Civilinė byla Nr. e2-258-1014/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13088-2021-4 

     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11;

 (S)

      2.6.10.5.2.18; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ atstovui advokato padėjėjui G. L., atsakovui A. K. bei atsakovo atstovui advokato padėjėjui P. Š., trečiajam asmeniui L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys L. L., uždaroji akcinė bendrovė „Damrus“, H. K..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ribotos atsakomybės bendrovė „МАY“ (toliau – ir RAB ,,MAY“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinusi prašo iš atsakovo A. K. priteisti 26 945,39 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2015 m. spalio 16 d. tarp RAB ,,MAY“ ir UAB „Darmus“ (toliau ir Bendrovė) buvo sudaryta Paslaugų tiekimo sutartis Nr. 1/151016 (toliau – Sutartis), pagal kurią Bendrovė įsipareigojo suteikti Sutartyje numatytas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartimi Bendrovė įsipareigojo teikti Sutartyje numatytas paslaugas (reklamos ir informacijos sklaidos paslaugas, renginių vietos nuomos, atlikėjų apgyvendino, transportavimo (pervežimo), saugos paslaugas, bilietų pardavimo paslaugas ir t.t.), susijusias su dviejų renginių organizavimu – 1) Šou „Naujametinis KVN. Eglės visai šeimai“ (renginio vieta – „Žvejų rūmai“, Klaipėda) bei 2) ŠOU „Naujametinis KVN. Eglės visai šeimai“ (renginio vieta – koncertų salė „Compensa“, Vilnius) (toliau – Renginiai). 2015 m. spalio 16 d. tarp ieškovės ir bendrovės buvo pasirašytas Priedas Nr. 1 prie Sutarties, kuriame ieškovė ir Bendrove susitarė, jog galimos Bendrovės patiriamos išlaidos (kompensuojamos išlaidos), teikiant Sutartyje numatytas paslaugas, išskyrus atlygį Bendrovei už jos teikimas paslaugas, negali viršyti bendros 21 000 Eur sumos pagal atskiras išlaidų grupes, nurodytas Priede Nr. 1. Taip pat, ieškovė ir Bendrovė Priedu Nr. 1 susitarė, jog ieškovė Bendrovei už jos teikiamas paslaugas, numatytas Sutartyje, sumokės atlygį, kurį sudarys 10 proc. suma nuo parduotų bilietų į Renginius nominalios vertės. Sudarius Sutartį bei Priedą Nr. 1, ieškovė sumokėjo Bendrovei 6 000 Eur avansą, skirtą būsimoms Bendrovės išlaidoms padengti. Bendrovė, veikdama ieškovės vardu ir interesais, sudarė sutartį su bilietų platinimo įmone – UAB „Bilietų pasaulis“, kuri pardavė bilietų į renginius už bendrą 80 244 Eur sumą (į renginį, vykusį Klaipėdos mieste už 31 850 Eur, į renginį, vykusį Vilniaus mieste – už 48 394 Eur), todėl Bendrovė privalėjo sumokėti ieškovei 57 219,60 Eur už parduotus bilietus į Renginius (6 000 Eur (ieškovės sumokėtas avansas) + 80 244 Eur (suma, gauta pardavus bilietus) – 8 024,40 Eur (10 proc. atlygis Bendrovei už paslaugų teikimą) – 21 000 Eur (galima maksimali Bendrovės patirtų išlaidų suma)). Bendrovė savo prievolių pagal Sutartį neįvykdė, todėl ieškovė buvo priversta savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2116-258/2017 pagal ieškovės pareikštą ieškinį atsakovams UAB „Darmus“ ir jos (duomenys neskelbtini) A. K., kurioje ieškovė teismo prašė priteisti solidariai iš Bendrovės ir A. K. 53 719,60 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą (toliau - Sprendimas), kuriuo ieškovės pareikštą ieškinį tenkino dalinai – priteisė iš Bendrovės ieškovės naudai 26 945,39 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 682 Eur žyminio mokesčio, o likusioje dalyje ieškovės pareikštą ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti Sprendimą. Kadangi Bendrovė Sprendimo neįvykdė, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą, o jos nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Posterus“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinti tik dviejų kreditorių reikalavimai – (1) ieškovės 35 578,10 Eur reikalavimas bei (2) VSDFV Vilniaus skyriaus 221,02 Eur.

