Civilinė byla Nr. 2S-735-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02686-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 3.3.2.3, 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.26

 (S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6983-1126/2020 pagal pareiškėjo D. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, V. M. dėl antstolio veiksmų,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas D. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo 2020 m. vasario 11 d. skundo gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant nurašytų lėšų paskirstymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 (nurodomas naujas išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“); 3) išreikalauti įrodymus; 4) panaikinti antstolio M. P. 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-19-123-15720 „Dėl procesinės šalies pakeitimo procese“ vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655; 5) sustabdyti ir vėliau nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00655 dėl 2020 m. vasario 11 d. skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys ir dokumentai apie galimą išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pasikeitimą ir dukart prašomas naujasis nurodomas išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“ piktybiškai vengia pateikti išieškotojo pasikeitimą patvirtinančius dokumentus. Antstolis M. P. išieškotojų pasikeitimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 argumentuoja gautu iš UAB „Intrum Lietuva“ pranešimu, kitų objektyvių duomenų vykdomojoje byloje nėra, kas neįrodo ir nepatvirtina išieškotojo pasikeitimo. Skunde pareiškėjas pabrėžė tai, kad UAB „Intrum Lietuva“ antstoliui M. P. atsiųstų dokumentų kopijose užtušuotas reikšmingas dokumentų tekstas ir tokia kopija negali būti laikoma ir / ar pripažįstama tinkamu įrodymu ir civilinėje byloje.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad nagrinėjant šį skundą bus nagrinėjami tik tie skundo reikalavimai, kurie susiję su antstolio M. P. veikla ir nenagrinėjami kiti skundo reikalavimai, kurie nėra susiję konkrečiai su vykdomąja byla Nr. 0123/18/00655, t. y. kitų civilinių, baudžiamųjų bylų nagrinėjimu, kitų antstolių veiksmais ir kita. Skirtingai nei nurodo D. S., byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkui D. S. buvo pranešta apie reikalavimo teisių į jį perleidimą – informaciją siuntė tiek naujasis išieškotojas, tiek ir antstolis, siųsdamas patvarkymą dėl proceso šalies pakeitimo, taip pat skolininkas buvo atvykęs į antstolio kontorą ir teiravosi dėl naujojo išieškotojo ir galėjo susipažinti su visais bylos dokumentais. Taip pat nurodė, kad vykdomojo dokumento priverstinis vykdymas prasidėjęs, antstoliui pateikti reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantys dokumentai (reikalavimo perleidimo sutarties išrašas, pranešimas skolininkui), todėl pradinis išieškotojas Danske Bank A/S galėjo būti pakeistas nauju išieškotoju UAB „Intrum Lietuva“. D. S. argumentai, kad nėra aišku, kokio dydžio reikalavimai yra perimti, taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti, nes pats D. S. turėjo ir galėjo žinoti, kokią dalį skolos padengė, kokia dalis liko nepadengta, šią informaciją jam gali suteikti ir antstolis, vykdantis vykdomąjį dokumentą. Patvarkymo priėmimo dienai teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, galiojo, perleidimo sutartis buvo galiojanti, skolininkas skolos dydžio Danske Bank A/S naudai neginčijo, todėl vien faktas, kad skolininkas nežinojo ar nenorėjo žinoti apie reikalavimo perleidimą, nebuvo pagrindas naikinti teisėtą antstolio patvarkymą. Kadangi reikalavimo teisė patvirtinta vykdomuoju dokumentu, t. y. kreditoriui pripažinta reikalavimo teisė į skolininką teismo spendimu, jos galiojimo nustatinėti nereikia. Sprendžiant šį procesinį klausimą, taip pat neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar reikalavimo teisių atsiradusių vykdomojo rašto pagrindu, perleidimo sutartis buvo pateikta skolininkui, ar tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė galėjo turėti teisinės reikšmės tik sprendžiant klausimą, ar skolininkas tinkamai įvykdė prievolę (pradiniam ar naujajam kreditoriui) pagal vykdomąjį raštą, bet nelėmė vykdomojo rašto pagrindu atsiradusios ir galiojančios reikalavimo teisė perleidimo teisėtumo. Antstolis nurodė, kad nesvarbūs ir skolininko skundo argumentai, jog užtušuotos kai kurios reikalavimo perleidimo sutarties dalys, nes šalis neprivalo tretiesiems asmenims atskleisti sutarties komercinės paslapties.

