(S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „ETN Telematika“ atstovei (duomenys neskelbtini) I. L.,

atsakovui A. G. (A. G.), jo atstovui advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov),

atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ETN Telematika“ patikslintą ieškinį atsakovams A. Z. (A. Z.), A. G. (A. G.) ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl teisės pripažinimo dalinai nugriauti statinį be bendraturčių sutikimo ir atsakovo A. G. patikslintą priešieškinį dėl leidimo atlikti veiksmus be bendrasavininko sutikimo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

        

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi 2022-10-18 (DOK-169970), 2023-05-17 (DOK - 80163), prašė pripažinti ieškovei UAB „ETN telematika“ teisę be atsakovų A. G., A. Z., UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sutikimo parengti visus reikalingus projektus, gauti visus reikiamus sutikimus, leidimus bei atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalinio griovimo darbais pagal Pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) griovimo aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą UAB ,,MŽ Projektai “; taip pat pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalinio griovimo darbus pagal Pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) griovimo aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą UAB „MŽ Projektai “, patirtas statinio griovimo bei statybvietės sutvarkymo išlaidas išieškant iš atsakovų proporcingai jų turimo griautino turto daliai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.       

 

2.       Patikslintame ieškinyje nurodo, kad UAB „ETN telematika“ (toliau – ir ieškovas), A. G., A. Z. bei Lietuvos valstybei (toliau - atsakovai) nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Žemės sklype stovi medinis daugiabutis (keturių butų) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir statinys), kuris nuosavybės teise priklauso: a) A. G. (butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); b) A. Z. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)); c) UAB „ETN telematika“ (butas Nr. (duomenys neskelbtini)); d) UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (negyvenamoji patalpa (rūsys)). 2010-01-14 įvykusio gaisro metu statinys sudegė, taigi statiniu naudotis pagal paskirtį ir gyventi jame tapo neįmanoma. 2010 m. statinio administratorius UAB „Naujamiesčio būstas“ (šiuo metu UAB „Mano būstas“) atsisakė statinio administravimo - statinys neturi administratoriaus, namo bendrija nėra įsteigta, namo savininkų jungtinės veiklos sutarties nėra. Statinys nuo 2010 m. neprižiūrimas, netvarkomas, darko kraštovaizdį, statinyje ir jo prieigose buriasi asocialūs asmenys, statinio bendrosios konstrukcijos ir inžinierinė įranga yra sunaikinta, statinys kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei bei jų turtui. Ieškovo vertinimu, vienintelis racionalus ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas susidariusioje situacijoje - statinio nugriovimas, nes statinys faktiškai jau yra sunaikintas, jo rekonstrukcija ar kapitalinis remontas nėra įmanomas. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, ieškovas siekia statinį nugriauti. Nuo įvykusio gaisro, kurio metu statinys apdegė, praėjo dvylika metų. Per šį laikotarpį statinio bendraturčiai nepriėmė jokių bendrų sprendimų dėl statinio naudojimo, valdymo ar disponavimo. Kadangi nėra bendro visų bendraturčių sutarimo, ieškovas priverstas kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu. Nagrinėjamu atveju bendro visų bendraturčių sutikimo nugriauti ginčo statinį nėra jau dvylika metų. Taigi, bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnis). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punktą, statinio naudotojas - statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Šiuo atveju statinio keliamas pavojus negali būti pašalintas kitaip, kaip tik tą statinį nugriaunant. Nuo 2010 m. statinio bendraturčiai negali susitarti dėl tolimesnio statinio likimo, bendraturčių santykiai yra konfliktiški, bendras kompromisas nėra galimas. 2010 m. žemės sklype įvyko gaisras, kurio metu medinis ginčo statinys stipriai apdegė, faktiškai buvo sunaikintas (šią aplinkybę patvirtina 2017 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavo protokolas ir kartu su juo teikiamos fotonuotraukos). Vilniaus miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) raštu „Dėl neprižiūrimo medinio namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini)“ informavo statinio bendraturčius, jog 2014 m. gruodžio 11 d. patikrinimo metu nustatyta, kad statinys po gaisro negyvenamas, galimai avarinė būklės, medinio namo mansardinio aukšto konstrukcijos sudegusios, stogo konstrukcijos sudegusios ir išardytos, perdenginis, namo vidinės ir išorinės konstrukcijos veikiamos atmosferos kritulių, išorinių sienų apdaila vietomis išardyta, statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų, tokia statinio būklė kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai. Statinio avarinę būklę patvirtina 2021 m. lapkričio 16 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuotas statinio būklės tyrimas. Pažymėtina, kad Ekspertizės akte esančios fotonuotraukos aiškiai patvirtina avarinę statinio būklę. Kadangi nuo 2010 m. nebuvo atliekami jokie statinio remonto darbai, o 2021 m. ekspertizės aktu nustatyta, kad statinys yra avarinės būklės, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, nėra abejonių dėl aplinkybės, jog statinys ir šiuo metu kelia didelį pavojų arti jo esančių žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, todėl jis turi būti nugriautas. Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu teikiami įrodymai patvirtina, kad yra išnaudotos visos galimybės, siekiant priimti bendrą, visų bendraturčių norus atitinkantį sprendimą. Pvz., dar 2019 vasario 27 d. V. K. (asmuo, iš kurio ieškovas 2021 m. įgijo žemės sklypą bei statinio dalį (butą Nr. (duomenys neskelbtini))) pateikė statinio bendraturčiams pasiūlymą dėl sudegusio gyvenamojo namo atstatymo. Bendraturčiams buvo siūloma bendromis pastangomis bei lėšomis statinį atstatyti. Tokiam pasiūlymui statinio bendraturčiai nepritarė. Iš kartu su ieškiniu teikiamo A. G. (vieno iš statinio bendraturčių) 2019 m. kovo 1 d. rašto matyti, kad dėl konfliktiškų šalių santykių šis statinio bendraturtis net nesvarstė pateikto pasiūlymo. Ieškovas, 2021 m. iš V. K. ir R. K. įsigijęs ginčo statinyje esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio mėn. pasiūlė atsakovams nugriauti statinį visų bendraturčių jėgomis ir lėšomis, tačiau šiam ieškovo pasiūlymui nebuvo pritarta. Priešingai, atsakovai A. Z. ir A. G., sužinoję, kad ieškovas nori statinį nugriauti, išreiškė ketinimus statinį remontuoti ar rekonstruoti ir tam tikslui net surengė statinio bendrasavininkų balsavimą (2021 m. lapkričio 3 d. Daugiabučio namo visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas). Nors atsakovai A. Z. ir A. G. balsavo „už“ statinio remontą/ rekonstrukciją, jokių tolimesnių veiksmų imtasi nebuvo, o statinio bendrasavininkų finansinės galimybės rekonstruoti statinį kelia pagrįstų abejonių, kaip ir pati galimybė remontuoti/ rekonstruoti faktiškai sunykusi statinį. Vertintina, kad atsakovai tyčia, siekdami užvilkinti bet kokius su statinio griovimu susijusius klausimus, ir taip pakenkti ieškovui, balsavo „už“ statinio rekonstrukciją/remontą, net neplanuodami statinio remontuoti ar rekonstruoti. Šiuo atveju dėl bendraturčių nenoro imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad statinys nekeltų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, pažeidžiamos ieškovo, kaip bendraturčio, teisės, kadangi ieškovas neturi jokių galimybių naudotis jam nuosavybės teise priklausančia turto dalimi. Šiuo metu ginčo statinys yra avarinės būklės, faktiškai sunykęs, vienintelis būdas įvykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą - ginčo statinį nugriauti; dėl ypač konfliktiškų statinio bendraturčių santykių nėra galimybės šalims taikiai susitarti dėl tolimesnio šio statinio likimo. Statinys yra žemės sklype, kuris patenka į Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio (toliau - draustinis) teritoriją. Draustinis įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 517. Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti 1999 m. sausio 2 d., t. y., žemės sklypas buvo ir yra draustinyje. Žemės sklypo paskirtis yra kita; žemės sklypo naudojimo būdas: Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai. V. Ž. naudojimo būdų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1- 40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ V dalies „Kitos paskirties žemė“ 16 p. nuostatomis, žemės naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ nustatomas žemės sklypams, skirtiems vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Tuo tarpu žemės sklypuose, kuriuose yra pastatyti (ar planuojami statyti) trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, turi būti įtvirtintas kitoks žemės naudojimo būdas - Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (17 p.). Draustinyje naujų daugiabučių pastatų statyba nėra numatyta. Siekdamas užtikrinti, kad tiek ieškovui, tiek ir kitiems statinio bendraturčiams išliktų galimybė ateityje vykdyti statinio kapitalinį remontą, ieškovas siekia nugriauti statinį, bet palikti šio statinio pamatus. Pagal STR 1.01.08:2002 15 punktą, statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės.). Iš byloje esančio pastato, (duomenys neskelbtini) griovimo aprašo (toliau - Aprašas) matyti, kad ieškovas siekia nugriauti statinį, paliekant jo pamatus. Taigi, įvykdžius statinio griovimo darbus pagal ieškovo pateiktą Aprašą, tiek ieškovui, tiek ir kitiems bendraturčiams išliks galimybė ateityje atkurti statinį rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto būdu.

