Civilinė byla Nr. 3K-3-476/2007
Procesinio sprendimo kategorija 30.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei G. V. dėl statinio nugriovimo; tretieji asmenys: Vilniaus apskrities viršininko administracija, R. M., P. I. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyto 1996 m. po neteisėtai atliktos rekonstrukcijos; nurodyti, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą gera valia neįvykdžius teismo sprendimo, savavališkai pastatytos ir aplinkai bei žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingos pastato dalies nugriovimas būtų užtikrintas priverstine tvarka. Ieškovas nurodė, kad dalis pastato, kurią prašoma nugriauti, yra ant ieškovui ir atsakovei priklausančių sklypų ribos, atsakovė atliko pastato rekonstrukciją be projekto ir statybos leidimo, taip pat be buvusios žemės sklypo bendraturtės O. M. ir ieškovo sutikimų; dėl atliktos rekonstrukcijos pasikeitė pastato paskirtis: ūkinis pastatas–sandėliukas tapo garažu; be to, rekonstruotas pastatas kelia grėsmę, nes yra pasviręs į ieškovo sklypo pusę.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti statinio – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto žyma 3J1/p, rekonstruotą dalį, grąžinant ūkinį pastatą į Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodytą 1956 m. buvusią baigtą statyti padėtį: statinio užstatytas plotas 8 kv. m, tūris – 22 kub. m; teismas atmetė kitą ieškinio reikalavimą. Teismas rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis, kad ieškovas yra 458/731 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas; atsakovė ir trečiasis asmuo R. M. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturtės; R. M. taip pat priklauso 3413/6670 dalių žemės sklypo nurodytu adresu; kitos sklypo dalies savininkas yra valstybė; dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vyksta teisminis ginčas. Atsakovė yra ginčo ūkinio pastato savininkė. VĮ Registrų centro duomenimis, nurodyto ūkinio pastato kadastriniai duomenys fiksuoti 1992 m., šiam pastatui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis pažymėtas žyma 3J1/p, baigtas statyti 1956 m., užstatytas plotas yra 8 kv. m, tūris – 22 kub. m. Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. rugpjūčio 3 d. įpareigojo atsakovę iki 1998 m. spalio 1 d. parengti savavališkai rekonstruojamo statinio projektinę dokumentaciją; iki 1998 m. spalio 15 d. gauti leidimą rekonstrukcijai, po to pradėti rekonstrukcijos darbus. Be to, pirmiau nurodyta institucija 1998 m. spalio 26 d. pateikė atsakovei reikalavimą iki 1998 m. lapkričio 15 d. savo jėgomis grąžinti ūkinį pastatą–sandėliuką į buvusią padėtį. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. vasario 22d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A–317/2001) atmetė G. V. reikalavimus panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 3 d. įpareigojimą ir 1998 m. spalio 26 d. reikalavimą; nutartyje taip pat nustatyta, kad 1996 m. balandžio 19 d. I. V. dėl pastato savavališkos rekonstrukcijos surašytas aktas; nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas laikė, kad įsiteisėjusioje nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas); atsakovė nepateikė įrodymų, kad po nurodytos teismo nutarties priėmimo gavo reikiamus dokumentus ir įvykdė nustatytus įpareigojimus (CPK 178 straipsnis). Esant tokiai situacijai, teismas sprendė, kad atsakovė rekonstravo ginčo statinį be statybos leidimo, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. I–1240 redakcija) 3 straipsnyje, bei pažeisdama pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, todėl įpareigojo atsakovę statinį nugriauti (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teismas atmetė ieškinio reikalavimą nugriauti rekonstruotą statinį priverstine tvarka; šis reikalavimas yra susijęs su sprendimo vykdymu, patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra žemės sklypo savininkas nuo 1999 m. rugsėjo 16 d.; 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs 2001 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo 2000 m. CK; dėl to teismas ieškinio reikalavimui taikė 2000 m. CK 1.125 straipsnyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens P. I. V. apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 19 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio reikalavimą, t. y. jis įrodė, jog dėl atsakovės savavališkai 1996 m. atliktos pastato, pažymėto žyma 3J1/p, rekonstrukcijos pažeidžiamos ieškovo teisės. Kolegija nurodė, kad 2006 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie ginčo pastato