2.       Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu; 2) taikyti ieškinio senatį; 3) netaikius ieškinio senaties termino, atmesti ieškinį atsakovo A. K. atžvilgiu kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad eškovė vėl tikslindama ieškinį, jį paremia fragmentiniais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie neįrodo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, nors atsakovas aiškiai atsiliepimuose nurodė, kad privalo egzistuoti bent menkiausi teisiniai argumentai, ieškovas nepateikė nei vieno iš jų. Patikslintame ieškinį pateikiami teiginiai yra deklaratyvūs ir subjektyvūs, todėl sutikti su tokiu ieškiniu nėra nei faktinio, nei teiginio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. mano, kad ieškovas kreipiasi į teismą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko. Ieškovas 2017 m. sausio 3 d. kreipėsi su patikslintu ieškiniu dėl skolos priteisimo į Vilniaus apygardos teismą civilinėje byloje Nr.e2-4571-258/2016 (Nr.e2-2116-258/2017), iš atsakovų A. K. ir UAB „Darmus“ prašė solidariai priteisti 53.719,60 Eur skolos. Tiek 2017 m. sausio 3 d. patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr.e2-4571-258/2016, tiek šioje civilinėje byloje, ieškovas prašo to paties dalyko, t.y. skolos priteisimo iš atsakovo A. K., tuo pačiu pagrindu, t.y. kad jis būdamas vadovu tenkino savo ar trečiųjų interesus, todėl nepateikdamas jokių naujų aplinkybių, kreipėsi į teismą iš esmės dėl to paties pagrindo ir dalyko, kas turėtų lemti ieškinio palikimą nenagrinėtu. Taigi, sutapus ieškovo 2017 m. sausio 3 d. patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr.e2-4571- 258/2016 nurodytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, kuris yra išnagrinėtas tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo, ir šioje civilinėje byloje pareikštam ieškiniui, prašome teismo vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p. bei CPK 137 str. 2 d. 5 p. palikti nenagrinėtu ieškinį šioje civilinėje byloje. Toliau paaiškina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo A. K. civilinė atsakomybė kildinama iš žalos atsiradimo, t.y. nuo to momento, kai buvo atlikti neteisėti veiksmai, o būtent šiame patikslintame ieškinyje nurodoma, kad neteisėti veiksmai pasireiškė vėliausiai iki 2016 m. gegužės 2 d. Vertinant tai, kad A. K. vadovo pareigas ėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., o civilinėje byloje Nr.e2-4571-258/2016 patikslintas ieškinys pateiktas 2017 m. sausio 3 d., darytina išvada, kad ieškovas apie jo manymu A. K. vadovavimą ir visą informaciją sužinojo iki 2017 m. sausio 3 d., nurodant, kad A. K. buvo atsakingas už prievolės neįvykdymą. Ieškovei nepateikus jokių naujų duomenų, kurie būtų susiję su A. K. veiksmais, šioje civilinėje byloje pateikus patikslintą ieškinį 2022 m. sausio 6 d., ieškinio senaties terminas yra praleistas, kadangi jau 2017 m. sausio 3 d. ieškovė savo reikalavimus atlyginti žalą kildino A. K.. Ieškovei aiškiai nurodant, kad žala kilo po 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, ieškinys atsakovui A. K. yra nepagrįstas, nes ieškovė, pasak ją, žalą patyrė net po 2 metų, nei vadovavo atsakovas A. K., todėl pačios ieškovės teiginiais remiantis, ieškovė neįrodė atsakovės padarytos individualios žalos. Akivaizdu, kad ieškovė teigdama ieškinį apsiribojo tik samprotavimais, tačiau visiškai nenurodė konkrečių vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. savo ieškinio nepagrindė jokiais teisiniais argumentais. Ieškovė nurodo, kad laikotarpyje 2015 m. lapkričio 6 d. – 2016 m. balandžio 18 d. atsakovas gavo 47 685,74 Eur grynųjų pinigų ir laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. gavo 35 730 Eur mokėjimo pavedimais. Šiuo atveju ieškovės keliamos abejonės yra šalinamos paskutiniais išlikusiais dokumentais, todėl nėra faktinio pagrindo laikyti, kad kokiu nors būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė nurodo, kad tikėtina, kad UAB „Bilietų pasaulis“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų 244 618 Eur sumai, o gavo 195 004,51 Eur, todėl ieškovė mano, kad neatlygintinai buvo perleista 49 613,49 reikalavimo į UAB „Bilietų pasaulis“. Šių teiginių negali paaiškinti net pati ieškovė, kadangi neteikia jokių aplinkybių perleidimui. Iš atsakovo turimų dokumentų nei UAB „Bilietų pasaulis“ neturi reikalavimo į UAB „Darmus“, nei UAB „Darmus“ turi reikalavimą į UAB „Bilietų pasaulis“. Ieškovė net nenurodo, kad būtent 80 244 Eur suma buvo kitos, jau išnagrinėtos, bylos dalykas, kurioje ieškovė 2017 m. sausio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu priteisė iš UAB „Darmus“ ieškovei 26 945,39 Eur ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus ir atsakovui A. K., todėl ieškovei nepateikus jokių naujų aplinkybių, šis teiginys dėl 80 244 Eur neteisėtų veiksmų tenkinant trečiųjų asmenų interesus net negali būti svarstomas, nes jau visiškai išnagrinėtas.