4.       Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad antstolis V. M. nevykdo skolos išieškojimo iš D. S. Danske banko naudai. Antstolio kontoroje yra užvesta byla tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 57 188,40 Lt skolos sumai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį Nr. 2-16358-110/2013, solidariai D. S., R. K. ir K. K.. 2015 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1062-110/2014 laikinosios apsaugos priemonės R. K. ir K. K. buvo panaikintos. Jokių duomenų, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ir D. S. antstolis V. M. neturi. Tai nėra laikoma dvigubu skolos išieškojimu, kadangi vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skola negali būti išieškoma. Laikinosios apsaugos priemonės nustos galioti tada, kai skola bus pilnai padengta ir antstolis M. P. apie tai informuos turto arešto registrą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų atmetė.

6.       Teismas, atsižvelgdamas į bylų, kuriose nagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų, kategorijai keliamus reikalavimus, laikė, kad vieninteliu, savarankišką reikšmę turinčiu prašymu, buvo skundas dėl antstolio veiksmo, kuriuo antstolis pakeitė pradinį išieškotoją Danske Bank A/S išieškotoju UAB „Intrum Lietuva“, ir nurodė, kad visi kiti prašymai (išreikalauti įrodymus, stabdyti bylą ir pan.) yra tenkintini tik atsižvelgiant į šio prašymo nagrinėjimo rezultatus, todėl jie savarankiškos reikšmės procese neturėjo, t. y. įrodinėjimo procesas ir jo apimtis šioje byloje buvo siejami pirmiausiai su tikslu suformuoti teismo įsitikinimą būtent dėl antstolio veiksmo (patvarkymo), kaip juridinio fakto, teisėtumo / neteisėtumo. Taip pat tik su reikalavimu vertinti šį antstolio veiksmą buvo siejamas ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų įrodymo pakankamumo, leistinumo bei ryšio su nagrinėjama byla, vertinimas.

7.       Teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų leidžiančių abejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. vykdomojo rašto Nr. 2-1062-110/2017 galiojimu.

8.       Teismas konstatavo, kad reikalavimo teisės perleidimas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį, jeigu tai nepažeidžia skolininko teisių, labiau nesuvaržo jo prievolės ir reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu.

9.       Teismas padarė išvadą, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo vykdomas teisėtai, o tai, jog dalis reikalavimo perleidimo sutarties yra užtušuota, nesimato teksto ir pan., nedaro jokios įtakos įrodinėjimo apie paties perleidimo pagrindo teisėtumą vertinimui.

10.       Teismas konstatavo, kad pats reikalavimo teisės perleidimo faktas pačiam pareiškėjui nekelia abejonių, jis daug kartų ir visokiais būdais buvo informuojamas apie tai, kad reikalavimo teisės į jo įsiskolinimą, patvirtintą civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014, yra perleistos.

11.       Teismas, vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, atkreipė dėmesį, kad byloje iš viso negalėjo būti keliamas klausimas apie tai, ar teisėtai buvo perkelta skola, kadangi bylos objektas – išimtinai antstolio veiksmų teisėtumo, o ne kreditoriaus teisės perleisti skolą, įgyvendinimo vertinimas.

12.       Teismui nekilo jokių abejonių, kad antstolis, pakeisdamas išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/00937, privalėjo tai atlikti ir veikė nepažeisdamas jokių įstatymų reikalavimų, kadangi paties išieškotojo pasikeitimo fakto neginčijo ir pareiškėjas.

13.       Teismas sprendė, kad pats skolos susidarymo pagrindas, mokėjimo antstoliui periodiškumas ir net išieškomos skolos dydis ar reikalavimo perleidimo fakto teisėtumas, neturėjo jokios reikšmės priimant sprendimą byloje.

14.       Teismas konstatavo, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, iš kurių buvo galima daryti pagrįstą išvadą dėl pagrindinio (savarankiško) prašymo teisėtumo, ir taip pat reiškė, jog papildomų veiksmų atlikimas, teismui išreikalaujant įrodymus, reikštų akivaizdų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimą, neturėtų jokios įtakos sprendimo pagrįstumui.

