Baudžiamoji byla Nr. 1-150-498/2016

              Teisminio proceso Nr.1-56-1-00142-2012-5

                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                              2.3.6.4.5.,1.2.14.5.2.,1.2.20.16.

KAUNO APYGARDOS  TEISMAS

N   U   O   S   P   R   E   N   D   I   S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. liepos 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Aušrinei Kudžmienei, Urtei Zagurskytei,

dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei,

gynėjai advokatei Singridai Eglei Šalūgaitei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Aidui Mažeikai,

           viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

            E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 2 dalį,

              n u s t a t ė :

            E. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir žinodamas, kad Kauno apygardos teismas 2010-05-19 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti ieškovo E. G. civilinį ieškinį dėl 659 235 Lt (190 927,65 Eur) avanso grąžinimo, 200 000 Lt (57 924 €) sutartinių netesybų sumą, delspinigių: areštavo E. G. turtą. turtines teises ir pinigines lėšas, bendrai 859 235 Lt (248 851,66 €) sumai, uždraudžiant E. G. areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip pasunkinti jo teisinę padėtį, taip pat areštavo atsakovui E. G. priklausančias visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, t. y. 100 procentų akcijų, uždraudžiant areštuotomis akcijomis disponuoti - perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat uždraudžiant E. G. kaip vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas, žinodamas, kad šios nutarties pagrindu antstolis 2010-05-26 turto aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) aprašė E. G. priklausančias 100 vnt., kas tuo metu sudarė 100 procentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, akcijas perdavė jam saugoti ir išaiškino, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka, jis, būdamas 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininku išleido 4 646 vnt. naujų paprastų vardinių akcijų, (kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt (28,95 eurai)) ir 2011-11-07 santuokinio turto dalybų sutartimi sutuoktinei D. G. neteisėtai perleido 2 346 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 234 600 Lt (67 944,86 eurų), ir 2011-11-09 akcijų pirkimo pardavimo sutartimi M. S. neteisėtai perdavė 2300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 230 000 Lt (66 612,60 eurų), sau pasilikdamas 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt (2896,20 eurų), t. y. 2,1 procentą iš teismo areštuotų 100 procentų akcijų, tokiu būdu, pažeisdamas teismo sprendimo reikalavimus - draudimą disponuoti areštuotomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis ir priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas, priėmė sprendimą, susijusį su disponavimu bendrovės akcijomis ir neteisėtai D. G. ir M. S. perleido areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą, į kurį buvo laikinai apribota nuosavybės teisė - 4 646 įprastąsias vardines akcijas, kurių bendra vertė 464 600 Lt (134 557, 46 eurų), t. y. 97,9 procento iš 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų.

              E. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) , yra vedęs, yra „(duomenys neskelbtini)“, kuri iki 2010 metų buvo individuali įmonė,  savininkas. E. G. yra jo sūnaus uošvis, tačiau iki susitarimų dėl „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo jis su juo bendravo tik vieną kartą, jų vaikų vestuvėse. Maždaug 2008 metais dėl sveikatos nusprendė parduoti „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jis turėjo skolų, buvo skolingas apie 800 000 litų. Dėl šių priežasčių norėjo parduoti „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaityti su kreditoriais ir išeiti iš verslo. Apie jo planus vaikai papasakojo ir E. G., kuris po kurio laiko avažiavo tartis dėl „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo. Pirmą kartą E. G. buvo atvažiavęs pats bendram pokalbiui, paskui buvo atvažiavęs su savo padėjėjomis. Iš pradžių jis norėjo parduoti įmonę už 2 600 000 litų, bet derybų metu jie su E. G. suderėjo, kad įmonę parduos už 1 600 000 litų. Po kainos suderinimo E. G. atvažiavo pas jį namo ir atvežė prelimnarią sutartį dėl „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo pardavimo. Jis tuo metu pasitikėjo E. G., todėl sutartį pasirašė  nesigilinęs į ją. Sutartį jie pasirašė 2008-11-17  pas jį namuose. Pagal sutartį E. G. turėjo jam sumokėti 600 000 litų, ką E. G. ir padarė pervesdamas jam 600 000 litų. E. G. jam pervestus pinigus jis panaudojo atiduodant skolas kreditoriams. Preliminarioje sutartyje taip pat buvo numatyta, kad jis reorganizuos individualią įmonę įuždarąją akcinę bendrovę. Jis ėmėsi veiksmų šią sąlygą įvykdyti ir 2010-04-20 „(duomenys neskelbtini)“ tapo UAB. Po sutarties pasirašymo realizuojant sutarties sąlygas, jis suprato, kad E. G. nėra sąžininingas. Vykdant preliminarią sutartį bendravimas su E. G. pasidarė sudėtingas, E. G. pats beveik nebendravo, viską darė per savo padėjėjas ir advokatą K. Iš E. G. veiksmų ir jo žodžių, jis suprato, kad E. G. planas yra užvaldyti visą „(duomenys neskelbtini)“ nesumokant daugiau pinigų. E. G. neatsakė į jo pranešimus, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra paruošta pardavimui. Pagal prelminarios sutarties 4.2 punktą E. G. privalėjo per 5 darbo dienas nuo tokio pranešimo gavimo atvykti pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau jis neatvyko ir neatsakė į skambučius. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad jau anksčiau prasidėjo E. G. kalbos, kad jis pasiims visą hidroelektrinę už ją daugiau nieko nesumokant, jis nusprendė nutraukti sutartį dėl „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo. Nutraukus sutartį liko skolingas E. G. 600 000 litų, pradėjo ieškoti pinigų tam, kad juos grąžinti E. G., kreipėsi į bankus dėl kreditų. Tada ir prasidėjo visos problemos. Jam skambino E. G. advokatas K., kuris klausė, kaip jis ruošiasi grąžinti skolą  600 000 litų. Jis advokatui K. paaiškino, kad tvarkosi kredito reikalus, ir labai greitai po šio pokalbio gavo pranešimą iš teismo, kad jo turtui  uždėtos laikinos apsaugos priemonės. Įvyko teimsas, teismo metu jis neneigė, kad skolingas E. G. pinigus, gautus pagal preliminarią sutartį, todėl teismas priėmė sprendimą priteisti iš jo E. G. 720 000 litų. Jis visą tą laiką stengėi gauti kreditus iš bankų, tačiau bankuose jam sakė, kad reikia derėtis ir taikytis su E. G., kad kreditui gauti trukdo uždėtas jo turtui areštas, kad reikia sudaryti taikos sutartį su E. G.. Jis bandė derėtis su E. G., tačiau pastarasis taikytis ir nuimti areštą nenorėjo. Jis mano, kad E. G. tokiu būdu siekė, kad jis nebūtų gavęs kredito, negalėtų atsiskaityti, dėl to dėl delspinigių augtų jo skola E. G. ir jis galėtų perimti visą „(duomenys neskelbtini)“ už skolas. Jis sužinojo, kad E. G. turi ir kitų teismų ir galimai naudoja tokias priemones prievartajant turtą ir iš kitų žmonių. Visą tą laiką jis bandė derinti su E. G. sąlygas gauti kreditą ir atsiskaityti su juo, E. G. bvo siunčiamos taikos sutartys, tačiau susitaikyti ir suderėti skolos atidavimą nepavyko, nes E. G. to nenorėjo. Vienas iš bankų, su kuriuo jis derėjosi dėl krediti, buvo „(duomenys neskelbtini)“, o paskui „(duomenys neskelbtini)“. Bendraujant su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, pastarasis parekomendavo išleisti papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų emisiją, padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, tuomet bus lengviau gauti kreditą. Banke jam paaiškino, kad nuo senesnių laikų yra jo įnešti pinigai į įmonę, ir šiuo metu taip yra, kad įmonė jam skolinga 467 000 litų. Paklausęs banką, jis taip ir nutarė padaryti. Dėl papildomų akcijų išleidimo jis kreipėsi į notarę, kuri sutavrkė visus formalumus. Iki akcijų išleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcinis kapitalas buvo 10 000 litų- 100 akcijų po 100 litų. Papildomai buvo išleistos 4646 akcijos po 100 litų. Šias akcijas gavo jis. Už akcijas jis nemokėjo, buvo sudaryta užskaitymo sutartis. Naujai gautas akcijas jis perdavė žmonai D. G. ir M. S.. Su D. G. buvo nutarta padalinti santuokinį turtą, o M. S. jis buvo skolingas  dar nuo 2002 metų. Jokių išankstinių susitarimų su M. S. ar žmona nebuvo. Jis tiesiog paklausė M. S. ar jis stinka atgauti skolą akcijomis, ir pastarasis sutiko. Iš pradžių su M. S. akcijas pasidalino pusiau, tačiau, tai sužinojus, žmona pareikalavo savo dalies bendro turto. Dėl šios priežasties pirmas susitarimas su M. S. buvo atšauktas ir jis kreipėsi į notarą dėl santuokinio turto padalinimo. Padalijus turtą, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jis savo likusias akcijas perdavė M. S.. Jam pačiam liko tos pačios 100 akcijų, todėl jis nemano, kad pasielgė neteisėtai ir kokiu nors būdu pažeidė turto areštą. Kiek atsimena, pirma sutartis su M. S. buvo sudaryta 2011-07-14, ji buvo nutraukta 2011-11-02, akcijas su žmona pasidalino 2011-11-07.  Jam atrodo, kad apie visus šius veiksmus E. G. turėjo žinoti, kadangi šie veiksmai buvo vieši. Po papildomų akcijų išleidimo ir padalinimo, E. G. kreipėsi į teismą, ir perleidimai buvo panaikinti. Šiuo metu jis vėl yra  vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir akcijų turėtojas, visos akcijos yra areštuotos. Jo vertinimu, jis nepadarė nieko neteisėto. 2010-05-19 teismo nutartimi jam nebuvo uždrausta išleisti papildomą akcijų emisiją, be to, šiuos veiksmus jis padarė per notarą. Lietuvos aukščiausiasis teismas tai pat nepatvirtino, kad papildoma akcijų emisija būtų padaryta neteisėtai. Jo vertinimu, tai, kad jis perdavė akcijas žmonai ir M. S., bendrovės turtas nepasikeitė, ar pasikeitė turto nuosavybė, pasakyti negali. Jo vertinimu, perleisdamas papildomai išeliastas akcijas žmonai ir M. S., jis nieko nepažeidė. Jo vertinimu, šis turtas perleidimo metu nebuvo areštuotas. Jis mano, kad tai E. G. sukčiauja jo atžvilgiu. E. G. nenori sudaryti taikos sutarties, trukdo jam gauti kreditus, kad jis grąžintų E. G. skolą.

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad su E. G. susipažino per jų vaikų vestuves. Po vestuvių nebendravo, o viskas prasidėjo nuo to, kad vaikai pasakė jam , kad E. G. nori parduoti turimą „(duomenys neskelbtini)“. Vaikai pasakojo, kad hidroelektrinė yra blogos būklės, gali bankrotuoti. Jis susidomėjo ir šiuo klausimu pradėjo bendrauti su E. G.. Jie pradėjo aptarinėti hidroelektrinės kainą, sutarė, kad hidroelektrinė bus parduota už 1 600 000 litų. Tuo metu verslas jam labai sekėsi ir jis turėjo pakankamai savų pinigų sumokėti už hidroelektrinę. Jis neturėjo patirties tokiame versle, iki pirkimo jokių konkrečių planų neturėjo, todėl svarstė, kad nupirkus hidroelektrinę E. G. liks joje dirbti už atlyginimą. Prieš perkant tikslios kainos nustatyta nebuvo, jo vertinimu, hidroelektrinė kainavo mažiau, nei jis sutarė mokėti. Sudaryti preliminarią sutartį pasiūlė E. G.. Jis sakė, kad neturi kitų garantijų. Sutartį buvo peržiūrėję jo advokatai, kas konkrečiai paruošė sutarties tekstą, jis neatsimena. Sutartį su E. G. pasirašė tą dieną, kuri nurodyta sutartyje. Sutartyje buvo numatyta, kad jis perves E. G. 600 000 litų. Pasirašius sutartį jis per du ar tris kartus pervedė 600 000 litų į E. G. nurodytas sąskaitas. Mokėjo savo asmeniniais pinigais bankiniais pavedimais. Viena iš sutarties sąlygų buvo tai, kad E. G. reorganozuos „(duomenys neskelbtini)“ į uždarąją akcinę bendrovę. E. G. šią sąlygą įvykdė, tačiau, jo vertinimu, nevykdė kitų sąlygų, dėl ko hidroelektrinės pardavimas neįvyko. Jis negali konkrečiai nurodyti, kokių tiksliai sutartyje numatytų  sąlygų E. G. neįvykdė,  jis neparuošė pačios hidroelektrinės ir jos dokumentų pardavimui. Dėl šių priežasčių jis negalėjo galutinai nupirkti hidroelektrinę. Jo vertinimu, E. G. gavus pinigus tiesiog pajuto gerą gyvenimą ir nusprendė nebeatiduoti pinigų. Vėliau E. G. jam sakė, kad hidroelektrinės jam neparduos. Pagal preliminarią sutartį pervestus pinigus E. G. taip pat negrąžino. Jis nenorėjo bylinėtis su E. G., su E. G. pradėjo bendrauti per teisininkus. Ar E. G. siuntė jam laiškus dėl hidroelektrinės paruošimo pardavimui, dabar neatsimena. Vyko kažkokios derybos, jose dalyvavo jo darbuotoja L. M., advokatas M. K., reiškėsi E. G. dukra, kuri, galimai buvo suinteresuota. Dėl visų šių priežasčių teko kreiptis į teismus. Teismas pritaikė laikinas apsaugos priemones, areštavo hidroelektrinės akcijas, vėliau pripažino E. G. skolą jam. Po teismo sprendimo E. G. siūlė nuimti areštus turtui, tačiau jo advokatai patarė jam su tuo nesutikti, sakė, kad tuomet jis netgaus jokio turto. Jis ir pats nenorėjo leisti nuimti areštą, kadangi iš E. G. pusės buvo totalus melas ir apgavystės. Atsimena, kad vyko kažkokios derybos su E. G. ir su bankais, tačiau E. G. visą laiką prašė nuimti areštą, o jis to nenorėjo. Jis ir dabar sutinka derėtis su E. G., sutinka atgauti skolą pinigais ar hidroelektrinės turtu, tačiau susitarti nepavyksta. Gavus teismo sprendimą, dėl jo vykdymo buvo kreiptasi į antstolį. Apie tai, kad buvo išleista papildoma „(duomenys neskelbtini)“ akcijų emisija, jis sužinojo jau po fakto. Įvyko ddielis konfliktas su jo advokatu, vos nenutruko ryšiai. Advokatas ramino, bandė taisyti padėtį. Jie su advokatu kreipėsi į teismą, į prokuratūrą, tačiau jis visų teisinių  smulkmenų nežino.Šiuo metu E. G. pinigų taip ir negrąžino. Dėl šių E. G. veiksmų patyrė stresą, išgyvenimus, turėjo gaišti laiką teismuose. Mano, kad E. G. skola M. S. nėra tikra, kadangi M. S. per visą laiką nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis kada nors turėjo tiek pinigų. Apie šią skolą preliminarios sutarties sudarymo metu nežinojo. Mano, kad E. G. jį apgavo.

Liudytojas M. S. parodė, kad pažįsta E. G., kaip garbingą žmogų, jis yra jo tolimas giminaitis, jo tėvai taip pat pažįsta E. G.. E. G. turėjo verslą, jam reikėjo pinigų ir jis suteikė paskolas E. G.. Iš viso E. G. paskolino 580 000 litų, 2004 metais paskolino 100 000 litų, 2005 metais – 200 000 litų, 2006 – 150 000 litų ir 130 000 litų. Skolos buvo apiforminamos paprastais rašytiniais skolos rašteliais. Tuo metu jis turėjo laisvų pinigų, turėjo santaupų, gerai uždirbo, todėl turėjo pakankamai pinigų paskolinti. Kokių nors paskolos grąžinimo terminų numatyta nebuvo, E. G. skolą turėjo sugrąžinti tada, kai turės pinigų, palūkanų ar delspinigių numatyta nebuvo. E. G. yra garbingas žmogus, todėl dėl skolų jis nepergyveno ir grąžinti jų nereikalavo. 2011 metais E. G. pasiūlė jam grąžinti skolas turimos bendrovės akcijomis. Jis sutiko, jie suderėjo, kad E. G. perduos jam akcijų 1 000 000 litų vertės, 580 000 litų už skolą, likusius pinigus jis sumokėtų E. G. savo pinigais. Po kelių mėnesių E. G. pasakė, kad žmona reikalauja savo dalies turto. Jie nutraukė pirmą sutartį, paskui sudarė kitą, pagal kurią E. G. padengiant 580 000 litų skolą perdavė jam „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Vėliau teismas šią sutartį pripažino neteisėta ir jis turėjo sugrąžinti visas akcijas E. G.. Sugrąžinus akcijas jis kreipėsi į antstolį ir užvedė vykdomąją bylą dėl E. G. skolos. Į antstolį kreipėsi dėl to, kad sužinojo, kad E. G. turi ir kitus kreditorius.

Liudytoja D. G. parodė, kad yra E. G. žmona, santuokoje gyvena apie 40 metų. Įmonės akcijų padalijimas buvo jos iniciatyva. Kadangi tuo metu ji susirgo, be to, artinosi senatvė, ji nusprendė pareikalauti iš vyro padalinti akcijas geruoju arba teismo būdu. Jie susitarė ir padalino akcijas. 100 akcijų nedalino, kadangi jos buvo areštuotos, o kitas padalino notarės pagalba.  Kadangi vėliau teismas panaikino šį akcijų padalijimą, vėl buvo pradėtas turto dalinimas iš naujo, tas teisminis procesas vyksta iki šiol.

Liudytoja L. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) notarų biuro notare. Ji buvo patvirtinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo padidinimą. E. G. iš esmės nepažįsta, tai buvo vienitelis jo sandoris, kurį ji patvirtino. Aplinkybių susijusių su šiuo sandoriu, beveik neatsimena, kai ką atsimena, kadangi vėliau dėl šio sandorio vyko teismai. Toks sandoris turėjo vykti ne per vieną dieną, iš pradžių turėjo būti atvykta  konsultacijai, vėliau turėjo būti pateikti dokumentai, akcininko sprendimas, nauji įstatai, paskui sandoris turėjo būti įregistruotas juridinių asmenų registre.  Viskas turėjo trukti apie 3 savaites. Tuo metu kai su ja buvo konsultuojamasi dėl akcinio kapitalo padidinimo ir tvirtinamas sandoris, jai nebuvo žinoma apie teismo nutartį dėl nuosavybės apribojimo. Apribojimo priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo turto areštų registre nebuvo. Atsimena, kad registre buvo draudimas perleisti turtą. Kiek atsimena, E. G. pas ją buvo atvykės pats, konsultavosi, paskui atvežė reikalingus dokumentus. Ji savo sprendimu patvirtino, kad dokumentai, kurie buvo pateikti, atitinka įstatymų reikalavimus ir įregistruoti Juridinių asmenų registre naujus steigimo dokumentus galima. Jos parašo ir patvirtinimo esmė yra ta, kad ji patvirtina, kad įstatai atitinka įstatymų reikalavimus, jos parašo ir sprendimo nereikia tam, kad leisti padidinti įstatinį kapitalą. Kiek atsimena, didinant įstatinį kapitalą E. G. su bendrove sudarė skolos suderinimo aktą. Jos vertinimu, bendrovės įstatinio kapitalo didinimas nepablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės būklės, o įstatinio kapitalo didinimas kreditorių teisių nepažeidžia.

Liudytoja J. V. parodė, kad dirba notare, 2011-11-07  buvo patvirtinusi E. G. ir jo žmonos D. G. santuokinio turto dalybų sutartį. Paties E. G. neatsimena, bet, kadangi tvirtino sutartį, turėjo jį matyti. Paties sutarties tvirtinimo proceso jau irgi neatsimena. Kiek atsimena, buvo dalinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, turėjo būti pateikti visi dokumentai. Sudarant sutartį ji buvo patikrinusi turto arešto registrą, ten buvo nurodyta, kad areštuota 100 vnt akcijų. E. G. teismo nutarties, kuria buvo areštuotos akcijos, jai nepateikė, ir ji tos nutarties nematė ir neskaitė. Šiuo atveju pakako turto areštų regsitro išrašo. Jei būtų žinojusi ir mačiusi, kad turto areštų registre ir teismo nutartyje yra nurodyti skirtingi duomenys, t.y. 100 vnt. akcijų  ir 100  procentų akcijų, ji nebūtų tvirtinusi sandorio, būtų pasiaiškinusi.  Jos patvirtintos sutarties reikšmė yra tokia, kad pasikeitė tik nuosavybės rūšis. E. G. ir D. G. buvo ir liko dalintino turto savininkai. Iki tol jie valdė bendros jungtinės nuosavybės teise, o po to - bendros dalinės nuosavybės teise.

Liudytoja L. M. parodė, kad nuo 1989 metų dirba su E. G., padeda jam, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Kiek jai yra žinoma, po E. G. ir E. G. vaikų vestuvių, vaikai pradėjo prašyti E. G. paskolinti pinigų E. G.. Tuo metu E. G. turėjo didelių skolų, hidroelektrinė buvo nuostolinga. E. G. iš pradžių atsisakinėjo, paskui sutiko pirkti hidroelektrinę, sakė, vis tiek liks vaikams. Ji kartu su E. G. važiavo pas E. G., derino, ką galima padaryti. E. G. sakė, kad hidroelektrinės neišlaikys, todėl buvo nuspręsta sudaryti preliminarią hidroelektrinės pardavimo sutartį. Jie važiavo pas advokatą M. K., kad jis parengtų preliminarią pirkimo pardavimo sutartį. E. G. ir E. G. suderino visas pardavimo sąlygas ir buvo paruošta preliminari sutartis. Sutartyje buvo numatyta, kad E. G. perveda pinigus, tuomet E. G. atsiskaito su skolininkais, nuima areštus, parengia dokumentus. Taip E. G. ir E. G. sutarė, kad E. G. liks dirbti elektrinėje. Vykdant sutartį E. G. pervedė E. G. pinigus. Iš pradžių pervedė 300 000 litų, paskui E. G. paprašė dar 300 000 litų. Preliminari sutartis buvo sudaryta dviem metams, kad E. G. viską sutvarkytų ir paruoštų ją pardavimui. 2010 metais jie su E. G. gavo iš E. G. kelių žodžių raštelį, kad elektrinė paruošta pardavimui. Jie paruošė jam paklausimą, ar viskas yra sutvarkyta, tačiau E. G. ne tik neatsakė į jų paklausimą, o pateikė jiems raštą, kad jis nutraukia pardavimo sutartį ir nori grąžinti avansą. Vėliau jis parašė raštą, kad jie nurodytų jam sąskaitos numerį. Ji taip ir nesuprato, dėl kokių priežasčių E. G. nepardavė hidroelektrinės. Po jo pranešimo apie sutarties nutraukimą E. G. jam kelis kartus skambino, bet E. G. pradėjo sakyti, kad jis jam neparduos elektrinės. Jie buvo nurodę jam sąskaitas banke, į kurią būtų galima pervesti pinigus, bet pinigų jis nepervedė. Pagaliau jie suprato, kad E. G. nesiruošia grąžinti avanso. Įvyko teismas, iš E. G. buvo priteista skola. E. G. šios nutarties net neskundė. Vėliau jis pradėjo viską skųsti, kreipėsi į teismą dėl bylos atnaujinimo, tačiau byla atnaujinta nebuvo. E. G. bandė įrodyti, kad jis nieko nežinojo, tačiau jis tikrai viską žinojo, pats dalyvavo sudarant preliminarią sutartį, ji pati buvo susitikusi su jo buhaltere, tikrino bendrovės balansą ir kitus dokumentus, aptarinėjo pardavimo sąlygas. Maždaug 2011 metais jie sužinojo, kad E. G. padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą, atsirado kitų kreditorių. Po įstatinio kapitalo padidinimo paiškėjo, kad už skolas E. G. perleido papildomos akcijų emisijos akcijas. Apie įstatinio kapitalo didinimą jie sužinojo maždaug po pusmečio. Jiems apie kapitalo didinimą E. G. niekada nieko nesakė ir šių akcijų E. G. niekada nesiūlė. Jie sužinojo, kad dalį akcijų jis perleido žmonai, o dalį M. S.. Jie bandė aiškintis M. S. pinigų, kuriuos jis paskolino E. G., kilmę, ar šie pinigai ir skolinimai buvo tikri.  Vėliau advokatas M. K. vėl kreipėsi į teismą ir buvo uždėtas areštas ir papildomai akcijų emisijai. Po to vyko kiti teismai. E. G. ir jo dukra J. G. pateikdavo jiems taikos sutartis, siūlė nuimti areštą nuo E. G. turto, sakė, kad tuomet jie galės pasiimti paskolą ir grąžinti pinigus E. G.. Ji žino, kad buvo tartasi su „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai buvo tarimasis be jokių pasekmių. Iki šios dienos E. G. iš E. G. gavo tik 12 900 litų. Jos vertinimu, E. G. neturėjo jokio pagrindo didinti įstatinį kapitalą, ji mano, kad tokiu būdu jis norėjo išvengti skolos atidavimo E. G.. Ji mano, kad po to, kai gavo avansą, E. G. atsiskaitė su visais kreditoriais, pasistatė namus, gavo E. G. sutikimą dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“, todėl E. G. jam nebebuvo reikalingas.

Liudytoja J. G. parodė, kad yra E. G. dukra. E. G. yra jos brolio uošvis. Šiuo metu ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, šias pareigas užėmė 2012-04-06. Jos tėvai 1997-1998 metais už savo lėšas įgijo senosios hidroelektrinės pamatus. Vėliau, apie 2001 metus buvo įsteigta E. G. įmonė. Po kurio laiko tėvas dėl skolų ir sveikatos nusprendė elektrinę parduoti. Pas jį atvažiavo E. G., atsivežė advokato ruoštą preliminarią sutartį. Tėvas šią sutartį pasirašė net neskaitydamas, jos vertinimu, tokiu būdu jis norėjo parodyti pasitikiėjimą. Jos mama, sužinojusi apie preliminarios sutarties pasirašymą buvo šokiruota. Sutartyje buvo numatyta, kad tėvas įsipareigoja reorganizuoti (duomenys neskelbtini) į UAB, jis tai turėjo padaryti per dvejus metus. Pasirašius sutartį E. G. pradėjo šeimininkauti hidroelektrinėje, galėjo atvažiuoti bet kada. Tuomet pasireiškė tikras E. G. charakteris. Jis buvo nenuspėjamas, pradėjo grasinti nieko daugiau nemokėti, menkino parduodamą turtą. Tėvas jam buvo sakęs, kad jei nepatinka, nepirk. Vieno atvažiavimo metu E. G. buvo atvirai pagrasinęs, kad jis yra sumokėjęs E. G. 600 000 litų ir daugiau E. G. nieko negaus, nesugebės atiduoti avanso ir bus užtampytas po teismus. Buvo daug necenzūrinių žodžių, po kurių konstruktyvus pokalbis tapo neįmanomas. Po kurio laiko tėvas įvykdė beveik visas preliminarios sutarties sąlygas ir ir nusiuntė E. G. informacinį pranešimą, kad elektrinė paruošta pardavimui. Pagal preliminarios sutarties sąlygas, tėvas turėjo laukti atsakymo 5 dienas, tačiau jis laukė tris savaites. Po to jis išsiuntė informacinį pranešimą, kad sutartis nutarukiama. Tėvas nedelsdamas kreipėsi į banką tikslu gauti kreditą, tačiau 2010 m. gegužės mėn. E. G. kreipėsi į teismą ir buvo areštuotas tėvo turtas. Dėl to bankas nutraukė bendradarbiavimą ir kredito nedavė. Tėvas toliau ieškojo pinigų, kad atsiskaityti su E. G.. Paskui prasidėjo teismai. Teismo posėdžiuose teisėjas ieškojo būdu, kaip sutaikyti šalis, tačiau E. G. viskas netiko. Dėl to teismas 2011-01-10 priėmė sprendimą priteisti iš E. G. E. G. 715 280 litų. Tėvas toliau ieškojo pinigų, situacija jį labai slėgė. Dėl to tėvas paprašė jos visur važinėti su juo ir nuo to laiko ji visur dalyvauja. Ji bandė kalbėtis su L. M., tačiau jai buvo duota suprasti, kad tai ne jos reikalas. Tarp kitų bankų tėvas kreipėsi ir į „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ jiems pateikė sąlygą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą. Tai ir buvo padaryta 2011 metų balandžio mėn. „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad suteiks kreditą, tai padarys kai bus aiškumas civilinėje byloje, tačiau su E. G. susitarti taip ir nepavyko. Tuo metu tėvas dar buvo skolingas M. S.. Kadangi tėvas nepardavė hidroelektrinės ir neatidavė skolos M. S., M. S. sutiko atgauti skolą akcijomis. Tėvas ir M. S. pasirašė „UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį,  pagal kurią tėvas turėjo perduoti M. S. 4646 akcijų iš turimų 4746 vnt. Tam pasipriešino mama, kuri paprašė atiduoti jos dalį turto ir tėvo sutartis su M. S. buvo nutraukta. Po to mama ir tėvas pasirašė notarinę santuokinio turto dalybų sutartį, pagal kurią mamai atiteko 2346 akcijų. Kitas 2300 akcijų tėvas perdavė M. S.. Vėliau buvo pradėtas ruošti projektas „(duomenys neskelbtini)“, buvo ieškoma finansuotojo, dėl ko galima būtų atsiskaityti ir su E. G.. Bankas „(duomenys neskelbtini)“ sutiko tapti tokiu finansuotoju, tačiau 2012 m. vasario mėn. pagal E. G. kreipimosi buvo papildomai apribotas E. G. turtas, buvo uždrausta įmonei didinti ar mažinti įstatinį kapitalą, pertvarkyti jos veiklą, atlikti kitus veiksmus su įmone. Jie bandė išspręsti tą problemą, buvo organizuotas susitikimas su E. G., dalyvavo ji, E. G., L. M., tėvas, jos brolis J., E. G. dukra M. Buvo tariamasi dėl taikos sutarties, parodyti „(duomenys neskelbtini)“ raštai, tačiau susitarti nepavyko, nes , jos vertinimu, E. G. yra naudinga, kad skaičiuojami delspinigiai. Toliau buvo kalbėta dėl taikos sutarties, „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad suteiks kreditą 145 000 Eurų, žodžiu „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė pasakė, kad įvykdžius įrangos keitimo projektą, jie kredituotų likusią dalį avansui grąžinti. Tam reikėjo, kad E. G. atšauktų areštus, tačiau jis nesutiko. Dar kartą buvo susitikę su E. G. 2014 metais. Jis jau reikalavo daugiau nei 1 000 000 litų. E. G. vėl pradėjo grasinti, derybos vėl nepavyko. Aplamai, jai susdarė įspūdis, kad E. G. nenori skolos atgavimo, kad jis nori už avansinius pinigus gauti visą hidroelektrinę.

Liudytoja R. Č. parodė, kad 2010 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“  buhaltere, šiuo metu ten nebedirba. Jos darbas buvo tvarkyti įmonės apskaitą. Įmonėje dirbo iki 2012 metų. Šiuo metu jau mažai ką atsimena. E. G. pažįsta, matė jį, tačiau su juo nebendravo. Žino, kad buvo pasirašyta preliminari elektrinės pardavimo sutartis, tačiau daugiau apie tai nieko nežino. Apie bendrovės akcijų padidinimą nieko nežino. Kaip kapitalo padidinimas buvo atvaizduotas bendrovės dokumentuose, pasakyti negali.

2008-11-07 preliminarioje turto pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2008-11-17 E. G. ir E. G. sudarė preliminariąją turto: hidroelektrinės pastatą su visais jo priklausiniais, kitus statinius – lauko tualetą, kiemo aikštelę, užtvanką – slenkstį, su visais jų priklausiniais, statiniuose esančią hidroelektrinės įrangą ir jos sudėtines dalis, nuomos teisę į sklypą, leidimą hidroelektrinėje gaminti elektros energiją bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją, pirkimo pardavimo sutartį (T.3, b.l. 58-60).

2010-05-19 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2340-259/2010 ieškovo E. G. ieškinio įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones  - areštavo atsakovui E. G. priklausantį ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą bendrai 859 235 Lt (248 851,66 €) sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisti areštuotu turtu naudotis. Ieškiniui užtikrinti, taip pat areštavo atsakovui E. G. priklausančias visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (100 procentų akcijų), uždraudžiant atsakovui areštuotomis akcijomis disponuoti (perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti), taip pat uždraudžiant atsakovui, kaip vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ akcininkui, priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas (T. 1, b.l. 144).

2010-05-26 antstolio A. M. sudarytame turto apraše Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytas E. G. priklausantis turtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos, 100 vnt., vienos akcijos nominali vertė 100 Lt., automobilis Suzuki Jimny, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilinė priekaba Skif, modelis M2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 2010-06-30 turto aprašas papildytas antstoliui A. M. areštuojant E. G. pinigines lėšas, esančias AB banke „(duomenys neskelbtini)“, AB banke „(duomenys neskelbtini)“, AB banke „(duomenys neskelbtini)“.  Skolininkui išaiškinta, kad perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas, baudžiamas įstatymų numatyta tvarka (T. 2, b.l. 52-53, 35-36).

2010-05-27 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija, kad 2010 m. gegužės  19 d. Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 2-2340-259/10 pagrindu įregistruotas turto areštas aprašytam E. G. turtui (T 2, b.l. 46-48, 26-28).

2011-01-10 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje 2-965-259/2010 iš E. G. E. G. priteista 627 920 Lt (181 858,20 €) sumokėtoms lėšoms pagal preliminariąją sutartį grąžinti, 87 360 Lt (25 301,20 €) sumą delspinigiams sumokėti už laikotarpį nuo 2010-04-13 iki 2011-01-10 dienos, po 320 litų (92,68 €) kas dieną delspinigių sumą nuo 2011-01-10 dienos iki teismo sprendimo dalyje  grąžinti priteistą 627 920 Lt (181 858,20 €) sumą įvykdymo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 715 280 Lt (207 159,41 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2010-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 14601,65 Lt (4228, 93 €) turėtų bylinėjimosi išlaidų (T 1, b.l. 145-149).

2011-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeiliniame vienintelio akcininko sprendime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas E. G., turintis visas 100 bendrovės akcijų (100 proc. balsų), nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 464 600 Lt (134 557.46 €), papildomais piniginiais įnašais, papildomai išleidžiant 4 646 paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt (28.96 €). Po padidinimo akcinis kapitalas bus 474 600 Lt (137453.66 €), jį sudarys 4 746 paprastosios vardinės akcijos. Pirmumo teise visas naujai išleidžiamas bendrovės akcijas įsigyja vienintelis bendrovės akcininkas E. G. (T. 2, b.l. 75).

2011-04-01 Skolų suderinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama buhalterės R. Č. ir E. G. surašė skolų suderinimo akta, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga E. G. 464 600 Lt (134 557.46 €). (T. 2 , b.l. 76).

2011-04-04 Akcijų pasirašymo sutartyje nurodyta, kad akcininkas E. G. pasirašė papildomai išleistas 4646 akcijas, bendra pasirašomų akcijų kaina yra 464 000 Lt (134 557.46 €), akcijos apmokėtos įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą pagal bendrovės ir akcijų įgijėjo 2011-04-01 pasirašytą skolų suderinimo aktą, įskaitant bendrovės skolą akcijų įgijėjui už suteiktas paskolas sumoje 464 600 Lt (134 557.46 €). (T 2, b.l. 77-78).

2011-04-04 pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (T 2. b.l. 89-93, 94-98).

2011-04-26 E. G. Juridinių asmenų registrui pateikė prašymą užregistruoti pakeistus UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentus (T 2, b.l. 70-73).

2011-04-26 (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė L. R. patvirtino juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus galima registruoti (T 2, b.l. 88).

2011-07-14 tarp E. G. ir M. S. sudarytoje Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad M. S. iš E. G. už 1161500 Lt (336393.65 €) įsigyja 4646 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, visą akcijų pirkimo – pardavimo kainą M. S. įsipareigoja sumokėti iki 2011-10-31 d. (T 3, b.l. 127-128).

2011-11-02 susitarime dėl 2011-07-14 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, nurodyta, kad M. S. ir E. G. patvirtina, kad 2011-07-14 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra neįvykdyta, kadangi pirkėjas – M. S. nesumokėjo sutartos akcijų pardavimo kainos, sutartyje taip pat numatyta, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento, M. S. perduodamos akcijos grąžinamos E. G. nuosavybėn (T 3, b.l. 131).

2011-11-07 Santuokinio turto dalybų sutartyje, kurią patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. V., nurodyta, kad sutuoktiniai E. G. ir D. G. pasidalijo  santuokos metu įgyto turto dalį – E. G. nuosavybės teise atiteko 2300 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų, D. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 2346 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Sutartyje numatyta, kad 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt (2896,20 €), areštuotos pagal Kauno apygardos teismo  2010-05-19 nutartį, nedalijamos ir lieka bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (T 3, b.l. 38-39).

Centrinė hipotekos įstaiga pateikė informaciją, kad 2011-11-07 E. G. turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 2011-11-09 (T 2, b.l. 100).

2011-11-08 susitarimo kopijoje tarp M. S. ir E. G., nurodyta, kad E. G. pagal 2004-12-20, 2005-11-02, 2007-01-11, 2008-03-14 skolos raštelius M. S. skolingas 580 000 Lt (167979,61 €), už šią skolą E. G. įsipareigoja perleisti M. S. 2300 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų šalių susitarimu įvertintų 575 000 Lt (166531,51 €) (T 3, b.l.42).

Daiktų – dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. G. pateikė   E. G. skolos lapų kopijas, kuriose užfiksuota informacija, kad E. G. iš M. S. 2004-12-20 pasiskolino 150 000 Lt (43443 €), 2005-11-02 pasiskolino 200 000 Lt (57924 €), 2007-01-11 pasiskolino 100 000 Lt (28962 €), 2008-03-14 pasiskolino 130 000 Lt (37650,60 €)  (T 3, b.l. 43-47).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė M. S. metinių pajamų deklaracijas, kuriose užfiksuota informacija, kad 2005 m. M. S. deklaruotų gautų pajamų suma yra 69 546,04 Lt (20141,93 €), 2006 m. M. S. deklaruotų gautų pajamų suma yra 66 572,57 Lt (19280.75 €). 2007 m. M. S. deklaruotų gautų pajamų suma yra 66 425,30 Lt (19238.10 €), 2008 m. M. S. deklaruotų gautų pajamų suma yra 58 688,59 Lt (16997,39 €), 2009 m. M. S. deklaruotų gautų pajamų suma yra 7 753,18 Lt. (2245.48 €), 2010 m. M. S. deklaruotų gautų pajamų suma yra 40 106,47 Lt (11615.64 €) (T 3, b.l. 4-23).

2011-11-09 tarp E. G. ir M. S. sudarytoje Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad M. S. už 575 000 litų (166531,51 €) iš E. G. perka 2300 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų. Sutartyje užfiksuota, kad visą akcijų pirkimo kainą pirkėjas sumokėjo, o pardavėjas gavo prieš pasirašant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (T. 3, b.l 129-130).

VĮ Registrų centre gautame UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąraše užfiksuota informacija, kad 2011-11-09 bendrovės akcininkai yra E. G., kuriam nuosavybės teise priklauso 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt (28,96 €), D. G. nuo 2011-11-07 įsigijusi 2346 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt., ir M. S. nuo 2011-11-09 įsigijęs 2300 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt (28,96 €) (T 1, b.l. 156).