užimtumą, paskirtį yra fiksuoti 1992 m. balandžio 20 d.; viešojo registro duomenų tikrumu nėra pagrindo abejoti, jie nenuginčyti, todėl paneigia atsakovės teiginį, kad ginčo pastatas rekonstruotas ir taip padidintas jo plotas iki 1992 m. balandžio 20 d.; kolegija nurodė, kad 1990 m. rugpjūčio 27 d. leidime iš tikrųjų nurodyta, jog ūkinio pastato rekonstrukcija atlikta pagal patvirtintą projektą ir išduotą leidimą, tačiau, kolegijos vertinimu, jame nenurodyta, kad leidžiama didinti pastatą į šalia esančio sklypo pusę; Vilniaus miesto Lenino rajono LDT vykdomojo komiteto 1976 m. gegužės 5 d. rašte taip pat nenurodoma dėl leidimo pastatui didinti; tuo tarpu iš šios įstaigos 1979 m. birželio 23 d. rašto matyti, kad pastatas po renovacijos buvo priduotas naudojimuisi, priėmimo aktas ir kiti dokumentai pateikti Vilniaus miesto tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui žymai apie nuosavybės teisę į dalį, t. y. į ūkinio pastato (3 x 5,6) kv. m, padaryti. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė, jog pirmiau nurodytas raštas buvo pagrindas išvadai, kad atsakovei buvo išduotas leidimas ir patvirtintas projektas padidinti ūkinio pastato plotą iki 16,8 kv. m, padaryti. Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas 16.8 kv. m ploto ūkinis pastatas; iš inventorizacinės bylos duomenų matyti, kad 1976 m. atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo fiksuotas nurodyto ploto ūkinis pastatas. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 22d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A–317/2001, nustatytų aplinkybių prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, ieškovui nedalyvavus nagrinėjant nurodytą bylą; kolegija laikė, kad pirmiau nurodytoje nutartyje nustatytos aplinkybės vertintinos kartu su kitais bylos rašytiniais įrodymais. Kolegijos vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad panaikinti valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos reikalavimai, kuriuose konstatuotas savavališkos ginčo pastato rekonstrukcijos faktas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. sausio 18 d. konstatavo, kad, be leidimo atliekant statinio, pažymėto žyma 3J1/p, rekonstrukciją, statinio siena rytinėje pusėje įrengta iš įvairių atraminei sienai įrengti nepritaikytų medžiagų, siena pasvirusi, jos pamatas neįrengtas, tai kelia grėsmę konstrukcijos stabilumui. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad nurodyti duomenys patvirtina, jog ieškovas negali laisvai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, statinys kelia grėsmę ieškovo saugumui. Kolegija laikė, kad atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl tokių veiksmų prasideda CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią, susiejęs ją su momentu, kai ieškovas tapo žemės sklypo savininku, t. y. 1999 m. rugsėjo 16 d.; nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai pastatas, pažymėtas žyma 3J1/p, dėl atliktos rekonstrukcijos buvo padidintas iki 16,8 kv. m ploto ir tai patvirtinta Vilniaus miesto Lenino rajono LDT vykdomojo komiteto 1979 m. birželio 23 d. rašte Nr. 282/1-V. Atlikti rekonstrukcijos darbai buvo akivaizdūs, todėl žemės sklypo naudotojai turėjo galimybių ieškiniui dėl neteisėtai statomų statinių reikšti; tokiu atveju ieškovo reikalavimams turėjo būti taikomas 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovės padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, kad jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties termino eigos pradžiai nustatyti taikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalies norma; apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo pastato rekonstrukcija laikytina tęstiniu pažeidimu, yra nepagrįsta. Teismų nurodyta aplinkybė, kad pastatas nekokybiškai pastatytas, taip pat kad jis kelia grėsmę aplinkiniams, nepagrįsta įrodymais; taip pat nėra duomenų apie tai, kad pastatas užimtų šalia esantį sklypą, todėl darytina išvada, jog, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta atsakovės vykdomų pažeidimų tęstinumo. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė, kad pastato, pažymėto žyma 3J1/p, rekonstrukcija atlikta 1996 m.; bylos duomenimis (Valstybinio statybos reikalų komiteto 1984 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodyti duomenys apie pastato plotą, taip pat mokestinio pranešimo Nr. 14014 duomenys apie mokėtus mokesčius), ginčo pastatas iki šiuo metu esamo ploto (5 x 3,6 m) buvo išplėstas iki 1984 m.; dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatytina ne vėliau kaip nuo 1984 m.
Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad pastato rekonstrukcija atlikta, pažeidžiant Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX–583 redakcija; Žin., 2001, Nr. 101–3597) 3, 5, 24 straipsnių nuostatas, taip pat nesilaikant CK 4.103 straipsnyje nustatytų reikalavimų; atliekant rekonstrukciją, nurodyti teisės aktai apskritai negaliojo.
Teismo sprendimui, kuriuo atsakovė įpareigota grąžinti pastatą, pažymėtą žyma 3J1/p, į buvusią 1956 m. Nekilnojamojo turto registre nurodytą padėtį, įgyvendinti nėra galimybių, nes ginčo pastato statyba 1956 m. nepagrįsta įrodymais. Civilinės bylos, taip pat prie jos pridėtos inventorinės bylos Nr. 13/150 duomenimis, 1956 m. žemės sklype (duomenys neskelbtini) statinių apskritai nebuvo; iš inventorinėje byloje esančio žemės sklypo situacijos plano matyti, kad ir 1962 m. rugsėjo mėnesį toje vietoje, kur vėliau buvo pastatytas pastatas, pažymėtas žyma 3J1/p, statinių nebuvo.
Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias CK normas; ieškinio senaties terminas yra praleistas ar ne, yra fakto klausimai, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad ieškinys pareikštas per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Asmuo gali ginti savo pažeistą teisę, žinodamas, kad ši yra pažeista; dėl to pagal CK nustatytą reglamentavimą teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistą teisę (CK 1,127 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, būdamas žemės sklypo, kuris ribojasi su neteisėtai rekonstruotu statiniu, savininkas, apie tai, kad jo teisė pažeidžiama, įsitikino 2006 m. sausio 23 d., kai gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadą dėl pastato neteisėtos statybos; ieškovas nuosavybės teisei apginti pareiškė negatorinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje (bylos Nr. 3K-3-867/2002) 2002 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota nugriauti neteisėtos rekonstrukcijos būdu pastatytą ginčo statinio dalį, tačiau ji nepašalino pažeidimų iki šiol. Atsakovės ginčo pastatas yra ant ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos; tai neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, ieškovas nedavė sutikimo tam, kad atsakovė galėtų statyti pastatą, nesilaikydama nustatytų minimalių atstumų iki kaimyninio sklypo ribos. Statinio rekonstrukcijos data 1996 m. yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl kasatorė nepagrįstai kasaciniame skunde vėl kelia šį klausimą; kita vertus, ieškovas nurodo, kad šiuo atveju pastato rekonstrukcijos datos nustatymas neturi esminės reikšmės klausimui dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios išspręsti, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Ieškovas taip pat laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad atsakovė neturės galimybių teismo sprendimui įgyvendinti; teismai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; viešojo registro duomenys nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra laikytini teisingais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas yra 458/731 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas; atsakovė ir trečiasis asmuo R. M. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturtės; ieškovo sklypas turi ribą su sklypu, kuriame yra atsakovės ir trečiojo asmens gyvenamasis namas. Atsakovė savavališkai 1996 m. atliko pastato, pažymėto žyma 3J1/p, rekonstrukciją; statinio siena rytinėje pusėje įrengta iš atraminei sienai įrengti nepritaikytų medžiagų, siena pasvirusi, jos pamatas neįrengtas, kelia grėsmę konstrukcijos stabilumui; ieškovas negali laisvai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, statinys kelia grėsmę jo saugumui, pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas 2006 m. kovo 1 d. padavė ieškinį savo pažeistai teisei apginti; pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1999 m. rugsėjo 16 d., kai