15.       Teismas atkreipė dėmesį, kad teikdamas prašymus išreikalauti papildomus įrodymus, pareiškėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. nenurodė aplinkybių, kurias prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai galėjo pagrįsti, nenurodė kaip šie įrodymai susiję su nagrinėjama civiline byla, bei laikė, kad prašymo atidėti bylos nagrinėjimą patenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

14.       Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo: 1) atnaujinti terminą 2020 m. kovo 16 d. atskirajam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo atskirojo skundo gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant nu(si)rašytų lėšų paskirstymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655; 3) prijungti 7 priedą prie atskirojo skundo nagrinėjimo; 4) išskirti bylos dalį dėl galimo teismingumo ar tarptautinio teismingumo ir / ar dokumentų pripažinimo ir / ar dokumentų autentiškumo nustatymo ir / ar konsultacijos ir šiuos klausimus perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, o šios bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus gautas ir įsiteisės Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas šiame punkte nurodytais klausimais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 163 straipsnio 3 punktas, 10 punktas, 782 straipsnis, 808 straipsnis ir kt.); 5) atsižvelgiant i Vilniaus apygardos teismo teisėjų specializaciją su bylomis su užsienio elementu, kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką / Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl šios bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; 6) atskirąjį skundą dėl bylos sudėtingumo ir specifinių / išskirtinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; 7) dėl bylos sudėtingumo ir specifinių / išskirtinių aplinkybių atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme paskirti nagrinėti trijų pagal specializaciją su užsienio elementu teisėjų kolegijai; 8) išnagrinėjus 2020 m. vasario 11 d. skundą iš esmės, teismo procesiniame sprendime konstatuoti, kad antstolis M. P. nepareikalaudamas iš pradinio išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo rašytinio patvirtinimo, kad pagal civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 išduotą vykdomąjį dokumentą nėra vykdomi išieškojimai (CPK 650 str. 2 d. ir kt.; Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas ir kiti punktai), grubiai pažeidė teisės aktus; 9) išreikalauti šiuos įrodymus: iš antstolio M. P. vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00655; iš antstolio V. M. vykdomąją bylą Nr. 0240/13/01350; iš UAB „Intrum Lietuva“ – visus be išimties skolos (pa)dengimo (įmokų ir pervedimų) dokumentus, įskaitant D. S. asmeniškai atliktus mokėjimus / pervedimus bei kitų trečiųjų asmenų (įskaitant antstolio pervedimus, jeigu tokių buvo) už D. S. jo vardu atliktus mokėjimus; skolos dengimo / suderinimo aktą (-us) su detalia istorija už visą laikotarpį; visus skolos atsiradimo (kilmės) dokumentus: skolos ar paskolos sutartis, jų pakeitimus, pretenzijų rašymo dokumentus, vekselių (jeigu tokių buvo) nuorašus, vykdomųjų įrašų (jeigu tokių buvo) nuorašus, patvirtinimas apie visišką paskolos / skolos gražinimą ir kitus su skolos ar paskolos sutartimi vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 susijusius dokumentus; visus be išimties turimus dokumentus dėl reikalavimo teisių perleidimo / įgijimo, įskaitant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, apmokėjimo pagal reikalavimo perleidimo sutartį dokumentai, priėmimo–perdavimo aktą (-us) ir kt.; įpareigoti UAB „Intrum Lietuva“ visus be išimties dokumentus, įskaitant ir pirminius dokumentus, pateikti vientisus ir aiškiai atspausdintus ar nukopijuotus taip. kad jų teksto turinys / ar turinio dalis nebūtų paslėpti (nematomi pareiškėjui D. S. ir teismui) užtušuoti, uždengti ar nematomi; 10) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį (visą) civilinėje byloje Nr. 2YT-6983-1126/2020; 11) panaikinti antstolio M. P. 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-19-123-15720 dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 (ab initio); 12) priimti naują procesinį sprendimą byloje: sustabdyti ir vėliau nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00655 dėl 2020 m. vasario 11 d. skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių ir atskirajame skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių; 13) priteisti iš suinteresuotų asmenų ir atsakovų visas bylos išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

14.1.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje demonstruoja ir nekompetenciją klausimu su antstolio V. M. tebevykdomu išieškojimu pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0240/13/01350, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra civilinio proceso stadija (dalis) ir neatsiejamai susijusi ir su galutiniu teismo sprendimu byloje.

