Baudžiamoji byla Nr. 1-228-817/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01085-2011-1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Svetlanai Žurienei, Margaritai Stankevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,

kaltinamajam M. J.,

kaltinamojo gynėjai Virginijai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

n u s t a t ė:

M. J. pagamino netikrą dokumentą bei žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytomis priemonėmis sukūrė ir atspausdino tikrovės neatitinkanti dokumentą – sutartį „(duomenys neskelbtini)“, įrašydamas jame melagingą dokumento surašymo datą „2011 02 17“, bei nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad „UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įm/k (duomenys neskelbtini), pvm/k (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas Pardavėju ir I. G., adresas Vilnius, L.Asanavičiūtės 36-11, a/k (duomenys neskelbtini) mob.tel (duomenys neskelbtini), e-mail: (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės, toliau vadinama užsakovu, sudarė šią sutartį“ bei prie užrašo PARDAVĖJAS nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini)/ PVM (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir taip pagamino netikrą dokumentą jame nurodydamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie dokumente nurodytą juridinį faktą, po ko jis, 2011-06-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo jį pasirašydamas bei pateikdamas pasirašyti I. G., tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo.

M. J. neteisėtai įgijo ir panaudojo juridinio asmens antspaudą, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo rašomojo stalo paėmęs, neteisėtai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudą, ir šį juridinio asmens antspaudą panaudojo uždėdamas ant sutarties „(duomenys neskelbtini)“ juridiniam faktui patvirtinti.

M. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) iš anksto patalpinęs skelbimą apie rąstinės pirties statybą, ir melagingai pažadėjęs I. G. jos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastatyti rąstinę pirtį, ir šiuo tikslu 2011-06-06 būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su I. G. pasirašęs žinomai suklastotą sutartį „(duomenys neskelbtini)“, bei patvirtinęs sutarties tikrumą neteisėtai įgytu juridinio asmens-UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, iš I. G. paėmė 12000 Lt avansą, ir taip suklaidindamas nukentėjusiąją I. G., kad pirtis bus jai pastatyta ir perduota, žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pirties nepastatys ir nukentėjusiajai neperduos, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai I. G. priklausančius pinigus – 12000 Lt.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. J. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Kaltinamasis paaiškino, kad prieš 7-8 metus prasidėjo jo veikla rąstinių namų bei pirčių gamyboje. Maždaug tokiu laikotarpiu jis susipažino su G. M., jie nuolat  konkuravo - kaltinamasis vienai ar kitai įmonei atstovavo, bet jie visą laiką su juo konkuravo iki 2011 m. Tais metais atėjo sunkus laikotarpis kaltinamojo gyvenime, jis buvo priverstas ieškoti daugiau tiekėjų, atiduoti dalį savo darbo kitiems rangovams, nes buvo šeimyninės problemos. Tuo momentu jų bendras pažįstamas atvedė kaltinamąjį pas G. M. ir pasakė: „Tu M. turi labai daug užsakymų, o tu visai neturi darbo, galit kažką bandyti, bendrauti.“ Tada jis su G. aptarė susiklosčiusią situaciją ir priėjo prie sprendimo bendradarbiauti. G. M. pasisiūlė priimti kaltinamąjį į darbą su sąlyga, kad kaltinamasis atves jam naujų klientų. Tada po kurio laiko kaltinamasis atvedė, kaip G. M. vadina, senyvą žmogų. Tai buvo pirmas kaltinamojo klientas. Kaltinamajam labai nepatiko kaip G. bendravo su užsakovu, jie užsakovą prarado. Tada kaltinamasis pakėlė bendradarbiavimo klausimą, kad netinka toks bendradarbiavimas. Jis ir G. M. sutarė pasidalinti – G. M. gamyba, kaltinamojo  marketingas, t.y. darbas su klientais. Po kurio laiko, po 2-3 savaičių, kaltinamąjį rado I. G., kuri susidomėjo kaltinamojo produkcija. Kaltinamasis nusiuntė G. brėžinius, jis atsiuntė paskaičiavimą. Kaltinamasis matė, kad pagal paskaičiavimą (Priedas Nr. 1) jis telpa į kainą, dar lieka likutis deryboms. Aptarė su G. M., kad daro. Toliau ėjo darbas su klientu, parodyti jam jau pastatytus gaminius. Kai klientas buvo pasiruošęs pasirašyti sutartį, kaltinamasis nusiuntė vieną savo sutarties egzempliorių klientui, o kitą sutarties egzempliorių nusiuntė G.. Klientui viskas tiko, tada kaltinamasis paprašė G. pasiruošti, nes „rytoj su klientu pasirašysiu sutartį ir man reikia, kad tu atspausdintum, užantspauduotum sutartį, nes iš ryto važiuoju pas užsakovus.“ Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas kaltinamojo susirašinėjimas su G. M.. Kaltinamasis teigė, kad sutarties formą parengė kaltinamasis. Kaltinamasis nuvažiavo pas G., pasiėmė atspausdintą ir užantspauduotą sutartį. G. išspausdino sutartį ir uždėjo antspaudą, G. uždėjo antspaudą be kaltinamojo parašo. Jie dar neįrašė galutinės sumos, nes buvo tikimybė, kad klientas pasirašymo metu kažko atsisakys arba paprašys papildomai. Dėl to kaltinamais turėjo G. sąmatą Priedas Nr. 2, atsargoje turėjo pinigų likutį ir dėl to jie neįrašė galutinės sumos į sutartį ar mokėjimo grafiko. Dėl grafiko G. sakė, kad jam jį reikės paskui su klientu suderinti. Kaltinamasis paėmė sutartį, nuvažiavo pas klientus, aptarė visas pozicijas. Tokiu būdu kaltinamasis gavo sutartį su antspaudu ir atsidūrė pas užsakovus. Kaltinamasis nurodė, kad G. M. pažadėjo priimti kaltinamąjį į darbą direktoriaus pareigoms, bet iš kaltinamojo laukė klientų, kaltinamasis jau senai vertėsi pirčių gamyba, pardavimu ir turi paėmęs rinkos dalį. G. įsipareigojimai buvo priimti kaltinamąjį į darbą. Toliau tai produkcijai, kuriai kaltinamasis randa klientus, nuo jos jam dar lieka likutis nuo G. paskaičiavimo, priedas prie algos, ir daugiau jo nėra, direktoriauja kaltinamasis. Kaltinamasis nurodė, kad byloje esančioje sutartyje (bylos l. 2-6) yra kaltinamojo ranka daryti įrašai, kaltinamasis parašė „M. J.“ ir pasirašė. Kaltinamasis nurodė, kad sutartį jis pasirašė pas užsakovus bute, sutartis pasirašyta 2011-06-06, nes nurodyta, kad tą dieną gavo avansą. Sutarties data „2011-02-17“ yra techninė klaida. Kaltinamasis teigė, kad, kai dėjo parašą ant sutarties, G. žadėjo priimti jį į darbą, kaltinamasis nežinojo, kad G. dar nesudarė darbo sutarties, tuo metu kaltinamasis nebuvo pasirašęs darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat neturėjo rašytinio įgaliojimo veikti šios įmonės vardu, tačiau žodinį įgaliojimą iš G. M. buvau gavęs. Kaltinamasis nurodė, kad pagal minėtą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. M. įsipareigojo pagaminti I. G. pirtį. Kaltinamasis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų 12 000 Lt jis neperdavė, nes jo nepriėmė į darbą. Kaltinamasis nurodė, kad, kai jis atėjo pas G. M. su I. G. sudaryta sutartimi, perdavė jam tą sutartį, paragino pasirašyti priėmimo į darbą aktą, jis pasakė, kad dabar buhalterės nėra, jo atsakymai buvo neaiškūs, tada kaltinamasis pinigų nedavė, bet perdavė užsakymus, perdavė pasirašytą sutartį su visais brėžiniais. Kaltinamasis nurodė, kad nepripažįsta, jog apgaule įgijo I. G. turtą. Kaltinamasis teigė, jog jo reklama patalpinta internetinėse svetainėse, „Alio reklamoje“, laikraščiuose, reklamoje buvo nurodyta, kad kaltinamasis gamina, stato pirtis, taip pat buvo nurodyti jo telefono numeriai. I. G. jam paskambino, jos prašymas buvo pastatyti ir įrengti jai pirtį. Su ja kaltinamasis bendravo kaip fizinis asmuo, kaip M. J.. Kai ji rado kaltinamąjį, dar jo pokalbio su G. M. nebuvo įvykę. Kaltinamasis nurodė, kad važiavo į I. G. sklypą pasižiūrėti pirties statymo vietos. Taip pat važiavo parodyti jau pastatytą pirtį, vežė I. G. pasižiūrėti pirties pas N. K.. Jis su I. G. susitarė, produktas jai tiko, patiko, kaina tenkino. I. G. įsipareigojo sumokėti pagal sutartį 28-29 tūkst. Lt, o kaltinamasis įsipareigojo pateikti jai pirtį. Kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad su G. jis sutars, jis priims kaltinamąjį į darbą ir jis ėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Prieš sudarant sutartį su I. G., jis nusiuntė jai susipažinti sutarties kopiją, šioje sutartyje  buvo nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, todėl jis, įrašydamas į sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nusiųsdamas I. G. sutarties formą, tokiu būtu raštu informavo I. G., kad sutartį ji sudaro su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendraujant žodžiu tokių klausimų nebuvo užduota. Sutarties, sudarytos su I. G., formą parengė kaltinamasis. I. G. kaltinamajam į rankas avansą perdavė 12000 Lt. Pirmas įsipareigojimas pagal sutartį buvo pagaminti sienojus gamintojo teritorijoje, G. įsipareigojimus prisiėmė ir sienojus pagamino. Pagal sutarties sąmatą matosi, kad 12 000 Lt užima sienojai, pagal mokėjimo grafiką irgi 12000 Lt, o paskui mokėjimo grafiką G. M. turėjo užpildyti, nes kaltinamasis su juo aptarė, ką darys dalimis. Mokėjimo grafikas yra neužpildytas 4 sutarties su I. G. lape, kur taškiukai sudėti. Grafiką užpildyti turėjo G. M., nes jie tame laikotarpyje dar nebuvo apsisprendę, kokiomis dalimis mokės. Pagal sutartį su I. G. kažkoks likutis priėmimui buvo, po vertės pridavimo apie rugsėjo mėn. galutinis atsiskaitymas. Kaltinamasis nurodė, kad pagal minėtą sutartį sienojus buvo padarytas, dalis įsipareigojimų buvo įvykdyta. Kaltinamasis G. M. perdavė minėtą sutartį, jis pagal tą sutartį, brėžinius sienojus  pagamino. Sienojų I. G. nepasiėmė. Pas juos atsirado nesusipratimas, G. nustojo gaminti, sustabdė darbus. Kaltinamasis I. G. pasiūlė: „Jeigu norite už tą sumą pasiimam lentų padarytų.“ Atsakymas buvo: „Mes paduosime į teismą.“ Kaltinamasis teigė, kad I. G. sklype pradėjo betonavimo darbus, kaltinamasis pats asmeniškai nusiuntė vyrus į I. G. sklypą, pasamdė juos, jie atvažiavo ir sudėjo klojinius pirties statymo vietoje. Minėtus vyrus kaltinamasis į I. G. sklypą nusiuntė pats asmeniškai, ne kaip įmonės atstovas, nes G. M. „tempė gumą“, todėl kaltinamajam buvo nepatogu prieš užsakovą. Vyrai sudėjo klojinius pirties statymo vietoje. Kaltinamasis nurodė, kad jis prašė I. G. nutraukti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudaryti tiesiai su kaltinamuoju, bet užsakovei tas variantas netiko, tada kaltinamasis prašė jos sutartį nutraukti ir grąžinti pinigus, tas variantas irgi netiko. Kaltinamojo teigimu, jis į I. G. paštą siųstais elektroniniais laiškais siūlė I. G. grąžinti 12 000 Lt arba pasiimti prekę už tą sumą. Sienojų I. G. jis neperdavė, ji atsisakė juos paimti. Kaltinamasis nurodė, kad pinigų I. G. negrąžino, kažkoks turi būti raštas, sutartis, grąžinimo pagrindas, sutinka, kad I. G. padaryta 12000 Lt turtinė žala ir jis turi šiuos pinigus grąžinti, sutinka, kad jos  ieškinys pagrįstas. Kaltinamasis teigė, kad jis sumos už atliktus darbus iš tų 12 000 Lt neišskaičiuoja, nes taip išauklėjo tėvai. Kaltinamasis nurodė, kad iš I. G. gautų 12000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, pažymėjo, kad buvo išpjautas sienojus, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų neperdavė, nurodė, kad tokia bendradarbiavimo praktika - nusiunti užsakymą, pagamina ir kol iš gamyklos neiškeliavo, gamintojams nereikia pinigų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. G. nurodė, kad kaltinamąjį M. J. pažįsta, susipažino su juo tada, kai jis jiems siūlė statyti pirtį. Prieš tai jie kalbėjosi telefonu dėl susitikimo, o ji jį pamatė, kai jis atvyko pas juos į namus su sutartimi. Prieš tai jis dar važiavo su nukentėjusiosios vyru į sodybą, kur abu sprendė, kokią pirtį statys. Iki to laiko M. J. nukentėjusioji nepažinojo, jokių asmeninių santykių su juo neturi. Nukentėjusioji nurodė, kad ji su šeima sugalvojo pasistatyti pirtį, pradėję domėtis, rado skelbimą (duomenys neskelbtini), kur buvo labai gražios pirtys, nukentėjusioji paskambino nurodytu telefonu, pasikalbėjo su M. J. dėl pirčių statybos. Nukentėjusioji nežinojo, koks pirties projektas jų sklypui labiau tiktų, todėl pasakė, kad norėtų, jog kaltinamasis kartu su jos vyru nuvažiuotų į jų sodybą ir kad jie abu nuspręstų, kokios konstrukcijos, kokio modelio pirties reikėtų. Nukentėjusiosios vyras V. G. su M. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį jų sklypą. Kelionės metu nukentėjusiosios vyrui susidarė įspūdis, kad M. J. rimtas žmogus, kad su juo galima bendrauti ir statyti pirtį, kadangi M. sakė, kad jis turi savo įmonę, kurioje dirba 20 ar 30 žmonių, kurie gamina tas pirtis, jis į metus pagamina 20-30 pirčių. M. pasiūlė jų sklype statyti (duomenys neskelbtini) pirtį. Kadangi jis pasirodė patikimas žmogus, jie nusprendė su juo pasirašyti sutartį. 2011-06-06 vakare kaltinamasis  atvyko pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo pasirašyta sutartis. Prieš tai internetu į jų elektroninį paštą jis jiems buvo atsiuntęs sutarties pavyzdį. M. J. su vyru kelionės metu viską, t.y., kiek viskas kainuos, koks bus avansas, jau buvo aptarę. Perskaičiusi sutartį, nukentėjusioji nieko ypatingo nepastebėjo ir jie tą sutartį pasirašė. M. J. pažadėjo, kad prieš statydamas pirtį, jis parodys tos pirties konstrukcijas savo įmonėje, kurioje jis dirba. Jie galės atvažiuoti ir apžiūrėti visą pirties konstrukciją. Tai buvo pažymėta ir sutartyje. Jeigu jiems viskas tiks, tada jis jau galės pradėti statybas. Jie M. J. sutarties pasirašymo dieną sumokėjo 12 000 Lt avansą ir toliau jokių žinių nebuvo. Dar prieš sudarant sutartį, kai nutarė dėl pirties statybų, kadangi jie norėjo pamatyti jo darbus, M. J. su nukentėjusiosios vyru buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), kur buvo jo įmonės statoma pirtis. Kaip vėliau nukentėjusioji sužinojo, ten gyveno N. K.. Tuo metu šeimininkų nebuvo, bet M. su nukentėjusiosios vyru apžiūrėjo tą pirtį. Nukentėjusiosios vyrui viskas patiko. Po to, kai jau buvo pasirašyta sutartis, ji vyrui dar kartą pasiūlė nuvažiuoti pasižiūrėti tos pirties (duomenys neskelbtini), kadangi pirmą kartą jam nepavyko pabendrauti su šeimininkais. Jie nuvažiavo į N. K. sklypą, prisistatė, paaiškino, kad irgi statosi pirtį ir paprašė pasakyti, ar jie yra patenkinti M. J. darbu, N. K. pasakė, kad nenorėtų turėti reikalų su M. J., sakė, kad labai nuo jo nukentėjo, kad sumokėjo jam per daug, daugiau negu buvo numatyta sutartyje ir, kad  nemažą dalį darbų teko pasibaigti jiems patiems su vyru. Ji buvo labai nepatenkinta M. J. darbu. Nukentėjusioji pagalvojo, kad reiktų elgtis atsargiau ir stebėti, kaip M. vykdys darbus, nes buvo sumokėta beveik pusė sutartyje numatytos sumos. Pilna pirties  kaina 29 500 Lt. Jie sumokėjo 12 000 Lt avansą, todėl, manė, kad už tą sumą jau turi būti kažkas padaryta. Avansą jie sumokėjo 2011-06-06, tačiau, kadangi M. J. pats neskambino, nieko kaip viskas vyksta nepasakojo, nukentėjusioji liepos pabaigoje pradėjo pati skambinti, domėtis, kaip vyksta statybos, kada bus galima nuvažiuoti pasižiūrėti tos pirties konstrukcijos. Nukentėjusioji nenorėjo, kad pirties statybos labai užsitęstų, kadangi buvo jau vasaros pabaiga, nenorėjo, kad statybos užsitęstų iki žiemos, nes žiemą juk pirties nestatysi, kita vertus ir pats M. J. neprašė jos atidėti pirties statybų vėlesniam laikui. M. sakė, kad turi labai daug darbų, bet, kad konstrukcija supjauta, kad užsakyti langai, bet tai buvo tik žodžiai, jokių raštiškų įrodymų jis nepateikė. Po kurio laiko ji vėl susiskambino su M., pasakė, kad norėtų pasižiūrėti pirties konstrukcijos, kadangi jau terminas buvo suėjęs, be to, ir jis pats sakė, kad konstrukcija jau supjauta. Tuomet ji susiskambino su drauge I. M. ir jos kartu su ja nuvažiavo M. nurodytu adresu, t.y. nuvažiavo į jo gamybinį cechą, esantį (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji galvojo, kad kaltinamasis dirba toje firmoje,  jis paaiškino, kad tuo metu jo darbe nebus, bet jas pasitiks ir viską parodys kitas darbuotojas. Važiuodamos su drauge į tą cechą, jos dar tikslinosi su M. telefonu, kur važiuoti. Joms atvažiavus, vietoje buvo kažkokie darbininkai, jos pasakė, kad yra nuo M., kad nori pasižiūrėti pirties konstrukcijos, tada tie darbininkai pakvietė, matyt, vyresnį iš jų. Jos vyriškiui prisistatė, paaiškino, kad atvyko pažiūrėti savo užsakymo, pirties konstrukcijos. Darbuotojas joms neprisistatė, bet nuvedė jas į angarą, parodė kažkokią supjautų lentų krūvą ir pasakė, kad tai M. užsakyti ruošiniai, bet, kalbos, kad ten būtent nukentėjusiosios užsakymas nebuvo. Minėtas darbuotojas tik parodė joms tą lentų krūvą,  paminėjo, kad M. J. kartais būna, bet labai retai, sakė, kad ta jo konstrukcija, kuri guli jau gana seniai, tačiau nesakė taip, kad tai būtent pagal nukentėjusiosios užsakymą išpjautos lentos. Nukentėjusiosios nuomone, tam asmeniui, tikriausiai skambino M. ir paprašė parodyti tą pirtį, tačiau jos pamatė tik lentų krūvą. Po to nukentėjusioji paskambino kaltinamajam, pasakė, kad pamatė tik lentų krūvą, kad skambino į tą firmą, domėjosi, ar tai firmos gaminys, kad jiems kyla daug klausimų ir abejonių dėl jo sąžiningumo, M. tuomet labai sutriko, supyko, pasakė, kodėl jie čia knaisiojasi, kad jie susitarė, pasirašė su juo sutartį, kad turi laikytis tos sutarties, o ne ieškoti priekabių. Po to nukentėjusioji M. skambino daug kartų, sakė kaltinamajam, jog vasara eina į pabaigą ir ji norėtų matyti kokius nors darbo rezultatus, kad tuoj ateis ruduo, tada jis  vieną dieną atvažiavęs su draugu iškasė pamatams griovius, sukalė iš medienos formas, į kurias turėjo būti pilamas betonas ir pasakė, kad betonui užpilti jam reikia papildomai pinigų. Nukentėjusioji pasakė M. J., kad pinigų neduos, kadangi negavo jokių įrodymų, kur jis panaudojo tuos 12 000 Lt, kuriuos jie jam sumokėjo. Ji paprašė jo pateikti kokius nors dokumentus, kadangi jai kilo įtarimų, kad kažkas yra negerai, kad žmogus nerimtas. Toliau darbai nevyko ir nukentėjusioji nusprendė kreiptis į Ekonominę policiją, nes kitos išeities nematė, kaltinamasis su ja nebendravo, visąlaik skambino jam ji, klausė, kodėl nevyksta darbai. M. J. jai sakė, kad jie su juo taip ir pyksis, kadangi jie nenori mokėti pinigėlių, jam tolimesnėms statyboms reikia pinigų, o jis jų neturi. Kaltinamasis aiškino, kad tie pinigai, kuriuos ji sumokėjo, yra panaudoti medžiagoms pirkti, nors jis jokių medžiagų įsigijimo dokumentų, čekių neparodė, ji tiesiog turėjo patikėti jo žodžiais. Nukentėjusioji nurodė, kad sudarytos sutarties kopiją ji pateikė į bylą, šią sutartį paruošė M., o nukentėjusioji savo ranka įrašė savo duomenis –vardą ir pavardę, adresą, asmens kodą, el. paštą, mobiliojo telefono numerį. Vienas parašas šioje  sutartyje yra jos, o kitas -  M., šį parašą jis dėjo jai su vyru matant. Antrame sutarties lape parašai yra nukentėjusiosios ir M., bet, ar jis pasirašinėjo prie jų ar parašas jau buvo, nukentėjusioji nepasakys, kadangi praėjo nemažai laiko. Kaina skaičiais ir žodžiais nurodyta M., ši suma jau buvo įrašyta sutartyje. Avanso sumą – 12000 Lt, M. įrašė prie jų, pasirašant sutartį. Datą įrašė ir pasirašė M., patvirtindamas, kad gavo avansą, nukentėjusioji taip pat padėjo parašą. Paskutiniame sutarties lape M. parašas ir antspaudas jau buvo, o savo vardą ir pavardę įrašė ir pasirašė nukentėjusioji pati. M. J. nukentėjusiajai sakė, kad visus darbus atliks pats su savo komanda, kad jis vadovaus statybos procesui. Jie neklausė, kas ta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis prieš tai dar nukentėjusiosios vyrą buvo nuvežęs parodyti savo darbo, sakė, kad tai jo įmonė, todėl to ir neklausė. Jie paėmė sutartį, perskaitė ir pasirašė. Kaltinamasis pasakojo, kad turi savo firmą, nors pavadinimo neminėjo, M. J. sakė, kad daug pirčių stato, kad turi savo gamyklą, nukentėjusioji manė, kad sutartį sudaro su M. J., kadangi visą laiką bendravo su juo, ji galvojo, kad jis yra tos firmos  šeimininkas ar  atstovas. Sutarties formą atsivežė M. J., avanso sumą jis nurodė pats, toliau atsiskaitymas turėjo vykti taip, kaip nurodyta sutartyje, po kontrolinės apžiūros, pardavėjas įsipareigojo per 9 dienas supakuoti statinio elementus ir pristatyti į sutarties objektą pas užsakovą ir po to, kai bus atlikti tam tikri darbai, jie toliau po truputį mokės. Jis, kaip darbų atlikėjas labai aiškiai kalbėjo, jiems viskas tiko, kažkokių klausimų nebuvo, jis tikrai sukėlė pasitikėjimą. Šiai dienai jie yra sumokėję 12 000 Lt, šie pinigai jiems negrąžinti. Nukentėjusioji nurodė, kad po to, kai kreipėsi į policiją, M. J. su ja nebendravo, 12000 Lt negrąžino, todėl byloje pareikštą civilinį ieškinį ji palaiko. Nukentėjusioji nurodė, jog vėliau, jau po to, kai minėtame ceche apžiūrėjo lentas, ji pradėjo labiau gilintis į pasirašytą sutartį, paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, paklausė, ar bendrauja su G. M., nes jis, kaip buvo matyti iš internete esančių duomenų,  buvo nurodytas kaip firmos vadovas, taip pat paklausė, ar užsakyta pirtis, ar sudaryta sutartis su I. G., jie pasakė, kad tokios sutarties nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pasakė, kad apie tokią sutartį jie nieko nežino ir jokios sutarties su nukentėjusiąja nesudarinėjo. Po to, kai paaiškėjo, kad ta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie sutartį su jais nieko negirdėjo, jie pasidomėjo, ar M. J. ten dirba, jai buvo pasakyta, kad jis ten nedirba, o tik darė kelis užsakymus. Nukentėjusioji nurodė, kad nuo to laiko praėjo dveji metai, todėl šimtu procentų dabar jau nebegali teigti, ar tikrai paskambinusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su G. M., bet tuo metu  paskambinusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji suprato, kad bendrauja su tuo žmogumi, kuris joms su drauge, kai jos buvo nuvykusios į minėtą cechą, parodė tas išpjautas lentas.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. nurodė, kad  interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, jog statomos rąstinės pirtys. Paskambinus tel. (duomenys neskelbtini) atsiliepė vyriškis vardu M. su kuriuo susitikus (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) esantį sklypą. Apžiūrėjus sklypą, M. pasiūlė statyti (duomenys neskelbtini) pirtį. Tai buvo 2011-06-06. Tos pačios dienos vakare, jis atvyko į namus, adresu Asanavičiūtės g. 36-11, Vilniuje, kur ir buvo pasirašyta sutartis. Prieš tai, jis sutartį buvo atsiuntęs el.paštu. Pirties kaina buvo sutarta - 29500 Lt. Pirtis jai su vyru V. G. tiko, dėl to buvo pasirašyta sutartis Nr. 2011-02-15. Sutartyje kaip pardavėjas buvo įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), sutarties kiekviename lape pasirašė M., bei 4 lape savo ranka įrašė pirties kainą 29500 litų, bei, kad 12000 litų avansą gavo 2011-06-06, bei pasirašė. Pinigai - avansas 12000 litų buvo sumokėti M. J. grynais, jos vyro akivaizdoje. Dokumentas apie pinigų priėmimą išrašytas nebuvo, tai matyti tik sutartyje, joje „(duomenys neskelbtini)“ anspaudas jau buvo. Pagal sutartį pirtis baigta turėjo būti 2011-08-08. 2011 m. liepos mėn. pabaigoje pradėjo domėtis kaip vyksta pirties statyba, jis buvo atvykęs su padėjėju bei pastatė pirties pamatų klojinius. Pastačius klojinius, pradėjo reikalauti daugiau pinigų. Ji mokėti atsisakė, kol nebus pradėta statyti pirtis. M. nurodymu buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), kur prie lentpjūvės ją pasitiko vyriškis ir parodė sudėtas pirties lentas, pati pirtis surinkta nebuvo. Paskambinus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pasakė, kad sutartis su ja nėra sudaryta ir apie jokią pirtį nežino. Tada parašė pareiškimą į policiją (1 t., b. l. 25 – 27). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. G. nurodė, kad su M. J. buvo nuvykę į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes šiuo adresu yra šeimos sodyba. Jos vyras su M. J. ten buvo nuvykęs, kad jis patartų kokią pirtį, t.y. pagal kokį projektą geriausiai statyti. Pasirašant sutartį M. J. apie firmą „(duomenys neskelbtini)“ nieko nesakė. M. J. pasakė, kad pirties „(duomenys neskelbtini)“ rąstus gamins pats ir dar jis turi keletą padėjėjų, sakė, kad turi gamyklėlę (duomenys neskelbtini), bet neminėjo, kad tai firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Pirties pamatų klojinius jos žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatė pats M. J. su kažkokiu savo padėjėju, tie klojiniai yra iki šiol. M. J. pasakė, kad (duomenys neskelbtini), yra neva jo asmeninis gamyklinis cechas, kur ji kartu su I. M. ir nuvažiavo. Kai atvažiavo adresu, kurį jai nurodė M. J., dabar tikslaus adreso neprisimena, pamatė kažkokius senus pastatus, atrodė, kad tai senas angaras, kuriame buvo sudėta labai daug supjautos medienos. Ten vaikščiojo kažkokie darbininkai, kuriems jis pasakė, kad ieško M. J., kuris turi jai pagaminti pirtį „(duomenys neskelbtini)“. Jie atsakė, kad pažįsta tokį M. ir kad jo užsakymu yra išpjautos kažkokios atskiros lentos, kurias jai parodė, bet tarp tų lentų pirties ji nepamatė. Tik po to, išvažiavusi, ji suprato, kad buvo firmoje „(duomenys neskelbtini)“, nes po to savo iniciatyva skambino į šią firmą ir kalbėjo su tuo pačiu vyriškiu (jį atpažino iš balso), su kuriuo kalbėjo minėto vizito metu. Kai M. J. atvyko pas juos į namus, jis su savimi jau atnešė sutartį (duomenys neskelbtini) su priedais, t.y. su pirties planu. Sutartyje, kuri yra iš penkių lapų, jau buvo atspausdintas visas tekstas, išskyrus rankraštinius įrašus, o tas įrašas, kuris padarytas ranka, buvo įrašytas jų namuose. Kad sutarties pradžioje įrašyta data: „2011-02-17“, ji nepastebėjo. Ji rado skelbimą internete, (duomenys neskelbtini), kur buvo parašyti savininko kontaktai „M. J.“. Iš pradžių, kai jie su juo kalbėjo, jis pasakojo, kad turi firmą, pavadinimo neminėjo ir užsiima pirčių gamyba. Su A. A. ji nebendravo, visais telefonais, nurodytais internete, atsiliepdavo tik M. J., o apie A. A. nieko neminėjo. Savo iniciatyva rado vieną šeimą, kuriai iki sutarties sudarymo su ja, M. J. pagamino pirtį. Šeimos atstovė N. K. jai papasakojo, kad M. J. nors ir pastatė jos šeimai pirtį, bet nekokybiškai, pažeidžiant sudarytą sutartį, dėl ko ji turėjo daug problemų. N. K. taip pat sakė, kad visiškai nepatenkinta M. J. darbu. Ji asmeniškai sumokėjo M. J. tik 12000 Lt, kitos pinigų dalies jam nesumokėjo, nes suprato, kad M. J. gali ją apgauti ir pareiškė M. J., kad galutinai atsiskaitys su juo, kai bus padarytas gaminys. M. J. pastoviai skambindavo pati, ieškojo jo pati. Kai liepos mėnesį pabaigoje suprato, kad M. J. savo pažadų nevykdo, nustojo jam skambinti ir kreipėsi į policiją. Iš M. J. gavo tik elektroninį laišką, kad ji nieko nepasieks (1 t., b. l. 29). Nukentėjusioji I. G. papildomos apklausos metu nurodė, kad pagal susitarimą su M. J., t.y. pagal sudarytą sutartį, M. J. turėjo pateikti jos šeimai pirties konstrukciją – t.y. sukonstruotą pirties namelį. O kai ji, M. J. nurodymu, nuvažiavo į jo gamybinį cechą (pagal M. J. žodžius), esantį (duomenys neskelbtini), ten, kaip dabar suprato, sutiko to cecho savininką. Savininkui pasakė, kad čia ją atsiuntė M. J., ir būtent M. J. pasakė, kad šiame ceche turi būti jo pirties konstrukcija. Cecho savininkas jiems su I. M. parodė lentų krūvą ir pasakė, kad tai yra M. užsakymas, bet, ar tai jų lentos, t.y. skirtos jų pirčiai, tiksliai nekonkretizavo. Ir kam skirtas M. užsakymas, cecho savininkas irgi nekonkretizavo, o davė suprasti, kad tai ne jo reikalas, kam M. užsakė lentas (1 t., b. l. 33).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. nurodė, kad kaltinamąjį M. J. pažįsta, su juo susidūrė dėl pirties statymo, asmeniškai su juo nebendrauja. Nukentėjusioji I. G. yra liudytojo žmona. Liudytojas nurodė, kad I. G. ieškojo firmos, kurį pagamintų jiems medinę pirtį ir internete rado tinklalapį (duomenys neskelbtini), kuris atrodė labai įspūdingai, gražiai, ir jame buvo duoti rekvizitai. I. G. susiskambino su M., susitarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, M. J. atėjo ir jie liudytojo mašina nuvažiavo į jų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pasižiūrėti, kokio tipo pirtį būtų geriausia statyti. Nuvažiavus, M. J. liudytojui patarė kur ir kokią pirtį būtų geriau statyti. Pakeliui kalbėjosi dėl kokybės, aptarė technologiją, kaip tos pirtys yra statomos. M. J. liudytojui viską išsamiai paaiškino. M. J. liudytojui sakė, kad turi labai daug užsakymų pirtims, todėl susitarė, kad jiems pirtį tik rudenį pradės statyti, nes M. J. iš karto negalėjo pradėti statybų.  Liudytojui pasirodė, kad M. J. patikimas asmuo. Dėl tinklapio reklamos, kaltinamojo bendravimo, liudytojui apie jį, kaip žmogų, susidarė labai geras įspūdis. Grįžtant atgal, M. J. pasiūlė užvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip atrodo jau pastatyta pirtis, viena iš daugelio. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir M. J. parodė, kaip atrodo ta pirtis. Tuo metu pačių šeimininkų nebuvo, buvo tik šeimininkų sūnus, kuris jiems viską parodė. Pirtis dar nebuvo baigta statyti, bet liudytojui patiko, kaip ji padaryta, atrodė, kad pastatyta kokybiškai. M. J. sakė, kad tą pirtį jis statė pats, turėdamas mintyje, kad jis vadovavo darbuotojams, kurie statė tą pirtį. Liudytojas vakare su žmona apsitarė ir nutarė, kad reikia tą pirtį statyti. Po kelių dienų M. J. paskambino žmonai, atvažiavo pas juos į namus, atvežė sutartį ir jie šią sutartį pasirašė bei sumokėjo jam avansą. Dėl avanso, tai jie iš anksto jau buvo sutarę, kad reikės mokėti beveik pusę sumos, nes, kaip sakė M. J., reikės pirkti medžiagas, minėjo, kad savo pinigų neturi, nes užsakymų daug ir visi pinigai įdėti į verslą. Liudytojas nurodė, kad dalyvavo šios sutarties pasirašyme, minėta sutartis jau buvo atspausdinta, buvo uždėtas įmonės antspaudas, liudytojo žmona kiekviename lape pasirašė. Tada jie davė M. J. pinigus, jis įrašė sumą ir pasirašė. Liudytojas teigė, kad šią sutartį jis skaitė, tai yra ta pati sutartis, kurios kopija yra byloje (1 t., b. l. 2-7). Liudytojas nurodė, kad sutartyje ranka padaryti įrašai buvo daromi jų akivaizdoje, o įmonės antspaudas sutartyje jau buvo. M. J. paaiškino, kad sutartis standartinė, kad skiriasi kiekis, kurį, esant reikalui, galima pakoreguoti, kas ir buvo padaryta, jie atsisakė tam tikrų dalykų, kadangi bendra suma, kiek liudytojas prisimena, buvo iš pradžių didesnė. Bendra sutarties kaina – 29 500 Lt,  avanso suma buvo 12 000 Lt, kadangi tuo metu jie daugiau neturėjo pinigų. Be to jie dėl tokios sumos susitarė su M. J., kitus pinigus turėjo sumokėti po to, kai bus padaryta darbų už 12 000 Lt. Buvo sutarta, kad jis pateiks įrodymus, kiek, kas kainuoja. Jie kaltinamajam sumokėjo 12 000 Lt avansą. Žodžiu buvo aptarta, kad už tuos 12 000 Lt avanso turėjo būti pastatytos sienos, pamatai, stogas, langai, krosnelė. Po to kaltinamojo darbuotojai iškasė duobes pamatams ir sudėjo medžio ruošinius, į kuriuos turėjo būti pilamas betonas pamatams. Tuo viskas ir pasibaigė. Kai iškasė duobes pamatams, M. J. vėl paprašė pinigų, nors niekas dėl ko buvo susitarta, nebuvo padaryta. Liudytojas dirbo, buvo užimtas, todėl su M. J. daugiausiai bendravo jo žmona su savo drauge I.. J. J. vis atidėliojo statybos pradžios laiką. Žmonai nusibodo, pasižiūrėjo sutartį ir nuvažiavo į tą firmą, kurioje, kaip sakė M. J., jis buvo direktorius. Toje firmoje pasakė, kad joks jis ne darbuotojas, o tiesiog jų klientas, nors M. J. sakė, kad ta UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo firma, kad pas jį dirba apie 30 žmonių. Už tuos pinigus, kuriuos jie sumokėjo, kaip liudytojas suprato, buvo nupirkta mediena, bet ir tai jos kaina buvo mažesnė. Prieš tai buvo aptarta, kad mediena bus išpjauta, o vėliau nuvežta pas juos į sklypą ir iš jos surinkta pirtis, todėl žmona važiavo pasižiūrėti, ar ta mediena sienoms supjauta, bet paaiškėjo, kad ten tik krūva medienos. Liudytojas pats su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nebendravo, daugiausia viskuo domėjosi I. G.. Vėliau liudytojo žmona kreipėsi į policiją, nes M. J. nieko nenorėjo daryti, jis tik siūlė perrašyti sutartį, minėjo, kad, jeigu jie kreipsis į teismą, procesas užtruks keletą metų ir jie kažin, ar atgaus savo pinigus. Jeigu jie sutartį persirašys, tai jis pradės statyti. Pagal seną sutartį M. J. statyti nebenorėjo. Pirtis nebuvo pastatyta, buvo tik iškastos duobės pamatams ir sudėti medžio ruošiniai – formos betonui užpilti, tos duobės prastovėjo apie metus, paskui jas liudytojas užkasė, kadangi jau buvo aišku, kad kaltinamasis jiems nieko nebepastatys. Liudytojas nurodė, kad M. J. sakė, kad jie gali paimti tas lentas, už tuos 12 000 Lt, nes jis jiems nestatys, kadangi supyko, jog jie reikalavo viską daryti pagal sutartį, o jis niekaip negalėjo spėti pagal sutartyje nurodytus terminus, kadangi pas jį ištisai vis buvo kažkokios nelaimės, tačiau jiems tų lentų nereikėjo. Liudytojas nurodė, kad M. J. sakė, jog turi įmonę, kad įmonėje dirba keletas žmonių, turi labai daug užsakymų, sakė, kad jis neoficialus direktorius, tačiau įmonės pavadinimo M. J. neminėjo, paskui, kai pasirašė sutartį, liudytojas suprato, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes ten buvo tos įmonės antspaudas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. nurodė, kad 2011 m. gegužės mėn. jo žmona I. G. ieškojo firmos, kurį pagamintų medinę pirtį. Internete, žmona rado tinklalapį (duomenys neskelbtini), kuris atrodė labai įspūdingai, gražiai, ir jame buvo duoti rekvizitai, kur kreiptis šiuo klausimu, t.y. į M. J.. Iš pradžių tik žmona domėjosi pirtimi, bendravo su M. J. telefonu, žiūrėjo reklamą, o po to jam pasakė, kad rado firmą, kuri jiems pagamins pirtį. Kelis kartus žmona bandė tartis su M. J. dėl susitikimo, bet pastarasis sakė, kad labai užimtas ir ne iš pirmo karto pavyko su juo susitikti. Žmonos prašymu, liudytojas su M. J. buvo nuvažiavę į jų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tam, kad apžiūrėti sklypą ir spręsti, kokio projekto pirtį geriau pastatyti jų sklype. Pats M. J. jam pasakojo, kad turi firmą, kurioje dirba apie 20-30 darbininkų, kad firma užsiima pirčių gamyba, taip pat sakė, kad firma „(duomenys neskelbtini)“ pagal jo užsakymą daro pirties korpusą, pjauna lentas. M. J. sakė, kad per metus pastato apie 30 pirties pastatų. Tai atrodė labai patikimai, susidarė įspūdis, kad tai rimtas verslininkas. Po to, kai jie su M. J. apsilankė jų sklype, pats M. J. pasiūlė nuvažiuoti į vieną sklypą, kur jis jau pastatė pirtį ir apžiūrėti jo gaminį. Jis sutiko ir jie su juo kartu, dviese atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur sklype buvo pastatyta pirtis – atskiras namelis. Šeimininkų namuose nebuvo, buvo tik jų sūnus, kuriam leidus, M. J. parodė pirtį. Pirtyje darbai buvo nevisai pilnai padaryti, bet bendrai jam darbas patiko. Tada atvažiavus namo, papasakojo žmonai, kad jam viskas patiko, ir kad jis matė M. J. gaminį „gyvai“, jam patiko. Tada žmona pasakė, kad irgi norėtų nuvažiuoti pažiūrėti, jie paskambino M. J., kuris pasakė, kad antrą kartą ten važiuoti negalima, nes to nepageidauja pirties šeimininkai. Tik po to su žmona sužinojo, kad šitos pirties šeimininkė N. taip pat turi pretenzijų M. J. ir pastarasis vengė bendravimo su ja. Bet kadangi, pradžioje to dar nežinojo, o tai ką pamatė - patiko. 2011-06-06 apie 19.00 val., M. J. atvyko pas juos  namo, su savimi jis turėjo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tai buvo atspausdintas tekstas, ant 5 lapų, prie sutarties buvo priedai – pirties planas (brėžiniai). Kiek atsimena, ant paskutinio lapo, jau buvo uždėtas antspaudas. Rankraštinių įrašų sutartyje nebuvo, viskas, kas yra parašyta ranka, buvo parašyta jų akivaizdoje, be to, ant kiekvieno lapo žmona, nes jos vardu buvo padaryta sutartis, ir M. J. pasirašė. Sutarties pasirašymo metu buvo nutarta, kad pirties galutinė kaina pilnai atlikus darbus yra 29500 Lt, o avansas – 12000 Lt. Kitus pinigus pagal susitarimą turėjo M. J. mokėti etapais, po tam tikrų atliktų darbų. Net sutartyje numatyta, kad paskutinius pinigus turėjo M. J. sumokėti po to, kai užkurs jau pilnai pastatytą pirtį. Jo akivaizdoje M. J. žmona perdavė 12000 Lt. Pirtis turėjo būti pastatyta pilnai iki 2011-08-21, taip yra numatyta sutartyje. Liepos mėn. pabaigoje žmona pradėjo domėtis, kaip vyksta darbai. Per išeigines reguliariai važiuoja į savo sodybą, tai M. J. pasirodė ten tik vieną kartą ir pareiškė, kad jam dar reikalingi pinigai. Žmona paklausė, o kur atlikti darbai tai pinigų sumai, kurią jau M. J. gavo – t.y. už 12000 Lt. M. J. atsakė, kad visi jų pinigai įdėti į medžiagas – t.y. į medieną ir jis neturi pinigų padaryti pirties pamatus, M. J. jų sklype tik pastatė medinius klojinius tam, kad padaryti pamatus. Daugiau jokių darbų M. J. nepadarė ir tada su žmona savo iniciatyva nuvažiavo į tą vietą, kur pats M. J. jį nuvežė, t.y. (duomenys neskelbtini). Ten su žmona patys pabendravo su šeimininkais ir Natalija pasakė, kad iš tikrųjų M. J. juos apgavo, jie sumokėjo M. J. ženklai daugiau pinigų, negu buvo iš karto sutarta ir nors gavo pirtį, bet visiškai nekokybišką. Tada žmona pasakė M. J., kad jokių pinigų iš jų jis negaus, kol nepradės realiai vykdyti pirties gamybos ir statybos darbų. Žmona su drauge važiavo į firmą „(duomenys neskelbtini)“, nes šios firmos antspaudas yra sutartyje. Ten jiems paaiškino, kad M. J. yra jų klientas, kuris pats šioje firmoje užsako pirties lentas. Žmona paprašė parodyti jiems skirtą pirtį, tada šioje firmoje jai parodė į lentas, kurias išpjovė pagal M. J. užsakymą ir pasakė, kad apie jų sutartį su M. J. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Po to, bendravimas tarp jų su M. J. tęsėsi tik elektroniniu paštu. M. J. pareiškė, kad už jam sumokėtus 12000 Lt firmoje „(duomenys neskelbtini)“ yra išpjautos lentos, kurias jie gali atsiimti. Kadangi su M. J. sudarė sutartį ne tik dėl lentų gamybos, o dėl pirties pagaminimo nuo pradžios iki pabaigos, todėl kreipėsi į ekonominę policiją (1 t., b.l. 46). Papildomos apklausos metu liudytojas V. G. nurodė, kad jų sklype (duomenys neskelbtini) 2011 m. vasarą M. J. padaryti klojinių pamatai iš medienos, taip ir liko stovėti tušti, be cemento iki 2012 m. vasaros pradžios. Šių M. J. pastatytų pamatų klojinių vertė tikrai kelis kartus mažesnė, negu M. J. duotas avansas – 12000 Lt. Š.m. vasaros pradžioje jie su žmona rado kitą gamintoją, kuris padarė ir pastatė pirtį jų sklype, toje pačioje vietoje, kur pirtį pažadėjo pastatyti ir įrengti M. J.. Naujam gamintojui pastačius ir įrengus jiems pirtį toje pačioje vietoje, kur M. J. turėjo pastatyti pirtį „(duomenys neskelbtini)“, M. J. pastatyti pamatų klojiniai buvo išrinkti ir nuimti, nes trukdė naujos pirties statybai. Prieš nuimant M. J. padarytus pamatų klojinius, jis padarė jų nuotraukas, kurias prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 47).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. nurodė, kad kaltinamojo M. J. nepažįsta, nukentėjusioji I. G. yra jos draugė. Liudytoja iš I. G. sužinojo, kad jie planuoja pasistatyti pirtį ir jos kartu su ja internete ieškojo firmos, kuri galėtų tai padaryti. Rado įmonės svetainę, kuri padarė labai didelį įspūdį, jų statytos pirtys atrodė labai gražiai. Reklamoje, pagal kurią I. G. išsirinko pirties statytoją, nebuvo nurodyta įmonės pavadinimo, tik vardas M. ir kontaktai. Iš I. susižinojo, kad M. J. buvo atvažiavęs pas juos į namus, kad jis padarė gerą įspūdį, atrodė patikimas, gražiai viską paaiškino ir kad jie pasirašė su juo sutartį dėl pirties statybos bei sumokėjo 12 000 Lt avansą. Liudytojai pasirodė, kad suma pakankamai didelė, bet, kadangi I. G. turėjo sutartį, kažkokių didesnių įtarimų, kad kažkas gali būti negerai, nebuvo. Praėjo terminas, per kurį, kaip tikėjosi, pirtis bus pastatyta, bet niekas daroma nebuvo. I. G. ne kartą, liudytojai esant, rašė, skambino M. J.. Jis vis žadėdavo, kad tuoj viskas bus, kad reikia dar šiek tiek palaukti. Tai atrodė gana keistai, todėl liudytoja pasiūlė I. nuvažiuoti į tą firmą ir pasižiūrėti, ar yra kas nors padaryta. Tuomet jos kažkaip išreikalavo, kad joms ką nors parodytų, kad bent kažkas padaryta. Kadangi statybos niekaip nevyko, jos pasiskambino M., su kuriuo I. G., kaip liudytoja suprato, ir buvo susitarusi dėl pirties statybos ir jis pasakė nuvažiuoti į lentpjūvę. Jos tikėjosi pasižiūrėti nesurinktos pirties rastų, nes pirtis turėjo būti rąstinė. M. sakė, kad jas pasitiks darbininkai ir viską parodys. M. joms visą kelią aiškino, kur važiuoti, nes jos niekaip negalėjome tos lentpjūvės rasti. Nuvažiavus į lentpjūvę už (duomenys neskelbtini), joje  su M. nesusitiko, bet ten buvo kažkoks vyras,  kaip tuo metu joms atrodė, lentpjūvės darbuotojas. Jos pasakė, kad yra nuo M. ir kad jis turėtų joms parodyti pirtį. Tas vyriškis nusijuokė, pasakė, kad jokios pirties jos nepamatys ir parodė joms krūvą lentų. Ten nebuvo rąstai, tiesiog buvo siauri pagaliukai. Tas žmogus nelabai norėjo su jomis bendrauti, todėl jos jo per daug ir neklausinėjo. Tai joms pasirodė keista, todėl, kai su I. G. grįžo iš lentpjūvės, pasižiūrėjo į sutartį, ant antspaudo buvo įmonės pavadinimas, internete rado tos įmonės kontaktus ir tada jau pasiskambino į tą įmonę. Radusios kontaktus, pasiskambino ir joms pasakė, kad jie apie jokią sutartį nežino, nors jos pasakė, kad turi sutartį su jų įmone ir kad pagal terminą jau turėtų būti pastatyta pirtis. Įmonės atstovas tvirtino, kad nieko nežino, todėl jos paskambino M., kilo konfliktas telefonu. Paskui, po kiek laiko, jau po to vizito į lentpjūvę, I. pasakė, kad atvažiavo darbininkai ir pradėjo daryti klojinius pamatams. Atsirado viltis, kad statybos vis dėlto vyks, bet vėlgi po kurio laiko I. pasakė, kad M. J. reikalauja pinigų pamatams. Liudytojai tai pasirodė nenormalu, ji patarė I. G. daugiau pinigų  neduoti ir  kreiptis į policiją. I. G. pirtis nebuvo pastatyta.