 

3.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2023-05-31 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK – 88944) nurodo, kad „<...> (duomenys neskelbtini) D. K. (UAB „Eicosolution" vertinimo aktas, priedas Nr. (duomenys neskelbtini)) atliko Griovimo aprašo (naujai patikslinto) analizę bei vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paliekama pamatų juosta nuo žemės paviršiaus lygio H=iki 1,20 m gylio, pastatas nėra sunaikintas, todėl galima daryti išvadą, kad tai yra kapitalinis remontas“. Pirma, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintų statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" (toliau - STR) 7 punkte nustatomos šios statinio statybos rūšys: 1) naujo statinio statyba, 2) statinio rekonstravimas, 3) statinio remontas (kapitalinis remontas ir paprastasis remontas), 4) statinio griovimas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 2 straipsnio 53 punkte įtvirtinta, kad statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). STR 10 punkte įtvirtinta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. SĮ 2 straipsnio 23 punkte įtvirtinta, kad laikančioji konstrukcija - konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis - laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Per kapitalinį remontą statinio savybės atkuriamos arba iš esmės pagerinamos (pavyzdžiui, sustiprinamos laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamos išorinės atitvarinės sienos, pakeičiama dalis laikančiųjų konstrukcijų, iš vidaus apšiltinamos fasadinės sienos, iš dalies keičiami statinio fasadai, pertvarkomos esamos bendrosios inžinerinės statinio sistemos ir pan.). Šiuo atveju Ieškovė siekia atlikti pastato / statinio griovimo iki pamatų darbus be tikslo pastatą / statinį atstatyti. Akivaizdu, kad tokie darbai negali būti ir nėra laikomi kapitalinio remonto darbais, nes kapitalinio remonto tikslas yra atkurti, atstatyti, pagerinti pastatą / statinį, o ne jį sugriauti iki pamatų, nepaliekant galimybių naudotis statiniu / pastatu pagal jo paskirtį, ką šiuo atveju siekia atlikti Ieškovė. SĮ nepripažįsta kapitalinio remonto darbais darbų, kai statinio kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos nėra keičiamos kitomis, ko šiuo atveju ir neketinama daryti. Ieškovės pozicijos nenuoseklumas šioje civilinėje byloje, viena vertus, prašant pripažinti teisę iš dalies, t. y. iki pamatų nugriauti Namą (įstatymas net nenumato dalinio griovimo), tačiau kita vertus, bylos eigoje pradedant teigti, kad namo nugriovimas iki pamatų, pasirodo, neva yra tik sudėtinė tariamų kapitalinio remonto darbų dalis, parodo Ieškovės pasirinktą gynybinę poziciją slėpti savo tikruosius tikslus - nugriauti Namą iki pamatų, tuo ir apsiribojant - juos pridengiant ne tokia kategoriška statinio statybos rūšių sąvoka - kapitalinio remonto darbai. Tai, kad Ieškovė siekia paprasčiausiai nugriauti statinį / pastatą iki pamatų be jokio tikslo jį atstatyti ir pagerinti, t. y. neva atlikti kapitalinio remonto darbus, pagrindžia eilė byloje esančių įrodymų: ieškovės pateiktame pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), griovimo aprašo Nr. (duomenys neskelbtini) (tiek pirminio, tiek patikslinto) tituliniame lape yra aiškiai nurodyta, kad jame yra aprašyta statybos darbų rūšis - griovimas (ne kapitalinis remontas). Ieškovė į bylą yra pateikusi neypatingajam statiniui griauti reikalingą griovimo aprašą, o ne kapitalinio remonto aprašą; ieškovė ieškinyje ne kartą nurodo, kad siekia nugriauti Namą, o ne atlikti jo kapitalinį remontą; šio teisminio ginčo metu Ieškovė nepritaria Atsakovo teikiamiems projektiniams pasiūlymams ir bendrai Atsakovų valiai atstatyti namą; ieškovė nėra pateikusi patvirtinimo, kad nugriovus namą iki pamatų, ji pritars potencialiems namo atstatymo darbams; UAB „Eicosolution“ 2023 m. balandžio 24 d. vertinimo akte nurodyta, kad atsakant į klausimą - „Kokios rūšies statybos darbams reikalingas leidimas atstatant pastatą ant esamų pamatų?". Atitinkamai buvo pateiktas atsakymas „<..> galima daryti išvadą, kad tai yra kapitalinis remontas“. Vadinasi, vertinimo akte nėra konstatuota, kad būtent Ieškovės ketinami atlikti darbai neva yra laikomi kapitalinio remonto darbais. Taigi, Ieškovė realiai siekia atlikti statinio / pastato nugriovimą, o ne kapitalinio remonto įžanginius darbus, kuriais būtų pagerintas Namas. Ieškovei įgyvendinus savo siekį, namas negalės būti naudojamas pagal jo paskirtį. Antra, prioritetas turi būti teikiamas nuosavybės teisės išsaugojimui vykdant namo atstatymą, o ne naikinimui (SĮ 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Antai, Atsakovas A. G. į bylą yra pateikęs projektinį pasiūlymą dėl namo atstatymo darbų. Namo atstatymui yra pritarę ir kiti atsakovai. Todėl, siekiant išsaugoti esamą nuosavybės teisę, privaloma vykdyti Namo atstatymo, o ne griovimo iki pamatų darbus. Juolab, kai ieškovė prašo tokių nuosavybės teisės