Civilinė byla Nr. 2-2184/2013
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00903-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4181-340/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ ieškinį atsakovui Ž. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys antstolis Kęstutis Košys, akcinė bendrovė „Kauno grūdai“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“, Vichunai Nordic AS, uždaroji akcinė bendrovė „Vilkyčių mėsa“, uždaroji akcinė bendrovė „Turto valdymo fondas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. gegužės 25 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 30 tarp AB „Vievio paukštynas“ ir Ž. P. bei taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu 2011 m. gegužės 25 d. indosamentą, kuriuo AB „Vievio paukštynas“ perdavė Ž. P. 2011 m. sausio 4 d. UAB „Vilkyčių mėsa“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį 271 951 Lt sumai; pripažinti negaliojančiu 2011 m. gegužės 25 d. indosamentą, kuriuo AB „Vievio paukštynas“ perdavė Ž. P. 2011 m. sausio 4 d. UAB „Vilkyčių mėsa“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį 308 708 Lt sumai; pripažinti negaliojančiu 2011 m. gegužės 25 d. indosamentą, kuriuo AB „Vievio paukštynas“ perdavė Ž. P. 2011 m. sausio 4 d. UAB „Vilkyčių mėsa“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 762 089 Lt sumai.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Kęstučio Košio pradėtas vykdyti vykdomąsias bylas Nr.0118/11/00705, 0118/11/00706, 0118/11/00707, sustabdyti 2013 m. birželio 18 d. Patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-57620 galiojimą, uždrausti antstoliui areštuoti skolininko UAB „Vilkyčių mėsa“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas vykdomosiose bylose Nr.0118/11/00705, 0118/11/00706, 0118/11/00707 iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Nurodo, jog ieškovui tapo žinoma, kad antstolis Kęstutis Košys tęsia išieškojimo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose pagal vykdomuosius įrašus, kurie buvo išduoti UAB „Vilkyčių mėsa“ neapmokėjus paprastųjų neprotestuotinų vekselių ir kurie visi byloje ginčijamos skolos perkėlimo sutarties pagrindu ginčijamais indosamentais buvo perleisti atsakovui Ž. P.. Ieškovo manymu, patenkinus ieškinį ir panaikinus ginčijamus skolos perkėlimo sutartį bei vekselių indosamentus, vekselių teisėtu turėtoju ir jų pagrindu naudos gavėju taps ieškovas. Teigia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, nes skolos išieškojimas iš atsakovo būtų itin sudėtingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą tenkino, sustabdė antstolio Kęstučio Košio pradėtas vykdyti vykdomąsias bylas Nr.0118/11/00705, 0118/11/00706, 0118/11/00707, sustabdė 2013 m. birželio 18 d. Patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-57620 galiojimą, uždraudė antstoliui areštuoti skolininko UAB „Vilkyčių mėsa“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas vykdomosiose bylose Nr.0118/11/00705, 0118/11/00706, 0118/11/00707 iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
Teismas sprendė, jog galimai patenkinus ieškovo reikalavimus ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr.0118/11/00705, 0118/11/00706, 0118/11/00707, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, nes atsakovui ginčijamų skolos perkėlimo ir Vekselių indosamentų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu išieškojus skolą iš UAB „Vilkyčių mėsa“, ieškovas, tapęs teisėtu vekselių turėtoju, netektų teisės šių sumų reikalauti iš UAB „Vilkyčių mėsa“, tuo tarpu minėtų sumų išieškojimas iš atsakovo būtų sudėtingas, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimo įvykdomumo pasunkėjimas ar negalimumas teismų praktikoje preziumuojamas tuomet, kai pareikštas didelis turtinis reikalavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Ž. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovo prašymą atmesti.
Ieškovas reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė, o teismas nevertino jokių įrodymų ir aplinkybių, galinčių apsunkinti ar sukelti realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Skundžiama nutartis priimta nevertinus atsakovo turtinės padėties, todėl teismo argumentai dėl sprendimo vykdymo apsunkinimo yra nepagrįsti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Vievio paukštynas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
Skundžiama teismo nutartimi laikinąsias apsaugos priemones nutarta taikyti dėl to, jog priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, jį įvykdyti atsakovui fiziniam asmeniui dėl didelių reikalavimo sumų taptų sudėtinga, todėl esant grėsmei būsimo teismo sprendimo neįvykdymui pritaikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas duomenų ir įrodymų, paneigiančių grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui nepateikė, todėl, pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių nėra.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretieji asmenys UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir Vichunai Nordic AS, prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė iš esmės analogiškai ieškovo atsiliepime nurodytais motyvais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti vykdymo veiksmai iki teismo sprendimo priėmimo.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Šiuo atveju ieškiniu siekiama pripažinti negaliojančia tarp ieškovo AB „Vievio paukštynas“ ir atsakovo Ž. P. 2011 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį dėl skolos perkėlimo, kuria atsakovas perėmė ieškovo prievolę atsiskaityti su AB „Kauno grūdai“, tuo tarpu ieškovas atsiskaitydamas su atsakovu už prisiimtą prievolę atsiskaityti su AB „Vievio paukštynas“ kreditoriumi AB „Kauno grūdai“ perleido atsakovui turėtas reikalavimo teises į trečiuosius asmenis. Tarp atsakovui perleistų reikalavimų, 2011 m. gegužės 25 d. indosamentais ieškovas perdavė atsakovui reikalavimą į UAB „Vilkyčių mėsa“ pagal minėtos įmonės ieškovui išduotus neprotestuotinus vekselius. Šiuos sandorius ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiais.
Bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, jog neišsprendus ginčo tarp šalių dėl nurodytų sandorių galiojimo, atsakovas, remiantis jam perleistais reikalavimais, pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš UAB „Vilkyčių mėsa“ pagal šios įmonės ieškovui išduotus neprotestuotinus vekselius, kurie perleisti atsakovui ginčijamais sandoriais. Bylos medžiaga patvirtina, jog Antstolio Kęstučio Košio kontoroje pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0118/11/00707; 0118/11/00706; 0118/11/00705 dėl skolos iš UAB „Vilkyčių mėsa“ atsakovui išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius santykius, ieškinio pagrįstumą bei atsižvelgęs į tai, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų ir galimai patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovo galimybės išieškoti jam priklausančias sumas būtų apsunkintos, įvertinant ginčo sandoriais perleistų sumų reikšmingumą atsakovui – fiziniam asmeniui, pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju suponavo grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, įvertinus ginčo sandoriais perleistų sumų reikšmingumą atsakovui. Todėl siekiant panaikinti skundžiama nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones, būtent atsakovui (o ne teismui ir ieškovui kaip nurodo apeliantas) tenka pareiga įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.).
Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė. Atsakovui siekiant įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tenka pareiga įrodyti, kad jo finansinė padėtis yra gera ir pašalina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai jis galėjo padaryti pateikdamas teismui kartu su atskiruoju skundu jo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus: išrašus iš viešų registrų apie jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam nustatytus apsunkinimus, kredito įstaigų duomenis iš sąskaitų apie turimas lėšas, duomenis apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus. Tačiau atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis paneigia grėsmę būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui ir sudaro pagrindą naikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, pažymi, jog pagal ekonomiškumo, proporcingumo principus, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kurios bylos nagrinėjimo metu nė vienai iš šalių nesuteiktų perdėto pranašumo, galimybių piktnaudžiauti savo teisėmis ir nedarytų žalos daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Pagal CPK 654 straipsnį antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas CPK 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis. Vykdymo procese taip pat gali kilti poreikis taikyti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, tarp jų ir turto areštą. Todėl parengiamųjų veiksmų, reikalingų operatyviam ir efektyviam išieškojimui (pvz.: skolininko turto paieška, turto areštas ir pan.) atlikimas nedaro įtakos būsimam galimai pareiškėjo palankiam teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje ir neturėtų būti stabdomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti grindžiamas abiejų šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų derinimu.
Ieškovas prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė antstolio pradėtas vykdyti vykdomąsias bylas, sustabdė Patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo galiojimą, bei uždraudė antstoliui areštuoti skolininko UAB „Vilkyčių mėsa“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas vykdomosiose bylose iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Kaip minėta, visiškas vykdymo veiksmų sustabdymas suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovui ir apribotų išieškotojo teises ir teisėtus interesus daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Todėl prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę sustabdyti vykdomąsias bylas ir uždrausti antstoliui areštuoti skolininko turtą, tenkintinas iš dalies – išieškojimas vykdymo procese stabdytinas, išskyrus išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti ir/arba areštuoti pareiškėjo turtą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones. Skundo argumentai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ekonomiškumo ir proporcingumo principais, iš esmės nekeisdamas skundžiamos nutarties patikslina jos rezoliucinę dalį nustatant, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinamas, sustabdant išieškojimą antstolio Kęstučio Košio pradėtose vykdomosiose bylose Nr.0118/11/00705, 0118/11/00706, 0118/11/00707 (įskaitant ir vykdymo išlaidų išieškojimą), išskyrus išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti ir/arba areštuoti UAB „Vilkyčių mėsa“ turtą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Netenkinti atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant, jog ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti išieškojimą antstolio Kęstučio Košio pradėtose vykdomosiose bylose Nr.0118/11/00705, 0118/11/00706, 0118/11/00707 (įskaitant ir vykdymo išlaidų išieškojimą), išskyrus išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti ir/arba areštuoti UAB „Vilkyčių mėsa“ turtą.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė