Administracinė byla Nr. eI2-2525-484/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00712-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ atstovui advokato padėjėjui P. M.,
trečiojo suinteresuoto asmens T1 Holding Limited atstovams advokatui R. J. (R. J.) ir advokato padėjėjai M. P.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ skundą atsakovėms Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo: T1 Holdings Limited) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Eurorita“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK ar Komisija) 2021 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 21R-85(AG-30/04-2021); panaikinti Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2020 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. (7.1 E) 46-MPD-13455 „Dėl informacijos pateikimo “ (toliau – 2020 m. gruodžio 14 d. raštas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM, Inspekcija) 2020 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. RNA-35548 „Dėl lėšų grąžinimo“ (toliau – 2020 m. gruodžio 23 d. raštas), kaip neteisėtus ir nepagrįstus, įpareigojant atsakoves pradėti turto (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūrą, išnagrinėjant UAB „Eurorita“ prašymą grąžinti UAB „Eurorita“ jai priklausančias 351 114,39 Eur lėšas, kurias bankas „Luminor“ nepagrįstai ir neteisėtai pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Šiaulių bankas“, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į VMI prie FM ir Vilniaus AVMI su prašymais grąžinti jai priklausančias lėšas – 351 114,39 Eur, kurias bankas „Luminor“ pervedė neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir pažeisdamas galiojančią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį, draudžiančią pervesti 255 411,50 Eur lėšas tretiesiems asmenims. 2020 m. lapkričio 23 d. prašyme nurodyta 351 114,39 Eur suma pervesta į VMI prie FM depozitinę sąskaitą vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimą, kuris patikslintas 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu. Šis Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimas yra apskųstas. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1648-275/2020, kurioje pateiktas ieškinys dėl be teisinio pagrindo įgytos sumos priteisimo. Šis ieškinys yra susijęs su minėtame Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nurodytomis pinigų sumomis. Teismas atitinkamai 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuota dalis UAB „Eurorita“ piniginių lėšų. Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą ir prašė VMI prie FM įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Minėtoje civilinėje byloje vyksta teisminis ginčas ir nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus AVMI nurodė, kad šiuo metu grąžinti pinigines lėšas nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Bendrovė 2020 m. gruodžio 23 d. gavo analogiško turinio VMI prie FM raštą.
Pareiškėja teigia, kad 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. informacinio pobūdžio raštai nėra laikytini sprendimais, o jei tokie ir yra, juose nepasisakoma dėl priežasčių negrąžinti 101 120 Eur sumos, dėl kurios nevyksta joks teisminis ginčas ir disponavimas kuria nėra suvaržytas, todėl prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl jos prašymo grąžinti įmonei priklausančias lėšas – 351 114,39 Eur, kurias sudaro 101 120 Eur ir 249 994,39 Eur.
Pareiškėja paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 341 punktas nustato, jog siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, o šio nutarimo 35 punktas nustato, kad jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu. Būtent šios teisės normos pagrindu ji 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į VMI prie FM, prašydama priimti sprendimą dėl UAB „Eurorita“ 2020 m. lapkričio 23 d. prašymo grąžinti įmonei priklausančias lėšas – 351 114,39 Eur, tačiau šis prašymas iki šiol nėra išnagrinėtas ir dėl jo nėra priimtas joks sprendimas, todėl yra pagrindas kuo greičiau šį prašymą išnagrinėti ir priimti sprendimą grąžinti įmonei priklausančias lėšas. UAB „Eurorita“ nurodo, kad 2020 m. lapkričio 20 d. iš banko „Luminor“ gauto sąskaitos išrašo sužinojo, jog bankas nepagrįstai ir neteisėtai pervedė jos lėšas – 351 114,39 Eur VMI prie FM.
Paaiškina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00034-18 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas), 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas), kuris Vilniaus apygardos prokuratūros (toliau – Prokuratūra) 2020 m. spalio 23 d. nutarimu (toliau – Prokuratūros nutarimas) yra nutrauktas, pranešant Vilniaus AVMI inicijuoti piniginių lėšų 351 114,39 Eur pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Minėtu nutarimu taip pat nuspręsta įpareigoti banką pervesti lėšas į Inspekcijos depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.
Taip pat paaiškina, kad nuo 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1648-275/2020 (ankstesnis Nr. e2-1964-275/2019) pagal ieškovo T1 Holdings Limited ieškinį atsakovei UAB „Eurorita“ ir trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankui dėl be teisinio pagrindo įgyto turto – lėšų, sudarančių 250 000 eurų ir priklausančių ieškovui, sugrąžinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė UAB „Eurorita“ tvirtina, kad ginčo lėšos priklauso jai po to, kai UAB „WB21“ skyrė civilinę baudą 150 000 USD T1 Holdings Limited, kurią įskaitė nurašydama minėtą baudą nuo iš T1 Holdings Limited gautos sumos, taip pat po to, kai UAB „Eurorita“ 2020 m. lapkričio 9 d. skyrė civilinę baudą 140 000 USD T1 Holdings Limited, kurią įskaitė nurašydama minėtą baudą nuo iš T1 Holdings Limited gautos sumos. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas UAB „Eurorita” 255 411,50 Eur pinigines lėšas, esančias jai priklausančiose banko sąskaitose Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, įskaitant sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtos lėšos buvo pervestos į VMI prie FM sąskaitą pažeidžiant galiojančias Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis.
Pareiškėja, remdamasi CK 4.38 straipsniu ir CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad ginčo 101 120 Eur lėšos yra laikomos Bendrovės nuosavybe, nes disponavimo lėšomis momentu šios lėšos buvo įskaitytos (t. y. perduotos) WB21 UAB sąskaitoje, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad šios lėšos buvo gautos iš neteisėtų šaltinių, todėl nutraukus ikiteisminį tyrimą šios lėšos yra grąžintos UAB „Eurorita“, kuri yra vienintelė šių iš jos banko sąskaitos neišsiųstų 101 120 Eur savininkė, o ginčas dėl 250 000 eurų yra šiuo metu sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme vykstančioje civilinėje byloje Nr. e2-1648-275/2020. Todėl atsakovė šių lėšų taip pat neturi teisės laikyti, kaip išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. IBPS-160333-21-1128, nes ieškinio patenkinimo atveju pareiškėja privalės šias lėšas grąžinti ieškovui T1 Holdings Limited, todėl šios lėšos turi būti pareiškėjos žinioje. Taigi, pareiškėjos nuomone, VMI prie FM turi akivaizdų pagrindą grąžinti 351 114,39 Eur lėšas, paaiškėjus šių lėšų savininkams, nes Prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime daroma visiška nepagrįsta išvada, jog yra nežinomas šių lėšų savininkas.
