Civilinė byla Nr. 2-562/2011 Procesinio sprendimo kategorija 126.2

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Vagonera“, civilinėje byloje Nr. B2-7489-431/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas UAB “DnB NORD lizingas” kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vagonera“. Nurodė, kad šiuo metu UAB „Vagonera“ yra skolinga ieškovui pagal visas tarp šalių sudarytas lizingo sutartis 14 481 885,66 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad yra kreipęsis į teismą dėl skolos pagal Lizingo sutartį Nr. C2006/11-T336 priteisimo iš atsakovo UAB „Vagonera“ ir laiduotojų, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, o atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su ieškinio reikalavimu pripažinti Vagonų lizingo sutarčių Nr. 200709F-1093 ir 200711F-2026 nutraukimą neteisėtu. Teismuose vyksta ginčai tik dėl dalies atsakovo įsipareigojimų, ir ginčų nagrinėjimas teisme neatleidžia skolininko nuo įsipareigojimų vykdymo. Tokiu būdu, ieškovas ieškinio reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vagonera“ grindžia tik UAB „Vagonera“ nevykdytais mokėjimais pagal Vagonų lizingo sutartis nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., ir tik tomis sumomis, kurios yra mokėtinos pagal sutartines nuostatas ir kurios atspindėtos PVM sąskaitose-faktūrose. Bendra atsakovo įsiskolinimo pagal Vagonų lizingo sutartis skola sudaro 1 636 290,52 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Vagonera“. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama, tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų skolų sumos viršijimą pusės į balansą įrašyto turto vertės. Tačiau teismas nustatė, kad kol nėra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, spręstina, kad ieškovo reikalavimas atsakovui 1 636 290,52 Lt sumai taip pat yra ginčytinas, nes kilęs iš teisminio ginčo objektu esančių lizingo sutarčių Nr. 200709F-1093 ir Nr. 200711K-2026. Atitinkamai teismas pažymėjo, kad ginčijama skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o pradelsti neginčytini UAB „Vagonera“ kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 13 362,45 Lt  ir tai nesudaro daugiau negu pusės į UAB „Vagonera“ balansą įrašyto turto vertės.

 

 

 

 

 

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Civilinėje byloje dėl lizingo sutarčių Nr. 2007409F-1093 ir Nr. 200711F-2026 nutraukimo ir įpareigojimo vykdyti sutartis jokie finansiniai reikalavimai nėra reiškiami ir nagrinėjami, o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo grindžiamas ta reikalavimų dalimi (skolos suma), kuri turėjo būti sumokėta pagal lizingo sutartis Nr. 2007409F-1093 ir Nr. 200711F-2026 iki šių sutarčių nutraukimo. Tokiu būdu minėto ginčo išsprendimas neturės jokios įtakos toms šalių teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki sutarties nutraukimo. Priešingai, jei atsakovo ieškinys dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu būtų patenkintas, atsakovas turėtų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. turėtų sumokėti visus mokėjimus pagal lizingo bei įsiskolinimo dengimo sutartis iki dabar, kas šiuo metu sudaro 11 074 073,27 Lt.

2. CK 6.64 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik toms skolininko prievolėms, kurių vykdymo terminas suėjo po pranešimo apie prievolių vykdymo sustabdymą (2009 m. rugpjūčio 7 d. atsakovo raštas).

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino į atsakovo įmonės balansą įrašyto turto sudėties, jo įtraukimo į balansą pagrindo ir realumo, todėl nepagrįstai visą į įmonės balansą įrašytą turtą vertino kaip realų. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų aišku, kad duomenys apie tam tikrą UAB „Vagonera“ veiklą atsirado tik 2009 metais, kurių pabaigoje įmonės turtą sudarė 28 306 396 Lt. Atitinkamai akivaizdu, kad įmonės balanse nurodomas ilgalaikis turtas yra ieškovui UAB „DnB NORD lizingas“ nuosavybės teise priklausantis turtas: įranga bei vagonai, iš kurių 85 jau atsiimti iš atsakovo (iš jų 55 jau perleisti tretiesiems asmenims ir todėl negalės būti grąžinti atsakovui) , o įranga taip pat nėra atsakovo dispozicijoje. Abejonių kelia ir tai, kad per 2009 – 2010 metus UAB „Vagonera“ patyrė 1 352 556 Lt nuostolį, tačiau atsakovo turtas išaugo 3,4 mln. Lt. Kita vertus, visas UAB „Vagonera“ nurodomas trumpalaikis turtas yra debitorių įsiskolinimo sąraše nurodomos įmonės reikalavimo teisės į kitas įmones, kurių dalis yra bankrutavusios (UAB „Omnitrans“, UAB „LLG grupė“, UAB „LLG finansai“), UAB „LLG2“ apskritai yra išregistruota, o taip pat nesiaiškintos ir reikalavimo teisės į užsienyje registruotas įmones – UAB „Vagonera“ skolininkes.

4. Atsisakius iškelti bankroto bylą UAB „Vagonera“, ieškovas dar mažiausiai trejus metus turėtų bylinėtis dėl skolos priteisimo iš atsakovo, o pasibaigus ginčams paaiškėtų, kad UAB „Vagonera“ nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimų, kas sukeltų didelius nuostolius verslo subjektams.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vagonera“ prašo ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-8936-465/2010, iškeltoje pagal UAB „Vagonera“ ieškinį atsakovui UAB „DnB NORD lizingas“, vienas iš įrodinėjimo dalykų yra lizingo davėjo UAB „DnB NORD lizingas“ neteisėti veiksmai, pasireiškę galimybės valdyti ir naudoti lizingo objektą panaikinimu, o tai konstatavus atsirastų pagrindas taikyti CK 6.64 straipsnio 3 dalies nuostatas ir UAB „DnB NORD lizingas“ kreditorinių reikalavimų dydis iš esmės koreguotųsi. Tuo tarpu kol kas, neišnagrinėjus atsakovo skolinio įsipareigojimo pagrįstumo, nelaikytina, kad atsakovas iš viso yra skolingas ieškovui UAB „DnB NORD lizingas“, kuris netinkamai naudojasi savo teise kreiptis į teismą. Atitinkamai bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturėtų vertinti ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ vienpusiškai pateikiamų faktinių aplinkybių egzistavimo ar jų subjektyvių interpretacijų. Be to, atsakovas pažymi, kad ieškovo argumentai dėl iškeltų bankroto bylų atsakovo debitoriams nepagrįsti, nes tokių skolinių įsipareigojimų dalis sudaro tik nežymią atsakovo balanso vertės dalį ir neturi įtakos jo mokumui. Kita vertus, bankroto proceso metu kreditorių reikalavimų teisės didžiąja dalimi yra patenkinamos. Taigi teismas pagrįstai nustatė, kad neginčijamos atsakovo pradelstos skolos nesudaro daugiau negu pusės į UAB „Vagonera“ balansą įrašyto turto vertės. Be to, mokestinio ginčo metu dalis PVM permokos, kuri buvo nurodyta 2010 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo debitorių sąraše (T. 2, b. l. 13), šiuo metu yra padengta ir šia dalimi padengta dalis atsakovo įsiskolinimų kreditoriams.

 

Atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau tuo atveju, kai vyksta teisminis ginčas dėl tam tikro įsiskolinimo mokėjimo, ginčijama suma neįskaitoma į pradelstų įsipareigojimų sumą, kuri turi esminės reikšmės nustatant įmonės mokumą. Tokios teismų praktikoje suformuotos pozicijos nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės ir neginčija, tačiau skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d, nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas yra ir atsakovo 1 636 290,52 Lt reikalavimas, kurį ieškovas nurodė ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo (T. 1, b. l. 3). Ieškovo nuomone, minėtas finansinis reikalavimas nėra ginčijamas, nes atsirado iki lizingo sutarčių Nr. 2007409F-1093 ir Nr. 200711F-2026 nutraukimo, kurį ir prašoma pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su tokia ieškovo pozicija negalima, nes, kaip matyti iš ieškinio dėl minėtų lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, UAB „Vagonera“ apskritai ginčija turto (85 vagonų) pagal lizingo sutartis Nr. 2007409F-1093 ir Nr. 200711F-2026 perdavimo faktus bei tuo grindžia savo teisių pažeidimą ir mokėjimų sustabdymą. Tokiu būdu, nors teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, kitoje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo nevertina, tačiau, atsižvelgiant į ieškinyje dėstomas aplinkybes bei paties UAB „DnB NORD lizingas“ pripažinimą dėl lizingo sutarčių dalyko atsiėmimo (T. 2, b. l. 40), šiuo metu vienareikšmiškai teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas reikalavimas dėl 1 636 290,52 Lt skolos, susidariusios iki ginčijamo lizingo sutarčių nutraukimo, nėra pagrindo, nes ginčo išsprendimas gali turėti tiesioginės įtakos minėto UAB „DnB NORD lizingas“ reikalavimo pagrįstumui. Taigi minėtą 1 636 290,52 Lt dydžio reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ginčytinu. Atitinkamai CK 6.64 straipsnio nuostatų taikymas yra civilinės bylos dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu dalykas (T. 1, b. l. 166).

Apeliantas abejoja UAB „Vagonera“ balanse nurodyto turto vertės pagrįstumu, nes mano, kad jame apskaitytas turtas, kurio UAB „Vagonera“ realiai neturi, o dalis įmonių, kurios įtrauktos į atsakovo debitorių sąrašą, yra bankrutuojantys (UAB „LLG2“ – išregistruotas). Tačiau, kaip jau nustatyta, visi ieškovo finansiniai reikalavimai atsakovui yra ginčijami ir todėl negali turėti įtakos nustatant atsakovo mokumą, o jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių atsakovo balanse nurodytus duomenis apie atsakovo ilgalaikio turto vertę ieškovas nepateikė. Tuo tarpu duomenys apie dalies atsakovo debitorių mokumą (bankrotą ir UAB „LLG2“ išregistravimą) nagrinėjamu atveju esminės įtakos atsakovo mokumo nustatymui neturi (T. 2, b. l. 35, 54 – 59).

Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Vagonera“ taip pat nurodo, kad mokestinio ginčo metu dalis PVM permokos, kuri buvo nurodyta 2010 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo debitorių sąraše (T. 2, b. l. 13), šiuo metu yra padengta ir šia dalimi padengta dalis atsakovo įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. vasario 3 d. gautame ieškovo paaiškinime abejojama minėto mokesčių grąžinimo pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad jokių savo abejones patvirtinančių duomenų ieškovas vėlgi nepateikė (CPK 178 str.), o mokesčių grąžinimo pagrįstumas nėra šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Vagonera“ ir naikinti minėtos nutarties dėl ieškovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                              Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                                          Kazys Kailiūnas

 

                                                                                                                          Danutė Milašienė