AB Šiaulių bankas pateikė informaciją, kad E. G. 2011 m. balandžio mėnesį kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini), prašydamas suteikti kreditą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankas klientui išdavė informacinio pobūdžio raštą apie galimybę svarstyti klausimą dėl kredito suteikimo, kuomet bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje, laikotarpyje nuo 2011-05-02 iki 2013-09-23 E. G. bankui nepateikė jokių dokumentų, susijusių su kredito gavimu, klausimas dėl kredito suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, banke nebuvo svarstomas (T. 3, b.l. 81).

2011-05-02 (duomenys neskelbtini) banko pažymoje, adresuotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad bankas svarstytų galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikti 760 000 Lt (220111,21 €) dydžio kreditą septynerių metų laikotarpiui su turto įkeitimu po to, kai bankui bus pateiktas galutinis sprendimas civilinėje byloje tarp ieškovo E. G. ir atsakovo E. G. (T 4, b.l. 117).

Susirašinėjime su AB banku „(duomenys neskelbtini)“ yra informacijos, kad AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-30 priėmė sprendimą suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 816 350 € investicinį kreditą, tačiau klientas nesudarė su banku kredito sutarties (T 4, b.l. 147-175).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2 -387-633/2012 pritaikė papildomą laikiną apsaugos priemonę – areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 4646 vnt. šios įmonės akcijų uždraudžiant jomis disponuoti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (T 2, b.l. 152).

Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2012-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu areštuojamas E. G. 100 vnt., D. G. 2346 vnt., M. S. 2300 vnt., priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos (T 3, b.l. 67-69).

2014-01-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-23-482/2014 nusprendė pripažinti negaliojančiu E. G. kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2011-04-04 sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10000 litų (2896,20 €) iki 474 600 litų (137453,66 €) ir išleisti 4646 naujas paprastas vardines akcijas; pripažinti negaliojančiu 2011-11-07 D. G. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2346 paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo sandorį; pripažinti negaliojančiu 2011-11-07 atsakovo E. G. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2300 paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo sandorį, pripažinti negaliojančiu 2011-11-09 atsakovo E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2300 paprastųjų vardinių akcijų perleidimo atsakovui M. S. sandorį, taikyti restituciją, grąžinant sandorių šalis į pirminę padėtį (T 2, b.l. 163-181).

2014-09-25 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014 nutarė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančiu E. G., kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, 2011-04-04 sprendimas didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10 000 litų (2896,20 €) iki 474 600 litų (137453,66 €) ir išleisti 4646 naujas paprastas vardines akcijas, priėmė naują sprendimą ir šį ieškinio reikalavimą atmetė. Papildė teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo: panaikino 2011-11-08 susitarimą tarp M. S. ir E. G. ir 2300 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų grąžino E. G., 2346 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleistų D. G. pagal 2011-11-07 sandorį, grąžino E. G., kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (T 4, b.l. 2-17).

2015-05-22 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015 pagal atsakovų E. G. ir D. G. kasacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-09-25 sprendimo civilinėje byloje, nutarė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-09-25 sprendimą palikti nepakeistą (T 4, b.l. 121-125).

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad E. G. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Byloje nustatyta, kad 2008-11-07 E. G. ir E. G. sudarė preliminarią turto pirkimo pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad E. G. įsipareigoja už 1 600 000 litų parduoti E. G. (duomenys neskelbtini) pastatą – hidroelektrinę su visais priklausiniais. Realizuojant sutartį E. G. sumokėjo E. G. 627 920 litų avanso. 2010-03-26 raštu E. G. pranešė  E. G., kad  preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis nutraukiama (T.6, b.l. 9).

E. G. pateikus civilinį ieškinį dėl sumokėto avanso priteisimo, Kauno apygardos teismas 2010-05-19 priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutarties rezoliucinėje dalyje nutarė: ieškovo E. G. ieškinio įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones -  areštuoti atsakovui E. G. priklausantį ir esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą bendrai 859 253 litų sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti, ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisti areštuotu turtu naudotis. Ieškiniui užtikrinti taip pat areštuoti atsakovui E. G. priklausančias visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (100 procentų akcijų), uždraudžiant atsakovui areštuotomis akcijomis disponuoti (perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti), taip pat uždraudžiant atsakovui, kaip vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas.

2010-05-27 Turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010 m. gegužės  19 d. Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 2-2340-259/10 pagrindu įregistruotas turto areštas aprašytam E. G. turtui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos, 100 vnt., vienos akcijos vertė 100 litų.

2011-04-04 vienintelio akcininko sprendimu E. G. nusprendė padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą 464 600 Lt papildomais piniginiais įnašais, papildomai išleidžiant 4 646 paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Apmokėjimas už akcijas buvo nurodytas 2011-04-04 Akcijų pasirašymo sutartyje nurodant, kad akcijos apmokėtos įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą pagal bendrovės ir akcijų įgijėjo 2011-04-01 pasirašytą skolų suderinimo aktą, įskaitant bendrovės skolą akcijų įgijėjui už suteiktas paskolas sumoje 464 600 Lt . 2011-04-26 (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė L. R. patvirtino juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus galima registruoti.

2011-11-07 Santuokinio turto dalybų sutartimi kurią patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. V., E. G. ir D. G. pasidalijo  santuokos metu įgyto turto dalį – E. G. nuosavybės teise atiteko 2300 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, D. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 2346 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. 2011-11-09 susitarimu E. G. perleido M. S. 2300 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

Šios teismo nurodytos faktinės įvykio aplinkybės yra nustatytos neginčijamai, šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis E. G., šias faktines aplinkybes patvirtina byloje surinkta ir aukščiau šiame nuosprendyje išvardinta rašytinė bylos medžiaga, liudytojų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo E. G. parodymai.

Tokiu būdu, teismas vertina įrodytomis aplinkybes, kad E. G., esant priimtai 2010 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo sprendimu padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcinį kapitalą, išleido papildomas 4646 akcijas, kiekvienos vertė 100 litų, išleistas akcijas įgijo 2011-04-04 akcijų pasirašymo sutarties ir 2011-04-01 skolų suderinimo akto pagrindu. Įgytas papildomas 4646 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas 2011 m. lapkričio mėn. įvairiomis dalimis perleido D. G. ir M. S..

Vertinant šiuos atliktus E. G. veiksmus, teismas daro išvadą, kad E. G. veiksmuose perleidžiant 4646 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kitiems asmenims yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje suformuluota nusikaltimo sudėtis priskiriam prie formalių nusikaltimo sudėčių, kas reiškia, kad nusikalstama veika yra pripažįstama baigta atlikus straipsnyje numatytus veiksmus ir nereikalauja padarinių atsiradimo. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t.y. aptariamos nusikalstamos veikos buvimas asmens veiksmuose yra tuomet, kai asmuo darydamas veiką  suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad E. G. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veiksmų pobūdį, pavojingumą ir norėjo veikti tokiu būdu. Jau  buvo minėta, kad byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad E. G. padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“  akcinį kapitalą, išleido 4646 vnt papildomų akcijų, įgijo šias akcijas savo nuosavybėn, po ko perleido jas kitiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad 2010-05-19 dienos Kauno apygardos teismo nutartimi buvo areštuotos E. G. priklausančios 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, uždraudžiant E. G. areštuotomis akcijomis disponuoti. Pažymėtina, kad 2010-05-19 teismo priimtos nutarties rezoliucinėje dalyje teismo sprendimas yra suformuluotas ypatingai aiškiai, nedviprasmiškai, nutartyje išvardinta kokius veiksmus su akcijomis E. G. uždrausta atlikti, tarp jų uždrausta 100 procentų areštuotų akcijų perleisti,  nutartyje taip pat suformuluotas draudimas priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas.

Vertinant teismo 2010-05-19 nutartyje suformuluotų draudimų aiškumą teismas taip pat atsižvelgia ir į 2015-05-22 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje (Civilinė byla Nr. 3K-3-308-686/2015, išnagrinėta pagal kasatorių E. G. ir D. G.) nurodytus argumentus: Iš nurodytos nutarties turinio matyti, kad ją priėmęs teismas siekė užkirsti kelią atsakovui pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl uždraudė jam perleisti tiek visą šią įmonę, tiek jos turtą, tiek teisę į įmonės valdymą suteikiančias akcijas, taip pat uždraudė bet kokiais veiksmais pasunkinti išieškojimą iš nurodyto turto. Dėl to, siekdamas užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumą, teismas ne tik nurodė, kad areštuojamos visos bendrovės akcijos, bet ir pabrėžė, jog areštuojama 100 proc. įmonės akcijų, t. y. taikomas areštas neapribojamas nutarties priėmimo metu esančiu bendrovės akcijų skaičiumi, bet apima visą įstatinį kapitalą, nesvarbu, į kiek dalių (akcijų) jis suskirstytas (nutarties 6 lapas).

Byloje taip pat nustatyta, kad E. G. buvo žinoma 2010-05-19 Kauno apygardos teismo nutartis ir šios nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluoti draudimai. Tai, kad nagrinėjamu 2010-2011 metų laikotarpiu jam buvo žinomas 2010-05-19 Kauno apygardos teismo nutarties turinys, neneigia pats E. G.. Be to, šias aplinkybes patvirtina civilinių bylų Nr. 2-965-259-2011, kuria buvo išnagrinėtas E. G. civilinis ieškinys dėl   negrąžinto avanso priteisimo ir  civilinės bylos Nr. 2 – 23-482/2014, nagrinėtos pagal ieškovo E. G. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais akcijų perleidimus medžiaga, kuri apibendrinta jau minėtoje 2015-05-22 LAT nutartyje Nr. 3K-3-308-686/2015, kurioje LAT kolegija konstatavo, kad Šių teisės normų pagrindu kasatoriui E. G. tapo privalomi apribojimai disponuoti akcijomis, kurie nurodyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartyje, o ne Turto arešto aktų registre. Pažymėtina, kad informacijos apie turto areštą paskelbimo Turto arešto aktų registre tikslas yra jos išviešinimas tretiesiems asmenims. Netikslus turto arešto akto duomenų nurodymas registre nepakeičia šio akto turinio ir jo galiojimo. Netikslus duomenų nurodymas registre gali būti pagrindas tretiesiems asmenims remtis šia aplinkybe ir Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija, įrodinėjant, jog jie nežinojo apie tikrąją arešto apimtį. Išieškotojui ir skolininkui turto arešto aktas įteikiamas pasirašytinai arba siunčiamas registruotąja pašto siunta (CPK 679 straipsnis), todėl jie apie turto arešto akte nustatytus nuosavybės teisių apribojimus paprastai sužino iš šio akto, o ne iš Turto arešto aktų registro. Asmuo, kuris žino turto arešto akto turinį, neturi pagrindo remtis registro duomenų netikslumu, pateisindamas turto arešto akto nuostatų pažeidimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kasatorius Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2010 m. gegužės 31 d. paduotu atskiruoju skundu skundė apeliacinės instancijos teismui, šis skundą atmetė, t. y. kasatorius žinojo ne apie 100 vienetų, bet apie visų UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų areštą. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius, sudarydamas ginčo sandorius dėl areštuotų akcijų, veikė nesąžiningai (nutarties 7 lapas).