Pažymi, kad prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime motyvuotai nepasisakoma, o Valstybinė mokesčių inspekcija nesprendė, kokiu pagrindu siekiama pripažinti bešeimininkėmis ir 101 120 Eur lėšas, kurių kilmė ir šaltinis yra žinomi ir apskritai nebuvo ikiteisminio tyrimo objektas, nes dalį šių lėšų (100 000 Eur) bendrovė bandė išsiųsti iš bendrovės banko sąskaitos, apmokėdama sąskaitas pagal sutartines prievoles, nes gavo šias lėšas iš trečiųjų asmenų. Pažymi ir tai, kad Prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime nėra nustatyta, kad bet kokios lėšos UAB „WB21“ sąskaitose būtų bešeimininkės, nes tai net nebuvo tiriama. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat nesprendė, kas yra šių 101 120 Eur savininkas, nors pareiškėja tokį prašymą pateikė. Todėl šios 101 120 Eur lėšos priklauso UAB „Eurorita”, kuri kaip veiklą tęsianti bendrovė po reorganizacijos nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. perėmė visas UAB „WB21“, kaip veiklą užbaigusios bendrovės, teises ir pareigas, o atsakovas privalo pareiškėjos prašymą išnagrinėti ir priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.
UAB „Eurorita“ taip pat nesutinka su prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimo, neturinčio teismo sprendimo galios, išvadomis, kad B21 Ltd. buvo realios veiklos nevykdanti įmonė. Priešingai, nei nustatyta prokuratūros nutarime, B21 Ltd. buvo viena iš WB21 įmonių grupės bendrovių, teikianti verslo paramos paslaugas, kaip nurodyta Bendrijų rūmų bendrovių registre. Ši bendrovė teikė verslo paramos paslaugas WB21 įmonių grupės bendrovėms, pvz., apmokėdama biurų nuomą, keliones, aprūpindama biuro ir organizacine technika. Ši įmonė valdė verslo sąskaitą, esančią BARCLAYS BANK PLC, taip pat šiai bendrovei buvo suteiktas PVM mokėtojo kodas. Pažymi, kad civilinėje teisėje galioja teisėtumo prezumpcija ir atitinkama sutartis laikoma teisėta, kol ji nėra nuginčijama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3- 241/2013), todėl pareiškėja nesutinka su prokuratūros 2020 m. spalio 23 d.nutarimo motyvais, kad B21 Ltd buvo realios veiklos nevykdanti įmonė, nes 2018 m. vasario 20 d. paslaugų teikimo sutartis tarp paslaugų teikėjo bendrovės B21 Ltd. ir paslaugų gavėjo UAB „WB21“ bei 2018 m. gegužės 1 d. sąskaita faktūra Nr. 1002/2018-19 niekada nebuvo nuginčytos, ypač įvertinus, kad advokatė A. P. 2019 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą dėl juridinio asmens UAB „WB21” rašytinių paaiškinimų, kuriame buvo prašoma sudaryti galimybę pateikti papildomus paaiškinimus raštu dėl ikiteisminio tyrimo metu kilusių klausimų, nes šuo raštu įmonės vadovas sutiko atsakyti į visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų raštu pateiktus klausimus per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau jokių klausimų niekada nebuvo pateikta dėl 2018 m. vasario 20 d. paslaugų teikimo sutarties tarp paslaugų teikėjo bendrovės B21 Ltd. ir paslaugų gavėjo UAB „WB21“ bei 2018 m. gegužės 1 d. sąskaitos faktūros Nr. 1002/2018-19.
Pareiškėjos teigimu, prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime visiškai nebuvo įvertinta ir tai, kad analogiškus mokėjimus UAB „WB21“ nuolat pervesdavo bendrovei B21 Ltd. nuo 2018 m. kovo 5 d., ką patvirtina ir prie UAB „WB21“ 2019 m. kovo 21 d. prašymo pridėtas banko sąskaitos išrašas. Tvirtina, kad 101 120 eurų lėšos niekada nebuvo pervestos iš Didžiosios Britanijos į UAB „WB21“ sąskaitą, o priešingai, UAB „WB21“ norėjo perversti šias lėšas bendrovei B21 Ltd. pagal 2018 m. vasario 20 d. paslaugų teikimo sutartį ir išrašyta sąskaita, tačiau pervedimas nebuvo atliktas ir UAB „WB21“ priklausančios lėšos liko UAB „WB21“ sąskaitoje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šių lėšų savininkas nėra žinomas, nes šios lėšos priklauso UAB „Eurorita“, prie kurios buvo prijungta UAB „WB21“ nuo 2020 m. rugsėjo 23 d.
Pažymi, kad prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime visiškai nepasisakoma, o Valstybinė mokesčių inspekcija nesprendė, kodėl siekiama pripažinti bešeimininkėmis ir 1 120 Eur lėšas, kurias UAB „WB21“ norėjo pervesti nekilnojamojo turto agentui (duomenys neskelbtini) už paslaugas sutarties pagrindu. Byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra fiktyvus asmuo. Taip pat neįvertinta, kad piniginė operacija 1 120 Eur sumai yra susijusi išimtinai su tarp UAB „WB21“ ir S. C. Omnicons Design SRL 2018 m. balandžio 25 d. sudaryta nuomos sutartimi dėl biuro patalpų Bukarešte, Rumunijoje, ir komisiniu atlygiu nekilnojamojo turto agentui (duomenys neskelbtini). Pastebi, kad nustatytas komisinis atlygis buvo 50 % mėnesinės biuro patalpų nuomos sumos, kas ir sudarė aukščiau nurodytą 1 120 Eur sumą. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl ir šiuo atveju prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime nepagrįstai teigiama, kad šios 1 120 Eur lėšos buvo pervestos iš Didžiosios Britanijos į UAB „WB21“ sąskaitą.
Nurodo, kad Bendrovė taip pat nesutinka su prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimo motyvais, jog 250 000 eurų sumos savininkas nėra žinomas, o Valstybinė mokesčių inspekcija, siekdama nustatyti šių lėšų savininką, nesprendė ir neįvertino, kad šių lėšų savininkas šiuo metu nustatinėjamas 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teisme pradėtoje civilinėje byla Nr. e2-1648-275/2020 pagal ieškovo T1 Holdings Limited ieškinį UAB „Eurorita“ ir trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankas. Pareiškėjos tvirtinimu, šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tų pačių 250 000 eurų, šiuo metu esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės.