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pažįsta I. G., bendrauju su ja, jų santykiai draugiški. 2011 metais pavasarį I. G. papasakojo, kad savo sklype nori pastatyti pirtį – atskirą pastatą ir ieško, kas pagamintų ir įrengtų pirtį. Kartu su ja, domėjosi šiuo klausimu, žiūrėjo skelbimus internete ir viename tinklapyje – (duomenys neskelbtini) rado labai gražų skelbimą. Tinklalapis atrodė labai įspūdingai, todėl I. G. nutarė kreiptis skelbime nurodytais kontaktais. Po kurio laiko, iš I. G. sužinojo, kad ji pradėjo bendrauti su asmeniu – M. J., kurio duomenys buvo įrašyti minėtame tinklalapyje ir sudarė su juo sutartį dėl pirties gamybos ir įrengimo. Dar po kurio laiko, I. G. jai sakė, kad M. J. davė avansą – 12000 Lt, ir jau praėjo terminai, bet nei M. J., nei jokių darbų, nei medžiagų I. G. pateikta nebuvo. Tada kartu su I. G. pradėjo reguliariai skambinti M. J., rašyti laiškus elektroniniu paštu. Vieną kartą prisiskambinus, su M. J. labai rimtai pakalbėjo, tada jis atsiuntė elektroninį laišką, kuriame parašė adresą „(duomenys neskelbtini), G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, tel. (duomenys neskelbtini)“ ir telefoninio pokalbio metu pasakė, kad šiuo adresu yra surinkta pirties konstrukcija. Tai buvo dar vasarą, kai su I. G. nuvažiavo nurodytu adresu, sunkiai rado šitą vietą, dar skambino M. J. tam, kad paaiškintų, kaip surasti. Tai buvo už (duomenys neskelbtini). Ten pamatė kažkokį angarą, darbininkus, aplink visur buvo mediena ir dar sutiko vyriškį, kaip suprato vadovą, tikriausia G.. Pastarajam paaiškino, kad atvažiavo nuo M. ir nori pamatyti pirtį. Jis pasijuokė, kad pirties čia nepamatys, kad ji nesurinkta, o yra krūva lentų. Tada paprašė parodyti tą krūvą lentų, vyriškis parodė kažkokias lentas, bet tarp jų tikrai nebuvo namelio rąstų.  Pradėjus klausinėti apie M., vyriškis atsakė, kad M. čia nieko dėtas, t.y. prie šitos įmonės ir gamybos, M. yra jo klientas, daro įvairius užsakymus išpjauti lentas. Tada su I. G. labai susirūpino ir išvažiavo. Namuose paprašė, kad I. G. parodytų sutartį, kurią sudarė su M. J.. I. G. parodė dokumentą, sutartis jai pasirodė įtartina, sudaryta neprisilaikant reikalavimų ir taisyklių. Sutartyje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, tada pradėjo internetu ieškoti duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“. Suradus internete įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus, pamatė, kad apie M. J. nėra nieko minima. Su I. G. nusprendė, kad vis dėl to reikia kreiptis į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pasiskambino ir pasakė, kad ši įmonė pagal sutartį pasiėmė iš I. G. avansą pirties gamybai ir įrengimui, o jokie darbai nevykdomi.  Pašnekovas paklausė, „ar tai tos pačios dvi moteriškės, kurios ryte buvo atvažiavusios pas jį?“, atsakė: „kad taip“. Ji suprato, kad kalba su tuo pačiu vyriškiu, kurį matė ceche už (duomenys neskelbtini) ir jis yra tikras „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pašnekovas pasakė, kad nieko nežino, kad M. J. dirba atskirai nuo „(duomenys neskelbtini)“ ir davė suprasti, kad M. J. nėra „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir darbuotojas. Jos pasakė, kad pagal sutartį, kurioje yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas paliko didelį avansą, kurio reikalaus. Jai pasirodė, kad pašnekovas išsigando ir tuo pokalbis baigėsi. Po kelių sekundžių perskambino pats M. J., labai supykęs, pasakė, „kad jos kažką išdarinėja, paklausė ar toliau tęsti savo darbą, ar ne“. Jos pasakė, kad jis nevykdo savo pažadų pagal sutartį, kad nieko neaišku dėl firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryta sutartis atrodo įtartinai. Pokalbis buvo konfliktiškas, bet pabaigai pasakė, kad tegul M. J. tęstų savo darbą. Bet ir toliau, jokių veiksmų iš M. J. nebuvo, tik vieną ar dvi dienas I. G. sklype M. J. su kažkokiu vyriškiu pradėjo statyti pamatus ir tuo pasibaigė. Po to M. J. ėmė iš I. G. reikalauti pinigų pamatams statyti. Tada I. G. nusprendė kreiptis į policiją. Pati M. J. nematė, kalbėjo tik telefonu ir susirašinėjo internetu Gaidienės bute, pastarosios elektroniniame pašte yra visi laiškai (1 t., b. l. 48).

