Byla Nr. 1S-46-197/2019

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00345-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. (R. L.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties, kuria išspręstas nuteistajam R. L. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 d. ir jam paskirta 10 (dešimties) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas: nuteistojo R. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir R. L. paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 201 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, R. L. buvo išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis buvo pakeistas: nuteistasis R. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje. Visos jam paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

3.       Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija 2018 m. gruodžio 31 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui teikimą, prašydama subendrinti R. L. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, paskirta bausme.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi minėtą teikimą tenkino – vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis R. L. paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu prie Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėdamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė R. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

II. Skundo teisiniai argumentai

5.       Nuteistasis R. L. skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir galutinę subendrintą bausmę R. L. skirti nedaug didesnę nei minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė. 

5.1.                      Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-519/2013). Nuteistojo vertinimu, žemesnės instancijos teismas, skundžiama nutartimi prie Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėdamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę, neteisingai subendrino skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, nes priimant vieną nuosprendį jam nebūtų buvusi paskirta maksimali bausmė už nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 260 straipsnio 3 dalyje.

5.2.                      Be to, skundžiama nutartimi teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė savo griežtumu išsiskiria iš teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Tai, pasak nuteistojo, rodo skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumą ir nusiteikimą priešingai nuteistojo interesams.

III. Teismo argumentai ir išvados

6.       Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.

7.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, nustatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Jeigu priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, teismai nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bendrina tik tas, kurios turi būti apimamos, o paskui jas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-133/2012). Taigi, kai nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, kurios juo buvo subendrintos, tai bendrinamos ne abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, bet nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis užtikrinama, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, taip pat kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė.

8.       Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. L. iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, priėmimo dar padarė kitus nusikaltimus (2013 metų balandžio mėnesį, 2015 metais), dėl kurių padarymo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu. Priimant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo pagrindo bendrinti minėtais nuosprendžiais R. L. paskirtų laisvės atėmimo bausmių. Šiuo metu abu nuosprendžiai yra įsiteisėję, taigi Vilniaus apygardos teismas pagrįstai R. L. skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų – ir BK 63 straipsnyje įtvirtintų skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo nuostatų nepažeidė. 

9.       Nuteistojo R. L. skundo argumentai dėl jam paskirtos neteisingai subendrintos bausmės yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu R. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, R. L. buvo išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis buvo pakeistas ir R. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje. R. L. buvo paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, todėl bendrinant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atskirai su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, už BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskirta bausme, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas bausmių bendrinimo dalinio jų sudėjimo būdu taisykles, t. y. kai paskirtos bausmės iš dalies sudėtos. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis prie Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėdamas dalį Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, nepažeisdamas reikalavimo subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų paskirta priimant byloje vieną nuosprendį.

10.       Nuteistasis skunde nurodo, kad bendrinant bausmes jam turėjo pridėti ne penkerius metus, o skirti tik nedaug didesnę nei minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Tačiau, pagal nusistovėjusią teismų praktiką taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, turi būti pridedama už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės dalis, bet baudžiamajame įstatyme nenustatyta, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Bendrinant bausmes paprastai atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė, tačiau konkretaus pridedamos švelnesnės bausmės dydžio parinkimas yra bausmes dalinio sudėjimo būdu bendrinančio teismo diskrecija. Taigi Vilniaus apygardos teismas, prie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, t. y. iš viso 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo, baudžiamojo įstatymo nuostatų, kuriomis reglamentuojamos bausmių ir skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo taisyklės, nepažeidė.

11.       Nuteistasis R. L. mano, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas yra nusiteikęs priešingai nuteistojo interesams, todėl yra šališkas. Tačiau tokios aplinkybės nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Nuteistajam, kaip ir kitiems proceso dalyviams, BPK nustatyta nušalinimo teisė, kuria nuteistasis gali pasinaudoti nustatyta tvarka.

12.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam R. L. paskirtas bausmes, tinkamai vadovavosi įstatymo nuostatomis, jų nepažeidė, o nuteistojo skundas yra nepagrįstas. Skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. L. (R. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                        Laima Garnelienė