Papaildomai nurodo, kad UAB „Eurorita“ nesutinka, jog iš Bendrovės priklausančios banko sąskaitos pervestos 351 114,39 Eur lėšos laikytinos bešeimininkėmis, tik todėl, kad Lietuvoje registruota įmonė UAB WB21 nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo reorganizuojama ir tuo metu įmonėje nebuvo įdarbinta nei vieno darbuotojo. Pažymi, kad UAB „WB21“ ir UAB „Eurorita“ buvo reorganizuotos prijungimo būdu. Šiuo metu UAB „Eurorita“ dirba du darbuotojai, įmonei yra suteiktas PVM mokėtojo numeris, Bendrovė teikia teisines paslaugas. UAB „WB21“ informavo ikiteisminio tyrimo pareigūną, kad 2019 m. gegužės 10 d. įvyko UAB „WB21“ vienintelio akcininko WB21 HOLDINGS LTD. susirinkimas ir buvo surašytas vienintelio akcininko protokolas. Šiuo dokumentu įvertinta UAB WB21 padėtis ir konstatuota, kad įmonės areštuotos sąskaitos, ši buvo priversta atleisti visus darbuotojus ir atsisakyti biuro, bei sustabdyti bet kokią veiklą, nes dėl vykstančio tyrimo verslo partneriai delsia sudaryti sutartis, Lietuvos bankas negali svarstyti prašymo dėl licenzijos išdavimo, o Valstybinė mokesčių inspekcija delsia sugrąžinti permokėtus mokesčius. Protokole taip pat nurodoma, kad bendrovės partneriai pareikalavo nedelsiant sugrąžinti į bendrovės verslo vystymą jau investuotas lėšas, nuogąstaudami, kad bendrovė negalės vykdyti suplanuotos verslo veiklos dėl daugiau nei metus vykstančio ikiteisminio tyrimo, kuriame nei įmonei, nei kitiems asmenims, veikiantiems tariamai įmonės interesais, įtarimai nėra pareikšti. UAB „WB21“ akcininkas įvertino šią padėtį kaip grėsmingą, nes svarbu nuspręsti dėl tolimesnių bendrovės veiklos perspektyvų ir galimo nuostolių išreikalavimo iš kaltų asmenų, įskaitant Lietuvos valstybę.
Atsakovė VMI prie FM su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00034-18, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas), 216 straipsnio 1 dalis (nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas), kuris Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nutrauktas. Nutarime pažymėta, jog sprendžiant UAB WB21 banko sąskaitoje apribotų 351 120,00 Eur piniginių lėšų klausimą, šio ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti UAB WB21 banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų tikrosios kilmės, o tai reiškia, jog šių lėšų tikrieji savininkai yra nežinomi. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, jog daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurie turi savininkus, grąžinami jiems, o daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurių savininkai nenustatyti, pereina valstybės nuosavybėn. Prokuratūra nutarė, kad tikslinga inicijuoti minėtų piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, pranešant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai). Vykdant Nutarimo dalį dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu proceso organizavimo, buvo nustatyta, kad įmonės UAB „WB21“ teisių perėmėja paskirta UAB „Eurorita”, o 2020 m. lapkričio 10 d. dėl techninės klaidos iš UAB „WB21“ vardu AS „Citadelė bankas” Lietuvos filiale atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos (351 114,39 Eur) buvo pervestos į UAB „Eurorita” vardu Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė 2020 m. lakričio 11 d. nutarimu patikslino 2020 m. spalio 23 d. Nutarimą. Patikslintame nutarime taip pat nurodė, kad sprendžiant Nutarimo vykdymo procese kilusius neaiškumus, būtina banko „Luminor Bank AS” Lietuvos skyrių įpareigoti pinigines lėšas – 351 114,39 Eur – pervesti į VMI prie FM nurodytą depozitinę banko sąskaitą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu buvo pakeista 2020 m. spalio 23 d. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą rezoliucinė dalis, kurios 3 punktu nutarta įpareigoti „Luminor Bank AS” Lietuvos skyrių pinigines lėšas – 351 114,39 Eur, esančias UAB „Eurorita” banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į VMI prie FM depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.
Atsakovė nurodo, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės buvo nurodytos pareiškėjai skundžiamame VMI prie FM 2020 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. RNA-35548. Atkreipia teismo dėmesį, kad VMI prie FM neįpareigota spręsti dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimo (patikslinto 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu) teisėtumo bei pagrįstumo ir jį kvestionuoti. Tai turėtų daryti pati pareiškėja. UAB „Eurorita“ turi pateikti įrodymus ikiteisminio tyrimo institucijai arba teismui, bet ne VMI prie FM, jog yra teisėta minėtų piniginių lėšų savininkė. VMI prie FM be teisinio pagrindo ir savo iniciatyva negali pakeisti 2020 m. spalio 23 d. Nutarimo (patikslinto 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu) ir grąžinti lėšas prašančiam asmeniui. Tik atsiradus teisėtam pagrindui, VMI prie FM nedelsdama spręs dėl depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų grąžinimo teisėtam savininkui.
Pažymi, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimas (patikslintas 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu) suinteresuoto asmens „WORLDCLEAR LTD“ atstovo 2020 m. lapkričio 17 d. buvo apskųstas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. B. 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu minėtas skundas buvo atmestas, tačiau „WORLDCLEAR LTD“ 2020 m. gruodžio 15 d. jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl nei vienas iš aukščiau aptartų nutarimų skundžiamo VMI prie FM 2020 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. RNA-35548 priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs ir piniginėms lėšoms pritaikytas areštas ikiteisminio tyrimo metu galiojo.
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, daro išvadą, kad VMI prie FM 2020 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. RNA-35548 pagrįstai nurodė pareiškėjai, jog šiuo metu depozitinėje sąskaitoje esančius 351 114,39 Eur grąžinti UAB „Eurorita“ neturi teisinio pagrindo. Šis VMI prie FM raštas yra aiškus ir pareiškėjai yra žinoma, kodėl prašomos lėšos negali būti grąžinamos.