ieškovas tapo žemės sklypo savininku; taikytinas 2000 m. CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas; apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti prasideda CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nekilnojamojo turto registro 2006 m. kovo 28 d. duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, pažymėtas žyma 3J1/p, statybos pabaigos metai – 1956 m., užstatytas plotas – 8 kv. m, tūris – 22 kub. m.; kadastro duomenys fiksuoti 1992 m. balandžio 20 d. (T. 1, b. l. 16–19). Bylą nagrinėję teismai pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo abejoti nurodytais duomenimis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX–391 redakcija; Žin., 2001, Nr. 55–1948) 4 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje (Nr. 2A–317/2001) konstatavo, kad P. I. V. dar 1996 m. balandžio 19 d. buvo surašytas aktas dėl sandėliuko savavališkos rekonstrukcijos; rekonstrukcija buvo atliekama, neturint tinkamai įforminto leidimo statyti bei bendraturtės O. M. sutikimo (T. 1, b. l. 69–70). Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri vykdo valstybinę statybos priežiūrą, 1998 m. rugpjūčio 3 d. įpareigojo atsakovę G. V. iki 1998 m. spalio 1 d. parengti rekonstruojamo sandėliuko projektinę dokumentaciją ir nustatyta tvarka suderinti Vilniaus miesto plėtros departamente; iki 1998 m. spalio 15 d. gauti Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijoje leidimą sandėliuko rekonstrukcijai, nutraukti sandėliuko rekonstrukciją, esant Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos nustatytam faktui, kad atsakovė be leidimo ir nesuderinusi nustatyta tvarka projekto savavališkai pradėjo sandėliuko rekonstrukciją (T. 1, b. l. 135). 1998 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija pareikalavo, kad atsakovė iki 1998 m. lapkričio 15 d. savo jėgomis grąžintų sandėliuką į buvusią padėtį (T. 1, b. l. 136). Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad atsakovės atlikta sandėliuko, pažymėto žyma 3J1/p, rekonstrukcija, jį padidinant, pažeidžia ieškovo teises ir interesus, todėl pagrįstai taikė CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto normą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas laikė, kad atsakovės pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną. Jeigu asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl tokių veiksmų prasideda tą kiekvieną dieną, kai toks pažeidimas nepašalinamas. Teisėjų kolegija vertina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka įstatymo reikalavimus (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Nors atsakovė buvo įpareigota nugriauti neteisėtos rekonstrukcijos būdu pastatytą ginčo statinio dalį, oficialioms valstybės institucijoms pripažinus pažeidimo faktą, ji nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo, kai pastatas 3J1/p dėl atliktų rekonstrukcijos darbų padidėjo iki esamo ploto, pripažintini nepagrįstais; šiuo atveju konstatavus pažeidimo tęstinį pobūdį, senaties termino pradžiai nustatyti pagrįstai taikyta CK 1.127 straipsnio 5 dalies norma. Pripažintini taip pat nepagrįstais kasatorės argumentai, kad, nesant ekspertų išvados, byloje nėra kitų įrodymų, jog pastato 3J1/p rekonstrukcija galėtų būti vertinama, kaip tęstinis pažeidimas; teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė kitaip, negu teismų nustatyta byloje, interpretuoja bylos faktines aplinkybes; tai nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad byloje esantys atskiri duomenys, pateikti neįgaliotų šiais klausimais teikti tam tikras išvadas subjektų, nepatvirtina pastato 3J1/p statybos teisėtumo.
Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, nepaneigti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacinio skundo motyvais negali būti panaikinta, ji paliktina galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Dangutė Ambrasienė
Algis Norkūnas