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame paaiškino, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Toliau nurodė, jog dėl įrodymų, patvirtinančių A. K. gautos 83 415,74 Eur lėšų sumos panaudojimą, tai teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Darmus“ (toliau – Bendrovė) (duomenys neskelbtini) A. K. per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. iš Bendrovės banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, paėmė grynais pinigais (grynųjų pinigų paėmimas bankomate) arba atliko mokėjimus į savo asmeninę sąskaitą bendrai 83 415,74 Eur sumai. Atsiliepime yra nurodoma, jog šią pinigų sumą atsakovas panaudojo atsiskaitymui su Bendrovės kreditoriais, įskaitant patį atsakovą, tačiau tokie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismui pateikti dokumentai - Bendrovės apskaitos registrai (toliau – Apskaitos registrai) nėra pasirašyti, teismui nėra pateikti pirminiai apskaitos dokumentai, patvirtinantys šiuose Apskaitos registruose nurodytas ūkines operacijas, teismui nėra pateikti jokie kiti įrodymai (paskolos sutartys, kasos pajamų orderiai, mokėjimo pavedimai ir t.t.), patvirtinantys, jog 21 931,34 Eur sumą atsakovas paskolino Bendrovei ir dėl to kilo  Bendrovės pareiga grąžinti šią pinigų sumą. Teismui yra pateikta 2015 m. rugsėjo 16 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 5CW, 2015 m. gruodžio 13 d. aktas Nr. 7, 2015-12-13 Kvitas, 2015 m. gruodžio 2 d. Kvitas, pasirašyti tarp Bendrovės ir RAB „Sfera“, kurie neva tai pagrindžia 32 000 Eur panaudojimą, t.y. šias lėšas skyrus atsiskaitymui su RAB „Sfera“, tačiau šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į keletą aplinkybių. Ieškovė nurodė patikrinusi viešai prieinamus duomenis apie tokį Rusijos Federacijoje veikiantį juridinį asmenį– RAB „Sfera“ (kodas (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (šie Sferą identifikuojantys duomenys nurodyti 2015 m. rugsėjo 16 d. Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 5CW)) ir paaiškėjo, jog toks juridinis asmuo neegzistuoja, toks juridinis asmuo niekada nebuvo registruotas Rusijos Federacijoje (pvz. kitas juridinis asmuo (RAB „Masterplast plius“, su kuriuo Bendrovės irgi sudarė paslaugų teikimo sutartį, buvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro)), o tai reiškia, jog teismui yra pateikti suklastoti dokumentai. Pagal Teismui pateiktus 2015 m. gruodžio 2 d. Kvitą ir 2015 m. gruodžio 13 d. Kvitą, kuriuos pasirašė tik RAB „Sfera“ atstovas, Bendrovė perdavė RAB „Sfera“ atstovui M.A. Ž. 32 000 Eur (kas perdavė ir kur buvo perduoti šie pinigai nėra aišku). Remiantis atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, jog šiuos pinigus perdavė atsakovas, privalu įvertinti, ar A. K. 2015 m. gruodžio 2 d.  ir 2015 m. gruodžio 13 d. turėjo grynųjų pinigų, kuriuos būtų  galėjęs perduoti RAB „Sfera“ atstovui M.A. Ž.. Atsakovas yra pateikęs apskaitos registrą „Sąskaitos 4487 apyvarta, įsipareigojimai akcininkams“ (daroma prielaida, kad šiame dokumente nurodyti duomenys yra teisingi), kuriame yra nurodyta, jog Bendrovės įsipareigojimai Atsakovui per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d. sudarė 21 931,34 Eur. Ši pinigų suma buvo įnešta į Bendrovės kasą grynais pinigais per kelis kartus – (1) 167,94 Eur iki – 2015 m. gruodžio 31 d., (2) 19 263,40 Eur – 2015 m. gruodžio 31 d. ir (3) 2 500 Eur – 2016 m. sausio 4 d. Pagal 2016 m. sausio 29 d. Kvitą RAB „Masterplast plius“ direktoriui S.A. K. buvo perduota 20 000 Eur suma grynais pinigais, o 2016 m. vasario 29 d. – 10 000 Eur, tačiau 2016 m. vasario 29 d. Atsakovas neturėjo tokios pinigų sumos grynais pinigais. Atsakovė iki 2016 m. vasario 29 d. grynais pinigais iš Bendrovės banko sąskaitos buvo paėmęs 24 880 Eur sumą, pavedimu į savo asmeninę sąskaitą buvo gavęs 6.150 Eur sumą, Bendrovės kasoje buvo 21 931,34 Eur grynųjų pinigų suma (Dubliko 12 p.) (iš viso 52 961,34 Eur), kai tuo tarpu pagal teismui pateiktus dokumentus Bendrovė atsiskaitymui su RAB „Sfera“ ir RAB „Masterplast plius“ skyrė net 62 000 Eur grynais pinigais. Atsiliepime yra nurodoma, jog „vykdant komercinę veiklą laikotarpyje nuo 2015-11-01 iki 2016-12-15 buvo įvykdyti pirkimai 237 510,99 Eur, todėl lėšos buvo naudojamos atsiskaitymui“, o tai reiškia, jog atsakovas pripažįsta, kad Bendrovė yra visiškai atsiskaičiusi su apskaitos registre „Pirkimai, PVM“ nurodytais asmenimis (bendra suma yra 237 510,99 Eur), įskaitant ir 37 500,00 Eur sumos sumokėjimą RAB „Sfera“. Atsižvelgiant į tai, kad iš Bendrovės banko sąskaitos jokie atsiskaitymai su RAB „Sfera“ ir RAB „Masterplast plius“ nebuvo vykdomi, Bendrovė atsiskaitymui su atsakovu (21 931,34 Eur jo suteikta paskola Bendrovei), RAB „Sfera“ (32 000 Eur + 37 500  Eur) ir RAB „Masterplast plius“ (40 000 Eur) turėjo skirti net 131 431,34 Eur