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais įpareigoti VMI prie FM šiuo metu pradėti turto, t. y. 351 114,39 Eur savininko nustatymo procedūrą dėl 351 114,39 Eur, kuriuos, jos teigimu, bankas Luminor Bank AS nepagrįstai ir neteisėtai pervedė į VMI prie FM depozitinę banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Paaiškina, kad pagal LR CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal LR CK 4.58 straipsnio 2 dalį bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaudamasi LR CK 4.58 straipsnio 1 dalimi VMI prie FM apskaitė 2020 m. gruodžio 1 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-21584 banko pervestus 351 114,39 Eur ir laiko juos depozitinėje sąskaitoje. Teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl minėtų pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu valstybei atsiras tik suėjus vieneriems metams nuo lėšų įtraukimo į apskaitą. Svarbu pažymėti ir tai, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1648-275/2020 pagal ieškovo T1 HOLDINGS LIMITED ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „WB21“ (jos teisių perėmėjai – UAB „Eurorita“) dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teismas atitinkamai 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričo 16 d. nutartimis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuota dalis UAB „Eurorita“ piniginių lėšų. Kadangi dėl dalies banko pervestos sumos, t. y. 255 411,50 Eur, jau pradėtas teisminis procesas minėtoje civilinėje byloje, VMI prie FM neturi teisinio pagrindo dėl šios sumos inicijuoti antro teisminio proceso dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn. Vadinasi, kol nebus išspręstas šis teisminis ginčas dėl 255 411,50 Eur, VMI prie FM neturi teisės disponuoti minėtomis lėšomis, t. y. jos bus saugomos depozitinėje sąskaitoje. Kita piniginių lėšų dalis (101 120,00 Eur) iš bendrai banko pervestos sumos (351.114,39 Eur) taip pat bus saugoma įstatymo nustatytą terminą VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje iki bus priimtas atitinkamas teismo procesinis sprendimas pripažinti ją bešeimininkiu turtu CK 4.58 straipsnio 1 dalies pagrindu arba atsiras teisėtas šių lėšų savininkas.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, VMI prie FM mano, kad pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo grąžinti pinigines lėšas, t. y. 351 114,39 Eur, kuriuos bankas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimą (patikslintą 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu) pervedė į VMI prie FM depozitinę sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.
Atsakovė Vilniaus AVMI su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami Vilniaus AVMI ir VMI prie FM raštai vienodo turinio, VMI prie FM į pareiškėjos skundą pateikė išsamų motyvuotą atsiliepimą, pozicija Vilniaus AVMI ir VMI prie FM dėl pareikšto reikalavimo pilnai sutampa, Vilniaus AVMI atsakymą į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą parengė pagal VMI prie FM pateiktą išvadą ir papildomų įrodymų ir argumentų neturi, todėl Vilniaus AVMI išplėstinio atsiliepimo neteikia, palaiko VMI prie FM atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T1 Holding Limited (toliau – ir T1 HOLDINGS) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuris bus priimtas išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-653-275/2021, o netenkinus šios prašymo, pareiškėjos skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti šioje byloje turėtas išlaidas.
Atsiliepime į skundą T1 HOLDINGS teigia, kad pareiškėja siekia atgauti savo žinion pinigus, kurie jai nepriklauso ir kurių valdyti ji neturi jokios teisės. Tvirtina, kad lėšos priklauso „Worldclear” ir buvo saugomos T1 HOLDINGS, kuriam ir turėtų būti grąžintos. Būtent dėl šios priežasties ir yra inicijuota bei šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla. Atkreipia dėmesį, kad šioje civilinėje byloje T1 HOLDINGS prašo priteisti jo naudai 250 000 Eur beteisėto pagrindo pareiškėjos gautas pinigines lėšas bei 5 411,50 Eur palūkanas (viso 255 411,50 EUR). Visos 255 411,50 Eur lėšos yra areštuotos, civilinėje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi 255 411,50 Eur lėšų suma buvo pripažinta priklausančia Worldclear bei teisėtai saugota T1 HOLDINGS, panaikinus prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimo dėl šių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu proceso pradžios.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. vasario 19 d. nutartį, civilinėje byloje pradėtas spręsti ir šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinų pasaugos priemonių – lėšų arešto – pakeitimo: 1) areštuojant VMI depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Šiaulių bankas“, saugomas ginčo lėšas; arba 2) įpareigojant VMI pervesti areštuotas VMI saugomas ginčo lėšas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą ir ten lėšas saugoti iki bus priimtas ir įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje. Nors, pareiškėjos teigimu, 250 000 Eur lėšos buvo pervestos į VMI depozitinę sąskaitą, pažeidžiant civilinėje byloje 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas bei 2020 m. lapkričio 13 ir 16 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, T1 HOLDINGS manymu, tai vis tiek nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Lėšos yra areštuotos ir pareiškėjos žinion galėtų būti grąžintos tik tuo atveju, jei jos atžvilgiu būtų priimtas ir įsiteisėtų palankus sprendimas civilinėje byloje. Kol tokio sprendimo nėra, areštuotos ir VMI depozitinėje sąskaitoje saugomos piniginės lėšos negali būti perleistos pareiškėjos žinion nei VMI, nei jokios kitos institucijos sprendimu, įskaitant ir teismo sprendimu šioje byloje. Pabrėžia, kad grąžinus areštuotas ginčo lėšas į neareštuotą pareiškėjos banko sąskaitą, civilinėje byloje priimto galimai palankaus T1 HOLDINGS sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, nes VMI grąžinus areštuotas lėšas pareiškėjos žinion, ši įgytų galimybę areštuotas lėšas pasisavinti, iššvaistyti ar paslėpti. Taigi, nei VMI, nei VAVMI negali lėšų grąžinti pareiškėjai dėl civilinėje byloje pritaikyto arešto, iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuris bus priimtas išnagrinėjus civilinę bylą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina skundo nepagrįstumą. Todėl mano, kad VMI ir VAVMI pagrįstai atsisakė perleisti pareiškėjos žinion civilinėje byloje areštuotų ir VMI saugomų 250 000 EUR lėšų dalį.
Dėl 101 120 Eur sumos negrąžinimo T1 HOLDINGS paaiškina, kad į depozitinę VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Šiaulių bankas“, ginčo piniginės lėšos buvo pervestos remiantis 2020 m. spalio 23 d. nutarimo (atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu padarytus pakeitimus) pagrindu. Nagrinėjamu atveju minėtų nutarimų dalys dėl 101 120 EUR lėšų dalies pripažinimo bešeimininkiu turtu proceso inicijavimo nėra panaikintos ir yra galiojančios. Be to, T1 HOLDINGS žiniomis, 2020 m. spalio 23 d. nutarimo (atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu padarytus pakeitimus) pareiškėja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka netgi neskundė – su tokiais procesiniais sprendimais sutiko. Taigi, VMI pagrįstai saugo lėšas, iki kol bus pradėtas jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesas, pagal 2020 m. spalio 23 d. Nutarimu (atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu padarytus pakeitimus) nustatytus įpareigojimus. T1 HOLDINGS žiniomis, nėra priimta jokio kito procesinio sprendimo, kuriuo pagrindu VMI ir (ar) Vilniaus AVMI turėtų pareigą grąžinti 101 120 Eur lėšas pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, VMI ir Viliniaus AVMI veiksmus, kuomet pareiškėjai nebuvo grąžintos 101 120 Eur lėšos, T1 HOLDINGS laiko yra pagrįstais ir teisėtais, todėl ši pareiškėjos skundo dalis, T1 HOLDINGS nuomone, taip pat turėtų būti atmesta.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti remdamiesi atsiliepimo į skundą argumentais, taip pat palaikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVMI bei VMI prie FM raštų, nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. lapkričio 23 d., 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. prašymus grąžinti lėšas, ir įpareigojimo pradėti turto (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūrą, išnagrinėjant jos prašymą grąžinti jai priklausančias 351 114,39 Eur lėšas.
