Civilinė byla Nr. e2-747-841/2015

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05760-2014-7

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 113.1; 117.1; 129.17

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. T., suinteresuotiems asmenims P. K., L. K., suinteresuoto asmens antstolio Andriaus Liaškovo atstovui Donatui Žviniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios bendros Rusijos -  Lietuvos įmonės „Astromlita“ bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“ prašymą suinteresuotiems asmenims P. K., L. K., antstoliui Andriui Liaškovui dėl skolininko turto dalies nustatymo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti skolininkui P. K. nuosavybės teise priklausančio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su sutuoktine L. K., t.y. nustatyti, kad P. K. nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) klausimą dėl naudojimosi tvarkos spręsti teismo nuožiūra ir priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų P. K. ir L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti, teismui paaiškino, kad pareiškimą pateikė antstolio siūlymu, antstoliui nustačius, kad kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, skolininkas P. K. neturi, žemės sklypai yra įgyti suinteresuotiems asmenims būnant susituokus, todėl yra bendra sutuoktinių nuosavybė, 1/2 nuosavybės dalis priklauso skolininkui. Atstovas paaiškino, kad neteikė naudojimosi tvarkos projekto, nes tam neturi lėšų, mano, kad naudojimosi tvarką galima nustatyti vėliau, nustačius dalį, vykdymo procese.

Suinteresuotas asmuo P. K. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad žemės sklypai, dėl kurių kreipėsi pareiškėjas, nors ir yra įgyti santuokos metu, tačiau yra sutuoktinės asmeninė nuosavybė, nes yra jos paveldėti, todėl jam nepriklauso, dėl šios priežasties neteikė teismui naudojimosi tvarkos projekto.

Suinteresuotas asmuo L. K. su pareiškimu nesutiko, teismui paaiškino, kad paveldėjo savo senelės žemę, į kurią jai buvo atstatyta nuosavybė, namą taip pat paveldėjo, tačiau pagal tuometinę tvarką negalėjo paveldėti sodybos žemės, nes visa žemė priklausė valstybei. Žemę išpirko vėliau už investicinius čekius, todėl tai taip pat yra jos asmeninė nuosavybė.

Suinteresuoto asmens antstolio Andriaus Liaškovo atstovas Donatas Žvinys palaikė pareiškėjo poziciją, prašė nustatyti turto dalį, kad būtų galima vykdyti išieškojimą.

Prašymas atmestinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, vykdomosios bylos medžiagos, nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal 2014-04-30 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl 48267 Lt išieškojimo iš skolininko P. K..  Antstolis A. L. 2014-06-27 areštavo žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini). 2003-08-26 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-15486 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į L. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,77 ha žemės esančios Jurkiškės kaime, Šilutės rajone, Klaipėdos apskrityje ir perduoti L. K. neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 0,17 ha žemės sklypą ir 3,84 ha sklypą, esančius Dainų ir Verdulių kaimuose, Šiaulių rajone (36-41 b.l.). Kadangi L. K. žemės sklypą Verdulių kaime paveldėjo ir nėra jokių įrašų apie tai, kad turtas buvo perduotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, žemės sklypas Verdulių kaime neabejotinai laikytinas asmenine L. K. nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Pagal 1995-01-17 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą L. K. paveldėjo gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, Dainos kaime (tuometis pavadinimas), pagal 1998-10-28  valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nupirko 7366 kv.m. žemės sklypą, už kurį sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, pirkėju nurodytas vienas asmuo- L. K., kuri 1998-11-12 nuosavybę įregistravo (42-46,98 b.l.). Nacionalinės žemės tarnyba raštu pateikė informaciją, kad jei mokėjimo pranešimas yra parengtas L. K. vardu, būtų galima konstatuoti, kad valstybės vienkartinės išmokos buvo nurašytos nuo jos sąskaitos (64-67 b.l.). P. K. ir L. K. susituokė 1962-07-07 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos biure (97 b.l.).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypą Dainų kaime L. K. nusipirko dėl to, kad paveldėjo šiame žemės sklype esančius statinius: rąstų gyvenamą namą, molio sandėlį, plytų garažą, du metalinius garažus, lentų malkinę, betono rūsį ir lentų malkinę su kiemo statiniais. Šį žemės sklypą ji pirko tik už asmenines lėšas, žemės sklypas, kuriame buvo pastatyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, buvo pirktas asmeninėms L. K. reikmėms. Teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad būtent nuo L. K. asmeninės sąskaitos buvo nurašyti pinigai už sklypo pirkimą, bet teismas laiko šią aplinkybę labiau tikėtina, nes paveldėjusi ant žemės sklypo esančius pastatus, L. K. galėjo turėti ketinimą sklypą įgyti taip pat asmeninėn nuosavybėn.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina tai, kad teismui išreikalavus žemės sklypų planus, teismas pasiūlė tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotiems asmenims pasiūlyti naudojimosi turtu tvarką, kurią teismas galėtų patvirtinti. Kaip jau minėta, suinteresuoti asmenys laikėsi principinės pozicijos, kad sklypai priklauso tik L. K. ir naudojimosi sklypais tvarkos neteikė. Pasiūlymu taip pat nepasinaudojo ir pareiškėjas, nors būdamas suinteresuotu asmeniu bei esant pateiktiems sklypų planams turėjo teisę ir galėjo tai padaryti, naudodamasis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Todėl net teismui turint neginčijamus įrodymus apie tai, kad sklypas dainų kaime, kuriame yra pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas negalėtų patenkinti pareiškimo, nes teismui nėra pateikta tvirtinimui naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi tvarka, kaip tai numato įstatymas.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0159/13/00694 gražinti antstoliui A.Liaškovui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                                               Gražina Mataitienė