sumą. Tuo tarpu, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų (išrašas ir banko sąskaitos, apskaitos registras „Sąskaitos 4487 apyvarta, įsipareigojimai akcininkams“) Bendrovės kasoje buvo 21 931.34 Eur grynųjų pinigų suma, kurią įnešė atsakovė kaip paskolą Bendrovei, o atsakovas dar gavo 83 415,74 Eur grynais pinigais, nuimant šiuos pinigus bankomate, bei pavedimais į asmeninę sąskaitą banke, t. y. atsiskaitymai buvo atlikti 131 431,34 Eur sumai, o tam pinigų buvo skirta tik 105 347,08 Eur. Bendrovės bankroto byloje yra patvirtinti tik dviejų kreditorių reikalavimai – Pareiškėjo ir VSDFV, o tai reiškia, jog Bendrovė neturėjo jokių neįvykdytų įsipareigojimų nei A. K., nei L. L. (šie asmenys neteikė savo reikalavimų Bendrovės bankroto byloje), o tai reiškia, jog Teismui pateikti Apskaitos registrai bei juose nurodytos ūkinės operacijos, o taip pat ir neva tai vykdyti mokėjimai RAB „Sfera“ (toks juridinis asmuo apskritai neegzistavo) ir RAB „Masterplast plius“ neatitinka tikrovės ir tikėtina, kad yra suklastoti dokumentai, siekiant pateisinti atsakovo gautų iš Bendrovės lėšų panaudojimą. Šias ieškovės išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismui yra pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) Bendrovės teiktos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600). Remiantis Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis už 2016-03-01 – 2016-03-31, 2016-04-01 – 2016-04-30, 2016-06-01 – 2016-06-30 laikotarpius, Bendrovė šiuo laikotarpiu deklaravo tris prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorius už Lietuvos ribų (20 grafa) - (1) per laikotarpį už 2016-03-01 – 2016-03-31 – 25 000 Eur, (2) per laikotarpį už 2016-04- 01 – 2016-04-30 – 25 000 Eur ir (3) per laikotarpį už 2016-06-01 – 2016-06-30 – 25.000,00, t. y. Bendrovė deklaravo, jog su užsienio subjektais sudarė prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių už bendrą 75 000 Eur. Iš Teismui pateiktų įrodymų (išrašas iš banko sąskaitos) matyti, kad Bendrovė į banko sąskaitą iš EU Events LTD (vienintelis ne Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, iš kurios buvo gauti kokie nors mokėjimai) gavo tik 38 232 Eur, o tai reiškia, jog kita pinigų suma (36 768,00 Eur) buvo sumokėta ne į Bendrovės sąskaitą banke, o kitiems tretiesiems asmenims arba pačiai Bendrovei grynais pinigais, kas vėlgi reikštų, jog atsakovas Bendrovei priklausančias lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6, sudarytos su ir RAB „Masterplast plius“ vykdymo - paslaugų teikimo sutartyje (1.1. punktas) yra nurodyta, jog vykdytojas (RAB „Masterplast plius“) įsipareigoja užsakovo (UAB „Darmus“) pavedimu suteikti P. V. koncerto 2016 m. kovo 30 d. Londone, Troxy Arenoje (toliau – Renginys Londone), organizavimo ir suteikimo paslaugas, tačiau Bendrovė negavo jokių pajamų iš tokio renginio organizavimo (pvz.: organizuojant ieškovės renginius, Bendrovė iš bilietų platintojo gavo daugiau kaip 70 000 Eur). Dėl šios priežasties, kyla klausimas – kokiu ekonominiu ir Bendrovės bei jos kreditorių interesus atitinkančiu tikslu buvo sumokėti RAB „Masterplast plius“ 40 000 Eur, jeigu Bendrovė, patirdama tokio dydžio išlaidas, negavo jokių pajamų. Visiškai akivaizdu, kad Bendrovė tokiu būdu galimai padengė kito juridinio asmens patirtas išlaidas, organizuojant ir vykdant Reginį Londone, tačiau net neįrodinėjant tokios aplinkybės, yra darytina vienareikšmiška išvada, jog tokie veiksmai pažeidė ieškovės teises, nes Bendrovės turimos lėšos buvo skiriamos atsiskaityti su visais kitais Bendrovės kreditoriais ir asmenimis, nesusijusiais su Bendrovės vykdoma veikla, tačiau ne ieškove. Dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo - byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovė yra neįvykdžiusi savo prievolių iš esmės tik vienam Pareiškėjui, nors 2016 metais Bendrovės pardavimo pajamas sudarė daugiau kaip 100 000 Eur. Bendrovės prievolė ieškovei kilo 2016 m. sausio mėn., ieškovė pateikė reikalavimą Bendrovei įvykdyti prievolę ieškovei, todėl Bendrovė privalėjo įvykdyti tą prievolės dalį (26 493,32 Eur), dėl kurios ginčo nebuvo (CK 6.40 str. 2 d.). Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Bendrovė ne tik kad neįvykdė šios prievolės, tačiau atsakovas Bendrovei priklausančias lėšas naudojo arba savo asmeniniams interesams tenkinti, arba vykdant atsiskaitymus su RAB „Sfera“, RAB „Masterplast plius“ ir kitais asmenimis, kuriems prievolių įvykdymo terminai suėjo po prievolių ieškovei įvykdymo termino pabaigos, arba vykdant atsiskaitymus už teiktas paslaugas, nesusijusias su Bendrovės vykdyta veikla.Ieškovės nuomone, teismui teikiami įrodymai bei dublike nurodytos aplinkybės dar kartą įrodo, jog atsakovo veiksmai buvo išimtinai nukreipti į ieškovės teisių pažeidimą, todėl ieškinys yra tenkintinas.