Remiantis bylos raštyniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos įgaliotas atstovas 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė Vilniaus AVMI prašymą grąžinti 351 114,39 Eur lėšas, kuriame remdamasis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, (toliau – Taisyklės) 341 punktu, prašė pradėti turto (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūrą ir nedelsiant išnagrinėti pareiškėjos prašymą grąžinti Bendrovei priklausančias lėšas, kurias bankas nepagrįstai ir neteisėtai pervedė į VMI prie FM depozitinę sąskaitą (LAGK byla, 1 t., b. 1. 109-115).
Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. lapkričio 23 d. prašymą, 2020 m. gruodžio 14 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (7.1 E) 46-MPD-13455 nurodė, kad Vilniaus AVMI gavo laisvos formos Bendrovės prašymą grąžinti 351 114,39 Eur į Bendrovės sąskaitą. Informavo, kad prašyme nurodyta suma pervesta į VMI prie FM depozitinę sąskaitą, vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimą (2020 m. lapkričio 11 d. patikslintą nutarimą), kuris yra apskųstas. Taip pat, susipažinusi su 2020 m. lapkričio 23 d. prašymo priedais, atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1648-275/2020, kurioje pateiktas ieškinys dėl be teisinio pagrindo įgytos sumos priteisimo. Šis ieškinys yra susijęs su minėtame Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nurodytomis sumomis. Teismas atitinkamai 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones ir dalį lėšų areštavo. Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą ir prašė VMI prie FM įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Minėtoje civilinėje byloje vyksta teisminis ginčas ir nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstyta, Vilniaus AVMI pareiškėjai nurodė, kad šiuo metu grąžinti pinigines lėšas jai nėra teisinio pagrindo (LAGK byla, 1 t., b. 1. 13).
Pareiškėjos įgaliotas atstovas 2020 m. gruodžio 14 d. VMI prie FM pateikė prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame iš esmės nesutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimo išvadomis ir vertino, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad lėšų savininkas nėra žinomas, nes, pareiškėjos teigimu, lėšos priklauso Bendrovei, prie kurios nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo prijungta UAB „WB21“. Pateikė dokumentus, kurie, pasak pareiškėjos, pavirtina, jog Bendrovė yra šių lėšų savininkė (LAGK byla, 1 t., b. 1. 10-11, 12).
Pareiškėja 2020 m. gruodžio 15 d. VMI prie FM pateikė prašymą grąžinti 351 114,39 Eur lėšas, kuriame nurodė, jog 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI grąžinti Bendrovei priklausančias lėšas. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. gavo iš Vilniaus AVMI informacinio pobūdžio raštą. Pabrėžė, kad į Inspekciją kreipėsi su prašymu priimti sprendimą dėl 2020 m. lapkričio 23 d. prašymo, bet buvo gautas informacinio pobūdžio raštas, kuriame apskritai nepasisakoma dėl 101 120 Eur sumos, dėl kurios nevyksta joks teisminis ginčas ir disponavimas nėra suvaržytas. Pareiškėja, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skunde teismui (dėl prokuratūros nutarimo netinkamų išvadų), Taisyklių 341 punktu, nurodė, kad 2020 m. lapkričio 23 d. prašymas iki šiol nėra išnagrinėtas ir dėl jo nėra priimtas joks sprendimas, todėl yra pagrindas kuo skubiau šį prašymą išnagrinėti ir priimti sprendimą grąžinti lėšas. Vertino, kad Vilniaus AVMI turi pagrindą grąžinti lėšas, paaiškėjus jų savininkams, nes Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime, pasak pareiškėjos, daroma nepagrįsta išvada, kad lėšų savininkas nėra žinomas, ir tvirtina, jog 101 120 Eur lėšų savininkas yra žinomas ir aiškus, t. y. Bendrovė, o dėl 250 000 Eur lėšų šiuo metu vyksta civilinis ginčas Vilniaus apygardos teisme. Pabrėžė, jog prokuratūra 2020 m. spalio 23 d. nutarime netyrė, o Vilniaus AVMI nepasisakė dėl 100 000 Eur lėšų, kurių kilmė ir šaltinis nebuvo ikiteisminio tyrimo objektas. Vilniaus AVMI net nesprendė, kas yra minėtų lėšų savininkas. Be to, nepaaiškinta ir kodėl 1 120 Eur lėšas siekiama pripažinti bešeimininkėmis. Nesutiko su prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimo išvadomis dėl šios sumos. Pareiškėja tvirtina, kad 351 114,39 Eur lėšų savininkas yra žinomas. Remdamasi Taisyklių 341 punktu, prašė pradėti turto (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūrą ir nedelsiant išnagrinėti prašymą grąžinti lėšas, kurias bankas neteisėtai ir nepagrįstai pervedė į Inspekcijos depozitinę sąskaitą (LAGK byla, 1 t., b. 1. 128-135).
