukeldamas eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, laikytina tai, kad jis dėl šio nusižengimo kaltę pripažino, gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti trys administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas vien tik už mažareikšmius administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ar kelių ūkiu, paskirtas baudas mokėdavo, kas rodo, jog iš esmės asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti L. P. paskyrus baudas, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų ribose. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, taip pat į aplinkybes, išdėstytas pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, L. P. kartu su administracine nuobauda skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 metams.

Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalies nuostatas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju L. P. padarė aptariamą nusižengimą naudodamasis automobiliu, kuris priklauso jam, Opel Astra, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra pirmą kartą padaręs tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, jis yra teigiamai charakterizuojamas, todėl šiuo atveju teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

n u t a r i a :

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

L. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), ir skirti administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

L. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. P. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų)  baudą.

Paskirti L. P. administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19097855365.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).