4.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė nesutinkantis su ieškovės dublike nurodytais argumentais bei paaiškino, jog ieškovė vėl tikslindama ieškinį dubliku, jį paremia fragmentiniais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie neįrodo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, nors atsakovas aiškiai atsiliepimuose nurodė, kad privalo egzistuoti bent menkiausi teisiniai argumentai, ieškovas nepateikė nei vieno iš jų. Ieškovė teigia, kad RAB Sfera yra neegzistuojanti įmonė, tačiau remiantis viešu Rusijos Federacijos registru, RAB Sfera įsteigta 2007 m. rugsėjo 26 d., likviduota 2019 m. lapkričio 22 d., sandoris su šiuo subjektu įvyko 2015 m. rugsėjo 16 d., mokėjimai buvo atlikti 2015 metų gruodžio mėn., todėl ieškovės teiginiai nėra pagrįsti. RAB Masterplast plius remiantis viešu Rusijos Federacijos registru, įsteigta 2005 m. sausio 26 d., likviduota 2021 m. gruodžio 23 d., sandoris su šiuo subjektu įvyko 2016 m. sausio 1 d., mokėjimai atlikti 2016 metų sausio ir vasario mėn. Pažymėta, kad atsakovas buvo perdavęs visus UAB „Damus“ dokumentus naujam direktoriui. Iš išlikusių duomenų matyti, kad vadovas UAB „Damus“ buvo paskolinęs 21 931,34 Eur ir 22 143,74 Eur. Šie duomenis grindžiami apyvartos žiniaraščiais, kurie buvo perduoti direktoriui ir tikėtina, kad šie dokumentai yra bankroto administratoriaus dispozicijoje. Vykdant komercinę veiklą, su atlikėjais buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais, todėl visi pinigų panaudojimo dokumentai buvo teikti buhalterinei įmonei, o vėliau tikėtina, kad bankroto administratoriui: 1) 32 000 Eur buvo sumokėta bendrovei RAB „Sfera“, kuri organizavo atlikėjų kolektyvo dalyvių sąrašą, organizavo artistų pasirodymą ir atlikimą renginyje Comedy Woman šou koncerte, kuris vyko 2015 m. gruodžio 13 d. Vilniuje; 2) 40 000 Eur buvo sumokėta bendrovei RAB „Masterplast plius“, kuri organizavo atlikėjų kolektyvo dalyvių sąrašą, organizavo artistų pasirodymą ir atlikimą renginyje P. V. koncerte, kuris vyko 2016 m. kovo 30 d. Londone, Troxy Arenoje. Vykdant komercinę veiklą laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo įvykdyti pirkimai 237 510,99 Eur, todėl lėšos buvo naudojamos atsiskaitymui. Nurodo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsiskaityta buvo dalinai iš A. K. asmeninių lėšų. Mokėjimų dienai įmonė neturėjo pakankamai pinigų , todėl vadovas A. K. įnešė savo pinigus. Kai sąskaitoje atsirado pinigai vadovas dalį gražino, o dalis liko atvaizduota kaip skola vadovui. Vadovas į kasą įnešė 21 931,34 eur, asmeninėmis lėšomis apmokėtos skolos tiekėjams 29 899,61 Eur ( mokėjimas 32 000 Eur dalis buvo iš įmonės pinigų. Kitą mokėjimą 37 500 apmokėjo per banką, 29 899,61 įmonė grąžino per laikotarpį 2015 m. gruodžio 14 d. – 2015 m. gruodžio 31 d., dalis iš banko, dalis iš kasos. Kitas mokėjimas savo lėšomis buvo 22 143,74 eur ( mokėjimas 40 000 eur mokėtas dalimis iš akcininko ir įmonės lėšų), padengtas per laikotarpį 2016 m. sausio 3 d. – 2016 balandžio 30 d. Dar įmonė A. K. liko skolinga 4 870,20 eur Londono renginyje Pavel volya vyko Troxy patalpose, dalyvių buvimą užtikrinimo RAB „Masterplast plius“. EU Events buvo partneris, kuris rinko lėšas, kaip Bilietų pasaulis, nuomavo salę, rūpinosi techniniais dalykais ir po renginio išmokėjo 2016 m. balandžio 14 d. - 25 000 Eur sumą, 2016 m. balandžio 20 d. - 13 232 Eur. Dėl 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. ir 2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. deklaruotų sandorių už Lietuvos ribų ieškovė nurodo, kad 2016 metais pardavimo pajamos sudarė daugiau kaip 100 000 Eur , tačiau su pareiškėju neatsiskaitė. Šiuo atveju būtina pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas, todėl atsiskaitymas nebuvo vykdomas.