Buvo minėta, kad E. G. neneigė papildomai išleistų 4646 vnt. akcijų perleidimo kitiems asmenims fakto, tačiau duodant parodymus nurodė, kad jis manė, kad perleisdamas akcijas veikia teisėtai, kad turi teisę perleisti papildomai išteistas akcijas, kadangi šios papildomai išleistos 4646 vnt. akcijų nebuvo areštuotos, joms nebuvo pritaikyta jokių ribojimų.

Teismo vertinimu, E. G. parodymai dalyje dėl to, kad jis manė, kad perleisdamas akcijas veikė teisėtai, nėra teisingi ir nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo,  numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalies numatyto sudėties požymio – veiksmų neteisėtumo. Lietuvos teismų praktikoje neteisėtumo požymis suvokiamas ir pripažįstamas tais atvejais kuomet asmuo atlikdamas tam tikrus veiksmus pažeidė teisės normų reikalavimus.

Vertinant E. G. veiksmus perleidžiant papildomai išleistas akcijas kitiems asmenims teismas daro išvadą, kad šie E. G. veiksmai buvo neteisėti ir tuo aspektu, kuris numatytas BK 246 straipsnio 2 dalyje. Byloje nustatyta, kad E. G., žinodamas 2010-05-19 Kauno apygardos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį, žinodamas, kad yra areštuotos 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, išleidus papildomas akcijas, perleido šias papildomas akcijas kitiems asmenims. Tokie E. G. veiksmai tiesiogiai pažeidė  2010-05-19 Kauno apygardos teismo nutarties nuostatas, kurias E. G. buvo privaloma vykdyti. Kauno apygardos teismo 2010-05-19 nutartis buvo priimta teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144, 145, 148, 151 straipsnių nuostatomis, yra galiojanti ir vykdoma. E. G. veiksmais perleidžiant akcijas buvo pažeisti Lietuvos Respublikos CPK normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 2010-05-19 Kauno apygardos teismo nutartyje nustatyti draudimai disponuoti 100 procentų akcijomis ir E. G. kreditoriaus E. G. turtiniai interesai.

Teisės teorijoje pripažįstama, kad asmuo gali veikti, jei toks jo veikimas nėra uždraustas. Tais atvejais, kai asmuo veikia tiesiogiai pažeidžiant teisės aktų nustatytą draudimą, toks jo veikimas pripažįstamas neteisėtu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo esmė  yra draudimas asmeniui atlikti veiksmus su turtu, kuriam pritaikytos laikinos apsaugos priemonės ir draudimas atlikti veiksmus su turtu, kurie yra uždrausti atlikti. Nagrinėjamu atveju, E. G. veikė tiesiogiai pažeisdamas Vilniaus apygardos teismo draudimą disponuoti 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, šis teismo draudimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos CPK normomis, reglamentuojančiomis laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Teismo vertinimu, pažeisdamas teismo draudimą disponuoti akcijomis, E. G. visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį, suvokė, kad atlieka draudžiamus veiksmus ir norėjo taip veikti.

Tai, kad E. G. perleisdamas papildomai išleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas veikė neteisėtai ir nesąžiningai, konstatuota ir visų pakopų teismų, nagrinėjančių E. G. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais akcijų perleidimus. Pirmos instancijos teismas – Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2 – 23-482/2014 2014-01-06 nutartimi tenkino E. G. ieškinį. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr.  2A-985-273/2014  2014-09-25 nutartimi iš dalies pakeitė pirmos instancijos teismo nutartį, tačiau paliko pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl papildomai išleistų akcijų perleidimo sandorius. Šioje nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Akcijų perleidimo kitiems asmenims sandoriais atsakovas E. G. siekė išvengti savo piniginių įsipareigojimų ieškovui vykdymo arba apsunkinti prievolės vykdymą. Atsakovas perleidęs akcijas M. S. ir sutuoktinei D. G., negrąžino ieškovui skolos, kas laikytina skolininko nesąžiningumu ir pažeidžiančiu ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus interesus, kadangi šiais veiksmais buvo sumažinta atsakovo turėto turto vertė ir galimybė atsiskaityti su ieškovu. Nors akcijų perleidimo sandoris sutuoktiniai D. G. buvo įformintas santuokinio turto dalybų sutartimi ( t.1, b.l. 70-71), tačiau pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad ir šiuo sandoriu buvo siekiama išvengti prievolės vykdymo ieškovui. Šiuo duomenų pagrindu darytina išvada, kad  akcijų perleidimas kitiems atsakovams pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo E. G. kreditoriaus teises.

Lietuvos aukščiausiasis teismas jau minėtoje  2015-05-22 nutartyje Nr. 3K-3-308-686/2015, konstatavo, kad Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad santuokinio turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu visos dalijamos akcijos buvo areštuotos, uždraudžiant jomis disponuoti, nesutinka su kasatorių pozicija, jog šis sandoris buvo teisėtas. Santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas buvo draudžiamas. Sutartį patvirtinusi notarė rėmėsi Turto arešto aktų registro duomenimis, kuriuose buvo informacija tik apie 100 vienetų bendrovės akcijų areštą, todėl sutartyje nurodė, kad tik šis akcijų kiekis nedalijamas. Kasatorius E. G., iš jo ginčytos Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutarties žinojęs apie visų įmonės akcijų areštą, turėjo žinoti, kad apskritai neturi teisės sudaryti jų pasidalijimo sutarties. Jo nesąžiningumą sudarant šią sutartį patvirtina sutarties 3 punkte išdėstytas teiginys: „Sandorio šalys pareiškė, kad sandorio sudarymo metu dalijamos akcijos nėra įkeistos, joms nėra uždėtas areštas, dėl jų nevyksta teisminiai ginčai, į jas nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų apribojimai“. Sandoris, kuriuo sutuoktiniai dalijasi santuokinį turtą, sąmoningai pažeisdami įstatymo nuostatas, taip užkirsdami kelią įvykdyti teismo sprendimu pripažintą prievolę grąžinti kreditoriaus sumokėtą avansą, pagrįstai pripažintas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą skolininkui sudarius kreditoriaus interesus pažeidžiantį sandorį su sutuoktiniu, jo šalių nesąžiningumas preziumuojamas, tokia prezumpcija šioje byloje nebuvo paneigta. Šioje nutartyje teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių pakanka atsakovo M. S. nesąžiningumui, sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su kasatoriumi, konstatuoti. Teisėjų kolegija tokį byloje pateiktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių vertinimą pripažįsta teisingu ir pagrįstu, atitinkančiu pirmiau išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus.

Išvardintoje civilinėje byloje visų pakopų teismai sprendimus priėmė remiantis Actio Pauliana teisės instituto taikymo pagrindu, konstatavus E. G. nesąžiningumą kreditoriaus E. G. atžvilgiu perleidžiant papildomai išleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kitiems asmenims. 

Nagrinėjamoje byloje teismas pažymi, kad išvardinti  teismų sprendimai civilinėje byloje nagrinėjant E. G. ieškinį neturi tiesioginės prejudicinės galios baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau šie teismų sprendimai patvirtina baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo išvadas ir įrodo, kad perleidžiant papildomai išleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, E. G. veikė nesąžiningai ir neteisėtai. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas sutinka su šiuose sprendimuose ir nutartyse padarytomis išvadomis, kad E. G. perleidžiamas papildomai išleistas akcijas veikė neteisėtai ir nesąžiningai.

              E. G. veiksmų nesąžiningumą patvirtina ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės. Nustatyta, kad E. G., didinant įstatinį kapitalą ir išleidžiant papildomas 4646 akcijas, papildomai išleistas akcijas įgijo savo nuosavybėn skolų suderinimo akto, surašyto 2011-04-01 ir akcijų pasirašymo sutarties, surašytos 2011-04-04, pagrindu. Iš šių dokumentų seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga E. G. 464 000 litų. Šalims pasirašius minėtus dokumentus E. G. savo nuosavybėn įgijo  papildomai išleistas 4646 akcijų, faktiškai apmokant už tai tais pinigais, kuriuos jam buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokios aplinkybės įrodo, kad 2011-04-04 dienai E. G. faktiškai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi ir turėjo teisę į skolos dydžio piniginę sumą – 464 600 litų. Įgijus akcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą E. G. turėjo išnykti.

              Tokiu būdu, įgijus papildomai išleistas akcijas E. G. savo nuosavybėje turėjo skolos dydžio vertę atitinkantį turtą, tuo atveju, jei papildomos akcijos nebūtų išleistos, E. G., kaip fizinis asmuo, turėjo teisę į pinigines lėšas -464 600 litų. Atitinkamos vertės turtą skolos ar akcijų pavidalu jis turėjo savo aktyve. Perleidus papildomai išleistas akcijas, jis savo aktyve nebeturėjo nei akcijų, turinčių atitinkamą vertę, nei skolos teisės reikalavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokioms aplinkybėms, perleidus akcijas, 464 600 litų sumai sumažėjo E. G. aktyvai ir turimas turtas, dėl ko sumažėjo jo galimybės atsiskaityti su E. G.. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms E. G. suvokė savo turimo turto sumažėjimo faktą ir galimybės atsiskaityti su kreditoriumi E. G. sumažėjimą.  Teismas vertina, kad tokius veiksmus E. G. atliko tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad perleidus papildomai išleistas akcijas sumažės jo turtas ir sumažės galimybė atsiskaityti su E. G..

