Administracinė byla Nr. eA-2359-662/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja I. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77534 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėja paaiškino, kad yra Rusijos Federacijos pilietė, kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę. 2023 m. kovo 14 d. pareiškėjai išduota Lietuvos nacionalinė D viza. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pripažino pareiškėją keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, nes ji užima pareigas AO „Alfa Bank“, kuri yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pareiškėja su tokia VSD išvada nesutiko ir teigė, kad nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. VSD nurodė, kad pagrindiniai naudos gavėjai yra su Kremliaus režimu susiję asmenys, kuriems taikomos ES sankcijos, tačiau sankcijos taikomos fiziniams asmenims, bendrovių akcininkams, o ne pačioms bendrovėms. Pareiškėja su sankcionuotais asmenimis (akcininkais) nėra niekaip susijusi, su jais nebendravo ir nebendrauja. Pareiškėja, pati pildydama Departamento klausimyną atskleidė savo darbo vietą, nenuslėpė jokių faktų ir nemelavo, veikė kaip akivaizdžiai sąžiningas asmuo, atskleidė visą prašomą informaciją. Pareiškėja jokių atsakingų pareigų AO „Alfa Bank“ neužėmė ir neužima: pradėjo darbą 2010 m. kovo 5 d. užimdama pardavimų specialisto pareigas, o nuo 2023 m. balandžio 24 d. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuo 2010 m. iki dabar dirbo tik specialistės ir vadybininkės pareigose. Pareiškėjos darbo funkcijos buvo išimtinai techninės-specialiosios, ji neturėjo jokių vadovaujančių pareigų. Pareiškėja nėra pažeidusi jokių migracinių Lietuvos ar Europos Sąjungos (toliau – ir ES) procedūrų, nėra teista, nėra padariusi jokių veiksmų ar turinti kažkokių pažiūrų, kurios galėtų kelti pavojų viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pareiškėja nuolat lankėsi ES bei pas savo giminaičius Lietuvoje, buvo įleidžiama į Lietuvos teritoriją, niekada problemų nekildavo. Pareiškėja į Lietuvos teritoriją buvo įleista ir po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ įsigaliojimo. Pareiškėja, pildydama pateiktą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, į 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) atsakė – ,,Ne“, į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) nurodė, kad Ukrainai.

3.       Pareiškėjos vertinimu, Departamentas Sprendime niekaip nepasisakė dėl aplinkybių, kurios įrodytų, kad ji palaiko Rusijos režimą ir jo vykdomą politiką. Atsakovas neatsižvelgė į  aplinkybę, kad pareiškėja anketoje aiškiai pasisakė prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išreiškė aiškią poziciją dėl Krymo priklausomybės Ukrainai.

4.       Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas tiesiogiai susijęs su jos siekiu gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kaip asmeniui, kuris turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pareiškėja visą gyvenimą žinojo, kad jos protėviai susiję su Lietuva, prosenelis ir prosenelė gimė, gyveno ir mirė Lietuvoje. Pareiškėjos teigimu, jos senelė I. V. ((duomenys neskelbtini)) gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos senelė iki 1953 m. gyveno Lietuvoje, po tėvo (1945 m.) ir motinos (1950 m.) mirčių išvažiavo į Rusiją. Pareiškėjos prosenelių palikuonys iki šiol gyvena Lietuvoje. Sprendimas ir susijęs draudimas atvykti į Lietuvą iki 2028 m. galutinai sugriaus ryšius su giminaičiais – antros eilės dėde G. V. bei jo žmona T. V.. Departamentas socialinių ir šeimyninių ryšių nustatymą bei įvertinimą atliko netinkamai. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Atsakovas netinkamai atliko jos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, neatliko asmens realios pozicijos dėl Rusijos režimo veiksmų vertinimo, neatliko motyvuotos proporcingumo analizės. Pareiškėjai nebuvo suteikta teisė būti išklausytai ir pateikti savo argumentus bei įrodymus, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

5.       Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Departamentas nurodė, kad Sprendimu nusprendė pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD 2023 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 18-4977 nurodė, kad AO „Alfa Bank“, kuriame nuo 2010 m. atsakingas pareigas eina pareiškėja, yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 proc. AO „Alfa Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A.. Dėl ryšių su Kremliaus režimu šiems asmenims nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos, nustatytos ES Tarybos reglamentu Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 269/2014). VSD surinkta informacija leidžia teigti, jog Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. VSD nustatė ir konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.