5.       Trečiasis asmuo L. L. pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti visiškai. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Darmus“ dirba nuo 2014 m., organizavo renginius, sekėsi gerai. A. K. pasiūlė perleisti jam veiklą, kadangi buvo pradėtas renginys Disco 80, Darmus sąskaitos buvo areštuotos. Iš ieškinio nesupranta, ko ieško ieškovas, sprendimas galutinis buvo priimtas 2018 m. gruodžio 13 d., iki tos dienos buvo nesutinkama su ieškiniu. Jokių pinigų sau iš įmonės neėmė, nesiskolino, tęsė veiklą, nors ir įmonė neturėjo lėšų, iš savo pinigų stengėsi vykdyti renginį, tačiau komercinės naudos nepasiekė ir liko su nuostoliu. Dėl bankroto neiškėlimo nežinojo, kaip tai daryti, atsirado įmonės pirkėjas, kuriam pardavė įmonę, dėl kito žmogaus veiksmų jis atsakyti negali. Pardavė įmonę H. K..

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkini. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir jas palaikė.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir jas palaikė.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga leidžia nustatyti tokias ginčui nagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes:

8.       JAR duomenimis, UAB „Darmus“ buvo įregistruota 2014 m. liepos 24 d. Juridinio asmens vadovų pareigas ėjo: 1) nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. Sergejus (Sergej) Jakimenko; 2) nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. A. K.; 3) nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. birželio 2 d. L. L.; 4) nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. liepos 19 d. H. K.. BUAB „Darmus“ akcininkai buvo: 1) nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Gloteka“; 2) nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. A. K.; 3) nuo 2021 m. gegužės 10 d. H. K..

9.       2016 m. kilo ginčas dėl RAB „MAY“ ir UAB „Darmus“ sudarytos 2015 m. spalio 16 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1/151016 vykdymo. Vilniaus apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2116-258/2017, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovės RAB „MAY“ reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei UAB „Darmus“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas; nesant ar nepakankant turto, areštuota atsakovės turtinės teisės ir piniginės lėšos, buvusios bankų ir(ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančios atsakovei ir buvusios pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 53 719,60 Eur sumos, leidžiant UAB „Darmus“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei RAB „MAY“ iš atsakovės UAB „Darmus“ 26 945,39 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-2116-258/2017). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-713-302/2018).

10.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Darmus“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – ir kreditorės Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB ) „MAY“ 35 578,10 Eur finansinis reikalavimas. 

11.       Pareiškėja (kreditorė) RAB „MAY“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti UAB „Darmus“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos RAB „MAY“ pareiškimą patenkino ir pripažino BUAB „Darmus“ bankrotą tyčiniu. Teismas, be kita ko,  nustatė, kad bankroto byla UAB „Darmus“ laiku neinicijuota sąmoningai, t. y. iki 2016 m. bendrovė turėjo lėšų (pajamų), iš kurių vykdė mokėjimus, išskyrus kreditorei RAB „MAY“ (nepadengta jokia skolos dalis), nuo 2016 m. pabaigos bendrovė lėšų neturėjo ir pajamų negavo (veiklos nevykdė); nuo 2018 m. gruodžio 13 d. UAB „Darmus“ tapo visiškai nemokia ir ilgą laiką (iki 2020 m. COVID -19 pandemijos ir iki 2021 m. balandžio 16 d.) nebuvo imtasi veiksmų atnaujinti UAB „Darmus“ veiklą ar inicijuota bendrovei bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis palikta nepakeista.