Apklaustas teisiamajame posėdyje G. M. nurodė, kad kaltinamąjį M. J. pažįsta, yra su juo kelis kartus matęsis ir bendravęs, asmeniniai santykiai nesieja. Liudytojas nurodė, kad liudytojas turėjo partnerį anglą ir M. buvo vieną kartą atvažiavęs  kaip vertėjas, antrą kartą M. buvo atvažiavęs vienas, kai norėjo pafotografuoti liudytojo gaminamą produkciją, trečią kartą jis buvo atvažiavęs su pagyvenusiu vyriškiu, kaip būsimu užsakovu, ir dar kartą, jau ketvirtą kartą, buvo susitikę prieš (duomenys neskelbtini), ant kelio į (duomenys neskelbtini) mašinomis, sustojo ant kelio, kadangi M. turėjo liudytojui prašymą, penktą kartą buvo susitikę (duomenys neskelbtini), jis perdavė liudytojui brėžinius vienam namukui paskaičiuoti. Nukentėjusiosios I. G. pavardė liudytojui nieko nesako.  Liudytojas nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nuo bendrovės įkūrimo, jis kartu su žmona yra šios įmonės savininkas. M. J. liudytojo vadovaujamoje bendrovėje niekada nedirbo ir joks įgaliojimas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam niekada nebuvo išduotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima mašininiu rąstų apdirbimu rąstinių namų gamybai, statybos darbų kaip ir nevykdo, bet, jeigu užsakovas prašo, surenka rąstinę dalį, seniau darydavo viską, išskyrus pamatus. M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nebuvo užsakęs, jis tik žadėjo užsisakyti. Jis sakė, kad atves klientų, kad bus užsakymų, viskas buvo į ateitį. M. J. UAB „(duomenys neskelbtini) nebuvo užsakęs nei rastų išpjauti, nei pirtį pastatyti. M. J. su liudytoju bendravo kaip fizinis asmuo, nors minėjo, kad turi kažkokį partnerį. Kiek liudytojas suprato, M. J. turi klientus, kad ieško įmonių, kurios galėtų padaryti gaminį, o jis apsiima tą produktą iki galo pabaigti, sutvarkyti, surinkti. Liudytojas nurodė, kad byloje esanti sutartis (1 t., b.l. 2-7) yra ne liudytojo, jis šios sutarties nerengė, liudytojo sutarčių visiškai kita forma, visai kitoks standartas, jis nesikeičia jau daug metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojas nežino, kaip šie duomenys atsirado šioje sutartyje. Antspaudas šioje sutartyje yra jo įmonės, tačiau liudytojas nepamena, kad jis būtų dėjęs antspaudą ant tuščios sutarties. Liudytojas nurodė, kad jo darbo kabinetas yra  2 – ame aukšte, ten persirenginėja darbuotojai, teritorija uždara, įmonės antspaudas nuolat būna prie kompiuterio, prieinamas laisvai, bet niekas šiaip, kai liudytojo nėra, ten neina. Šalia liudytojo kabineto yra valgykla, darbuotojų persirengimo kambarys. Liudytojas nurodė, kad jis M. J. niekada nebuvo davęs savo įmonės antspaudo, taip pat liudytojas nepastebėjo, kad prie liudytojo kaltinamasis būtų uždėjęs šios įmonės atspaudą ant kokių nors dokumentų. Liudytojas nurodė, kad buvo vienas atvejis, kai kaltinamasis buvo atvažiavęs pas liudytoją su pagyvenusiu žmogumi, kurį pristatė kaip galbūt būsimą klientą, pasakė, kad jis nori viską apžiūrėti, tuomet liudytojas įleido juos į savo kabinetą, paliko ten juos pasikalbėti, o pats, kadangi tuo metu turėjo labai daug darbo, kartu su darbininkais krovė medieną į konteinerius. Tai buvo vienintelis atvejis, kai M. J. liudytojas buvo vieną palikęs savo kabinete. Nuo (duomenys neskelbtini) metų antspaudas nė karto nebuvo dingęs. Liudytojas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su I. G. niekada nebuvo sudariusi sutarties ir jokio avanso iš jos nėra gavusi. Liudytojas nurodė, kad visi jo įmonės rekvizitai yra internete, jie yra ir Registrų centre, jie viešai prieinami, bet šioje sutartyje, kuri yra byloje, jie buvo panaudoti be liudytojo žinios ir be liudytojo sutikimo, kitaip sakant, M. įmonės rekvizitus panaudojo neteisėtai. Nebuvo tokio susitarimo, kad ant kokios nors sutarties liudytojas dės antspaudą, o M. atves klientą. I. G. pavardė liudytojui nieko nesako, bet tas moteris (I. G. ir liudytoją I. M.) liudytojas atsimena, kadangi jos buvo atvažiavusios pas liudytoją pamatyti pirties. Liudytojas nurodė, kad datos tiksliai nepamena, bet buvo vasara, jam paskambino M. ir paprašė liudytojo ką nors joms parodyti, liudytojas jo paklausė, ką konkrečiai, jis pasakė, kad ką nors, kad gal ką liudytojas turi. M. iš pradžių paklausė, ar liudytojas neturi parodyti kokio nors surinkto pastato, tada paklausė, ar liudytojas turi tokių tašelių. Liudytojas tuo metu kaip tik turėjau 6 m ilgio ir metro  pločio išobliuotus tašelius,  todėl juos vėliau atvažiavusioms minėtoms moterims M. prašymu ir parodė. Atvažiavus šioms dviem moterims, jos priėjo prie liudytojo ir pasakė, kad nori pamatyti savo pirtį. Liudytojas pasimetė, pasakė, kad nieko tokio nėra, nėra jokios pirties, bet nuvedė į cechą, ten kaip tik buvo supakuotas profiliuotas tašas (brūsas, sienojus), sudėtas į štabelius, jis joms pasakė, kad yra tiek ir viskas. Moterys išėjo, kiek liudytojas suprato, dar bandė M. skambinti, paskui nepatenkintos dar kažką bandė liudytojui sakyti, bet liudytojas pasakė, kad jos skambintų M. ir kalbėtų su juo. Tie sienojai, iš kurių gaminami namai, pirtys, kuriuos liudytojas parodė toms moterims, nebuvo užsakytos M. J., jie su juo niekaip nebuvo susijusios. Po šio moterų vizito liudytojas su M. J. bendravo vieną kartą, liudytojas grįžinėjo iš (duomenys neskelbtini), kaltinamasis važiavo nuo liudytojo patalpų, užblokavo kelią, kad liudytojas sustotų, liudytojui sustojus, iššoko M., pasakė, kad turi problemų, bet nedetalizavo kokių, ir paprašė paliudyti, kad jis yra liudytojo įmonės darbuotojas, tačiau liudytojas atsisakė tai daryti. Liudytojas nurodė, kad el. paštu (duomenys neskelbtini) iš M. J. laišką yra gavęs. Jis šiuo el. paštu buvo siuntęs paskaičiavimui namukų (duomenys neskelbtini) projektų, kiek pas liudytoją juos kainuotų pagaminti, bet, kaip liudytojas suprato, ne pats M. tai siuntė, o jo padėjėja, kadangi po laiškais pasirašydavo moteris, bet pavardės dabar jau liudytojas  nepasakys. Liudytojas nurodė, kad liudytojo įmonės el. paštu naudojasi liudytojo sūnus, žmona, dukra, liudytojo pavaduotojas, nesvarbu, kas iš šio el. pašto siųstų laišką, parašas būtų liudytojo, kadangi jis ten yra įvestas. Liudytojas nurodė, kad su M. nė dėl vieno objekto statybos nesusitarė, o kiek tų paskaičiavimų buvo, liudytojas nepasakys. Buvo pasiūlymas iš M., kad jis suras klientus, rodys, pristatinės kaip dalinai savo įmonę, jis dirbs su klientais, o liudytojas užsiims gamyba. Liudytojas jam pasakė, kad, jeigu bus klientai, tai dirbsim, liudytojas kaip ir sutiko bendradarbiauti, buvo žodinis susitarimas, kad, jeigu bus klientai, dirbs. Tam kad išvystyti bendradarbiavimą, reikia kažką parodyti žmogui, todėl liudytojas sutiko, kad M. pristatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies kaip savo įmonę, M. aiškino, kad sakys, kad jis įmonės dalininkas tam, kad parodyti, jog yra rimta firma ir viskas dirba. Jokių rašytinių sutarčių nebuvo, čia buvo tik apsitarimas.

