Civilinė byla Nr. e2-76-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01218-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.6

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos sporto klubo „Cosma“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo asociacija sporto klubas „Jusis Training“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė asociacija sporto klubas „Cosma“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-2590/24 dalį, kuria į nefinansuojamų projektų sąrašą įtraukta ieškovės paraiška ir į finansuojamų projektų sąrašą įtraukta trečiojo asmens paraiška; 2) Vilniaus miesto savivaldybės 2025, 2026 ir 2027 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę; 3) alternatyviai, t. y. nenustačius pagrindo konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę, įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį ieškovės ir trečiojo asmens paraiškų vertinimą ir sprendimų dėl finansavimo priėmimą.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti su trečiuoju asmeniu asociacija sporto klubu „Jusis Training“ lėšų skyrimo sutartį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2590/24 skiriamų lėšų trečiojo asmens projektui arba jei tokia sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje. 

3.       Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad priėmus galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, visos atsakovės biudžeto lėšos, skirtos konkursą finansuoti, bus įsisavintos, jas susigrąžinti bus neįmanoma.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su trečiuoju asmeniu asociacija sporto klubu „Jusis Training“ sudaryti lėšų skyrimo sutartį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2590/24 skiriamų lėšų trečiojo asmens projektui arba jei tokia sutartis jau sudaryta – sustabdė jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5.       Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovė suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus, įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

6.       Teismas nusprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinta, jog nebus sudaryta sutartis ir nekils poreikis spręsti dėl sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, t. y. ieškovė vadovaujasi neaktualiomis teisės normomis, subjektyviai vertina konkurse patektų paraiškų turinį ir dėl to nepagrįstai nesutinka su konkurso rezultatais. 

7.2.                      Vien tai, kad ieškinio patenkinimo atveju gali tekti spręsti dėl sutarties galiojimo, negali būti laikoma pakankamu pagrindu sustabdyti trečiojo asmens vykdomos lengvosios atletikos sporto šakos sporto programos finansavimą.

7.3.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2590/24 numatytas finansavimas trejiems metams, todėl biudžeto lėšos bus išmokamos kas metus. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2025 metais bus išmokėtos visos trejiems metams skirtos lėšos

7.4.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones užkertamas kelias vykdyti trečiojo asmens aukšto meistriškumo sporto projektą, o tai pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus.

8.       Ieškovė asociacija sporto klubas „Cosma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą.

8.2.                      Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neužtikrinus galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo žalą patirs ieškovės nariai – sportininkai. Kyla grėsmė, kad finansavimui skirtos lėšos bus išmokėtos trečiajam asmeniui.

9.       Trečiasis asmuo asociacija sporto klubas „Jusis Training“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovė nenurodo konkrečių teisės aktų pažeidimų.

9.2.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neigiamai paveiks trečiojo asmens treniruojamus aukšto meistriškumo sportininkus. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

12.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2024 m. birželio 7 d. kvietimo dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės 2025 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankoje aprašo kopiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-2590/24 kopiją. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2024 m. spalio 24 d. prašymo dėl konkurso duomenų pateikimo kopiją, duomenis apie 2024 m. spalio 24 d. prašymo išnagrinėjimo faktą.

13.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

15.       Akcentuotina, kad ieškovė ir atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą bei atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos ieškovės ir atsakovės teikiamus įrodymus, pažymi, kad pateikti duomenys nėra susiję su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui. Ieškovė ir atsakovė nepaaiškino, kokias nagrinėjamoje byloje nustatinėjamas aplinkybes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šie įrodymai gali patvirtinti arba paneigti (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

16.       Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 3 d. gauti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovės ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu.

17.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

18.       CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

19.       Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, jog ji siekia papildyti atskirąjį skundą argumentais bei atsikirsti į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Tačiau 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti yra pasibaigęs, o civilinio proceso įstatymas nenumato šalies teisės išdėstyti savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą (atsiliepimą į atskirąjį skundą). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

20.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat nustatė antrąją būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsakovė atskiruoju skundu skundžia pirmosios ir antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

21.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovės pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovei palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

22.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą ir tinkamą savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto.

Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti

24.       Apeliantės teigimu, vien tai, kad ieškinio patenkinimo atveju gali tekti spręsti dėl sutarties galiojimo, negali būti laikoma pakankamu pagrindu sustabdyti trečiojo asmens vykdomos lengvosios atletikos sporto šakos sporto programos finansavimą. Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2590/24 numatytas finansavimas trejiems metams, todėl biudžeto lėšos bus išmokamos kas metus. Atsakovės įsitikinimu, neegzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

25.       Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdė viešą konkursą Vilniaus miesto savivaldybės 2025, 2026 bei 2027 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atranką. Šio konkurso tikslas – atrinkti ir finansuoti aukšto meistriškumo sporto projektus, turinčius išliekamąją vertę, kurių metu siekiama unikalių ir konkrečių su aukšto meistriškumo sporto vystymu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2590/24 buvo patvirtintas 2025, 2026 ir 2027 metais finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų sąrašas.

26.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020). Bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, taip pat turi būti nustatoma, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus viešajam interesui.

27.       Nagrinėjamu atveju, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nesutiktina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka proporcingumo principą bei nepažeidžia viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, uždraudus atsakovei sudaryti su trečiuoju asmeniu lėšų skyrimo sutartį būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti nepertraukiamą profesionalios sporto veiklos finansavimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2590/24 numatytas finansavimas trejiems metams, t. y. 2025, 2026 ir 2027 metams, lėšas mokant kasmet, todėl atsakovė pagrįstai nurodo, jog šiuo metu pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį biudžeto lėšos gali būti išmokamos tik vieneriems metams. Vien aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes atsakovei (pareigą atlyginti trečiojo asmens patirtą žalą, nutraukti sutartį su trečiuoju asmeniu), šiuo atveju savaime nesudaro pakankamo pagrindo jas taikyti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad konkurso organizavimas ir vykdymas yra priskirtas atsakovės diskrecijai, todėl, kilus ginčui dėl konkurso rezultatų, atsakovė turi teisę stabdyti konkurso vykdymą, priešingu atveju, atsakomybė už pasekmes, kurios gali kilti tęsiant konkurso vykdymą ir sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu, tenka atsakovei. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – ir ieškovės prašymą patenkino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

                Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės asociacijos sporto klubo „Cosma“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėjas                                                                             Vigintas Višinskis