7.       Atsakovas teigė, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, įvertinus pareiškėjos veiksmus, jos darbą AO „Alfa Bank“. Iš atliktų veiksmų (pareiškėjos darbo AO „Alfa Bank“), VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas pareiškėjai išduoti leidimą nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

8.       VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       VSD nurodė, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja užima atsakingas pareigas AO „Alfa Bank“, kurios pagrindiniai galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 proc. AO „Alfa Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A.. Dėl ryšių su Kremliaus režimu jiems nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nustatytos Reglamentu Nr. 269/2014. ES įvedus sankcijas minėtiems asmenims, G. C. ir A. K. savo valdytus aktyvus perleido Rusijos piliečiui A. K., o M. F. ir P. A. išlaikė savo aktyvų kontrolę. VSD nurodė, kad M. F. yra „Alfa Group“, kuriai priklauso Rusijos AO „Alfa Bank“, steigėjas ir vienas pagrindinių akcininkų, turi ryšių su Rusijos prezidentu V. P. ir jo aplinka, yra vertinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos finansininkų, užtikrinančių paramą V. P. artimiems asmenims. P. A. – V. P. ir jo aplinkai artimas oligarchas, vienas turinčių galimybę reguliariai susitikti su V. P., palaiko ryšius su Rusijos bendrovės „Rosneft“ vadovu, Kremliuje įtakingu I. S.. M. F., bendradarbiaudamas su P. A., teikė finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, gavo iš jų naudos, rėmė veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį vertinimą, numato, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos banku AO „Alfa bank“, kurio pagrindiniai galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Pareiškėja neginčija, kad ji nuo 2010 metų eina atitinkamas pareigas šiame banke, todėl yra ekonomiškai priklausoma nuo jo. Rusijoje esanti pareiškėjos šeima ir tolesnis jos pačios darbas AO „Alfa bank“ sustiprina Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų galimybes verbuoti pareiškėją ir išnaudoti ją kaip potencialų asmenį žvalgybos informacijai rinkti. Dėl Rusijai pritaikytų sankcijų, ribojančių jos piliečių keliones į Lietuvą, sumažėjo ir su Rusijos žvalgyba bendradarbiaujančių šios šalies piliečių galimybės lankytis Lietuvoje, todėl tikėtina, kad Lietuvos-Rusijos valstybinę sieną kertant mažiau žmonių, Rusijos žvalgyba intensyviau verbuos tuos asmenis, kurie neturi gerų žvalgybinių galimybių. Pareiškėjos socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra paviršutiniški, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ji apskritai neturi, jos ekonominių interesų centras vienareikšmiškai yra Rusijos Federacija. Pareiškėja, prašydama išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nepateikė dokumento, patvirtinančio ją turint tokią teisę, o tik išrašus apie tolimus giminaičius iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. Pareiškėjos asmeninis interesas gauti leidimą, suteikiantį teisę jai reziduoti Lietuvos Respublikoje (ir ES), negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl teiginiai, kad proporcingumo vertinimas atliktas netinkamai, atmestini.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjos I. F. skundą atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, kuri nuo 2010 m. kovo 5 d. iki dabar eina vyriausiosios vadybininkės pareigas akcinėje bendrovėje (AO) „Alfa bank“. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 7 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pareiškėja 2023 m. sausio 3 d. atvyko į Departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, (toliau – ir Aprašas) 7.22  punktu, pateikė pareiškėjai užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėja, atsakydama į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)), nurodė, kad nuo 2010 m. kovo mėnesio iki dabar eina vyriausiosios vadybininkės pareigas AO „Alfa bank“. Departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjai gali būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, ir vadovaudamasis Aprašo 37.1 punktu, VSD 2023 m. kovo 1 d. išsiuntė paklausimą Nr. 3696053, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. 