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje, liudytojas G. M. nurodė, kad jis iš M. J. yra gavęs tik paskaičiavimų, paskutinis laiškas, kurį buvo iš jo gavęs, buvo  priekaištas, kaip liudytojas galėjo šitaip elgtis su klientu, juos palikti vienus ir išeiti savo darbų dirbti. Liudytojas nurodė, kad jis negali pasakyti ir prisiminti, ar 2011-02-15 sutarties forma buvo atsiųsta į liudytojo el. paštą, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad sutarčių tai tikrai nebuvo, bet brėžiniai buvo siųsti. Kas liečia minėtą sutartį, tai jis tikrai nepamena, kad tokią sutartį būtų gavęs. Brėžinius pamena, jam buvo siųsti brėžiniai Aspen1, Aspen5 - skirtingų konfigūracijų. Liudytojui atrodo, kad laiškus pasirašinėdavo moteris, o adresų buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lyg tai tuose laiškuose buvo prisistatoma, kad būtent nuo M.. Brėžiniai buvo siunčiami pasiskaičiuoti kainas. Liudytojas įtaria, kad tą sąmatą jam siuntė tik dėl to, kad sugretinti kainas, paprasčiausiai palyginimui. Liudytojas nurodė, kad paskaičiavimus yra siuntęs, bet kad konkrečiai M. siųstų, tai ne, iš kur liudytojas gaudavo paštu, į tą paštą atgal paskaičiavimus ir peradresuodavo. Iš kurio adreso paklausimą gaudavo, į tą patį adresą paskaičiavimus prisegęs persiųsdavo. Tai darė, nes tikėjosi, kad bus užsakymų. Į dieną gaudavo po kelis tokius užklausimus, tada liudytojas nusiųsdavo užklaususiam asmeniui paskaičiavimus. Liudytojas nurodė, kad tokio laiško, kuriuo M. J. prašytų rekvizitų ar dėl antspaudo nėra gavęs. Gal jis ir buvo prašęs rekvizitų kažkam, paruošti kokiai sutarčiai ar kam, liudytojas  neatsimena. Liudytojas pažymėjo, kad jis tikrai neprisimena, kad kaltinamasis būtų prašęs rekvizitų. Liudytojas teigė, kad jis lieka prie savo ankstesnių parodymų, kad jokio antspaudo, jokių sutarčių negavo. Liudytojas nurodė, kad jis galėjo siųsti rekvizitus gal dėl sutarties su klientu, nes jie su kaltinamuoju buvo apsitarę, kad jis ieškos klientų ir galbūt kažkas norėjo užsakyti ar ką. Liudytojas teigė, kad gal ir buvo su M. J. kalbėta, kad liudytojas dės antspaudus, pasirašinės sutartį, čia greičiausiai su M. buvo kalba apie tą vyriškį, su kuriuo jis buvo atvažiavęs, nes jis minėjo, kad jis atsiveš užsakovą. Būtent tą dieną, kai M. atvažiavo su tuo pagyvenusiu vyriškiu, liudytojas M. ir tą vyriškį paliko savo kabinete. Liudytojas nurodė, kad nėra pats M. J. perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo ir nėra leidęs jam juo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Liudytojas pažymėjo, kad liudytojas nedėjo įmonės antspaudo ant sutarties, nurodė, kad, kaip jau yra minėjęs, šis antspaudas guli ant jo darbo stalo. Kaip antspaudas atsirado ant byloje esančio sutarties, liudytojas paaiškinti negalėjo. Liudytojas nurodė, kad 2014-02-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini) yra liudytojo sąmatos šablonas, liudytojo sąmatos forma, kainos taip pat panašios į liudytojo kainas, bet apačioje turėtų būti ekseliniame variante stulpeliai, kuriuose galimai tiksliai nustatyti. Liudytojas teigė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” sąmatas rengia jis. Liudytojas nurodė, kad yra šią sąmatą siuntęs M. J., paaiškino, kad, jeigu jis atsiunčia brėžinius ir prašo paskaičiuoti, tai liudytojas paskaičiuoja ir nusiunčia. Paskaičiavimai reiškia, kiek pas liudytoją kainuotų tai užsakyti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba direktoriaus pareigose nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nuo bendrovės įkūrimo. M. J. yra matęs keturis kartus. Jis jo vadovaujamoje bendrovėje nedirba ir joks įgaliojimas atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) jam nėra išduotas. M. J. buvo atvykęs pas juos į cechą ir minėjo, kad turi labai daug užsakymų, kurių nespėja vykdyti, todėl prašė jo paskaičiuoti pirties (duomenys neskelbtini) projektą ir vėliau žadėjo „perleisti“ dalį savo klientų. Jam pateiktą sutartį mato pirmą kartą, sutartyje yra nurodyti jo vadovaujamos bendrovės rekvizitai. Kaip atsirado anspaudas sutartyje, jis paaiškinti negali, antspaudas nėra dingęs ir visuomet būna ant jo darbo stalo (duomenys neskelbtini). M. galėjo anspaudą užsidėti ant sutarties, kai apžiūrinėjo sienojų pavyzdžius ir nuotraukas jo kabinete, nes kuriam laikui jis buvo paliktas vienas. Sutartyje yra pirties (duomenys neskelbtini) projektas, kurį jis skaičiavo M. prašymu, tačiau kiek pamena, jo skaičiavimuose kaina yra mažesnė, sumos nepamena. Minėta sutartis bendrovėje nėra registruota. I. G. nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinis cechas yra (duomenys neskelbtini). M. pas jį į cechą buvo atsiuntęs dvi moteris, kaip būsimas klientes, kad parodyti pirtį. Į cechą atvažiavusioms moterims jis parodė iš kokios medienos yra daromos pirtys ir labai nustebo, kai jos paklausė, „kur yra surinkta pirtis?“, nes jis pirčių vietoje nesurinkinėja. Apie jokį avansą, 12000 Lt nežino, jam M. nėra davęs jokių pinigų ir nėra užsakęs jokios pirties (b. l. 50-51). Papildomos apklausos metu liudytojas G. M. nurodė, kad M. J. matė gal penkis-šešis kartus. Pirmą kartą jį pamatė, kai jis, kaip vertėjas atvažiavo pas jį su vienu verslininku-užsieniečiu. Apie M. J. girdėjo, kad pašaliniams žmonėms jis pristato jo cechą kaip savo nuosavą, bet pats jokio rimto verslo neturi. Jokių sutarčių nei su juo kaip fiziniu asmeniu, nei su kokia nors firma, kurią pastarasis atstovautų, jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kaip fizinis asmuo, sudaręs nebuvo. 2011 m., apie gegužės mėn., jam pasiskambino M. J. ir paklausė, ar gali jis užvažiuoti su būsimu klientu, kaip suprato, tai jo įmonei norėjo pristatyti klientą. M. J. atvažiavo kartu su kažkokiu pagyvenusiu vyriškiu, jie atvažiavo į jo įmonės cechą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie abu užėjo į kabinetą, jie kalbėjosi, būtent antras, pagyvenęs vyriškis domėjosi pirties gamyba. Jam teko juos palikti vienus savo darbo kabinete, jie patys buvo jo kabinete apie pusvalandį, o jis turėjo užsiimti konteinerio pakrovimu. Kabinete, ant darbo stalo, kaip visada buvo paliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Jis nieko blogo neįtarė, negalvojo, kad antspaudu kažkas gali pasinaudoti. Dar M. J. ir su juo atvykusiam klientui parodė savo gaminius ir jie išvyko. Po 2-3 dienų iš M. J. gavo laišką su priekaištu, kad taip negalima elgtis su klientais, t.y. palikti vienus, be dėmesio kabinete, be to, kad tam rimtam klientui nepatiko jo gaminio kokybė. Dar po kiek laiko, maždaug liepos mėn. gale – rugpjūčio mėn., jam paskambino M. J. ir pasakė, kad atvažiuos klientai, paprašė jiems ką nors parodyti, t.y. ką nors iš jo firmos daromų gaminių. Tada į tą patį cechą, esantį (duomenys neskelbtini), atvažiavo dvi moterys, prisistatė, nuo M. ir viena paklausė, „kur jos surinkta pirtis?“. Jis nuvedė į cechą ir parodė gaminį – t.y. išpjautas, išfrezuotas lentas. Jos labai nustebo, kad nerado stovinčio pirties-namelio, susierzintos, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis tuo metu nieko nežinojo, kad tarp atvykusių moterų ir M. yra kažkokia sutartis dėl pirties pagaminimo ir kad toje sutartyje visiškai be jo žinios ir leidimo yra panaudoti jo įmonės pavadinimas ir antspaudas. Mano, kad, kai jie bendravo su tomis moterimis, įvyko nesusipratimas, nes jos turėjo omenyje vieną, o jis kitą – t.y. galvojo, kad tai nauji klientai ir rodė savo įmonės produkciją. Apklausos metu tyrėjos parodytas dokumentas – „Sutartis (duomenys neskelbtini)” yra visiškai kito pavyzdžio, negu jo įmonės vardu sudarytos tikros sutartys, jo įmonės sutarčių yra visai kitas standartas. Jo įmonės sutartyse atskirai yra sąmata, atskirai, ant kito lapo – pati sutartis. Bet jam parodyto minėto dokumento 5 lape esamas antspaudas yra labai panašus į jo firmos antspaudą, bet kategoriškai to tvirtinti negali. Dar nori parodyti, kad prieš dvi-tris dienas iki to, kai buvo iškviestas į Ekonominę policiją, jam paskambino M. J. ir pasakė, kad dėl minėtų moteriškių, kurios buvo „nuo jo“ pas jį atvažiavusios, turi nemalonumų, prašė, kad jis policijoje patvirtintų tai, kad M. dirba jo įmonėje “(duomenys neskelbtini)”, tačiau jis tai padaryti atsisakė (b. l. 52). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. nurodė, jog  su M. J. nebendrauja nuo pernai rudens, kai M. J. paskambinęs pasakė, kad į jo gamybinį cechą, esantį (duomenys neskelbtini), atvažiuos dvi moteriškės ir paprašė joms ką nors parodyti iš jo gaminių. Kai tos dvi moterys atvažiavo, joms parodė medieną – t.y. namukų profiliuotas detales ir pasakė, kad taip galėtų atrodyti pirties konstrukcijos mediena, iš kurios surenkama pirtis. Šitos detalės buvo paruoštos išvežimui į (duomenys neskelbtini). Bet jokiu būdu nesakė toms moterims, kad tos namukų profiliuotas detalės padarytos pagal M. užsakymą ir skirtos vienai iš jų. Moterys susinervavo, nes, pasak jų, M. prižadėjo, kad jo ceche pamatys jau gatavą gaminį.  Mano, kad M. tas moteriškes apgavo (1 t., b. l. 53).

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. K. nurodė, kad kaltinamąjį M. J. pažįsta, jis maždaug prieš du metus, t.y. 2011 metais statė jiems pirtį (duomenys neskelbtini).  Jokių asmeninių santykių su M. J. iki tos pirties statybų neturėjo. Liudytoja nurodė, kad kaltinamąjį rado internete, tinklapyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie tai, kad viena firma gamina ir įrengia pirtis, pasiskambino ir taip susipažino su M. J.. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusiąją I. G. pažįsta, ji buvo pas juos atvykusi pasižiūrėti pirties, kadangi taip pat norėjo statyti pirtį pas M. J.. Jokių asmeninių santykių su ja neturi. Liudytoja nurodė, kad M. J. rado per skelbimą internete, susiskambino, susitiko, M. J. parodė jiems internete pirčių pavyzdžius, jiems labai patiko tai, ką parodė, tiko sąlygos. Tik susipažinus su M. J., jis sudarė labai gerą įspūdį, kaip savo darbą išmanančio ir patikimo žmogaus, pasiūlė įvairių variantų, patarė, kur galima sutaupyti, o kur nereiktų to daryti. Buvo vasario mėnuo, liudytoja su vyru norėjo kuo greičiau, iki Velykų pastatyti pirtį, M. J. pažadėjo, kad tai įmanoma, todėl jie nusprendė statyti pirtį. Dar prieš pasirašydami sutartį jie buvo nuvykę M. J. nurodytu adresu pasižiūrėti jau pastatytos pirties, ji jiems patiko ir jie tuomet galutinai nusprendė statyti ir pasirašė su M. J. sutartį dėl pirties gamybos. Sutartį jie sudarė asmeniškai su M. J., sutartyje buvo parašyta tik M. J. pavardė, be jokių antspaudų ir įmonės pavadinimo. Pasirašydami sutartį, jie iš karto sumokėjo M. J. 2000 Lt avanso. Pirtis gana greitai buvo jiems atvežta, atvyko du darbininkai ir pradėjo statyti. Praktiškai per vieną dieną jie tą karkasą pastatė. Pati pradžia buvo labai gera. Po to M. J. kiekvieną kartą atvažiavęs sakydavo, kad jam reikia dar pinigų, kad jam reikia užsakyti duris, krosnį. Jie pinigų visą laiką duodavo. Pinigus M. J. mokėjo grynais, M. J. nurodydavo sumą ir datą, kada tuos pinigus gavo. Vėliau, kai liudytoja pamatė, kad iki Velykų pirtis nebus pastatyta, pradėjo jam skambinti, kadangi jis ilgą laiką pas juos apskritai nesirodė, M. J. nekėlė ragelio, tuomet jie pradėjo jam rašyti. Jis žadėjo, kad viskas gerai, kad jis atvažiuos ir viską padarys. Po to jie pasižiūrėjo į sutartį ir pamatė, kad M. J. perdavė visus pinigus, kiek buvo sutarta, ir net daugiau, o pirtis iki galo nebuvo įrengta. Jie buvo sutarę dėl 28 000 Lt, o kiek tiksliai sumokėjo, liudytoja nepasakys, bet žino, kad daugiau, nei buvo numatyta sutartyje. Po to jie susipyko, kadangi buvo sumokėję pinigus, o jis nieko nedarė. Jis tuomet su jais nustojo bendrauti, nebekėlė ragelio, jokios iniciatyvos pabaigti viską nerodė. Pagal sutartį, pasak M. J., jie jam turėjo sumokėti visą sumą tik po to, kai pirtis bus galutinai pastatyta ir jis ją išbandys, t.y. patikrins, ar viskas gerai veikia. Turėjo būti pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas, bet viso to nebuvo padaryta, todėl liudytojos vyras buvo pats priverstas baigti statyti pirtį. M. J. visų sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, jis nesudėjo durų, lempų, nepatikrino, ar ta pirtis veikia tinkamai. Jis pirties, kaip žadėjo, „nepaleido“, o kai jie pabandė padaryti tai patys, tai už sienos pradėjo bėgti vanduo ir jiems reikėjo viską perdaryti. Kai liudytojos vyras pabaigė tvarkyti pirtį, paaiškėjo, kad netinkamai izoliuoti vandentiekio vamzdžiai, teko viską perdaryti. Pirtis buvo pastatyta nekokybiškai. Kai kaltinamasis nustojo su jais bendrauti, liudytoja registruotu laišku išsiuntė jam pretenziją, bet tas laiškas grįžo su atžyma, kad jis tuo adresu negyvena. Į teismą nesikreipė, nors norėjo, bet paskui, kadangi viską pabaigė patys, nusprendė, kad neverta. Liudytoja nurodė, kad su I. G. susipažino tada, kai ji atvažiavo kartu su vyru pas juos į namus, ji paklausė, ar jie patenkinti M. J. darbu, jie tuomet jai ir paaiškino, kad jis nevykdo iki galo įsipareigojimų, kad buvo visokių trukdžių ir kad jie sumokėjo daugiau, nei buvo numatyta sutartyje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. nurodė, kad 2011 metais vasario mėnesio pabaigoje, internete, tinklapyje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie tai, kad viena firma gamina ir įrengia pirtis. Skelbime buvo nurodyti adresas, vardai, pavardės, mobiliųjų telefonų numeriai. Ji paskambino, ir tokiu būdu susipažino su M. J.. Jis prisistatė verslininku, turinčiu firmą, kurios pavadinimo nesakė. Gyrėsi, kad jo firma viena iš didžiausių Lietuvoje. A. A.-J. M. J. niekada neminėjo ir ji jos nematė. Į susitikimą su M. J. jie su vyru V. K. atvažiavo į nuosavą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten M. J. labai įtikimai pasakojo apie pirčių gamybą, pasakė, kad vienai šeimai (duomenys neskelbtini) pastatė pirtį. Į (duomenys neskelbtini) su vyru važiavo dviese, nuvyko M. J. nurodytu adresu. Ten buvo šeimininkė, kurios duomenų nežino. Ji dar jų paklausė, „kada pasirodys pats M. J.?“. Ten jie su vyru apžiūrėjo pirtį, jiems patiko. Po kurio laiko, su M. J. sudarė sutartį dėl pirties gamybos, pasirašė dokumentus – sutartyje buvo parašyta tik M. J. pavardė, be jokių antspaudų ir įmonės pavadinimo. Be to, pasirašant sutartį, iš karto davė M. J. 2000 Lt avanso. Po to, kol pirtis nebuvo padaryta, jie M. J. perdavė visus pinigus, kiek buvo sutarta ir net daugiau. Nori pabrėžti, kad M. J. pastoviai reikalavo iš jų pinigų, net nepradėjus daryti kokių nors darbų ir jų nedarant. Būdavo, M. J. dingdavo, negalėdavo jam prisiskambinti kurį laiką, kai rasdavo M. J., jo klausdavo, „kada bus darbų pradžia, kodėl jis pastoviai reikalauja pinigų ir kada bus padaryta pirtis?“. Jis atsakydavo: „kad jis visas reikiamas medžiagas turi ir tuoj pat viskas bus“. Kai statė pirties pastatą, pas juos atvažiuodavo kažkokie darbininkai, kartais pasirodydavo ir pats M. J., bet pats jokių darbų neatlikdavo. Pirtis buvo pastatyta nekokybiškai ir darbai buvo nebaigti pilnai, nors jos šeima M. J. sumokėjo daugiau, negu buvo iš karto sutarta. Pirties įrengimą baigė patys su vyru savo jėgomis. M. J. suteiktomis paslaugomis liko visiškai nepatenkinti, nors kažkokį pirties gaminį gavo. Dar nori pabrėžti, kad su moterimi vardu I., kuri sudarė sutartį su M. J. dėl pirties gamybos, susipažino vasaros pabaigoje, pastaroji su vyru atvažiavo pas juos namo. I. papasakojo, kad prieš sudarant sutartį su M. J. jau buvo apsilankiusi pas juos ir matė jų pirtį, bet M. J. ją taip specialiai pas juos nukreipė, kad I., dar prieš pasirašant sutartį, nesusitiktų su jais ir nesužinotų kaip M. J. jiems pastatė pirtį (1 t., b. l. 49).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. A. nurodė, kad su kaltinamuoju M. J. yra išsituokę jau dvejus metus, jau dvejus metus su juo nebendrauja, nieko bendro su juo neturi, visiškai jokių santykių nebepalaiko. Nukentėjusiosios I. G. nepažįsta. Liudytoja nurodė, kad 2011 metais ji su kaltinamuoju dar gyveno kartu liudytojos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis visada užsiimdavo savo reikalais, kiek liudytoja žino, turėdamas patentą, statė pirtis, bet jokios firmos neturėjo. Kiek žino, jis pagal užsakymą padarė puslapį internete dėl pirčių gamybos, kuriame nurodė savo telefonus. Liudytoja vyro veikloje absoliučiai nedalyvavo. Ji buvo namuose, augino vaiką. Jis porą kartų prašė nupirkti medžiagas, tai liudytoja buvo nuvažiavusi į parduotuvę, su klientais ji nebendravo, į skambučius neatsakinėjo, jokių dokumentų el. paštu niekam nesiųsdavo. M. J. viską padarydavo pats. Namuose jis su klientais nebendraudavo, nuvažiuodavo susitikti su jais į miestą. Tuo metu buvo problemų dėl J. V.. Vyras buvo pasirašęs jai vekselį dėl skolos. Skyrybų proceso metu, jis pageidavo, kad tą skolą sumokėtų jis kartu su liudytoja, nes jis pasakė, kad liudytoja neva tą medieną, kurią jis jai buvo užsakęs, supjovė į malkas ir kūreno jomis pečių. Liudytoja to nuginčyti negalėjo, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl jiems tas įsiskolinimas buvo su M. J. priteistas sumokėti solidariai. Liudytoja nurodė, kad, kai ji kartu su M. J. negyveno, buvo du kartus atvažiavę žmonės, klausė, kur jis gyvena, nes sakė, kad paėmė iš jų pinigus ir jų negrąžino, jie minėjo, kad M. jiems statė pirtį, bet iki galo visko nepadarė, o pinigus paėmė. Tų žmonių, kurie buvo atvažiavę pas liudytoją į namus,  teismo salėje nėra.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A.-J. nurodė, kad prieš penkerius metus susituokė su M. J.. Su vyru gyveno jos name, adresu: (duomenys neskelbtini), bet paskutinius metus jau kartu negyvena. Jos vyras visada užsiimdavo savo reikalais, kiek žino, turėdamas patentą, jis statė pirtis, bet jokios firmos neturėjo. Kiek žino, vyras pagal užsakymą padarė puslapį internete dėl pirčių gamybos, kuriame nurodė savo telefonus. Ji vyro veikloje nedalyvavo absoliučiai. Tik keletą kartų, pagal vyro prašymą, būdama savo name, internete, tinklapiuose, pvz. „Skelbiu“, „Skelbimai“ (geriau pavadinimų neprisimena), įdėjo skelbimus dėl pirčių gamybos, nurodydama M. vardą ir telefonus. Tam, kad paduoti tokius skelbimus internete registravo savo vardą, pavardę. Kiek žino, jos name pats M. J. taip pat internete įvairiais būdais talpino skelbimus dėl savo veiklos. Kai gyveno kartu, name turėjo du kompiuterius: ji savo nešiojamąjį kompiuterį ir vyras savo stacionarų, kurį išvažiavus iš jos namo, pasiėmė su savimi. Niekada jokia direktore niekur nebuvo, su vyro klientais nebendravo. Būdavo, kad pas vyrą atvažiuodavo kažkokie žmonės, su kuriais vyras išvažiuodavo, jos namuose jokios veiklos nevykdė. Po to, kai vyras išsikraustė iš jos namų, kelis kartus pas ją buvo atvažiavę kažkokie žmonės, ieškojo M., sakė, kad negali jo surasti, kad M. negražino pinigų (1 t., b. l. 116).