E. G. nesąžiningumą patvirtina ir jo veiksmai sudarant santuokinio  turto dalybų sutartį. Byloje nustatyta, kad E. G. žinodamas, kad 2010-05-19 nutartimi areštuotos 100 procentų akcijų, o ne 100 vnt. akcijų, apie šią aplinkybė notarės neinformavo. E. G. paaiškinimai šioje dalyje, kad jis galvojo, kad išleidus papildomas akcijas, areštas galioja tik 100 vnt. akcijų, nėra patikimas. Akivaizdu, kad žinodamas 2010-05-19 teismo nutarties rezoliucinę dalį, E. G. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad pasikeitus bendrovės akcijų skaičiui, šios papildomai akcijos nėra areštuotos, kadangi teismo nutartyje areštuotų akcijų skaičius yra nurodytas procentais, nurodant 100 procentų, kas reiškia, kad nepriklausomai nuo akcijų skaičiaus, yra areštuotos visos bendrovės akcijos.

Pastebėtina, kad notarė J. V., apklausta liudytoja, parodė, kad jai nebuvo žinomas faktas, kad turto arešto registre yra nurodytas kitas akcijų skaičius, nei teismo nutartyje. Tuo atveju, jei jai būtų žinomas šis faktas, ji netvirtintų santuokinio turto dalybų sandorio, o pasiaiškintų dėl neatitikimų. Akivaizdu, kad jei liudytojai J. V. būtų žinomas šių neatitikimų faktas, ji nebūtų tvirtinusi santuokinio turto dalybų sandorio, kas reiškia, kad situacija, kuomet jai nebuvo žinomas minėtas faktas, buvo naudinga E. G..

E. G. veiksmų nesąžiningumą ir tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia, patvirtina ir kitos dėl jo veiksmų perleidžiant akcijas atsiradusios pasekmės. E. G. buvo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, t.y. akcinio kapitalo pavidalu jam priklausė visas akcinės bendrovės turtas, kuris nagrinėjamu laikotarpiu turėjo atitinkamą vertę, kuri preliminaria pirkimo pardavimo sutartimi buvo įvertinta 1 600 000 litų. Išleidus papildomą akcijų emisiją, ir perleidus papildomai išleistas akcijas, E. G. nuosavybėje buvo likę 100 vnt. akcijų iš 4746 vnt. akcijų, t.y. apie 2 procentų akcijų, suteikiančių teisę į 2 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Akivaizdu, kad E. G. šią aplinkybę suvokė ir perleisdamas papildomai išleistas akcijas tokiu būdu sumažino savo turimo turto vertę.

Tos aplinkybės, kad bendrovės akcinio kapitalo padidinimas ir akcijų perleidimas D. G. buvo patvirtinti notarine tvarka, nepakeičia E. G. atliktų veiksmų teisinio vertinimo ir  nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės. Jau buvo pasisakyta, kad notarė J. V., patvirtindama santuokinio turto dalybų sutartį neturėjo visos būtinos informacijos, neturėjo duomenų apie klaidą, padarytą turto areštų registre, kur buvo nurodyta, kad areštuota 100 vnt. o ne 100 procentų akcijų.

Notarės L. R. veiksmai patvirtinant įstatinio kapitalo padidinimą, ir teisme duoti parodymai taip pat nepanaikina E. G. baudžiamosios atsakomybės. Pati liudytoja L. R. parodė kad savo veiksmų ji tik patvirtino, kad dokumentai, kurie buvo pateikti, atitinka įstatymų reikalavimų ir įregistruoti Juridinių asmenų registre naujus steigimo dokumentus galima. Jos parašo ir patvirtinimo esmė yra ta, kad ji patvirtina, kad įstatai atitinka įstatymų reikalavimus, jos parašo ir sprendimo nereikia tam, kad leisti padidinti įstatinį kapitalą.

Byloje esantis tvirtinamasis įrašas (T.2, b.l. 88), patvirtina, kad notarė L. R. patvirtino surašytų dokumentų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus registruoti galima.

Pažymėtina, kad ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami civilinę bylą pagal E. G. ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu atsakovo E. G. kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2011-04-04 sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10000 litų  iki 474600 Lt ir išleisti 4646 vnt. naujas paprastas vardines akcijas, pasisakė, kad būtent šį E. G. sprendimą naikinti nėra pagrindo (jau minėtos Kauno apygardos teismo 2014-09-25 nutartis Nr.2A-985-273/2014 ir LAT 2015-05-22 nutartis 3K-3-308-686/2015).

Kartu, ypatingai pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalį kaltu pripažįstamas ne už tai, kad padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcinį kapitalą, o už tai, kad padidinus bendrovės akcinį kapitalą ir prie esančių 100 vnt. akcijų, sudarančių 100 procentu akcinio kapitalo išleidus papildomas 4646 vnt. akcijų, jis papildomai išleistas 4646 vnt. akcijų, neteisėtai perleido kitiems asmenims. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbų į kiek dalių (akcijų) yra padalintas akcinės bendrovės turtas, visos akcinės bendrovės akcijos sudaro 100 procentų akcijų, ir būtent toks kiekis akcijų buvo areštuotas 2010-05-19 Kauno apygardos teismo nutartimi.

E. G. parodymai dalyje dėl to, kad perleisdamas papildomai išleistas akcijas jis nesuvokė, kad veika draudžiamu būdu ir pažeidžia teismo draudimą, nėra pagrįsti. Tokie E. G. parodymai tiesiogiai paneigti šiuo nuosprendžiu aptartais argumentais ir visų pakopų teismų, nagrinėjančių E. G. ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais akcijų perleidimo sandorius, sprendimais. Visų pakopų teismai pripažino, kad perleisdamas akcijas E. G. veikė neteisėtai ir nesąžiningai (Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-16 sprendimas Nr. 2 – 23-482/2014 Kauno apygardos teismo 2014-09-25 nutartis Nr.2A-985-273/2014 ir LAT 2015-05-22 nutartis 3K-3-308-686/2015).

Jau buvo minėta, kad šių teismų sprendimai neturi tiesioginės prejudicinės galios baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau įvertinus visas aplinkybes, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą nustatė, kad minėti teismai teisingai nustatė E. G. veiksmų pobūdį, šių teismų nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, padarytas išvadas dėl E. G. veiksmų pobūdžio ir kaltės.

Vertinant E. G. ir jo gynybos argumentą, kad Kauno apygardos teismui pakeitus 2014-01-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą dėl pripažinimo negaliojančiu sprendimą dėl akcinio kapitalo padidinimo pažymėtina, kad priešingai nei vertina E. G. ir jo gynyba, ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu E. G. sprendimą dėl akcinio kapitalo padidinimo, nepanaikina E. G. baudžiamosios atsakomybės. Jau buvo minėta, kad E. G. sprendimas padidinti akcinį kapitalą savaime nesudaro  nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalies sudėties, E. G. kaltu pripažįstamas už veiksmus, pasireiškiančius papildomai išleistų akcijų neteisėtu perleidimu.

Nusikaltimo priskyrimas prie formalių nusikaltimo sudėčių taip pat lemia išvadą, kad ta aplinkybė, kad akcijų perleidimai buvo pripažinti negaliojančiais, nepanaikina E. G. baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo padaryta nusikalstama veika buvo baigta nuo to momento, kai jis neteisėtai perleido papildomai išleistas akcijas kitiems asmenims.

Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikti įvairaus pobūdžio dokumentai, rodantys E. G. ir E. G. veiksmus 2010-2016 metų laikotarpiu ir jų tarpusavio santykius ir civilinius ginčus, tačiau šie pateikti dokumentai neturi įrodomosios reikšmės įvertinant E. G. veiksmus, kurie kaltinamuoju aktu ir šiuo nuosprendžiu kvalifikuojami kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalies , padarymas. Kaip jau buvo minėta, nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje yra priskiriamas prie formalių nusikaltimo sudėčių, yra konstatuojamas tuomet, kai nustatoma, kad asmens veikoje yra visi požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje ir nereikalauja padarinių atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad E. G. neteisėtai perleido didelės vertės, daugiau nei 250 MGL dydžio turtą, kuris teismo sprendimu buvo areštuotas, šiuos veiksmus atliko tiesiogine tyčia.

Tokiu būdu, įvertinus visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. G. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai.

Nagrinėjamoje byloje E. G. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2011-04-04 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, tikslu apgaule savo naudai išvengti : .utinės prievolės - 2011-01-10 Kauno apygardos teismo sprendimu E. G. iš E. G. priteistos 627 920 Lt (181 858.20 eurų) sumos sumokėtoms lėšoms pagal 2008-11-17 tarp E. G. ir E. G. sudarytą preliminariąją turto pirkimo - pardavimo sutartį grąžinimo, žinodamas, kad 2010-05-19 Kauno apygardos teismo nutartimi areštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui uždėtas tikslu užtikrinti nukentėjusiojo teisę atgauti skolą, siekdamas apgaule išvengti prievolės šią skolą grąžinti, priėmė sprendimą padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“  įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt (2896,20 eurų) iki 474 600 Lt (137 453,66 eurų), išleido 4 646 vnt. naujų paprastų vardinių akcijų, (kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 eurai)), pagal tos pačios dienos akcijų pasirašymo sutartį, jas įsigijo, būdamas 4 746 vnt., t. y. 100 procentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininku, jis 2011-11-07 santuokinio turto dalybų sutartimi 2 346 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 234 600 Lt (67 944,86 eurų) perleido sutuoktinei D. G., o 2011-11-09 akcijų pirkimo pardavimo sutartimi 2 300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 230 000 Lt (66 612,60 eurų), pardavė M. S., sau pasilikdamas 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt (2 896,20 eurų), t. y. 2,1 procentą iš turėtų 100 procentų akcijų, dėl ko nukentėjusysis prarado galimybę atgauti skolą, tuo išvengė didelės 627 920 Lt (181 858,20 eurų) vertės turtinės prievolės, t.y. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Pagal šį jam pareikštą kaltinimą E. G. išteisinamas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įvykio aplinkybės ir E. G. veiksmai, kurie kaltinamuoju aktu kvalifikuojami ir kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, jau buvo išanalizuoti vertinant ar E. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nustatyta, kad E. G. neteisėtai perleido didelės vertės, daugiau nei 250 MGL dydžio turtą, kuris teismo sprendimu buvo areštuotas, šiuos veiksmus atliko tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Aptariamame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis priskiriama prie materialiųjų nusikaltimo sudėčių, kas reiškia, kad nusikaltimo buvimas asmens veikoje gali būti nustatytos tik tais atvejais, kai atsirado šiame straipsnyje numatyti padariniai. Padariniai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra turtinės žalos padarymas kitam asmeniui.