VMI prie FM 2020 m. gruodžio 23 d. raštu „Dėl lėšų grąžinimo” Nr. RNA-35548 informavo pareiškėjos atstovą, kad VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje esančius 351 114,39 (tame tarpe ir 101 120 Eur) Eur grąžinti UAB „Eurorita“ neturi teisinio pagrindo. Paaiškino, kad minėtus pinigus į VMI prie FM depozitinę sąskaitą pervedė Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimą (patikslintą 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu). Pinigai pervesti kaip turtas, kurio savininkas nežinomas. Prokuratūros nutarimas suinteresuoto asmens 2020 m. gruodžio 15 d. yra apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo Ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, VMI prie FM nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pateiktas ieškinys yra susijęs su prokuratūros Nutarime nurodytomis sumomis. Vilniaus apygardos prokuratūros prašymu bylą nagrinėjantis teismas VMI prie FM įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pažymėjo, kad VMI prie FM neįpareigota spręsti dėl prokuratūros Nutarimo teisėtumo ir jį kvestionuoti. Tai turėtų daryti suinteresuoti asmenys, įrodinėdami, jog yra teisėti lėšų savininkai, bet įrodinėti ne VMI prie FM, o teismui. VMI prie FM savo iniciatyva negali pakeisti prokuratūros Nutarimo arba grąžinti lėšas jas prašančiam asmeniui. Tik atsiradus teisėtam pagrindui, VMI prie FM nedelsdama spręs dėl depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų grąžinimo teisėtam savininkui.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI 2020 m. gruodžio 14 d. ir VMI prie FM 2020 m. gruodžio 23 d. raštais, kreipėsi į LAGK, prašydama šiuos raštus panaikinti bei įpareigoti atsakoves pradėti turto (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūrą, išnagrinėjant pareiškėjos prašymą grąžinti jai priklausančias 351 114,39 Eur lėšas, kurias bankas ,,Luminor “ nepagrįstai ir neteisėtai pervedė į Vilniaus AVMI, depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Šiaulių bankas”, nurodant mokėjimo paskirtį: „ Pinigai, kurių savininkas nežinomas”. Skunde nurodė, kad skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio ir nelaikytini sprendimais, juose apskritai Valstybinė mokesčių inspekcija nepasisakė dėl priežasčių negrąžinti 101 120 Eur sumą. Pareiškėjos manymu, atsakovė turi būti įpareigota išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl prašymo grąžinti lėšas 351 114,39 Eur, kurią sudaro 101 120 Eur ir 249 994,39 Eur. Pareiškėja skundą LAGK grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir skundą teismui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 23 d., 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. Vilniaus AVMI ir VMI prie FM teikdama prašymus grąžinti lėšas, siekė, kad būtų pradėta turto (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūra pagal Taisyklių 341 punktą. Pareiškėja tvirtina, kad 351 114,39 Eur lėšų suma nėra bešeimininkis turtas, kaip tai konstatuota prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarime. Teigia, kad šios lėšos priklauso jai po to, kai UAB „WB21“, kurios teisių perėmėja ji yra, skyrė civilinę baudą 150 000 USD T1 Holdings Limited, kurią įskaitė nurašydama minėtą baudą nuo iš T1 Holdings Limited gautos sumos, taip pat po to, kai UAB „Eurorita“ 2020 m. lapkričio 9 d. skyrė civilinę baudą 140 000 USD T1 Holdings Limited, kurią įskaitė nurašydama minėtą baudą nuo iš T1 Holdings Limited gautos sumos.
Pagal CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nežinomas. Taigi aplinkybė, kad daiktas neturi savininko ar savininkas nėra žinomas, yra būtina pripažinimo daikto bešeimininkiu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011). Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 2 dalį bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato – Taisyklės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Civilinio kodekso 4.58, 4.62 ir 4.63 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, patvirtino Taisykles. Taisyklėse reglamentuojamas bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, valstybei priklausančių lobių ir radinių perdavimas, traukimas į apskaitą, įkainojimas, saugojimas, realizavimas ir atsiskaitymas už juos, grąžinimas, pripažinimas atliekomis ir pripažinto atliekomis turto nurašymas (1 punktas). Pagal Taisyklių 2 punktą turtą administruoja: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – nekilnojamąjį turtą – statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas (toliau - akcijos) (toliau – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas) (2.1 papunktis); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai – žemės sklypą (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas) (2.2 papunktis); mokesčių inspekcija – turtą, kurio neadministruoja šių Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodytos institucijos (2.3 papunktis); kita valstybės ar savivaldybės institucija - turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, šias Taisykles ar kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus traukiamas į kitų, nei nurodyta šių Taisyklių 2.1-2.3 papunkčiuose, valstybės ar savivaldybių institucijų apskaitą (2.4 papunktis). Taisyklių 1.3 papunktyje nustatyta, kad turto administravimas – turto perdavimas, perėmimas, traukimas į apskaitą, vertinimo organizavimas, saugojimas (jeigu reikia saugoti), realizavimas ir lėšų, pardavus turtą, paskirstymas, taip pat turto grąžinimas, pripažinimas atliekomis, pripažinto atliekomis turto nurašymas ir kitos veiklos, būtinos atlikti pagal teisės aktus, kuriais nustatomas tokio turto perdavimas, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo.
Taigi, pagal šias Taisyklių nuostatas, mokesčių inspekcija yra įgaliota administruoti turtą, kurio neadministruoja Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodytos institucijos.
Taisyklių 3.2 papunktyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkių procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą.
Inspekcijos viršininko 2011 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. VA-61 patvirtintos formos, įskaitant ir 1.3 papunktyje nurodytą – Turto perdavimo-priėmimo akto FR1102 formą. Valstybei perduoto (perduotino) turto perėmimu, apskaitymu, saugojimu, realizavimu, grąžinimu ir pripažinimu atliekomis susijusių dokumentų formų užpildymo taisyklės, kurių 5.13 papunktyje nustatyta, kad turtas, kuris Inspekcijos buvo apskaitytas kaip turtas, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), teismo sprendimu pripažįstamas bešeimininkiu turtu bei perduodamas ne valstybės nuosavybėn.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimu nutrauktas FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00034-18 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas) ir BK 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas). Šiame nutarime pažymėta, jog sprendžiant UAB „WB21“ banko sąskaitoje apribotų 351 120,00 Eur piniginių lėšų klausimą, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti UAB „WB21“ banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų tikrosios kilmės, o tai reiškia, jog šių lėšų tikrieji savininkai yra nežinomi. Remiantis BPK 94 straipsniu, nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, turi būti išspręstas esančių byloje daiktų (piniginių lėšų) klausimas. Nepriklausomai nuo to, ar šios piniginės lėšos turi reikšmės nusikalstamai veikai, ar ne, dėl jų turi būti taikomos priemonės, numatytos BPK 94 straipsnyje. Šiuo atveju nutraukus ikiteisminį tyrimą, turi būti taikomas BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame numatyta, jog daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurie turi savininkus, grąžinami jiems, o daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurių savininkai nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę. Nutarime taip pat nurodyta, kad dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teisėti piniginių lėšų – 101 120,00 Eur ir 250 000,00 Eur (iš viso 351 120,00 Eur), saugomų UAB „WB 21“ vardu AB „Citadele“ banke atidarytoje sąskaitoje, į kurias laikinai apribota UAB „WB 21“ nuosavybės teisė, savininkai nenustatyti, prokuratūra sprendė, kad tikslinga inicijuoti minėtų piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, vadovaujantis Taisyklėmis, pranešant Vilniaus AVMI (LAGK 1 t., b. 1. 24-52, 53).