12.       2021 m. gegužės 10 d. teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo,– galutinai jį patikslinusi tik  2022 m. sausio 7 d., – ieškovė, kaip BUAB ,,Darmus“ kreditorius, reiškia tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui A. K., kaip buvusiam BUAB ,,Darmus“ vadovui bei akcininkui, prašydama priteisti iš atsakovo 26 945,39 Eur žalos atlyginimą,  kuri ieškovei priteista įteisėjusiu teismo sprendimu iš BUAB ,,Darmus“ ir kurios nėra galimybės išieškoti iš bendrovės. Ieškovės teigimu, bendrovė su jais negali atsiskaityti dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo A. K. veiksmų, kurie buvo nukreipti tiesiogiai prieš ieškovę.

Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui  

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

14.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK

15.       Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais.

16.       Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nurodytose nutartyse pateiktais išaiškinimais pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala.

17.        Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtodamas aiškinimo bei taikymo praktiką nurodė, kad  esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

Dėl tiesioginio ieškinių atsakovui (ne)pagrįstumo  

18.       Viena vertus, atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorės žala būtų kilusi ir jei nebūtų buvę jo neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia). Kita vertus, nagrinėjamu atveju tyčinio bankroto faktas nustatytas, tačiau BUAB ,,Darmus“ nėra likviduota, taigi ieškovė, reikšdama tiesioginį ieškinį dėl žalos kreditoriui atlyginimo atsakovui A. K., kaip buvusiam UAB „Darmus“ vadovui ir akcininkui, įrodinėjo, kad pati bendrovė negali atsiskaityti su ieškove dėl to, jog atsakovas A. K., būdamas bendrovės vadovu, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, bendrovės turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su bendrovės ūkine komercine veikla, tenkinti, dėl ko buvo prarastos UAB ,,Darmus“  lėšos, kurios galėjo būti panaudojamos atsiskaityti su ieškove, įmonės negalėjimas atsiskaityti su ieškove yra nulemtas būtent atsakovo veiksmų.

19.       Pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Taigi, įmonės vadovo / dalyvio neteisėtiems veiksmams konstatuoti, turi būti nustatyta, jog nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti ir pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieškinį pareiškusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Be to, yra išaiškinta, kad įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ‏‏‎3K-3-19/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad bendrovės vadovas ir (ar) dalyvis jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama tiesioginį ieškinį atsakovui, nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų BUAB ,,Darmus“ nebegali atsiskaityti su kreditore ieškove. Grįsdama ieškinio reikalavimus ieškovė remiasi keliomis aplinkybėmis, kurias sukonkretino bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu: bendrovė įvykdė (deklaravo) atsiskaitymą su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu RAB „Sfera“, pateikti duomenys, įrodantys, kad Rusijos juridinių asmenų registre nėra informacijos apie šį juridinį asmenį, jo kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neteisingi bei registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nepriklauso RAB „Sfera“; pateikti duomenys, nepatvirtina, jog iš BUAB „Darmus“ banko sąskaitos paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės interesais, sumokant 40 000 Eur RAB „Masterplast plius“ (2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d. kvituose nėra duomenų, kas sumokėjo nurodytas pinigines sumas, mokėjimų kvitai be numerių, serijų (be identifikuojančių požymių), pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad ūkinė operacija buvo tikrai atlikta).

21.       Teismas pažymi, kad pagal bylos duomenis, bendrovės 2015 m. spalio 22 d. – 2016 m. balandžio 20 d. gautų pajamų (248 892,81 Eur) banko sąskaitoje, iš kurių buvo vykdomi mokėjimai (ir atsiskaitymai su RAB „Sfera“, RAB „Masterplast plius“), pakako sumokėti kreditorei RAB „MAY“ skolą. Tačiau skola ieškovei nebuvo grąžinama, o nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. pabaigos tarp šalių vyko teisminis ginčas dėl kreditorės RAB „MAY“ skolos pagrįstumo ir dydžio. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas A. K. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. paėmė iš BUAB „Darmus“ banko sąskaitos 83 415,74 Eur. Paimtų 72 000 Eur lėšų panaudojimas bendrovės interesais grindžiamas UAB „Darmus“ ir RAB „Sfera“ sudaryta 2015 m. rugsėjo 16 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 5CW bei jos pagrindu išrašytais 2015 m. gruodžio 13 d. aktu Nr. 7 ir 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 13 d. kvitais (32 000 Eur) bei UAB „Darmus“ ir RAB „Masterplast plius“ sudaryta 2016 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 6 ir jos pagrindu išrašytais 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d. kvitais (40 000 Eur). Teismo vertinimu, byloje ieškovės pateikti įrodymai paneigia atsakovo A. K. 32 000 Eur  paimtų bendrovės grynųjų pinigų perdavimo RAB „Sfera“ pagrįstumą ir teisėtumą. Byloje taip pat nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu buvo išgryninamos ir kitos piniginės lėšos – 40 000 Eur. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinybę imti iš bendrovės sąskaitos tokias pinigų sumas, taip pat nėra įrodymų, kad paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje. Taigi byloje esama duomenų, jog ieškovės nurodomi ginčo mokėjimai apskritai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas, teigdamas priešingai, remiasi tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir samprotavimais apie neva realiai su kontrahentais (į)vykdytas sutartis. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo A. K. veiksmai, išgryninant bendrovės lėšas ir nesant objektyvių įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, vertinami kaip sąmoningas siekis išvengti įsipareigojimų ieškovei RAB „MAY“ vykdymo. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovė deklaravo apskaitos registre ūkinę komercinę operaciją 37 500 Eur su RAB „Sfera“, t. y. su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu, todėl , teismo vertinimu, atsakovas A. K., būdamas įmonės vadovu, veikė tikslingai, siekdamas pažeisti ieškovės RAB „MAY“ interesus. Teismas vertina, jog bendrovės ginčui aktualiu laikotarpiu buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditorei vykdymo, t. y. buvo atlikti tyčiniai įmonės vadovo veiksmai, dėl kurių kreditorė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą.