apribojimo priemonių (statinio / pastato griovimo iki pamatų, kartu paliekant galimybę (kaip tai nurodo ieškovė) kada nors ateityje vykdyti atstatymo darbus), kurių teisės aktai net nenumato. Nepriklausomai nuo Ieškovės vartojamų statybos darbų rūšių formuluočių ir darbų kvalifikavimo pagal SĮ, kuris yra viešosios teisės aktas, negalima įpareigoti savininkų nusigriauti jiems priklausantį statinį prieš jų valią vien dėl to, kad to pageidauja tik vienas iš bendraturčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe; iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 23 straipsnyje yra įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šios nuostatos pakartotos bei detalizuotos CK 4.93 straipsnyje, kurio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Vadinasi, Konstitucijos ir CK požiūriu teisė reikalauti nugriauti pastatą prieš savininko valią yra esminis jo teisių apribojimas, kuris galimas tik įstatymo aiškiai nustatytais atvejais dėl viešojo intereso ir tik teisingai atlyginant. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nepatenka į subjektų, galinčių ir turinčių teisę ginti viešąją interesą, sampratą. Paminėtina, kad CPK 49 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtinta prokuroro, tam tikrų valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų teisė ginti viešąjį interesą, pareiškiant ieškinį. Todėl Ieškovės privatus interesas griauti Namą kitų Namo bendraturčių nesaisto ir jie negali būti verčiami tam duoti sutikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad savininko teisė disponuoti savo turtu gali būti ribojama tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, tuo tarpu kitų bendraturčių sprendimu asmens nuosavybės teisė negali būti ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022). Taigi visais atvejais nuosavybės teisės turi būti kuo mažiau varžomos. Todėl, kaip minėta aukščiau, šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikiama Atsakovo A. Z. priešieškinio reikalavimui, nes jis siekia konkrečiai atkurti Namą (čia yra kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos tikslas), o ne jį griauti su neaiškia teorine galimybe atstatyti, remiantis formaliu (sausu) įstatymo taikymu ir kapitalinio remonto sąvokos klaidingu interpretavimu - nugriovus Namą iki pamatų, nėra visiškai jokio užtikrintumo, kad ateityje tokį Namą išvis bus įmanoma atstatyti, kas reikštų grubų kitų savininkų nuosavybės teisės pažeidimą (Konstitucijos 23 straipsnis, Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis). Šiuo atveju net neegzistuoja ir viešosios teisės akte – SĮ 40 straipsnyje išvardinti atvejai, kuriems esant, pastatytas statinys gali būti nugriaunamas, o nebaigtas statyti išardomas: 1) savininko ar statytojo (užsakovo) noru; 2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) - per savivaldybės tarybos sprendime nurodytą terminą arba per savivaldybės ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą; 3) kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas - per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą; 4) kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą; 5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima, - per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavime nurodytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą; 6) kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą - per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kitų šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų ar suinteresuotųjų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą; 7) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju, nei vienas iš išvardintų atvejų neegzistuoja. Ieškovės kartu su pareiškimu pateikti nauji įrodymai nepaneigia Ieškovės siekio atlikti pastato / statinio griovimo iki pamatų darbus be tikslo pastatą / statinį atstatyti. Tokie darbai negali būti ir nėra laikomi kapitalinio remonto darbais, nes kapitalinio remonto tikslas yra atkurti, atstatyti, pagerinti pastatą / statinį, o ne jį sugriauti iki pamatų, nepaliekant galimybių naudotis statiniu / pastatu pagal jo paskirtį, ką šiuo atveju siekia atlikti Ieškovė. Ieškovė realiai siekia atlikti statinio / pastato nugriovimą, o ne kapitalinio remonto parengiamuosius darbus, kuriais būtų atkurta Namo vertė. Vis tik, nepriklausomai nuo darbų kvalifikavimo pagal SĮ, kuris yra viešosios teisės aktu, Konstitucijos 23 straipsnio ir CK požiūriu teisė reikalauti griauti pastatą prieš savininko valią yra esminis jo teisių apribojimas, kuris galimas tik įstatymo aiškiai nustatytais atvejais dėl viešojo intereso ir tik teisingai atlyginant. Ieškovė nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, o jos privatus interesas griauti pastatą kitų bendraturčių nesaisto ir jie negali būti verčiami tam duoti sutikimą. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas nuosavybės teisės išsaugojimui vykdant Namo atstatymą, o ne naikinimui.