12.       Teismas nurodė, kad Departamentas 2023 m. gegužės 8 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-4977 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD nustatė, kad pareiškėja užima atsakingas pareigas AO „Alfa Bank“, kuri yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai AO „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 proc. AO „Alfa Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A.. Dėl ryšių su Kremliaus režimu jiems nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos, nustatytos Reglamentu Nr. 269/2014. ES įvedus jiems sankcijas, G. C. ir A. K. savo valdytus aktyvus perleido Rusijos piliečiui A. K., o M. F. ir P. A. išlaikė savo aktyvų kontrolę. M. F. yra „Alfa Group“, kuriai priklauso Rusijos „Alfa Bank“, steigėjas ir vienas pagrindinių akcininkų. V. P. už „Alfa Group“ lojalumą Rusijos valdžios institucijoms teikė politinę paramą „Alfa Group“ investuojant užsienyje. P. A. – V. P. ir jo aplinkai artimas oligarchas. Jis yra vienas iš Rusijos verslininkų, turinčių galimybę reguliariai susitikti su V. P. Kremliuje. Remiantis viešųjų šaltinių informacija, jis palaiko ryšius su Rusijos bendrovės „Rosneft“ vadovu, Kremliuje įtakingu I. S.. M. F. bendradarbiaudamas su P. A. teikė finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, ir gavo iš jų naudos, rėmė veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Departamentas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S77534, kuriuo nusprendė pareiškėjai neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 23S77534, 2023 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama sprendimą panaikinti.

13.       Teismas, aptaręs ginčui aktualias UTPĮ nuostatas bei teismų praktiką valstybės saugumo aspektu, pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos darbą Rusijos Federacijoje įsteigtoje bendrovėje AO „Alfa Bank“ bei tikimybę būti išnaudotai Rusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti.

14.       Teismas sprendė, kad Departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėja savo teises, susijusias su jai nepalankiu Sprendimu, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek Sprendimo turinio klausimai. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.

15.       Teismas nurodė, kad Departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi ji užima atsakingas pareigas AO „Alfa Bank“, kuri yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Kaip nustatė VSD, išvados neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjos esami ryšiai su asmenimis, dirbančiais vienoje didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir kurios veikla bei dalyviai yra laikomi grėsme valstybės saugumui.

16.       Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.). Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Vien faktas, jog pačiai AO „Alfa Bank“ dėl ryšių su Kremliaus režimu nėra taikomos ES sankcijos ir pasak pareiškėjos, ji pati asmeniškai nepažįsta nei vieno AO „Alfa Bank“ akcininko, kuriems yra taikomos ES sankcijos, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su pareiškėjos darboviete yra išnykusi.

17.       Teismas nurodė, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Rusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

18.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Nors pareiškėja nurodo, kad jos einamos pareigos yra susijusios išimtinai su paprastų įmonių kreditavimu, tačiau, teismo vertinimu, pati pareiškėjos darbovietė AO „Alfa Bank“, kuri priklauso „Alfa Group“ bei šių įmonių priklausymas asmenims, kuriems yra taikomos ES sankcijos, gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realia tikimybe, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

19.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui įtikinamų duomenų apie savo ryšius su Lietuva bei joje gyvenančiais giminaičiais. Pareiškėjos su skundu pateikta 2022 m. lapkričio 21 d. archyvo pažyma patvirtina tik I. V. gimimo faktą (duomenys neskelbtini), tačiau niekaip neįrodo jos giminystės ryšio su pareiškėja. Teismo taip pat neįtikino ir pareiškėjos teiginiai apie nuolat ir artimai palaikomus ryšius su antros eilės dėde G. V. bei jo sutuoktine T. V., nes teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys duomenys. Priešingai, pildydama prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, pareiškėja nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus jai buvo išduotos Vokietijos, Vengrijos bei Prancūzijos, bet ne Lietuvos Respublikos, vizos. Tai, kad pareiškėjai prieš tai buvo išduotos vizos, ji nėra pažeidusi migracijos teisės aktų nustatytų taisyklių bei, jog ji nėra teista, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Be kita ko, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja gali pretenduoti atkurti Lietuvos pilietybę, nereiškia, kad jai negali būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

20.       Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjai pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes.

III.

21.       Pareiškėja I. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti.

22.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovo išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui yra pagrįsta ir teisinga, nes Departamentas, neatlikęs individualaus vertinimo, tik perkėlė VSD išvadą į savo Sprendimą, kai VSD išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama vien jos darbinių santykių faktu, nenustačius individualių aplinkybių, indikuojančių jos keliamo pavojaus valstybės saugumui realumą bei objektyvumą.