Iš 2011-02-17 sutarties (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad joje yra nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, toliau vadinama Pardavėju, ir I. G., toliau vadinama Užsakovu, sudarė sutartį, sutarties objektas – Pardavėjas įsipareigoja perduoti Užsakovo nuosavybėn rąstinę pirtį, pagal projektą „Pirtis ASPEN5x5“, sutarties objekto kaina – 29500 Lt, Užsakovas sumoka Pardavėjui kaip avansą 12000 Lt, sutartis įsigalioja ir Pardavėjas pradeda darbus, kai Pardavėjas gauna numatytą avansą, statinio gamybos darbus Pardavėjas užbaigia iki 2011-08-08 (toliau – Sutartis). Iš Sutarties kopijos nustatyta, kad Sutarties 5-o puslapio dešinėje pusėje grafoje „PARDAVĖJAS“ yra nurodyta UAB (duomenys neskelbtini), pasirašė M. J., yra uždėtas UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas (1 t., b. l. 2-9).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-22 pranešimo nustatyta, kad juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl produkcijos (pirties konstrukcijų) pagaminimo, tiekimo, darbo santykių bei tarpininkavimo. Analogiškos sutartys taip pat nebuvo sudarytos su I. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55).

Iš Policijos centrinės duomenų bazės duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, nustatyta, kad  M. J. minėtoje bendrovėje nedirbo (1 t., b. l. 56-60).

Iš Daiktų dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji I. G. pateikė  susirašinėjimo su M. J. elektroninius laiškus (1 t., b. l. 61-66).

Iš Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo nustatyta, kad iš liudytojo G. M. buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo pavyzdžiai (1 t., b. l. 70). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 2012-01-11 Nr. 140(7719)-IS1-190, nustatyta, kad 2011-02-17 sutartyje (duomenys neskelbtini) esantis antspaudo (duomenys neskelbtini) atspaudas ir antspaudo (duomenys neskelbtini) atspaudų pavyzdžiai yra atlikti tuo pačiu antspaudu arba analogiškais atspaudais (jei buvo tomis pačiomis techninėmis priemonėmis užsakyti ir pagaminti keli vienodi (duomenys neskelbtini) antspaudai) (1 t., b. l. 73-76). 

Iš Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo nustatyta, kad įtariamojo  M. J. buvo paimti rašysenos pavyzdžiai (b. l. 88-92). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 2012-10-15 Nr. 140(645)-IS1-5872 nustatyta, kad rankraštinius įrašus, esančius 2011-02-17 sutarties (duomenys neskelbtini) 3-iame, 4-ame ir 5-o puslapio grafoje „PARDAVĖJAS“, parašė M. J.. Rankraštinius įrašus, esančius 2011-02-17 sutarties Nr. 2011 02 15 1-ame ir 5-o puslapio dešinėje pusėje grafoje „UŽSAKOVAS“, parašė ne M. J., o kitas asmuo. Parašus M. J. vardu, esančius 2011-02-17 sutarties (duomenys neskelbtini) puslapių Nr. 1-5 kairėje pusėje, pasirašė M. J. (1 t., b. l. 94-97).

Iš išrašo iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad skelbime yra nurodyta (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, kontaktai: M. J., savininkas, (duomenys neskelbtini), tiekimo skyrius (duomenys neskelbtini), direktorė A. A., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-12 rašto nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetainės (duomenys neskelbtini) neadministruoja, o tik registravo domeną (duomenys neskelbtini) bei suteikė svetainės talpinimo paslaugą, užsakant minimo domeno registravimo bei svetainės talpinimo paslaugas, buvo nurodyti šie užsakovo duomenys: (duomenys neskelbtini), mobilus tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 100).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadove. Pagal jų bendrovės įprastą praktiką, klientas internetu gali užsiregistruoti kaip bendrovės klientas bendrovės internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini). Registruojant toks asmuo suteikia asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, adresą. Po tokios anketos užpildymo, tampus  jų bendrovės klientu, asmuo gali taip internetu užsisakyti paslaugą. Asmens, kurio duomenys - M. J., asmeniškai nepažįsta. Pagal jų bendrovės informacinės sistemos duomenis gali parodyti, kad 2007-08-17 asmuo iš pradžių užsiregistravo jų bendrovėje kaip klientas pateikdamas šiuos duomenys: M. J., asmens kodą, gyv. adresą, telefoną, tai šis asmuo padarė internetu. Po to tapus bendrovės klientu, šis asmuo užsisakė paslaugą - registruoti domeną (duomenys neskelbtini), tai taip pat buvo padaryta internetu. Po to, jų bendrovė šio asmens elektroniniu paštu išsiuntė sąskaitą, sąskaita buvo išsiusta kaip privačiam asmeniui M. J.. Po to, kai bendrovėje buvo gautas banko patvirtinimas, kad sąskaita apmokėta, šio kliento užsakyta paslauga dėl duomeno (duomenys neskelbtini) buvo aktyvuota. Bendravimas tarp jų bendrovės ir šio kliento buvo tik internetu, tiesioginio bendravimo nebuvo, kaip ir būna jų praktikoje su kitais klientais. Šis klientas jų bendrovėje užsiregistravo vardu M. ir kaip duomenys suteikė savo asmens kodą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104).

Iš į bylą nukentėjusiosios I. G. pateiktų nuotraukų, nustatyta, kad jose nufotografuotos iškastos duobės pamatams ir virš jų sukaltos medinės lentelės (1 t., b.l. 35-39).

Iš 2014-02-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad 2014-02-07 antstoliui D. K. buvo pateiktas stacionarus kompiuteris, kuriame įdiegta elektroninio pašto programa „Microsoft Outlook“, šioje programoje, skiltyje „Sent Items“ yra tokie elektroniniai laiškai: 1. 2011-06-03 9.26 val. laiškas siųstas į el. adresą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (laiško turinys: G. atsiųsk rekvizitus, juos mestelsiu į sutartį, pirmadienį atvažiuoju į gamyklą pasirašyti sutarties. Tokia pirtis kaip ir pirma šnekėjom. Plius prisidėjo pamatai, elektros instaliacija, šiuos du dalykus pasiimu sau. Laukiu rekvizitų. Tu būsi reikalingas pirmadienį uždėti antspaudą ant sutarties, kaina + pvm. Sutarties objektas – pirtys aspen su 2 m terasa vietoj maumedžio integruotos lentos. Statymo vieta 15 km nuo (duomenys neskelbtini)); 2. 2011-06-06 8.39 val. laiškas siųstas į el. adresą (duomenys neskelbtini), prie laiško pridėti priedai, vieno kurių kopiją – šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas Nr. 1 (2011-06-03 10.59 val. laiškas siųstas iš (duomenys neskelbtini) į el. adresą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: Sveikas M., UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kind regards, G. M.); 3) 2011-06-06 12.02 val. laiškas siųstas į el. adresą (duomenys neskelbtini) (laiško turinys: planuojame po 14 val. būti gamykloj. Kaip minėjau, iš tavęs reikės atspausdinti ir užantspauduoti sutartį. Pagarbiai M.”); 4. 2011-06-06 8.23 val. laiškas į el. adresą (duomenys neskelbtini) (laiško turinys: G., reikia dar lentelės skaičiavimo, tą exel failiuką permesk man, aš išsiaiškinsiu, ar reikia gamybos adreso); 5. 2011-06-06 8.54 val. laiškas siųstas į el. adresą (duomenys neskelbtini), prie šio laiško yra pridėtas vienas priedas, kurio kopija - šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas Nr. 2. Iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad jo priedas Nr. 1 yra Sutarties nr. (duomenys neskelbtini) blankas, kuriame pardavėjas nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), o priedas Nr. 2 yra Sąmata. 

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę įrodo nuoseklūs liudytojo G. M. parodymai, kuriuos patvirtina specialisto išvada 2012-10-15 Nr. 140(645)-IS1-5872, nukentėjusiosios I. G., liudytojo V. G. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas G. M. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad M. J. liudytojo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo ir joks įgaliojimas atstovauti šią įmonė jam nebuvo išduotas, liudytojas taip pat nurodė, kad byloje esančios sutarties su I. G. jis nerengė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaromų sutarčių forma yra visiškai kitokia, liudytojo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su I. G. nebuvo sudariusi, joje nurodyto 12000 Lt avanso nėra gavusi. Iš byloje pateiktų Policijos centrinės duomenų bazės duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, nustatyta, kad M. J. minėtoje bendrovėje nedirbo (1 t., b. l. 56-60). Nukentėjusioji I. G. ir liudytojas V. G. teisme nurodė, kad į jų namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), M. J. atsivežė jau atspausdintą Sutartį, jų akivaizdoje jis įrašė iš jų paimto avanso sumą (12000 Lt) ir pasirašė. Iš Lietuvos Specialisto išvados 2012-10-15 Nr. 140(645)-IS1-5872 nustatyta, kad rankraštinius įrašus, esančius 2011-02-17 sutarties (duomenys neskelbtini) 3-iame, 4-ame ir 5-o puslapio grafoje „PARDAVĖJAS“, parašė M. J., parašus M. J. vardu, esančius 2011-02-17 sutarties (duomenys neskelbtini) puslapių Nr. 1-5 kairėje pusėje, pasirašė M. J. (b. l. 94-97). Kaltinamasis M. J. teisme taip pat patvirtino, kad jis pats savo ranka padarė Sutartyje esančius įrašus, parašė „M. J.“ ir šią sutartį pasirašė, kaltinamasis nurodė, jog sutarties su I. G. sudarymo metu, jis darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašęs nebuvo, jokio rašytinio įgaliojimo atstovauti šiai įmonei neturėjo, iš I. G. pagal minėtą sutartį gautų 12 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė. Teismas, susipažinęs su kaltinamojo pateiktais Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, pažymi, kad aplinkybė, jog tarp kaltinamojo ir G. M. galimai vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, nepatvirtina, kad G. M. buvo įgaliojęs kaltinamąjį atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės vardu sudaryti, pasirašyti sutartis bei šiomis sutartimis prisiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. J. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad pagamino netikrą dokumentą, po to šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo ir norėjo taip veikti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, teismas laiko, kad kaltinamasis M. J. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, sprendžia, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis M. J. neteisėtai įgijo ir panaudojo juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ – antspaudą. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 2012-01-11 Nr. 140(7719)-IS1-190, nustatyta, kad 2011-02-17 sutartyje (duomenys neskelbtini) esantis antspaudo (duomenys neskelbtini) atspaudas ir antspaudo (duomenys neskelbtini) atspaudų pavyzdžiai yra atlikti tuo pačiu antspaudu arba analogiškais atspaudais (1 t., b. l. 73-76), iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 2012-10-15 Nr. 140(645)-IS1-5872 taip pat nustatyta, kad rankraštinius įrašus, esančius 2011-02-17 sutarties 2011 02 15 Z 3-iame, 4-ame ir 5-o puslapio grafoje „PARDAVĖJAS“, parašus M. J. vardu, esančius 2011-02-17 sutarties (duomenys neskelbtini) puslapių Nr. 1-5 kairėje pusėje, parašė M. J.. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. M. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas niekada nėra dingęs ir visuomet būna jo darbo kabinete, ant jo darbo stalo, G. M. teisme taip pat teigė, kad sutarties su I. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė, pats M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo perdavęs nebuvo, nėra leidęs jam juo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Liudytojas G. M. pažymėjo, kad liudytojas nedėjo įmonės antspaudo ant sutarties, nurodė, kad, kaip antspaudas atsirado ant byloje esančio Sutarties, paaiškinti negali. Teismas iš šio liudytojo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad jis vieną kartą yra palikęs kaltinamąjį savo kabinete vieną, o būtent liudytojo kabinete ant darbo stalo ir buvo laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, liudytojo G. M. parodymus sprendžia, kad yra įrodyta, jog M. J. neteisėtai įgijo ir panaudojo juridinio asmens antspaudą, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo rašomojo stalo paėmęs, neteisėtai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudą, ir šį juridinio asmens antspaudą panaudojo uždėdamas ant sutarties „(duomenys neskelbtini)“ juridiniam faktui patvirtinti. Nors kaltinamasis nurodė, kad pats G. M. atspausdino ir uždėjo ant kaltinamojo G. M. el. paštu atsiųstos sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, teismo vertinimu, šios kaltinamojo versijos nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar būtų turėjęs teisę įstatymo nustatyta tvarka šiai įmonei atstovauti. Jo galimai G. M. siųsti el. laiškai taip pat nepatvirtina, kad pats G. M. uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ant sutarties, kurią vėliau pasirašė I. G., formos. Iš kaltinamojo pateikto 2014-02-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo Nr. 1 (t.y. kaip pats kaltinamasis nurodė, iš jo G. M. siųstos sutarties formos) nustatyta, kad ši sutarties forma nėra identiška byloje esančiai sutarties (duomenys neskelbtini) kopijai (1 t., b. l. 2-9), pavyzdžiui, byloje esančioje Sutarties su I. G. kopijoje 3 sutarties lape, sutarties objekto kaina yra nurodyta su PVM (kopijoje yra atspausdintas tekstas „plius PVM“), 4 lape skiltyje „Apmokėjimo terminai, darbų vykdymas“ prie ranka įrašytinų kainų yra atspausdintas tekstas „plius PVM“, tuo tarpu minėto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedu esančioje sutarties formoje nei sutarties 3, nei 4 lapuose spausdintų įrašų „plius PVM“ nėra. Be to, iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų el. laiškų turinio negalima daryti išvados, kad šie laiškai būtų susiję konkrečiai su 2011-02-17 sutarties (duomenys neskelbtini), kurią vėliau pasirašė I. G., sudarymu, pasirašymu ir antspaudo ant jos padėjimu. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, teismas laiko, kad kaltinamasis M. J. padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios I. G. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų V. G., G. M., I. M. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kiti byloje surinkti įrodymai. Iš nukentėjusiosios I. G., liudytojo V. G. parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad I. G., internete ieškodama kas galėtų jai sodyboje pastatyti pirtį, internete rado kaltinamojo M. J. skelbimą bei jo kontaktus. Liudytojas V. G. patvirtino, kad M. J. jam sudarė patikimo asmens įspūdį, nurodė, kad turi įmonę, labai daug užsakymų ir net pasiūlė parodyti kitą savo statytą pirtį. Nukentėjusioji ir liudytojas V. G. patvirtino, kad jiems apsisprendus dėl prities statybos, kaltinamasis pas juos į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atsivežė jau atspausdintą sutartį, I. G. ją pasirašius, paėmė iš jos 12 000 Lt avansą. Iš Sutarties nuostatų nustatyta, kad šia sutartimi numatyta sutarties objekto kaina yra 29500 Lt, avansas – 12000 Lt, sutarta, kad pardavėjas darbus pradeda, kai gauna sutartyje numatytą avansą ir užbaigia – 2011-08-08. Liudytojas V. G. teigė, kad žodžiu buvo sutarta, jog už šią 12000 Lt sumą turėjo būti pastatyti pirties pamatai, sienos, stogas, langai, krosnelė. Iš nukentėjusiosios I. G. parodymų nustatyta, kad nepaisant to, jog avansas M. J. buvo sumokėtas, darbai niekaip neprasidėjo, todėl ji pati pradėjo jam nuolat skambinti, domėtis, kaip vyksta statybos, kada bus galima nuvažiuoti pažiūrėti pirties konstrukcijos, tačiau kaltinamasis vis sakė, kad turi labai daug darbų, teigė, kad konstrukcija supjauta, užsakyti langai, bet jokių tai patvirtinančių įrodymų nukentėjusiajai nepateikė. Nukentėjusioji I. G. ir liudytoja I. M. nurodė, kad po kurio laiko I. G. reikalaujant kaltinamasis nurodė nuvažiuoti į jo nurodytą lentpjūvę pažiūrėti išpjautos pirties konstrukcijos, tačiau joms nuvykus kaltinamojo nurodytu adresu, jokios pirties konstrukcijos ten nepamatė, joms lentpjūvėje buvęs asmuo parodė tik lentų krūvą, tačiau nesakė, kad tai pagal nukentėjusiosios užsakymą išpjautos lentos. Liudytojas G. M. patvirtino, kad I. G. ir I. M. buvo atvykusios į liudytojo darbo vietą, liudytojui prieš šių moterų vizitą paskambinęs M. J. paprašė jo ką nors joms parodyti, minėtoms moterims atvykus ir paprašius parodyti joms jų pirtį, liudytojas atsakė, kad nėra jokios pirties, bet nuvedė jas į cechą ir parodė ten buvusį supakuotą profiliuotą tašą, sudėtą į štabelius, tačiau tie sienojai, kuriuos liudytojas parodė toms moterims, nebuvo užsakyti M. J., jie su juo niekaip nebuvo susiję. Iš nukentėjusiosios I. G. parodymų, kuriuo netiesiogiai patvirtina liudytojos I. M. parodymai teisme, nustatyta, kad po šio vizito į kaltinamojo nurodytą lentpjūvę kaltinamasis su draugu atvyko į jos sodybą, kur iškasė pamatams griovius ir sukalė medienos formas. Kaip teisme teigė I. G. ir liudytojas V. G., daugiau kaltinamasis jokių darbų neatliko, tačiau reikalavo iš jų daugiau pinigų, ir nors, nukentėjusioji prašė, jokių dokumentų, kur jis panaudojo jau sumokėtus 12 000 Lt, nukentėjusiajai nepateikė. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis su ja nebendravo, tik ji jam nuolat skambino ir klausė, kodėl nevyksta darbai, jis sakė, kad tolimesnėms statyboms jam reikia pinigų, kurių jis neturi ir kad jie toliau pyksis, nes pinigų ji jam mokėti nenori. Nukentėjusioji nurodė, kad jog vėliau, pradėjusi gilintis į sudarytą Sutartį, ji susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten išsiaiškino, jog sutarties ši įmonė su ja nesudarė, o M. J. joje nedirba. Iš nukentėjusiosios, liudytojo V. G., taip pat ir paties kaltinamojo parodymų teisme nustatyta, kad kaltinamajam nukentėjusiosios sumokėtų 12000 Lt kaltinamasis nukentėjusiajai iki šiol nėra grąžinęs. Kaip jau buvo minėta, teismas šioje byloje nustatė, kad M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo ir įgaliojimo atstovauti šią įmonę neturėjo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė Sutartį su I. G., paėmė iš jos 12000 Lt, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė. 

Pagal BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl kurios svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pagaminęs, pasirašęs ir pateikęs I. G. pasirašyti žinomai netikrą dokumentą – Sutartį, kurioje Pardavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, paėmė iš I. G. 12000 Lt avansą. Tiek šie, tiek tolimesni kaltinamojo veiksmai – vengimas vykdyti sutartį, I. G. nusiuntimas į lentpjūvę, pačiam joje net nebūnant, prašymas G. M. ką nors parodyti atvyksiančiai I. G., jokių įrodymų, patvirtinančių I. G. sumokėto avanso panaudojimą, nepateikimas nukentėjusiajai, reikalavimas I. G. toliau mokėti pinigus, sumokėto avanso negrąžinimas, prekių už jam sumokėto avanso sumą neperdavimas ir darbų neatlikimas, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamasis su I. G. pasirašęs žinomai suklastotą sutartį, iš I. G. paėmęs 12000 Lt avansą, suklaidino nukentėjusiąją I. G., kad pirtis bus jai pastatyta ir perduota, žinodamas, kad prekių už 12000 Lt I. G. neperduos bei darbų už šią sumą neatliks, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - nukentėjusiajai I. G. priklausančius pinigus -12000 Lt. Teismas pažymi, kad kaltinamasis M. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) iš anksto patalpino melagingą skelbimą apie rąstinės pirties statybą, tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo pripažinti, kad minėtas skelbimas buvo melagingas. Liudytoja N. K. teisme patvirtinto, kad kaltinamasis, nors ir nekokybiškai ir ne iki galo, tačiau pirtį jai pastatė, taip pat teisme apklausta liudytoja A. A. nurodė, kad M. J. 2011 m. turėdamas patentą, statė pirtis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kaltinamajam iš jam pareikšto kaltinimo šalintina ši jokios įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai neturinti aplinkybė, dėl minėto skelbimo melagingumo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad  yra įrodyta, jog M. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-06-06, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įrangos, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) iš anksto patalpinęs skelbimą apie rąstinės pirties statybą ir melagingai pažadėjęs I. G. jos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastatyti rąstinę pirtį, ir šiuo tikslu 2011-06-06 būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su I. G. pasirašęs žinomai suklastotą sutartį „(duomenys neskelbtini)“, bei patvirtinęs sutarties tikrumą neteisėtai įgytu juridinio asmens - UAB (DUOMENYS NESKELBTINI) antspaudu, iš I. G. paėmė 12000 Lt avansą, ir taip suklaidindamas nukentėjusiąją I. G., kad pirtis bus jai pastatyta ir perduota, žinodamas, kad susitarimo nevykdys, pirties nepastatys ir nukentėjusiajai neperduos, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai I. G. priklausančius pinigus – 12000 Lt.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkinančių bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, vieną apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltininko asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus į priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, vykdantis individualią veiklą), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtinos įstatymo sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos straipsnio sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Be to, aplinkybės, jog M. J. yra neteistas, vykdo individualią veiklą pagrįstai leidžia manyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis M. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant M. J. atlyginti nukentėjusiajai I. G. padarytą žalą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 12000 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 31). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios I. G., liudytojo V. G. parodymus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, Sutarties nuostatas, aplinkybę, jog kaltinamasis M. J. prašomą priteisti žalos dydį pripažino ir civilinio ieškinio neginčijo (CPK 187 str., 182 str. 1 d. 5 p.), sprendžia, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. G. iš kaltinamojo M. J. yra priteistina 12000 Lt žala (CK  6.245 str. – 6.249 str., 6.263 str.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 130-132), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams.

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams.

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p. šias paskirtąsias bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę M. J. nustatyti laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą M. J. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per aštuonis mėnesius atlyginti nukentėjusiajai I. G. padarytą 12 000 Lt turtinę žalą. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Visiškai patenkinti civilinės ieškovės I. G. civilinį ieškinį ir iš M. J. priteisti I. G. 12000 Lt žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Ieva Gavelytė-Kalytienė