 

4.       Atsakovas A. Z. atsiliepime į patikslintą ieškinį (2022-11-04 DOK – 179303) nurodė, kad griežtai nesutinka su nesąžiningais ieškovės ketinimais nugriauti namą, nes yra nubalsavęs už jo atstatymą. Nenori prarasti savo turto, nes priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Palaiko priešieškinį dėl namo atstatymo. 

 

5.       Atsakovas A. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį (2023-06-08 DOK – 93165) nurodė, kad UAB „ETN Telematika“ 2022-10-17 (pirmas) patikslintas ir 2023-05-16 (antras) patikslintas ieškiniai (jų tekstai) yra visiškai identiški (taip pat visiškai pažodžiui sutampa reikalavimų jose tekstai). Todėl A. G. visiškai pritaria ir palaiko atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2023-05-31 atsiliepime į ieškovės UAB „ETN Telematika“ 2023-05-16 pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo išdėstytą nuomonę, – kad ieškovė nėra pakeitusi ieškinio nei dalyko nei pagrindo – t. y. identiškai atkartojo ankstesnį patikslintą ieškinį, tik pridėjo to paties Griovimo aprašo patikslintą versiją, kas nesudaro ieškinio dalyko pakeitimo. A. G. atkreipia dėmesį, kad UAB „ETN Telematika“ 2022-10-17 pateiktas Griovimo aprašas ir 2023-05-16 pateiktas partikslintas Griovimo aprašas yra iš esmės identiški, skiriasi tik: 1. skyriaus „Griovimo darbų aprašymas“ poskyrio „Pagrindiniai duomenys apie griaunamą statinį“ formuluotės: „griovimo tikslas – avarinės būklės pastato likvidavimas, paliekant pamatų juostą 1.20 m gylyje (nuo žemės paviršiaus)“ (pradiniame Griovimo apraše) ir „griovimo tikslas – avarinės būklės pastato likvidavimas. Paliekami pamatai nuo žemės paviršiaus iki 1.20 m gylio“ (patikslintame Griovimo apraše) bei 2. užrašo „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemoje M 1:500“ (brėžinyje) formuluotė: „griaunamas pastatas. paliekama pamatų juosta h=-1.2m (nuo žemės paviršiaus)“ (pradiniame Griovimo apraše) ir „griaunamas pastatas. paliekami pamatai nuo žemės paviršiaus iki 1,20 metro gylio“ (patikslintame Griovimo apraše).    