14.2.       Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek antstolis visiškai neatliko įstatymuose nustatytų pareigų, išsiaiškinti, ar tikrai pasikeitė išieškotojai ir kokie įstatymo reikalaujami įrodymai tai patvirtintų, ar apelianto iniciatyva surinkti įmanomi gauti duomenys neatskleidžia, kad ši byla gali būti ir su tarptautiniu elementu; išreikalauti objektyvius ir oficialius rašytinius dokumentus. Pabrėžė, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek antstolis padarė grubius ir akivaizdžius proceso įstatymuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, nes nesiaiškino aplinkybių, ar apskritai apylinkės teismas gali nagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės, neįsigilino į bylos medžiagą, bylą išnagrinėjo atmestinai ir kt.

14.3.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu tenkinti visus be išimties pareiškėjo prašymus dėl oficialių įrodymų ir duomenų išreikalavimo, nurodant, kad jie nereikšmingi būtent šiai civilinei bylai dėl antstolio veiksmų, nes peržiūrėjus vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00655, matyti, kad joje nėra jokių duomenų ir oficialių įrodymų nei lietuvių, nei užsienio kalba, kurie patvirtintų galimą išieškotojų pasikeitimą. UAB „Intrum Lietuva“ antstoliui M. P. atsiųstų dokumentų kopijose yra tyčia užtušuotas reikšmingas dokumentų tekstas ir tokia kopija negali būti laikoma ir / ar pripažįstama tinkamu įrodymu ir civilinėje byloje.

14.4.       Vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 nėra duomenų, kad apeliantui yra pranešta apie reikalavimo perleidimo faktą CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka.

14.5.       Pirmosios instancijos teismas net negalėjo ginti juridinio asmens UAB „Intrum Lietuva“ subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes reikalavimo teisių perleidimas, kurį atliko / vykdė pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėjas UAB „Intrum Lietuva“ laikytinas negaliojančiu (ab initio).

14.6.       Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva susiaurino bylos nagrinėjimą teisme tik iki formalių antstolio M. P. veiksmų vykdymo proceso metu galimo teisėtumo patikros. Dėl tokių savavališkų pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų, nebuvo sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje.

15.       Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17.       Apeliantas prašo atskirąjį skundą dėl bylos sudėtingumo ir specifinių, bei išskirtinių bylos aplinkybių nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

19.       Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje

20.       Apeliantas atskirajame skunde reiškia prašymą dėl bylos sudėtingumo ir specifinių, bei išskirtinių bylos aplinkybių atskirąjį skundą paskirti nagrinėti trijų pagal specializaciją su užsienio elementu teisėjų kolegijai.

21.       CPK 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (5 dalis). Bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka (7 dalis). Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus (11 dalis).

22.       Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, byla, įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų skirstymo modulio automatizuotu būdu atrinktą teisėją pranešėją civilinei bylai nagrinėti, išnagrinėti paskirta teisėjai Albinai Rimdeikaitei. Nutartyje nurodyta, kad paskyrimo klausimas išspręstas vadovaujantis CPK 62 straipsniu, 336 straipsnio 2 dalimi. Taigi klausimas dėl teismo sudėties šioje bylos stadijoje jau nebenagrinėjamas, nes yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi, pasirašyta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Mindaugo Šimonio. Pažymėtina, kad atskirajame skunde keliamas klausimas nelaikytinas sudėtingu, todėl perduoti jį nagrinėti trijų teisėjų kolegijai nebūtų tikslinga.

Dėl kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą

23.       Apeliantas atskirajame skunde išreiškė prašymus išskirti bylos dalį dėl galimo teismingumo ar tarptautinio teismingumo ir / ar dokumentų pripažinimo ir / ar dokumentų autentiškumo nustatymo ir / ar konsultacijos ir šiuos klausimus perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, o šios bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus gautas ir įsiteisės Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, bei atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo teisėjų specializaciją su bylomis su užsienio elementu, kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl šios bylos perdavimo apeliacine tvarka nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Apeliantas nurodo, kad reikalavimo teisių perleidimą atliko / vykdė dvi šalys: pardavėjas Danske Bank A/S ir pirkėjas UAB „Intrum Lietuva“. Kadangi pardavėjo buveinė yra Danijos Karalystėje, tai šis sandoris akivaizdžiai yra su užsienio elementu.

24.       CPK 442 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismai be kitų bylų nagrinėja ir bylas dėl antstolių veiksmų apskundimo. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

25.       Nagrinėjamu atveju skolininkas D. S. nesutinka su antstolio M. P. 2019 m. gruodžio 18 d. priimtu patvarkymu, kuriuo pakeistas pradinis išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas į naująjį išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“, o ne tarp šių šalių sudarytą 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų, nes minėtos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad D. S. 2020 m. vasario 11 d. pateiktas skundas dėl antstolio M. P. veiksmų paduotas laikantis CPK nustatytos tvarkos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

26.       Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo atskirojo skundo gavimo iki išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant nu(si)rašytų lėšų paskirstymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655.

27.       Pažymėtina, kad pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančioms nuostatoms, o pagal CPK 338 straipsnį tokios pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teisme. Vertinant šias normas kartu, darytina išvada, kad teismo nutartis, taip pat kaip ir teismo sprendimas, įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o esant apskųstai teismo nutarčiai atskiruoju skundu, po atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 18 straipsnį visiems asmenims yra privalomi tik įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys.

28.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas D. S. 2020 m. vasario 11 d. skunde dėl antstolio veiksmų buvo išreiškęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo skundo dėl antstolio veiksmų gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant nu(si)rašytų lėšų paskirstymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655, kurių taikymo klausimą Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi išsprendė jų netaikydamas. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d. Nors CPK normose, reglamentuojančiose laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra nustatytas draudimas, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su atskiruoju skundu teikdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naujų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo atskirajame skunde nenurodo, todėl pakartotinai apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

29.       Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. vasario 11 d. skundo dėl antstolio veiksmų, 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymo dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. S-19-123-15720, 2020 m. vasario 14 d. patvarkymo dėl pateikto skundo, 2020 m. vasario 18 d. skundo dėl 2020 m. vasario 14 d. antstolio M. P. patvarkymo Nr. S-1619, 2020 m. kovo 3 d. papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujai gautų rašytinių įrodymų, 2020 m. kovo 10 d. papildomų rašytinių paaiškinimų, 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutarties Nr. FA-BK200510-1174/1, 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutarties Nr. FA-BK200510-1174/2, 2013 m. kovo 19 d. ataskaitos kopijas.

30.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomais prijungti prie bylos įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai jau yra pateikti byloje, o pateiktos laidavimo sutartys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra susiję su ginčo dalyku, todėl su atskiruoju skundu pateikti dokumentai prie bylos neprijungtini.

Dėl įrodymų išreikalavimo

32.       Atskirajame skunde apeliantas prašo išreikalauti eilę įrodymų, kuriuos išreikalauti taip pat prašė ir 2020 m. vasario 11 d. skunde dėl antstolio veiksmų ir dėl kurių išreikalavimo pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl šis prašymas atskirai nesprendžiamas, o dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisakys spręsdamas atskirąjį skundą ir skundžiamosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ginčo esmės

33.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. tarp Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir UAB „Intrum Lietuva“ buvo sudaryta teisių ir pareigų perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pardavė naujajam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimus, kurių išsamesnis aprašas ir skolininkai pridedami prie šios sutarties kaip priedas Nr. 1, pagal kredito sutartis, įskaitant ir reikalavimą į pareiškėją D. S., kylantį iš neįvykdytos kreditavimo sutarties, bei pagal kurį antstolio M. P. kontoroje yra vykdomas išieškojimas. UAB „Intrum Lietuva“ 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į antstolį su prašymu CPK 596 straipsnyje numatyta tvarka pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Antstolis 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-19-123-15720 UAB „Intrum Lietuva“ prašymą tenkino ir pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655 bei apie šį procesinį veiksmą informavo skolininką D. S.. Skolininkas D. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išreikalauti įrodymus, sustabdyti ir vėliau nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00655, panaikinti antstolio 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-19-123-15720, nes naujasis išieškotojas nepateikė antstoliui reikiamų duomenų, dalis dokumento turtinio užtušuota.

