Baudžiamoji byla Nr.1A-6-511/2013

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00077-2010-7

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.3

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 5 d. 

                                                                           Panevėžys

                 Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio, Algirdo Gapučio  ir Artūro Ridiko, 

sekretoriaujant  Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:

prokurorui V. S. ,

gynėjui advokatui R. Ž. ,

asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta R. G. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. , padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, perduodant ją dvejiems metams A. A. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., R. G. skirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė:

R. G. 2010 m. kovo 7 d., apie 17 val., dirbantiems Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio pareigūnams A. Č. ir V. Ž. atvykus į techninį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), ir nustačius  jai 1,02 promilių girtumą, davė pareigūnams 1000 litų kyšį, siekdama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, kad pareigūnai nusižengtų savo pareigoms ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Apylinkės teismas  dėl veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., R. G. taikė BK 40 str., ir atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. G. nuteisti pagal BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Prokuroras skunde teigia, kad teismas neįvertino A. A. tinkamumo būti laiduotoju ir galimybių daryti teigiamą įtaką R. G. . Teismas nesidomėjo  A. A. asmenybe, nes neišreikalavo dokumentų apie jo darbą policijoje ir atleidimo pagrindus, jo darbą (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. gyvena (duomenys neskelbtini), o R. G. – (duomenys neskelbtini), todėl sunkiai tikėtina, kad A. A. būtų pajėgus kontroliuoti R. G. elgesį ir daryti teigiamą įtaką. Be to, teismas nepakankamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį: kėsinimosi dalykų vertingumą, konkrečias veikos padarymo aplinkybes, motyvus, kaltės formą ir rūšį, R. G. asmenybę. R. G. dviem policijos pareigūnams siūlė didelę – 1000 Lt pinigų sumą, kurstė juos neatlikti veiksmų, kuriuos jie privalo atlikti, veikė tiesiogine tyčia. Prokuroras daro išvadą, kad byloje nėra sąlygų BK 40 str. nuostatoms taikyti, todėl R. G. turi būti pripažinta kalta pagal BK 227 str. 2 d. ir jai turi būti paskirta vienintelė sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis mažesnis už vidurkį, o bausmės vykdymas atidėtas.  

Atsikirtimu į apeliacinį skundą R. G. prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji pagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

            Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, gautas laiduotojos V. S. , gimusios 1989 m.,  prašymas dėl  R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu pagal laidavimą. V. S. nurodo, jog R. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Nuo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik du metai, R. G. naujų nusikaltimų nepadarė. V. S. sutinka būti laiduotoja. R. G. yra jos motina, gyvena kartu, santykiai yra draugiški. Dėl minėtų aplinkybių mano, kad yra tinkamas laiduotojas, daro ir galės ateityje savo motinai R. G. daryti teigiamą poveikį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Asmuo, kuriam byla nutraukta, R. G. ir jos gynėjas prašė  prokuroro apeliacinį skundą atmesti, taikyti BK 40 str. ir laiduotoja paskirti R. G. dukrą V. S. .

            Prokuroro apeliacinis skundas  tenkintinas dalinai.

            R. G. , apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje,  paaiškino, jog  dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailsi, pergyvena, dėl to pablogėjo jos sveikata. Paaiškino aplinkybes, jog po autoįvykio, dėl kurio ji nebuvo kalta, policijos darbuotojai jai nustatė 1,02 promilės girtumą. Tačiau  ji buvo ką tik išgėrusi širdies lašų,  o alkoholio nebuvo vartojusi. Jai reikėjo pasidaryti kraujo tyrimą, bet padarė klaidą ir neišsityrė. Netiesa, kad siūlė pareigūnams atvežti didesnę sumą pinigų. Dirba apsaugos įmonės vadove ir dėl teistumo prarastų darbą.

            V. S. , apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad jos šeimos sudėtis – ji pati, jos sutuoktinis, du vaikai ir abu tėvai. Visi kartu gyvena tame pačiame bute. Motina R. G. prisideda prie jos vaikų priežiūros, išlaikymo, teikia materialinę pagalbą. Mano, kad jos laidavimas už motiną realiai galėtų turėti  motinai įtakos. Su motina yra geriausios draugės, abi pasitaria. Ji  pati turi teisininkės išsilavinimą, garantuoja, kad, iškilus reikalui, galėtų motiną sudrausminti, neleisti, kad  ji ateityje  darytų pažeidimus.  Motina ir pati pasimokė, labai gailisi dėl savo poelgio, pablogėjo jos sveikata.