 

6.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį (2023-05-25 DOK – 85168) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje NŽT atžvilgiu nėra pareikšta jokių reikalavimų, tačiau teikiame detalesnę informaciją, susijusią su 1990 kv. m ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinės aplinkybės - Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso šiems savininkams: 537/1990 Žemės sklypo dalis priklauso Ieškovui, 273/1990 Žemės sklypo – Lietuvos Respublikai, 235/1990 Žemės sklypo – atsakovui A. Z., 945/1990 Žemės sklypo – atsakovui A. G.. Remiantis NTR išrašu Žemės sklype stovi medinis daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – statinys). 2010-11-04 Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, A. G., G. S., R. S. (teisių perėmėjas Ieškovas) sudarė susitarimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, šio susitarimo neatskiriamoji dalis yra UAB „Geokada“ 2010-04-27 parengtas Žemės sklypo M1:500 planas (toliau – Planas). Iš Žemės sklypo Naudojimosi tvarkos akivaizdu, jog Žemės sklypo valdytojai susitarė Žemės sklypu naudotis taip: 1. A. G. atskirai valdys, naudosis bei disponuos 832/1990 Žemės sklypo dalimi, pažymėta Plane „C/697“, „C/135“; 2. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atskirai valdys, naudosis bei disponuos 402/1990 Žemės sklypo dalimi, pažymėta Plane „B/402“; 3. G. S., R. S. (teisių perėmėjai Ieškovas) atskirai valdys, naudosis bei disponuos 424/1990 Žemės sklypo dalimi, Pažymėta plane „A/249“, „A/175“; 2 4. G. S., R. S. (teisių perėmėjai Ieškovai), A. G. atskirai valdys, naudosis bei disponuos 16/1990 Žemės sklypo dalimi, Pažymėta plane „AC/16“; 5. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, G. S., R. S. (teisių perėmėjas Ieškovas), A. G. atskirai valdys, naudosis bei disponuos 316/1990 Žemės sklypo dalimi, pažymėta Plane „ABC“. Vilniaus miesto skyriuje 2022-05-17 d. yra gautas A. G. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl NŽT sutikimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atstatymui“. Vilniaus miesto skyrius 2022-06-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl NŽT sutikimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atstatymui“ informavo A. G., kad neprieštarauja, kad A. G. nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje (945/1990) vykdytų daugiabučio namo atnaujinimo darbus, nedidinant jo užstatymo ploto, jeigu tai neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui ir nepažeis trečiųjų asmenų teisėtų interesų. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punktą, statinio naudotojas - statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. UAB ‚ETN Telematika“ pareiškime nurodė, kad 2023 m. sausio 6 d. el. paštu pateikė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams raštą „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atstatymo“, taip pat Namo projektą. Kartu su Namo projektu UAB „ETN telematika“ pateikė visų Namo atstatymui būtinų išlaidų apskaičiavimą, išlaidų paskirstymą, pasiūlė atstatymo finansavimo mechanizmą. Nė vienas iš namo bendrasavininkų neišreiškė jokio noro net apsvarstyti UAB „ETN telematika“ pateiktą pasiūlymą ir projektą. Tai, UAB „ETN telematika“ nuomone, tik patvirtina ne kartą teismo posėdžio metu UAB „ETN telematika“ išdėstytą vertinimą, kad namo bendrasavininkai neturi jokio realaus siekio atstatyti namą, o priešieškinys šioje byloje pateiktas tik tam, kad ieškovo UAB „ETN telematika“ ieškinys butų atmestas. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalys šiuo metu neturi jokio realaus ketinimo vykdyti namo atstatymo darbus, ieškovas toliau šioje civilinėje byloje siekia pripažinti jam teisę be atsakovų A. G., A. Z., UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sutikimo parengti visus reikalingus projektus, gauti visus reikiamus sutikimus, leidimus bei atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – statinys), griovimo darbais; taip pat pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo atlikti statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, patirtas statinio griovimo bei statybvietės sutvarkymo išlaidas išieškant iš ieškovo ir atsakovų proporcingai jų turimo turto daliai. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, inter alia Nacionalinę žemės tarnybą, įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose. Valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendindamos priskirtas funkcijas, turi veikti neperžengdamos turimos kompetencijos ribų, kitaip tariant, valstybės ir savivaldybės institucijos negali priimti sprendimų, priskirtinų kitos institucijos kompetencijai, o viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas, yra vertinami kaip neteisėti ir naikintini. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo visą valstybinę žemę, išskyrus žemę, perduotą kitiems patikėjimo teisės subjektams. V. N. žemės tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Pabrėžtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra tik Žemės sklypo bendraturtė, tačiau nėra statinio, t. y. gyvenamojo namo, kurį UAB „ETN Telematika“ siekia dalinai nugriauti bendraturtė, todėl bylos išsprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms. Prašė bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.

