Civilinė byla Nr. 2-7778-886/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04576-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos 128.2; 116.1
(S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 7 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui B. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas B. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos N. S., mirusios 2011 m. kovo 7 d., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodo (3-4 b.l.) ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė N. S.. Po N. S. mirties liko santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas pareiškėjo vardu, ir bute esantys daiktai: baldai, namų apyvokos daiktai ir kt. Pareiškėjo sutuoktinė 2007-01-24 testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui, jis po sutuoktinės mirties pas notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties likusį turtą pradėjo valdyti, prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu. Pareiškėjas mano, kad po sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti palikimo priėmimo tikslu.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į prašymą neprieštaravo, kad pareiškėjui būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (28 b.l.).
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas B. S. yra palikėjos N. S., mirusios 2011 m. kovo 7 d., sutuoktinis (6-8 b.l.), santuoka sudaryta 1987 m. vasario 20 d. Alytaus m. metrikacijos įstaigoje. Gyvendami santuokoje, sutuoktiniai 1998-03-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. G-1873 įsigijo butą, esantį Partizanų g. 128-59, Kaune, kuris įregistruotas pareiškėjo B. S. vardu (12 b.l.). Iš 2007-01-29 testamento matyti, kad N. S. visą savo turtą mirties atveju paliko sutuoktiniui B. S. (9-10 b.l.). Kauno miesto 12-ojo notarų biuro 2012-04-02 pažyma patvirtina, kad po N. S. mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla (11 b.l.). Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad po sutuoktinės mirties jis nesikreipė nei į palikimo atsiradimo vietos notarą, nei į teismą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties pradėjo valdyti jos likusį turtą – dalį buto su jame likusiais asmeniniais daiktais ir kitais namų apyvokos daiktais. Pareiškėjas palikėjos turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir rūpinosi juo kaip savu, t.y. mokėjo mokesčius už butui tiekiamą šilumą, vandenį, dujas, kitas komunalines paslaugas (13-23 b.l.).
Pareiškėjas yra palikėjos sutuoktinis (CK 5.13 straipsnis) ir jos įpėdinis pagal testamentą (9-10 b.l.), todėl nesant kitų įpėdinių ar jiems palikimo nepriėmus, pareiškėjas paveldi visą palikėjos turtą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (redakcija iki 2011-07-13).
Įstatyme numatyti trys savarankiški palikimo priėmimo būdai. Vienas jų - palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjas įrodė, kad po sutuoktinės N. S. mirties pradėjo valdyti jos likusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisės į mirusios sutuoktinės palikimą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai jį pradėdamas valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas tenkintinas, nes yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaudamasi CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 442 - 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laima Kriaučiūnaitė