23.       Pareiškėja teigia, kad pagal teismų praktiką dėl užsieniečių keliamo pavojaus nacionalinio saugumo bylose neužtenka nustatyti, jog asmuo dirba susijusioje su režimu struktūroje (šiuo atveju pareiškėja dirba privačiame banke, o ne karinėje struktūroje ir jos darbas išimtinai taikioje sferoje), bet vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų. Visos kitos aplinkybės (Rusijos agresijos pasmerkimas ir anketoje Krymo nurodymas kaip priklausančio Ukrainai bei paaiškinimai teismo posėdžio metu), ir kitų grėsmę nurodančių faktų nebuvimas rodo, kad grėsmė valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad pareiškėja dirba su agresyviu režimu sietinose institucijose (konkrečiu atveju privačiame banke), yra formali, o ne reali. 

24.       Pareiškėja cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir laikosi pozicijos, kad išvada dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo, tikrumo nepagrįstai grindžiama vien formaliais pareiškėjos darbo santykiais. Pareiškėja jokių atsakingų pareigų AO „Alfa Bank“ neužėmė ir neužima, nuo 2010 iki dabar dirbo tik specialistės ir vadybininkės pareigose, nedalyvavo banko veiklos klausimų sprendime, niekada nepažinojo galutinių banko veiklos naudos gavėjų, kuriems yra taikomos sankcijos. Pareiškėjos darbo funkcijos yra išimtinai techninės, suteikiant kreditus privatiems juridiniams asmenims žemės ūkio srityje, jokių banko valdymo organų veikloje ji nedalyvauja, taipogi ji niekada nesprendė veiklos organizavimo klausimų. Pareiškėja, turėdama finansinį išsilavinimą, neturi didelio pasirinkimo, kur dirbti pagal specialybę išskyrus finansines įstaigas, tačiau ji AO „Alfa Bank“ vykdo darbo funkcijas, kurių pobūdis niekaip nesusijęs su Rusijos Federacijos vykdoma agresyvia užsienio politika. Todėl vien pareiškėjos atliekama darbinė veikla verslo subjekte, kurio galutiniams naudos gavėjams taikomos sankcijos, formaliai nesudaro pagrindo daryti išvados apie jos keliamą pavojų valstybės saugumui. Visa Rusijos finansinių paslaugų rinka yra vienaip ar kitaip susijusi su valstybe. Todėl pareiškėjos vertinimas reiškia profesijos draudimą migracijai į Lietuvą.

25.       Pareiškėja nurodo, kad vertinant argumentą dėl jos galimo išnaudojimo Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, turėtų būti nustatytas pareiškėjos lojalumas bei patikimumas Rusijos Federacijos valdžiai, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Ne asmuo turi paneigti jo lojalumą Rusijos valdžiai, o būtent institucijos turi šį asmeniui inkriminuojamą lojalumą pagrįsti, patvirtinti pateiktais duomenimis, o ne grįsti jį hipotetiniais teiginiais. Vien tik pareiškėjos darbo AO „Alfa Bank“ faktas savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados apie jos lojalumą Rusijos Federacijos politikai.

26.       Pareiškėja teigia, kad teiginys, jog pareiškėja, būdama lojali Rusijos valdžiai, gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui yra logiškai neteisingas, nes galimi prieš pareiškėją nukreipti neteisėti veiksmai vertinami jos nenaudai, konstatavus, kad šių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į pareiškėją, iniciatyva galimai kiltų iš kitų asmenų. Susidaro situacija, kai asmeniui taikomos neigiamos pasekmės už galimus prieš jį ateityje atliekamus neteisėtus veiksmus, kas akivaizdžiai neteisinga bei prieštarauja logikai. Tokiu atveju pareiškėja vertintina kaip persekiojama Rusijos režimo, nes ji, anot VSD, gali būti persekiojama ir spaudžiama Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Tokiu būdu pareiškėja yra režimo auka, o ne rėmėja, todėl teiginys apie jos lojalumą Rusijos valdžiai yra nelogiškas, nes persekiojimo auka negali būti lojali persekiotojui.