Taip pat nustatyta, kad vykdant Nutarimo dalį dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu proceso organizavimo, prokuratūros prokurorė 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu patikslino 2020 m. spalio 23 d. Nutarimą, kuriame nurodė, kad sprendžiant Nutarimo vykdymo procese kilusius neaiškumus, būtina banko „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių įpareigoti pinigines lėšas – 351 114,39 Eur – pervesti į Inspekcijos nurodytą depozitinę banko sąskaitą. Dėl to 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu buvo pakeista Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą rezoliucinė dalis, kurios 3 punktu įpareigojo Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pinigines lėšas – 351 114,39 Eur, esančias Bendrovės banko sąskaitoje, pervesti į Inspekcijos banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“ (LAGK byla, 1 t., b. 1. 54-55, 56).
Vykdant šį prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimą (patikslintą 2020 m. lakričio 11 d. Nutarimu) VMI prie FM buvo pervestos piniginės lėšos, mokėjimo paskirtis nurodyta: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Inspekcija yra užpildžiusi 2020 m. gruodžio 1 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, vadovaudamasi Taisyklėmis bei prokuratūros 2020 m. lapkričio 11d. Nutarimu, priimdama iš FNTT turtą, kuris neturi savininko – 351 114,39 Eur (LAGK byla, 2 t., b. 1. 93). Nurodytos lėšos yra įtrauktos į Inspekcijos apskaitą kaip vienas turtinis vienetas.
Taisyklių 341 punkte nustatyta, kad, siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad, jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kurią turtas buvo perimtas mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl tokio turto pripažinimo bešeimininkiu.
Taigi, kaip matyti, įstatymų leidėjas yra nustatęs terminą, per kurį neatsiradus turto (šiuo atveju piniginių lėšų) savininkui, mokesčių inspekcija įgis teisę inicijuoti turto pripažinimo bešeimininkių procedūrą.
Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad jeigu turto savininkas atsiranda po to, kai įsigalioja teismo sprendimas pripažinti turtą bešeimininkiu ir turtas jau parduotas, tokį turtą administruojanti institucija grąžina savininkui parduoto turto vertės pinigų sumą, išskaičiusi patirtas išlaidas (ekspertizės, turto vertinimo, saugojimo, transportavimo ir kitas išlaidas, susijusias su turto pardavimu). Jeigu turtas neparduodamas, savininkas iki turto grąžinimo privalo atlyginti visas valstybės, savivaldybės ar kitų institucijų patirtas išlaidas, susijusias su šio turto ekspertize, vertinimu, saugojimu, transportavimu ir pardavimu. Jeigu turtas buvo saugomas natūra, savininkui turi būti grąžintas tas pats turtas, kuris saugotas. Jeigu surašytas turto nuvertinimo dokumentas, grąžinama turto nuvertinimo dokumente nurodytos vertės pinigų suma.
Pažymėtina, kad mokesčių inspekcija yra įgaliota atlikti konkrečius turto administravimo veiksmus (Taisyklių 1.3 papunktis) pagal Taisyklėse reglamentuotą procedūrą. Esant įtvirtintam teisiniam reguliavimui mokesčių inspekcija turi veikti pagal nustatytą procedūrą. Jokių procedūrinių sprendimų pradėti turto savininko nustatymo procedūrą priėmimo Taisyklės nenustato. Šiuo atveju pareiškėja savo prašymą grindžia viena iš procedūrinių nuostatų, įtvirtintų Taisyklių III skyriuje „Turto, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), apskaitymas”. Šiame skyriuje reglamentuoti institucijos veiksmai 23-39 punktuose, kurie atliekami iš eilės, įgyvendinant procedūrą iki turto apskaitymo. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai, kad turėjo būti pradėta administracinė procedūra dėl bešeimininkio turto savininko nustatymo pagal jos prašymą, yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą mokesčių inspekcija jokių veiksmų, vertinant piniginių lėšų kilmę ar priklausomybę negalėjo atlikti ir neatliko, nes lėšų pervedimą sąlygojo prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimo (patikslintas 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu) vykdymas. Ta aplinkybė, kad lėšos yra laikomos VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje, savaime negali būti vertinama, jog VMI prie FM turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl minėtų lėšų grąžinimo, nesant tam teisinio pagrindo, ar nustatyto jų teisėto savininko.
Pareiškėjos argumentai, susiję su prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimo (patikslintas 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu) neteisėtumu, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi mokesčių inspekcija pagal jai suteiktą kompetenciją taip pat neturėjo teisės jo kvestionuoti ir to iš esmės nedarė ginčijamuose sprendimui. Skundžiamuose raštuose atsakovės tik informavo pareiškėją, kad bankas, vykdydamas prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimą (patikslintą 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu), 351 114,39 Eur pervedė į VMI prie FM depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos skundo argumentai dėl prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimo (patikslintas 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu) neteisėtumo gali būti teikiami ir vertinami civilinėje byloje, sprendžiant klausimą dėl lėšų priklausymo pareiškėjai.
Be to iš bylos medžiagos matyti, kad prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimas (patikslintas 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu) suinteresuoto asmens „WORLDCLEAR LTD“ atstovo 2020 m. lapkričio 17 d. skundu buvo apskųstas prokuratūros vyriausiajam prokurorui (LAGK byla, 1 t., b. 1. 193-197). Prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu minėtą skundą atmetė (LAGK, 2 t., b. 1. 1-8, 9). ,,WORLDCLEAR LTD“ įgaliotas atstovas 2020 m. gruodžio 15 d. jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui (LAGK 2 t., b. 1. 12-19). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimas dalyje dėl 255 411,50 Eur lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu proceso pradžios buvo panaikintas. Prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimo (patikslintas 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu) dalis dėl 101 120 Eur lėšų dalies pripažinimo bešeimininkiu turtu proceso inicijavimo nėra panaikintos ir yra galiojančios. Byloje nėra duomenų, kad prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimo (atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu padarytus pakeitimus) pareiškėja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka skundė, nėra. Taigi, VMI pri FM pagrįstai saugo lėšas, iki kol bus pradėtas jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesas, pagal 2020 m. spalio 23 d. Nutarimu (atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu padarytus pakeitimus) nustatytus įpareigojimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad yra priimtas tam tikras procesinis sprendimas, kurio pagrindu VMI prie FM ir (ar) Vilniaus AVMI turėtų pareigą grąžinti 101 120 Eur lėšas pareiškėjai. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime negalėjo būti pagrindas grąžinti prašomas lėšas.
Taigi, esant aukščiau aptartai situacijai, darytina išvada, kad ginčijamų Vilniaus AVMI ir VMI prie FM raštų priėmimo metu atsakovės neturėjo pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios situacijos ir tenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti lėšas, kadangi VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos pervestos vykdant prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. Nutarimą (patikslintą 2020 m. lapkričio 11 d. Nutarimu), kurio teisėtumą kvestionuoti ji neturi teisės.
Pabrėžtina, kad pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurie turi savininkus, grąžinami jiems, o daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurių savininkai nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl turto priklausomybės (civilinė byla Nr. e2-1648-275/2020, naujas numeris e2-653-275/2021) pagal ieškovo T1 HOLDINGS LIMITED ieškinį atsakovei Bendrovei, kaip UAB „WB21“ teisių perėmėjai, dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teismas 2020 m. lapkričio 13 d., kurią 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimis patikslino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuota dalis Bendrovės piniginių lėšų – 255 411,50 Eur (LAGK byla, 2 t., b. 1. 20-21, 22-23). Taigi byloje sprendžiamas tų pačių lėšų priklausomybės klausimas. Inspekcija į bylą įtraukta proceso dalyve. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Nurodytoje byloje galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas iki šiol. Dėl pritaikyto arešto VMI prie FM neturi teisės disponuoti ginčo lėšomis. Jos yra saugomos VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje.
Taisyklių VII skyriuje reglamentuojama turto grąžinimo procedūra. Turto grąžinimas vykdomas, kai įsiteisėja civilinėje, administracinio nusižengimo ar baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui turtą (Taisyklių 149 punktas). Jeigu turtas dar neparduotas, jis grąžinamas natūra savininko prašymu. Kartu su prašymu turi būti pridėti dokumentai (tinkamai patvirtintos jų kopijos), kuriais remiantis savininkui grąžinamas turtas. Šiuo atveju turtą grąžina mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, Nacionalinė žemės tarnyba arba asmuo, kuriam šis turtas buvo perduotas patikėjimo teise (Taisyklių 150 punktas).
Kaip matyti, joks teismo procesinis sprendimas ginčijamų raštų priėmimo metu, kurio pagrindu pareiškėjai turėtų būti gražintos ginčo lėšos, atsakovėms nebuvo pateiktas (Taisyklių 149 punktas). Taigi ir pareiškėjos atsakovėms pateikti įrodymai, kuriais remdamasi ji tvirtina, kad lėšų savininkas yra žinomas, negali paneigti ginčijamų raštų išvados, kad jų priėmimo metu nebuvo teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjai ginčo lėšas. Pažymėtina, kad pati VMI prie FM nurodė, jog esant teisiniam pagrindui, lėšas grąžins.
Pažymėtina ir tai, kad VMI prie FM buvo pervesta pinginių lėšų suma – 351 114,39 Eur (neišskaidžius atitinkamai tų lėšų atskiromis dalimis), kuri apskaityta, kaip vienas turtinis vienetas (LAGK byla, 2 t, b. 1. 30, 31-32). Pareiškėja prašo grąžinti visą sumą. Jokių duomenų, kad kitu būdu lėšos pervestos (išskaidytos), byloje nėra. Todėl dėl 101 120 Eur sumos negali būti inicijuotas atskiras teisminis procesas turtą pripažinti bešeimininkiu ir jį perduoti valstybės nuosavybėn, kol taikomas areštas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo Komisija sprendime, dar nėra suėjęs terminas pradėti tokią procedūrą.
Taigi, tiek Vilniaus AVMI, tiek VMI prie FM ginčijamuose sprendimuose tinkamai pagrindė savo išvadas, kad VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje esančius 351 114,39 (taip pat ir 101 120 Eur) Eur grąžinti UAB „Eurorita“ neturi teisinio pagrindo. Savo turiniu ginčijami raštai laikytini administracinės procedūros sprendimais, kuriuose yra išreikšta atsakovių pozicija netenkinti pareiškėjos prašymo, nesant teisinio pagrindo grąžinti lėšas, nurodant nustatytas esmines reikšmingas faktines aplinkybes (dėl Nutarimo ir civilinės bylos), pagrindžiančias atsakovės poziciją. Šie individualūs administracinia aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje keliamus reikalavimus. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovės jos prašymų neišnagrinėjo yra nepagrįsti. Pareiškėjos skundas dėl ginčijamų Vilniaus AVMI ir VMI prie FM raštų panaikinimo netenkintinas.
Atmetus pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus AVMI ir VMI prie FM raštus, remiantis tais pačiais argumentais, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakoves pradėti turto (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūrą, išnagrinėjant UAB „Eurorita“ prašymą grąžinti jai priklausančias 351 114,39 Eur lėšas.
Atmetus pareiškėjos skundą nėra pagrindo spręsti dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat darytina išvada, kad Komisija tinkamai ir visapusiškai išnaginėjo pareiškėjos skundo ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos prašymus tiek VMI prie FM, tiek Vilniaus AVMI pagal susiklosčiusią faktinę situaciją išnagrinėjo tinkamai ir priėmė pagrįstus sprendimus netenkinti pareiškėjos prašymų, nesant teisinio pagrindo grąžinti lėšas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Trečiasis suinteresuotas asmuo T1 HOLDINGS pateikė prašymą atlyginti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas – 504 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgianį į byloje keliamus reikalavimus, ginčo dalyką bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad byla nagrinėjamu atveju išspręsta trečiojo suinteresuoto asmen T1 HOLDINGS naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nustatyta, kad 2021 m. kovo 10 d. teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens T1 HOLDINGS prašymas į traukti jį bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kurį parengė advokatas M. D. pagal 2019 m. gruodžio 30 d. atstovavimo susitarimą. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas teismo patenkintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra serija ir Nr. RJPRIMUS2021-066 ir jos ataskaita, 2021 m. balandžio 7 d. sąskaitos išrašu, remiantis kuriais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 504 Eur išlaidų už prašymo teismui įtraukti į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu parengimą. Trečiojo suinteresuoto asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytų maksimalių dydžių (1454,80 (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. III ketv. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,4=581,92 Eur), yra realios ir pagrįstos, todėl priėmus sprendimą trečiojo suinteresuot asmens naudai visa apimtimi priteistinos trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos UAB „Eurorita“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ skundą atmesti.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 21R-85(AG-30/04-2021) palikti nepakeistą.
Trečiojo suinteresuoto asmens T1 Holdings Limited prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui T1 Holdings Limited iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ 504 (penkis šimtus keturis) eurus bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Ina Kirkutienė