            Iš  žinybinio registro duomenų matyti, jog V. S. neteista. Iš (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, jog  ji dirba šios įmonės administratore nuo 2011 m. liepos mėn., darbą atliko gerai, drausminių nuobaudų neturėjo, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose.     Iš Gyventojų regsitro tarnybos išrašo matyti, jog V. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t.y., ten pat, kur ir R. G. .

            BK 40 str. 1 d. numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 d. numato,  jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką,  ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 str. 3 d.  numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, jog teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

R. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, todėl šiuo požiūriu BK 40 str. 1 d. 1 p. sąlygą atitiktų.

Tačiau, teismas, taikydamas BK 40 str. 3 d. nuostatas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką  turi atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka.

         Apylinkės teismas, perduodamas R. G. A. A. atsakomybei pagal laidavimą, neatsižvelgė, jog nuo R. G. , kaip  (duomenys neskelbtini) vadovės, sutartiniu pagrindu iš dalies priklauso A. A. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) veiklos stabilumas, finansinė padėtis.  Todėl A. A., kaip laiduotojas, negalėtų būti visiškai objektyvus vertindamas R. G. veiksmus. Be to, R. G. gyvena Vilniuje, o laiduotojas - Anykščiuose.  Šios aplinkybės rodo, jog A. A. , nelaikytinas asmeniu, turinčiu pakankamas galimybes daryti įtaką R. G. , ir todėl   pagal BK  40 str. 3 d. nuostatas jis  negalėtų būti laiduotoju.

            Kitas laiduotojas - V. S. - neteista, charakterizuojama teigiamai, gyvena kartu  su R. G. ir yra  jos dukra, abiejų santykiai labai geri.  V. S. asmenybė  yra verta pasitikėjimo. Tačiau  teisėjų kolegija abejoja,  ar V. S. iš tikrųjų turės realias galimybes daryti reikiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nes V. S. , kad ir kartu gyvenanti su R. G. ir  esanti jai artimas žmogus, turinti savo šeimą ir pajamas, tačiau  ji  vis tik yra priklausoma nuo savo motinos R. G. , taip pat ir materialiai, ką patvirtina ir pačios V. S. paaiškinimai. Tai duoda pagrindą teigti, kad  vertindama R. G. veiksmus V. S. , kaip laiduotoja, negali būti visiškai objektyvi,  bei, pati būdama  dalinai nuo laiduojamojo priklausoma, visada turėti  jam  reikiamą  įtaką. Teisėjų kolegija mano, jog tokiu atveju, vadovaujantis BK 40 str. 3 d.,  atleidimas nuo atsakomybės  pagal  V. S. laidavimą  R. G. negali būti  taikomas.

 Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu R. G. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, vieną iš jų – už neblaivumo patikrinimo vengimą, tačiau vėl padarė analogišką administracinį teisės pažeidimą – vairavo neblaivi. Be to, R. G. teigė, jog įvykio metu buvo apsvaigusi ne nuo alkoholio, bet po įvykio buvo vartojusi širdies lašų. Todėl, vadovaujantis bylos  duomenimis, kyla abejonių R. G. nuoširdumu prisipažįstant kalta ir galimybe ja pasitikėti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y., buvimu sąlygos, numatytos BK 40 str.  2 d.  4 p.

Įvertinusi visumą  šių aplinkybių teisėjų kolegija  mano, jog   R. G. atleista nuo atsakomybės  pagal laidavimą,  netinkamai  pritaikius įstatymą ( BK  40 str. 2 d.  4 p.,  3 d. ). Todėl apylinkės teismo nuosprendis panaikinamas  ir priimamas naujas nuosprendis (BPK  329 str. 3 p.)    Skirdama bausmę  teisėjų kolegija atsižvelgia, jog R. G. yra pirmą kartą teisiama, yra dirbantis, todėl  jai laisvės atėmimas neskirtinas, o paskirtina bauda,  kurios dydis nustatytinas vadovaujantis 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233  40 str. redakcija, galiojusia veikos padarymo metu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d.,

NUSPRENDŽIA :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. G. pripažinti kalta  pagal BK  227 str. 2 d. ir  nubausti 35 MGL ( 4450 Lt) bauda. Bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius.  

            Daiktinius įrodymus -  1000 litų, saugomus Utenos apskrities  vyriausiojo policijos komisariato kasoje   - konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.  

Teisėjai                                                                    Eligijus Gladutis

                                                                                Algirdas Gaputis

                                                                    Artūras Ridikas