27.       Pareiškėja nurodo, kad Departamentas Sprendimą priėmė atsižvelgdamas į VSD išvadą, tačiau neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo, o VSD išvadą apie pareiškėjos keliamą grėsmę formaliai perkėlė į Sprendimą. Pagal teismų praktiką, vertinant asmens pavojingumą, yra privalu atsižvelgti į aplinkybę, kaip asmuo atsakė į kitus klausimyno klausimus, o būtent, į 10 klausimyno klausimą – ar jis pritaria Rusijos Federacijos vykdomai agresijai, bei į 11 klausimą – kam priklauso Krymas. Pareiškėjos atsakymai į šiuos klausimus aiškiai parodo jos neigiamą poziciją vykdomos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu, kurią ji taip pat pakartojo ir teisme. Asmuo vienu metu negali būti ir lojalus Rusijos Federacijos valdžiai, ir tuo pat metu nepritarti Rusijos vykdomai agresijai, nes tokiu atveju taip pat būtų daroma loginė klaida. Nei atsakovo Sprendime, nei teismo sprendime nenurodyta, kokie duomenys bei įrodymai paneigia pareiškėjos aiškiai išreikštą nepritarimo Rusijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu poziciją, nepašalintas tarp jų esantis prieštaravimas ar kitaip nepakomentuota, kas leidžia suteikti prioritetą vieniems duomenimis ir paneigti kitus. Atsakovas neatliko individualizuoto vertinimo, netyrė, ar pareiškėja dalyvavo priimant kokius nors strateginius sprendimus, ar buvo aktyvi politiškai ir pan. Jokie duomenys byloje nepatvirtina, jog pareiškėjos buvimas galimai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja palaikytų Rusijos Federacijos režimą, pasisakytų už karinius veiksmus Ukrainoje ir pan., o kaip tik nustatyti priešingi duomenys, pagrindžiantys jos nepritarimą vykdomai agresijai.

28.       Pareiškėjos vertinimu, byloje nepagrįstai nustatyta, kad ji neturi ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėja įsitikinusi, kad visi giminystę įrodantys dokumentai pateikti atsakovui, o atsakovas nurodė tai savo Sprendime. Išvados, kad tai netinkami ar tinkami dokumentai nėra, nes lietuvių kilmės nustatymo klausimas buvo sustabdytas priėmus sprendimą dėl grėsmės saugumui. Teismas negali ir neturi teisės nustatinėti pareiškėjos lietuvių kilmės klausimo šioje byloje, nes ginčo dėl to nėra. Pareiškėja tik nurodė (pagrindė įrodymais), o atsakovas neginčijo ir patvirtino šias aplinkybes savo Sprendime, kad jos lietuvių kilmės klausimas yra nagrinėjimo stadijoje. Ji mano, kad yra lietuvių kilmės, o Departamentas šio fakto nepaneigė ir nepatvirtino, o nustojo jį nagrinėti iki sprendimo priėmimo dėl kitų priežasčių (nustatyto menamo pavojingumo).

29.       Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji nuolat ir artimai nepalaikė ryšių su giminėmis Lietuvoje, nes teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys duomenys. Atsakovo Sprendime (4 lapas) buvo nurodyta, kad pareiškėjai 2023 m. kovo 15 d. išduota Lietuvos viza, o kitų šalių vizos yra tinkamas migracinis dokumentas atvykti į Lietuvą. Kai baigėsi Covid-19 epidemija, kitos Šengeno erdvės šalies vizos galiojimas ir pareiškėja nusprendė susieti savo ateitį su Lietuva, ji kreipėsi Lietuvos vizos (ją gavo) bei pateikė prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje, kaip lietuvių kilmės asmuo.