22.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės atitinka pirmiau aptartų teismų praktikoje formuluojamų tiesioginio ieškinio kriterijų, sudaro pagrindą pripažinti nurodytus atsakovo veiksmus neteisėtais deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir nukreiptais konkrečiai į ieškovę, padariusiais jiems individualią žalą, įrodo specifinį tiesioginio ieškinio pagrindą, todėl yra pakankamos tiesioginiam ieškiniui tenkinti (CPK 185 straipsnis). Byloje  įrodyta, kad išgryninimai  buvo nukreipti į konkrečios kreditorės – ieškovės – teisių pažeidimą, šie veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais ieškovės atžvilgių ir atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Akivaizdu, kad įmonės buvusiam vadovui žinant apie ieškovės pretenzijas, buvo veikiama prieš konkretų kreditorių – ieškovės – interesus, ir konkrečiai ieškovei daroma individuali žala. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodytų piniginių lėšų išgryninimo metu atsakovas turėjo žinoti apie galimas ieškovės pretenzijas bendrovei BUAB ,,Darmus“.  Šiuo atveju ieškovė įrodė, kad atsakovo veiksmai siejami, be kita ko, ir su  bendrosiomis pareigomis bendrovei, kartu buvo nukreipti ir specifiškai  į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą. Nustačius, jog jų atlikimo metu atsakovui buvo žinoma apie ieškovės pretenzijas UAB ,,Darmus“ atžvilgiu, yra pagrindas pripažinti tai individualia žala ieškovei, kuri ir  tapo pagrindine bendrovės kreditore.

Dėl  ieškinio senaties termino ir  kitų atsikirtimų argumentų

23.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. .Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisėspažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą.Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). 

24.       Nagrinėjamos bylos aspektu svarbu tai, kad tik 2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Darmus“ iškelta bankroto byla ir 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – ir kreditorės Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „MAY“ finansinis reikalavimas. Ieškovės ieškinys CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu galėjo būti patenkintas tik tuomet, kai būtų buvę aiškūs ne tik subjektas ir jo neteisėti veiksmai, nulėmę žalą (kurių daugelis paaiškėjo,tenkinant ieškovės prašymus išreikalauti duomenis būtent nagrinėjamoje byloje), bet ir žalos (t. y. BUAB „Darmus“ bankroto byloje ieškovės neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) dydis, nes atsakovo atsakomybė yra subsidiari. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė būtų praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

25.       Dėl ieškovės argumentų, jog ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas , nes atsakovui solidariai su UAB ,,Darmus“, jau buvo pareikšti ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo, o nagrinėjamoje byloje ir vėl  prašoma priteisti iš atsakovo 26 945,39 Eur sumą, pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. 

26.       Taigi, apibendrinant, nagrinėjamu atveju įrodytos aplinkybės, jog atsakovo (bendrovės vadovo ir akcininko) veiksmai buvo nukreipti būtent į žalos ieškovei kaip bendrovės kreditorei padarymą, tokios žalos padarymo atsakovas kryptingai siekė, veikė tyčia, todėl yra pagrindas konstatuoti bendrovės vadovo / dalyvio neteisėtus veiksmus, nukreiptus būtent prieš ieškovę, ir kaltę kaip būtinąją civilinės deliktinės atsakomybės sąlygą pagal bendrovės kreditoriaus (ieškovės) tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui / dalyviui. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus tiesiogiai nukreiptus į konkretų kreditorių ieškovę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti tiesioginę atsakovo, kaip UAB ,,Darmus“ buvusio vadovo ir akcininko, atsakomybę.

Dėl palūkanų priteisimo

27.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 645 Eur žyminis mokestis. Byloje iš viso patirta 74,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) eškovei ribotos atsakomybės bendrovės „МАY“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26 945,39 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkų) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (26 945,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 645  Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 74,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Rūta Kazlauskienė