Taip pat, aptariamo straipsnio konstrukcija numato, kad sukčiavimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje, gali būti padaromas keturiais skirtingais būdais – turto ar turtinės teisė įgijimu apgaule, turtinės prievolės išvengimu apgaule, turtinės prievolės panaikinimu apgaule. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyti sukčiavimo padarymo būdai ir nukentėjusiojo atžvilgiu panaudota apgaulė savo pobūdžiu gali esminiai skirtis.

Kaltinamuoju aktu E. G. inkriminuojama, kad sukčiavimą jis padarė turtinės prievolės išvengimo apgaulės būdu. Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje vertinama, kad sukčiavimo padarymo būdas, kuris BK 182 straipsnio sudėties konstrukcijoje suformuluotas kaip turtinės prievolės išvengimas apgaule, yra ypatingai specifinio pobūdžio.

Pvz. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2014-01-28 nutartyje Nr. 2K-150-/2014 konstatuota: BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui šiems veiksmams atlikti.

               Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė išvengiant turtinės prievolės nėra tapati apgaulei įgyjant turtą, turtinę teisę ar panaikinant prievolę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013).

Vertinant tokiu būdu formuojamai Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmuo kaltinamas sukčiavimu, padaryti turtinės prievolės išvengimu apgaule, pastebėtina, kad apgaulė, kaip esminis sukčiavimo elementas tokiuose nusikaltimuose gali pasireikšti ir  tuo, kad kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kuomet nukentėjusysis negali apginti savo pažeistos teisės civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Tačiau, net ir esant tokio pobūdžio suformuotai teismų praktikai sukčiavimų, padarytų turtinės prievolės išvengimu apgaule būdu, būtina nustatyti, ar asmens veikoje yra visi kiti būtini nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje sudėties požymiai. Vieni tokių požymių yra būtinas konstatavimas, kad kaltininkas išvengė turimos turtinės prievolės ir jo šiais konkrečiais veiksmais išvengiant turtinės prievolės buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam.

Minėta, kad nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje priskiriamas prie materialių nusikaltimo sudėčių. Nagrinėjamo straipsnio aspektu tai reiškia, kad sukčiavimas, padarytas turtinės prievolės išvengimo apgaule būdu gali būti konstatuotas tik tuomet, kai bus nustatyta, kad kaltininkas galutinai išvengė turtinės prievolės ir dėl to atsirado straipsnyje numatyti padariniai. Nusikaltimas bus vertinamas baigtu tais atvejais, kai atsirado straipsnyje numatyti padariniai, t.y. turtinė žala.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad E. G., perleidžiant papildomai išleistas akcijas kitiems asmenims, išvengė turtinės prievolės ir kad būtent dėl jo konkrečių veiksmų perleidžiant akcijas, buvo padaryta turtinės žalos E. G..

Byloje nustatyta, kad E. G. nėra išvengęs turtinės prievolės grąžinti E. G. pinigus, sumokėtus kaip avansas pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį. Ši prievolė yra galiojanti, pripažįstama E. G.,  paties E. G. ir visų pakopų teismų. Prievolė yra pripažinta 2011-01-10 Kauno apygardos teismo sprendimu ir yra vykdoma antstolio.  Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad E. G. dabartinėje stadijoje yra galutinai išvengęs turtinės prievolės E. G., tokiu būdu, neturi pagrindo konstatuoti, kad nusikalstama veika padaryta ir baigta.

Teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad perleidžiant papildomai išleistas akcijas E. G. būtent šiais veiksmais sukūrė padėti, kuomet E. G. negali apginti savo pažeistos teisės civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir kad būtent šiais E. G. veiksmais E. G. buvo padaryta turtinės žalos. Byloje nustatyta, kad E. G. visuomet pripažino savo turtinę prievolę E. G., dėl šios prievolės vyko E. G. ir E. G. civiliniai ginčai, jų santykiai buvo sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Byloje taip pat nėra nustatyta, kad perleidus papildomai išleistas akcijas kitiems asmenims E. G. tapo visišku beturčiu, ko pasekoje nebuvo į ką nukreipti reikalavimo. Byloje nėra surinkta pakankami duomenų, patvirtinančių, kad perleidus papildomai išleistas akcijas E. G. visiškai prarado galimybę įvykdyti turtinę prievolę ir sukūrė būtent tokią situaciją, kuri panaikintų galimybę atsiskaityti su E. G..  Tai patvirtina teismo šiame nuosprendyje jau nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad E. G. savo aktyve turėjo turėti arba papildomai išleistas bendrovės akcijas, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolę grąžinti jam skolą 464 000 litų.  Šiuo aspektu pažymėtina, kad skolos grąžinimas akcijomis M. S. negali būti vertinamas kaip turtinės prievolės išvengimas apgaule E. G. atžvilgiu.

Be to, kaip jau buvo minėta, kad turtinės prievolės išvengimas apgaule yra siejama ir savo padariniu turi turėti turtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajam. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo vertinti, kad būtent E. G. veiksmai perleidžiant akcijas, E. G. buvo padaryta turtinė žalos. Byloje yra nustatyta, kad prievolė grąžinti pinigus – 627 920 litų E. G. neteko juos sumokėjus E. G. realizuojant preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sąlygas, pinigų E. G. iki šiol negrąžino dėl savo pozicijos civilinėse bylose o ne  dėl to, kad tapo beturtis ar kokiu nors būdu pasislėpęs nuo E. G.. Iš bylos duomenų matyti, kad prievolė grąžinti avansu sumokėtus 627 920 litų buvo pradėta vykdyti 2010-06-30, prievolė buvo ir yra vykdoma per 2010 – 2016 metus, ir ta aplinkybė, kad E. G. buvo perleidęs akcijas, nekaip nepakeitė prievolės vykdymo proceso. Prievolė grąžinti pinigus iš esmės buvo vykdoma vienodu lygiu ir esant situacijai kuomet E. G. turėjo 100 procentų akcijų ir tuo metu, kai jis jų neturėjo, dėl ko nėra pagrindo padaryti išvados, kad būtent akcijų perleidimo momentu ir faktu E. G. atsirado turtinė žala.

Dėl išvardintų priežasčių E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas.

Lengvinančių ir sunkinančių E. G. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

              Skiriant kaltinamajam E. G. bausmę teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo veiksmų tikslus ir motyvus, į E. G. asmenybę. E. G. tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, vedęs, dirba. Sprendžiant bausmės klausimą teismas taip pat atsižvelgia į E. G. amžių, padėtį visuomenėje, į aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, turinčias reikšmė bausmės parinkimui, teismas vertina, kad E. G. skirtina bausmė sankcijos, numatytos už padarytą nusikaltimą, ribose. Atsižvelgiant į E. G. asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai E. G. atžvilgiu bus pasiekti taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. G. pateikė civilinį ieškinį 25 478 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio  2 dalyje apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Vertinant neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad civilinio ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo savo pobūdžiu iš esmės buvo kildinami iš žalos, atsirasiančios iš E. G. veiksmų, kurie kaltinamuoju aktu buvo kvalifikuoti kaip sukčiavimas. Tokiu būdu, išteisinant E. G. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ši neturtinės žalos dalis negali būti priteista. Vertinant, kokio dydžio neturinę žalą nukentėjusysis E. G. patyrė dėl E. G. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, padarymo, teismas atsižvelgia į visas aplinkybes ir sąlygas, nurodytas Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje, į tarp E. G. ir E. G. susiklosčius santykius, į tai, kad E. G. ir E. G. nuo 2010 metų dalyvauja teisminiuose nagrinėjamuose civilinėse bylose, kuriose E. G. iš E. G. priteistos pakankami reikšmingo dydžio sumos. Teismo vertinimu, E. G. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, padarymo patirta neturtinė žala savo pobūdžiu yra išvestinė iš susiklosčiusių asmeninių priešiškų santykių su E. G. ir bylinėjimosi procesais su juo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad E. G. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, o nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje padarymu padaryta neturtinė žala savo pobūdžiu yra žymiai mažiau reikšminga, teismas vertina, kad neturtinės žalos atlyginimui iš E. G. E. G. priteistina 2000 Eur.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis ir jo atstovas taip pat prašė priteisti iš E. G. bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu gynėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad E. G. už teisines paslaugas sumokėjo savo atstovui advokatui Aidui Mažeikai 2983,66 Eur (T.6, b.l. 94-115).

                Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

              Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo sudėtingumą, į teismo posėdžių skaičių, į E. G. turtinę padėtį ir bendros skolos dydį E. G., į tą aplinkybę, kad E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas, E. G. iš E. G. priteistina 1500 Eur išlaidoms, atsiradusioms dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ,298 str., 302 str.

              n u s p r e n d ė :

              E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos  BK 246 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius  laisvės atėmimo.

              Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu atidėti E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojant E. G. per bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

              Kardomąją priemonė E. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

              Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį E. G. išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

              Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai, priteisti iš E. G. E. G. naudai  2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

              Priteisti iš E. G. E. G. naudai 1500 Eur išlaidomas, atsiradusioms iš E. G. atstovavimo baudžiamojoje byloje, apmokėti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

       Teisėjas                                                                                                         Olegas Šibkovas