30.       Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas yra neproporcingas, nes lieka neišnagrinėtas klausimas ar pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo (ar turi teisę šiuo pagrindu gauti leidimą gyventi). Taigi pareiškėjai užkertamas kelias susieti ateitį su istorine tėvyne, o ir valstybė netenka lietuvių kilmės piliečio, nors demografinė situacija yra labai sudėtinga. Lieka neatsakytas klausimas – ar teigiamai išsprendus klausimą dėl pareiškėjos lietuvių kilmės, sprendimas dėl jos pavojingumo nacionaliniam saugumui būtų laikomas proporcingu jos keliamai grėsmei. Pareiškėjos pripažinimas pavojinga Lietuvos nacionaliniam saugumui užkerta jai kelią gauti migracinį statusą (ir vizą) kitose Europos šalyse. Institucijoms ir teismui nurodžius, kad ji gali būti persekiojama ir spaudžiama Rusijos žvalgybos tarnybų, tai užkerta kelią pareiškėjai išvengti spaudimo ir persekiojimo Europoje. Pareiškėja tik neseniai pradėjo bendrauti su giminaičiais Lietuvoje, planuoja rūpintis mirusių giminių kapais, siekia gilinti socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Sprendimas užkerta tam kelią bei turės įtakos ne tik pareiškėjai, bet ir jos giminaičiams – Lietuvos piliečiams.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32.       VSD nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos bylos, kuriomis remiasi pareiškėja, nėra tapačios savo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, todėl jose pateikti išaiškinimai ginčui neaktualūs. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nuo 2010 metų iki dabar dirba Rusijos Federacijos banke, su Lietuvos Respublika neturi jokių ekonominių ryšių, taip pat neturi tvirtų socialinių ryšių, be to, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje grindžia tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau į bylą taip ir nepateikė dokumento, patvirtinančio ją turint tokią teisę (teisės atkurti pilietybę pažymėjimo). Teismo atliktas bylos aplinkybių vertinimas atitinka formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023, 2023 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Pagal teismų praktiką užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą Rusijos valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą. Pareiškėja tokių duomenų nepateikė, o priešingai, toliau dirba Rusijos banke. Siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Byloje buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad jos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu. Grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikimas, yra mažiausią represinį, o daugiau prevencinį elementą turinti priemonė, todėl siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga. Teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjos grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų argumentų, neįvertintų teismo sprendime, kurie galėtų paneigti byloje nustatytas ir teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 23S77534, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.  

34.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu I. F. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjai pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. 

35.       Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą I. F. prašymą išnagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstai priimtas, neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visumos, nepagrįstai nustačius, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl yra naikintinas, o pareiškėjos skundas – tenkintinas.

36.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 3 ir 4 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 55 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo nuostatos. Šios nuostatos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

38.       Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad nuspręsta I. F. neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Ginčijamas Sprendimas iš esmės grindžiamas Valstybės saugumo departamento 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. 18-4977 pateikta informacija.

39.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023 ir kt.).

40.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

41.       Byloje nustatyta, kad I. F. užima pareigas AO „Alfa Bank“, kuri yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai AO „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys (Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A.), kuriems nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos, nustatytos Reglamentu Nr. 269/2014. Taip pat pažymėtina, kad „Alfa Group“, kuriai priklauso Rusijos „Alfa Bank“, pagrindiniai akcininkai (M. F. ir P. A.) palaiko glaudžius ryšius su V. P. ir jo aplinkos žmonėmis. M. F. bendradarbiaudamas su P. A. teikė finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, ir gavo iš jų naudos, rėmė veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. 

42.       Taigi nėra pagrindo abejoti, jog atitinkami pareiškėjos ryšiai, suponuojantys jos pažeidžiamumą, yra susiformavę ir pagrįsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023 ir kt.). 

43.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o vien faktas, jog pačiai AO „Alfa Bank“ dėl ryšių su Kremliaus režimu nėra taikomos ES sankcijos ir pasak pareiškėjos, ji pati asmeniškai nepažįsta nei vieno AO „Alfa Bank“ akcininko, kuriems yra taikomos ES sankcijos, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su pareiškėjos darboviete yra išnykusi. Be to, pareiškėja su Lietuvos Respublika neturi jokių ekonominių, taip pat  ir tvirtų socialinių ryšių (Lietuvoje lankėsi retai, atvykdavo trumpalaikiams vizitams, šeiminių ryšių nenustatyta (tik neseniai pradėjo bendrauti su giminaičiais Lietuvoje, planuoja rūpintis mirusių giminių kapais)).

44.       Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjos ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į šio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat į pačių akcininkų ryšius su Rusijos Federacijos prezidentu bei jų veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

45.       I. F. apeliacinį skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl ši byla nėra reikšminga. Klausimas ar pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo ir, ar turi teisę šiuo pagrindu gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, nepateikta patikimų ir pakankamų įrodymų šiam giminystės ryšiui pagrįsti.

46.       Atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą daryti išvadą apie jos lojalumą Rusijos Federacijos valdžiai. Visų pirma pastebėtina, kad ji dirba ypatingoje Rusijos Federacijos finansų įstaigoje (pagrindiniai akcininkai susiję su Kremliaus režimu ir agresija prieš Ukrainą). Antra, dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

47.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi I. F. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48.        Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o I. F. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                                Milda Vainienė