Civilinė byla Nr. 2-3253-494/2014
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02482-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija:
35.5; 42.10; 73.2.6.1; 99.5; 116.5.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 648,85 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2013-10-23 (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, dėl kurio atsakingas atsakovas. Avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjo 648,85 Lt dydžio draudimo išmoką. Nuostolio suma apskaičiuota, vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Pagal 2013-10-14 sudarytą draudimo sutartį draudimo įmokas atsakovas turėjo įmokėti draudimo sutarties 1.3.2 p. nustatyta tvarka. Draudėjas – atsakovas A. K. pasirašė tiesioginio debeto sutartį dėl tiesioginio lėšų nuskaitymo iš banko sąskaitos ir įsipareigojo užtikrinti pakankamą piniginių lėšų kiekį banko sąskaitoje, kad lėšos būtų nuskaitytos laiku. Draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2013-10-14, tačiau ji nebuvo sumokėta laiku. Ieškovas 75 Lt dydžio įmoką gavo pavėluotai, t.y. 2013-11-21, kuri buvo nuskaityta tik iš 13 karto. Tokiu būdu atsakovas pažeidė sutarties nuostatas, CK 6.38 str., 6.63 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.987 str. reikalavimus. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 str. 6 d. nurodo, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Taigi atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jo apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieškovas įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. LR TPVCAPDĮ 7 str. 1 d. numatyta, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas ieškovui jokio įspėjimo dėl sudarytos draudimo sutarties nutraukimo ar sustabdymo nebuvo pateikęs. TPVCAPDĮ 11 str. 7 dalyje numatyta savarankiška regresinė prievolė, kurios taikymo ir vykdymo sąlygos visiškai nėra susijusios su sutartinės atsakomybės pagrindu atsiradusia prievole. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatyta regresinė prievolė nėra laikoma draudiko civilinės atsakomybės forma ir yra skirta ne draudiko nuostolių atlyginimu, o draudimo apsaugos pašalinimu draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesąžiningo elgesio. Šioje teisės normoje numatytos pasekmės, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal Šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikytinos bet kuriuo draudimo įmokos nesumokėjimo laiku atveju. Kadangi eismo įvykio metu atsakovas buvo laiku nesumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiojo asmens turtas, vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 11 str. 7 d., LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartyje Nr. 3K-3-314/2012 nurodytu išaiškinimu, ieškovas turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iš draudėjo 648,85 Lt žalos atlyginimo, nes eismo įvykio metu galiojo draudimo sutartis, bet atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos. Atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau jis padarytos žalos neatlygino.
Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje ieškovas pateikė šiuos įrodymus: Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2013-10-14 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8), informaciją apie A. K. įmokų mokėjimą (b.l. 10-13), 2013-10-14 sąskaitos turėtojo sutikimą dėl lėšų nurašymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14), 2014-10-23 eismo įvykio deklaraciją (b.l. 15), transporto priemonės techninės apžiūros aktą (b.l. 16), prašymą išmokėti draudimo išmoką ir transporto priemonės registracijos liudijimą (b.l. 17-18), 2013-10-25 transporto žalų vertintojų skyriaus ekspertizę/sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20), pranešimą apie nuostolių atlyginimą (b.l. 21), 2013-10-29 pretenziją A. K. (b.l. 22), 2013-10-28 SEB banko vietinio mokėjimo nurodymą apie draudimo išmokos išmokėjimą (b.l. 6), Gyventojų registro tarnybos išrašą apie asmenį (b.l. 9) ir kitus dokumentus - kurie patvirtina, kad 2013-10-14 tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo A. K. buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Sutartyje buvo numatyta, kad draudimo apsauga galioja 12 mėnesių, mokėjimo įmokos turi būti mokamos kas ketvirtį po 75 Lt, pirmą įmoką sumokant iki 2013-10-14 (Sutarties 1.2 p., 1.3.2 p.). Draudėjas (atsakovas) pagal sutartį įsipareigojo sumokėti draudikui (ieškovui) už suteikiamą draudimo apsaugą Sutarties 1.3 punkte nurodytą draudimo įmoką (Sutarties 2.2.1 p.) bei 2014-10-14 pasirašė tiesioginio debeto sutartį, pagal kurią draudimo įmokos turėjo būti nurašomos iš jo sąskaitos ir pervedamos į draudiko AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas neužtikrino pakankamo lėšų kiekio sąskaitoje, kad draudimo įmokos būtų laiku nuskaitytos, todėl 75 Lt draudimo įmoką ieškovas gavo tik 2013-11-21. (duomenys neskelbtini), 2013-10-23 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas savo vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į Z. B. automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir jį sugadino. Už eismo įvykio metu apgadintą nukentėjusiojo automobilį ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo Z. B. 648,85 Lt draudimo išmoką ir su 2013-10-29 pretenzija kreipėsi į atsakovą A. K. dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino. LR TPVCAPD įstatymo 7 str. 1 d. numatyta galimybe pranešti draudikui iš anksto prieš 15 dienų apie sutarties nutraukimą, atsakovas nepasinaudojo, taip pat neprašė draudiko atleisti jo nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, tuo atveju, jeigu jis nenaudotų transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį (TPVCAPDĮ 9 str. 3 d.).
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 6 d. numatyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, tačiau pagal TPVCAPD įstatymo 22 str. 2 dalį jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta LR Vyriausybės 2008-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 64 punkte.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 yra išaiškinęs, kad TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 str. 3 d. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Be to, kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad remiantis TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. nuostatomis, draudikas, esant minėtoms sąlygoms, visada turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau tai, ar jis šia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Nurodytos normos dispozityvumas reiškia kad, esant nustatytoms sąlygoms, draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos pasekmės, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikytinos bet kuriuo draudimo įmokos nesumokėjimo laiku atveju.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo , jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė draudimo sutarties nuostatų - laiku nesumokėjo draudimo įmokos ir draudimo sutarties galiojimo metu sukėlė eismo įvykį, kurio buvo apgadintas trečiojo asmens turtas, dėl ko ieškovas turėjo prievolę išmokėti draudimo išmoką, todėl yra visos LR TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos sąlygos ieškovui reikalauti iš atsakovo išmokėto nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į šia aplinkybes, į tai, kad atsakovas nesilaikė draudimo sutartyje numatytų sąlygų, ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo priteistina ieškovui 648,85 Lt žalos atlyginimo (CK 6.38 str., 6.263 str., 6.280 str.).
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 procentų metinės procesinės palūkanos už išieškomą 648,85 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos – už ieškinį sumokėto 72 Lt žyminio mokesčio (b.l. 2). Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (3,99 Lt) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10 Lt), šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Vadovaudamasis LR CPK 259, 262, 265, 285 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 648,85 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 85 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 648,85 Lt sumą nuo 2014-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė