Pranešėjas J. Badaugienė
Teisėja N.Kiubienė Civilinė byla Nr.2A-427-194/2007
Procesinio sprendimo kategorija 4.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2007 m. gruodžio 11 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės
kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Rimanto Brazio,
sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,
dalyvaujant ieškovui B. D.,
atsakovo Mažeikių sporto mokyklos direktoriui Algirdui Pocevičiui,
vertėjai Raimondai Katiliūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. D. ir atsakovo Mažeikių sporto mokyklos apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007m. sausio 16 d. papildomo sprendimo pagal ieškovo B. D. ieškinį atsakovui Mažeikių sporto mokyklai bei trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, delspinigių bei moralinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,
n u s t a t ė :
Ieškovas B. D. su ieškiniu atsakovui Mažeikių sporto mokyklai kreipėsi į teismą prašydamas : panaikinti 2002 m. rugpjūčio 26 d. sporto mokyklos įsakymą Nr. 21, panaikinti 2002m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 13-P dėl atleidimo iš darbo ir grąžinti į darbą pas atsakovą trenerio pareigoms skubaus vykdymo tvarka, o taip pat įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį mėnesinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos - 2002m. spalio 28 d. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos – 2003m. balandžio 23 d., t.y. už 5 mėnesius ir 16 dienų – 5044,49 Lt, panaikinti atsakovo 2004m. vasario 25 įsakymą Nr. B5-14 ir priteisti iš atsakovo vidutinį mėnesinį atlyginimą už visą priverstinę pravaikštą (t.1, b.l. 2-5).
Ieškovas B. D. 2004 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinęs bei papildęs reikalavimus, prašė: 1) grąžinti jį į darbą pas atsakovą, nedelsiant įvykdant sprendimą, ir priteisti iš atsakovo už priverstinę pravaikštą vidutinį darbo užmokestį nuo 2004 m. vasario 4 d. su išeitine pašalpa už penkis mėnesius iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei delspinigius nuo 2004 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) atšaukti atsakovo 2002 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 13-P dėl atleidimo iš darbo, įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (už 5 mėnesius ir 19 dienų) – 5322,72 Lt bei priteisti iš atsakovo delspinigius nuo 2002 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt moralinės žalos atlyginimo; 4) nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, priteisti iš atsakovo 5 mėnesių išeitinę pašalpą bei kompensaciją už atostogas nuo 2004 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 13-P atsakovas jį atleido iš šaškių trenerio pareigų pagal Darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą (t. 2, b.l. 57-59).
Ieškovas nurodė, kad 2002 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 13-P atsakovas jį atleido iš Mažeikių sporto mokyklos šaškių trenerio pareigų pagal darbo sutarties įstatymo (toliau – DSĮ) 29 straipsnio pirmos dalies antrą punktą (darbuotojų skaičiaus mažinimas dėl gamybos ir darbo pakeitimo). Ieškovas mano, kad atleidžiant ieškovą iš darbo, atsakovas padarė eilę pažeidimų, nes nepriėmė motyvuotų įsakymų dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir dėl darbo ir gamybos organizavimo pakeitimo Mažeikių sporto mokykloje, nenurodė, kokie teigiami pokyčiai įvyks mokykloje po darbuotojų skaičiaus sumažinimo, neįspėjo ieškovo prieš du mėnesius, pagal kokį straipsnį ruošiasi atleisti. Įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo turėjo būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 42 „Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose rezultatų apibendrinimo“ reikalavimų, nes teisiškai įforminto darbuotojų skaičiaus sumažinimo nebuvo, kadangi sporto mokykloje nebuvo įsakymo dėl šaškių skyriaus uždarymo ir darbuotojų skaičiaus sumažinimo. Nesant įsakymo dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo, neaišku, ar darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo vykdomas dėl gamybos ir darbo organizavimo pagerinimo. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis negalėjo būti atleistas iš darbo 2002 m. spalio 28 d., kadangi šią dieną jis nedirbo, nes pagal užsiėmimų tvarkaraštį jam buvo išeiginė. Todėl jis turėjo būti atleistas kitą dieną, t.y. 2002 m. spalio 29 d. Dėl to ieškovui nebuvo neišmokėtas darbo užmokestis už vieną darbo dieną – 41,69 Lt.
Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas grindžia tuo, kad jis dėl neteisėto atleidimo iš darbo negalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo mokiniams bei pasiekti gerų rezultatų profesinėje srityje. Nevykdydamas 2003 m. balandžio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo atsakovas pakenkė ieškovo sveikatai. Atsakovo neteisėti veiksmai atėmė ieškovui galimybę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus rašant ir išleidžiant dvi knygas, dėl kurių buvo sutartis su tarptautine Šaškių-šachmatų menų akademija. Todėl užtruko jo išrinkimas akademiku. Taip pat ieškovui padaryta moralinė žala dėl neteisėtų ir nepagrįstų įrašų Socialinio draudimo pažymėjime.
Atsakovas Mažeikių sporto mokykla atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DSĮ 29 straipsnio pirmos dalies antrą punktą (kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų). Apie numatomą atleidimą ieškovas buvo įspėtas prieš du mėnesius. Tokiam ieškovo atleidimui juridinis pagrindas yra 2002 m. liepos 11 d. Mažeikių rajono tarybos sprendimas Nr. 93 „Dėl šaškių sekcijos uždarymo sporto mokykloje“. Darbuotojų skaičiaus sumažinimas buvo realus, nes į ieškovo darbo vietą kitas darbuotojas nebuvo priimtas. Šiaulių apygardos teismui grąžinus bylą nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui, ieškovas buvo įpareigotas suformuluoti savo reikalavimus ir juos sukonkretinti, tačiau jis šių nurodymų nevykdė, dėl ko 2003 m. lapkričio 4 d. jo ieškinys buvo grąžintas ieškovui ir laikomas nepaduotu. Po 2003 m. balandžio 23 d. sprendimo panaikinimo ir ieškovui grąžinus jo ieškinio pareiškimą, išnyko juridinis jo darbo sporto mokykloje pagrindas, nes atleidimo iš darbo įsakymas nebuvo teismo panaikintas ar mokyklos direktoriaus anuliuotas. 2004 m. sausio mėnesį sužinojus, kad teisme nėra ieškinio ir ieškovas iš esmės dirba neteisėtai, 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.V5-14 buvo paliktas galioti 2002 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. l3-P dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Atsisakydamas vykdyti 2003 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir jam grąžinus ieškinio pareiškimą, laikant jį nepaduotu, ieškovas neteko teisės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Nurodo, kad ieškovas pateikė ieškinį teismui be jokių svarbių priežasčių praleidęs 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškininius reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Trečiasis asmuo Mažeikių rajono savivaldybė visiškai palaikė atsakovo argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovas 2002 m. spalio 28 d.buvo atleistas įsakymu Nr. 13-P pagal DSĮ 29 str. 1d. 2p. neteisėtai, priteisė iš atsakovo 32 031,72 Lt darbo užmokestį už 36 mėnesių priverstinę pravaikštą, priteisė iš atsakovo ieškovui po 42,37 Lt už vieną darbo dieną darbo užmokesčio už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo momento, o taip pat priteisė iš atsakovo 875,56 Lt išeitinę pašalpą ieškovui bei paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27d. sprendimą ir papildomą 2007m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.. Atsakovas nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė įstatymus, be jokio teisinio pagrindo netaikė byloje teisinių pasekmių, susijusių su tuo, kad ieškovas yra be jokių svarbių priežasčių praleidęs ieškinio senaties 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminą ir esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį - ieškinį atmesti. Be to, atsakovas taip pat prašo panaikinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007m. sausio 16 d. papildomą sprendimą, kur yra nurodoma, kad pagrindinio sprendimo dalį, neviršijančią ieškovo B. D. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, vykdyti skubiai (t.3, b.l. 112-114).
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pripažinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pataisant darbo užmokesčio ir delspinigių paskaičiavimą, taip pat ir išeitinę pašalpą pagal LR DK 297 str. 4d.: priteisti 32 519,88 Lt už priverstinę pravaikštą nuo 2002-10-29 iki 2005-10-25, delspinigius nuo 2005 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo 32 519,88 Lt sumos, pakeisti 42,37 Lt vidutinį vienos darbo dienos užmokestį į 41,69 Lt, pripažinti teisėtu ir pagrįstu sprendimą dėl darbo sutarties pagal LR DK 297 str. 4d. pasibaigimo ir įpareigoti atsakovą išmokėti išeitinę pašalpą 4 516,65 Lt, pripažinti teisėtomis kelionės išlaidas sumoje 230 Lt, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl moralinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti priteistas 9,26 Lt pašto išlaidas valstybės naudai, panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl atmetimo nagrinėti bylą pagal 2006m. vasario 15 d. ieškinį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Mažeikių rajono apylinkės teismui. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išaiškino įstatymus bei juos pritaikė ir todėl nepagrįstai atmetė dalį ieškinio reikalavimų (t.3. b.l. 116-121). Reziumuojant , galima teigti, jog ieškovas skundžia tą sprendimo dalį, kuria jo ieškinio reikalavimai yra atmesti.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą (t.3, b.l. 131-133).
Atsakovo atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Mažeikių rajono apylinkės teismo papildomą 2007m. sausio 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą.
Ieškinį atmetė.
Patikslino, kad ieškovas B. D. atsakovo Mažeikių sporto mokyklos direktoriaus 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V5-14 buvo atleistas iš darbo nuo 2004 m. vasario 3 d. pagal LR DK 126 str. 1d. (suėjus darbo sutarties terminui).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. spalio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo B. D. reikalavimai dėl atsakovo Mažeikių sporto mokyklos 2002 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 13-P atšaukimo, atsakovo įpareigojimo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2002 m. spalio 29 d. ir priteisimo iš atsakovo delspinigių nuo 2002 m. lapkričio 5 d., šių reikalavimų dalyje panaikintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimas, panaikintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. papildomas sprendimas, paliko nepakeistą.
Likusią Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. sprendimo dalį panaikino ir tą bylos dalį perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi dalį ieškovo reikalavimų, kurie yra atmesti, paliko nepakeistus, kolegija nepasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo ir tikslina ieškovo B. D. likusį apeliacinio skundo objektą:
Apeliantas laiko, kad jo naudai turi būti priteista 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Nurodo šio reikalavimo pagrindimo argumentus. Laiko, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į darbą, todėl jis turi teisę į moralinės žalos atlyginimą. Ieškovas mano, kad darbdavys ribojo B. D. galimybes bendrauti bei dirbti su gabiais vaikais, tuo suteikė ieškovui moralinį skausmą, o vėliau paveikė ir jo sveikatą. Atsakovas nesudarė ieškovui sąlygų dirbti su vaikais šaškių sekcijoje, ieškovo darbo daiktai, knygos buvo išmestos iš jo darbo kabineto. Ieškovas, vykdamas savo automobiliu į Šiaulių apygardos teismo posėdį, patyrė širdies priepuolį, dėl ko teko gydytis. Darbdavys, padarydamas neteisėtus ir nepagrįstus įrašus socialinio draudimo pažymėjime, bei nesuteikdamas darbo vietos ir pablogindamas darbo sąlygas, veikė ieškovo psichiką, kas sąlygojo moralinės žalos padarymą. Apeliantas nurodo, kad darbdavio neteisėti veiksmai atėmė jam galimybę išpildyti sutartinius įsipareigojimus prieš tarptautinę šachmatų-šaškių federaciją dėl knygų ir eilės straipsnių publikacijų. Teigia, kad visa tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, žalojo sveikatą. Sprendžiami reikalavimai susiję su neturtinės žalos priteisimu, ieškovo grąžinimo į darbą atsakovui 2004 m. vasario mėnesį pažeidus jo teisę į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, delspinigių priteisimo. Apeliantas mano, kad teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Prašo priteisti 4000,- Lt už ieškinių paruošimą, 380 Lt už transporto išlaidas, 230 Lt, 90 Lt, 60 Lt už vertimus ir kitas teisines paslaugas. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė kvitus dėl apmokėjimo už teisines konsultacijas ir pateikė atstovavimo sutartį.
Apeliantas laiko, kad darbdavys neteisingai padarė įrašus jo Sodros pažymėjime. Įrašė atleidimą iš darbo nuo 2004m. vasario 3d. pagal 2004-02-02 įsakymą Nr. PI-25.( tomas I, b.l.96) Tai yra naujas atleidimas iš darbo. Apie šį atleidimą jis nebuvo iš anksto įspėtas, todėl tai yra neteisėta darbdavio veika. Vėlesnius įsakymu Nr. PI-13 2004-02-25 ( tomas I b.l. 98),darbdavys minėtą įsakymą vėl anuliavo. Mano, kad tai yra neteisėti darbdavio veiksmai, dėl kurių jis bylinėjasi jau 7 metai laiko teismuose. Taip pat, apeliantas apeliacinio proceso metu pateikė reikalavimą priteisti iš darbdavio delspinigius nuo 2004m. vasario 11d. dėl, jo manymu, 2004-02-03d. atleidimo iš darbo pagal įsakymą Nr. PI-23 /2004-02-02 ir reikalavimą priteisti atlygio vidurkį už tris metus nuo 2004-02-04dienos, nes laiko, kad darbdavys su juo pilnutinai neatsiskaitė.
B. D. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą 20 000Lt sumai.
LR Darbo kodekso 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturinei žalai atsirasti taikomi visi privalomi keturi bendrieji kriterijai: t.y., turi būti -neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė. Be to, pažeidėjas ir nukentėjęs turi būti susiję darbo santykiais.
B. D. dirbo Mažeikių sporto mokykloje darbo santykių pagrindu šaškių sekcijos treneriu. Darbo sutarties nutraukimo teisėtumas yra išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2007-03-30 sprendimu, kuriuo ieškinys dėl grąžinimo į darbą yra atmestas ir ši sprendimo dalis yra Lietuvos Aukščiausio teismo 2007-10-29 nutartimi palikta galioti. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas yra prejudicija konstatuojant faktą, kad nėra konstatuoti, nėra įrodyti neteisėti darbdavio veiksmai . Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo negali būti įrodinėjami. LR CPK 182 str. 3p.( Prejudiciniai faktai).
Nesant vieno iš būtinų neturtinės žalos atsiradimo sąlygų- nesant neteisėtų darbdavio veiksmų, neturtinė atsakomybė negalima, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą laikomas nepagrįstu, ir atmestinu. Reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikomas trijų metų senaties terminas ( LR CK 1.125 str. 8d. ), kurio ieškovas nėra praleidęs, ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmetamas ne dėl senaties termino praleidimo, o nenustačius neteisėtų darbdavio veiksmų darbdaviui vykdant B. D. atleidimą iš darbo, t.y nesant įstatyme nustatytų pagrindų tokios neturtinės žalos atsiradimui. ( LR CK 6.250 str. 2d., Darbo kodekso 250 str. ir 246 str.)
Dėl reikalavimo priteisti atlygio vidurkį už tris metus nuo 2004-02-04 ir dėl reikalavimo priteisti delspinigius , dėl reikalavimo priteisti kitas pinigines kompensacijas.
B. D. laiko, kad 2004-02-02 įsakymu Nr. PI-25 buvo padarytas naujas jo atleidimas iš darbo ir tai padaryta jo iš anksto neįspėjus, todėl mano, kad tai yra neteisėti darbdavio veiksmai, ir neišlikus jo darbo vietai, tai pripažintina neteisėtu atleidimu ir reikalauja atlygio vidurkio priteisimo už tris metus, delspinigių, kompensacijos už atostogas, piniginės kompensacijos už priverstinę pravaikštą.
Teismas konstatuoja, jog 2004-02-02 įsakymu Nr. PI-25 nebuvo atliktas naujas ieškovo atleidimas iš darbo ir darbdaviui nereikėjo ieškovo iš anksto įspėti, nes, panaikinus Mažeikių rajono teismo sprendimą, kurio pagrindu B. D. buvo grąžintas į darbą, neliko teisinio pagrindo darbo santykių tąsai. Įprasta tvarka darbo sutartis sudaroma laisva abiejų šalių- darbuotojo ir darbdavio valia. Tačiau, teisiniai santykiai tarp šalių gali būti sukuriami ne tik sutartiniu, laisvu šalių apsisprendimu, bet ir pagal administracinį aktą, kuo konkrečiai buvo minėtas teismo sprendimas. B. D. buvo grąžintas į darbą pagal Mažeikų rajono teismo sprendimą. Vėliau, aukštesnės instancijos teismas minėtą Mažeikių rajono teismo sprendimą panaikino ir t.y. panaikinus administracinį aktą - teismo sprendimą, kuris buvo pagrindu darbo santykiams egzistuoti, išnyko teisinis pagrindas darbo santykiams, tai ir buvo minėtu darbdavio įsakymu konstatuota. Tačiau tai nėra naujas atleidimas iš darbo, kuriam būtų būtinas išankstinis įspėjimas. Darbdavys aptarė ir koregavo atleidimo iš darbo datą, tačiau neatliko naujo , neatliko savarankiškai pats atleidimo iš darbo naujai ir nauju pagrindu. Kadangi darbo teisiniai santykiai nutrūko, panaikinus teismo sprendimą, kuris buvo teisiniu pagrindu tokiems santykiams egzistuoti, tai darbdavys 2004-02-03 apmokėjo už realiai atidirbtą ieškovo darbo laiko tarpą ir kompensaciją už nepasinaudotas atostogas už tą laiką, kai darbo santykiai tęsėsi pagal teismo sprendimą. Jokių darbdavio nepriemokų nepaliko, todėl nepagrįstas yra reikalavimas priteisti delspinigius, ar atlygio vidurkį už tris metus bei kitokias pinigines kompensacijas, nes tai nebuvo naujas atleidimas iš darbo.( LR CPK 178 str., 185 str.)
Ieškovas prašo priteisti iš darbdavio delspinigius pagal LR Darbo kodekso 207 str. bei pagal Delspinigių nustatymo už išmokas, susijusias su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą. Minėto įstatymo 2 str. 1d numato, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, po 7d, skaičiuojami ir mokami delspinigiai.
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas faktas, kad, ieškovą atleidus iš darbo, su juo buvo nesavalaikiai atsiskaityta. Atleidimo iš darbo dieną, darbdavys ieškovui išmokėjo visas išmokas, kas priklausė išmokėti. Pavėluoto pinigų išmokėjimo ar pavėluoto atsiskaitymo faktas nenustatytas, todėl nėra pagrindo taikyti LR Darbo kodekso 207 str. bei minėto Delspinigių įstatymo. Kadangi yra nustatyta, kad ieškovą atleidus iš darbo, su juo buvo atsiskaityta pilnutinai, tai reikalavimas priteisti delspinigius už vienokį ar kitą ieškovo nurodomą laikotarpį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso metu ieškovas pareiškė eilę reikalavimų, kurie nebuvo pateikti kaip ieškinio reikalavimai I instancijos teisme. Kadangi apeliaciniame skunde neleidžiama kelti naujų reikalavimų, tai dėl jų kolegija nieko negali spręsti, todėl kolegija dėl to nepasisako.( LR CPK 323 str. )
Dėl bylinėjimosi išlaidų .
Pagal LR CPK 93 str. 1d. nuostatas, šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Kadangi ieškovo visi ieškinio reikalavimai yra atmesti, tai nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui bet kokias, kad ir realia patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinio bylos nagrinėjimo metu tokių išlaidų atlyginimo neprašė ir dokumentų jų dydžiui patvirtinti nepateikė. Kolegija mano, jog abi šalys dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo patyrė vienodai daug bylinėjimosi išlaidų ir jos paliktinos šalims. Ieškovas yra garbingo, pensijinio amžiaus asmuo, ir jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis šiuo metu – gaunama pensija, yra maža. Dėl amžiaus ir savo socialinio statuso jis prilygintinas socialiai remtinų asmenų ratui, todėl kolegija mano, jog jis yra atleistinas nuo bet kokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kaip ir yra atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų pagal įstatymą.( LR CPK 83 str. 2 dalis, 1dalies 1p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006m. gruodžio 27d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo B. D. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl delspinigių priteisimo, dėl atlygio vidurkio priteisimo už tris metus nuo 2004-02-04, dėl piniginių kompensacijų priteisimo - palikti nepakeistą.
Ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – atmesti.
Kolegijos teisėjai: Jolanta Badaugienė
Danutė Burbulienė
Rimantas Brazys