35.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo vykdomas teisėtai, o tai, jog dalis reikalavimo perleidimo sutarties yra užtušuota, nesimato teksto ir pan., nedaro jokios įtakos įrodinėjimo apie paties perleidimo pagrindo teisėtumą vertinimui, bei pažymėjo, jog byloje iš viso negalėjo būti keliamas klausimas apie tai, ar teisėtai buvo perkelta skola, kadangi bylos objektas – išimtinai antstolio veiksmų teisėtumo, o ne kreditoriaus teisės perleisti skolą, įgyvendinimo vertinimas.

36.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog nėra jokių duomenų ir oficialių įrodymų nei lietuvių, nei užsienio kalba, kurie patvirtintų galimą išieškotojų pasikeitimą, o UAB „Intrum Lietuva“ antstoliui M. P. atsiųstų dokumentų kopijose yra tyčia užtušuotas reikšmingas dokumentų tekstas ir tokia kopija negali būti laikoma ir / ar pripažįstama tinkamu įrodymu ir civilinėje byloje. Taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog apeliantui yra pranešta apie reikalavimo perleidimo faktą CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva susiaurino bylos nagrinėjimą teisme tik iki formalių antstolio M. P. veiksmų vykdymo proceso metu galimo teisėtumo patikros.

37.       CPK 596 straipsnio 1 dalies norma keitėsi. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese sprendžia antstolis. Nepaisant to, anksčiau teismų praktikoje pateikti išaiškinimai gali būti taikomi ir nagrinėjamu atveju. Dėl CPK 596 straipsnio 1 dalies normos taikymo savo praktikoje yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, jog CPK 596 straipsnis, numatantis procesinių teisių perėmimą, nenustato, kokius įrodymus būtina pateikti teismui tokio prašymo išsprendimui. Kreditorius savo materialiąsias teises gali perleisti be skolininko sutikimo (CK 6.101 straipsnis). Todėl procesinio klausimo (teisių perėmimo) nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas su priešingos šalies (skolininko) valios išreiškimu ar neišreiškimu. Teismas, spręsdamas teisių perėmimo klausimą vykdymo procese CPK 596 straipsnio pagrindu, tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016).

38.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pateikdamas prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, naujasis kreditorius (suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“) turėjo pateikti įrodymus, kokiu pagrindu vykdymo procese jis perėmė atitinkamas materialines subjektines teises į skolininką D. S., tačiau neturėjo pareigos antstoliui pateikti įrodymus apie skolininko D. S. informavimą.

39.       Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus teisė perleisti savo reikalavimo teisę į skolininką buvo apribota (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo išvadai, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra netinkamas pagrindas išieškotojo vykdymo procese pakeitimui pagal CPK 596 straipsnį.

40.       Kaip jau buvo minėta, pagal formuojamą teismų praktiką prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų dokumentų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui. Kitokio pobūdžio aplinkybės paprastai nėra tiriamos ir dėl jų nėra aiškinamasi. Pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra tuomet, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta.

41.       Apeliantas atskirajame skunde remiasi CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

42.       Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu naujasis kreditorius (išieškotojas) teismo sprendimo vykdymo procese pateikė teismui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui. Juo labiau, jei toks skolininkas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį dėl išieškotojo pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357-330/2017; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2012).

43.       Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“ prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį pateikė vykdymo procese, todėl yra laikoma, jog apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui D. S., kuris skundžia antstolio patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi nepasikeitė skolininko D. S. teisinė padėtis, pasikeitė tik kreditorius, kuriam vykdymo procese jis turės grąžinti priteistą skolą.

44.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris nurodė, jog visi prašymai (išreikalauti įrodymus, stabdyti bylą ir pan.) būtų tenkintini tik atsižvelgiant į prašymo panaikinti antstolio patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo nagrinėjimo rezultatus, todėl jie savarankiškos reikšmės procese neturi. Byloje buvo pakankamai įrodymų išvadoms dėl antstolio patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo teisėtumo priimti, dokumentų išreikalavimas nebūtų turėjęs įtakos skundžiamos nutarties priėmimui, pareiškėjui nenurodžius aplinkybių, kurias prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai galėjo pagrįsti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos prašymus skundžiama nutartimi atmetė.

45.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

46.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų, pareiškėjo, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48.       Atskirajame skunde pareiškėjas D. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, kad duomenų iki šios nutarties priėmimo pareiškėjas D. S. apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikęs.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                         Albina Rimdeikaitė