 

7.       2022-04-12 atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį (DOK – 64659) trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), nurodė, kad susipažinęs su ieškovės UAB „ETN TELEMATIKA“ 2022 m. kovo 22 d. ieškiniu dėl teisės pripažinimo nugriauti statinį be bendraturčių sutikimo, paaiškina, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype stovintis medinis daugiabutis (keturių butų) gyvenamasis namas nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, taip pat nepatenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas, jų apsaugos zonas (Kultūros vertybių registro žemėlapio kopija pridedama). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklapyje https://kvr.kpd.lt/#/. Departamento turimais duomenimis, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patenka į (duomenys neskelbtini)  kraštovaizdžio draustinio, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio ribų plano patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 2-58), teritoriją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 42-1571) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas ((duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai skelbiami „Valstybės žiniose“. (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas skelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt) bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje (http://www.vstt.lt). (duomenys neskelbtini)  kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kadastro skyriuje). Prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei Departamento atsiliepime nurodytas teisines ir faktines aplinkybes. Byla nebus vedama per advokatą. Prašo nagrinėti bylą nedalyvaujant Departamento atstovui.

 

8.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį dėl dalinio pastato nugriovimo nurodė (2022-10-28 DOK -176295), kad statinio griovimas – sunaikinimas yra didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl statinys turėtų būti griaunamas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį atstatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021-11-03 Namo bendrasavininkai: A. G. (tuo pačiu jis ir Žemės sklypo bendrasavininkas), A. Z. (tuo pačiu ir Žemės sklypo bendrasavininkas), UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (Namo bendrasavininkė) priėmė sprendimą Namą atstatyti. Ieškovas UAB „ETN Telematika“ balsavime nedalyvavo (pateikė neužpildytą balsavimo biuletenį). UAB „ETN Telematika“ savo patikslintame ieškinyje nekvestionuoja šio 2021-11-03 balsavimo protokolo, kuris nebuvo įstatyme numatytais terminais apskųstas ir yra galiojantis. Atsakovas A. G. į bylą yra pateikęs projektinį pasiūlymą dėl Namo atstatymo darbų. Kaip matome, Namo atstatymui yra pritarę visi atsakovai A. Z., A. G., taip pat UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, taigi laikytina, jog teismui nusprendus tenkinti ieškinį dėl statinio nugriovimo, kuomet yra galimybė jį atstatyti, kitų bendraturčių nuosavybės teisės būtų neproporcingai suvaržomos. Todėl šiuo atveju, esant bendraturčių nuomonių išsiskyrimui, turi būti siekiama proporcingo ir sąžiningo interesų derinimo siekiant išsaugoti nuosavybę, kad ją galėtų įgyvendinti visi bendraturčiai. Esant galimybei statinį atstatyti, jis neturėtų būti griaunamas, o ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas. Ieškovė siekdama pagrįsti griovimo tikslingumą ir remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, patikslintame ieškinyje kaip vieną iš priežasčių Namui griauti nurodo, tačiau šių savo deklaratyvių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovė teigdama, jog Namas kelia pavojų žmonių gyvybei ir jį būtina nugriauti, niekuo nepagrindžia, kad tokia aplinkybė iš tiesų egzistuoja. Ieškovės abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir sudarančiais pagrindą tenkinti Ieškovės reikalavimus. 

 

9.       A. G. atsiliepimo į pradinį ieškovės ieškinį neteikė, pateikiant savo priešieškinį byloje. 2022-06-06 pateiktame priešieškinyje (DOK – 100604), kurio dalyką patikslino 2022-12-12 pareiškimu dėl tikslinimo (2022-12-13 DOK – 202682) prašė: pripažinti, kad A. G. bei jo turtinių ir /ar procesinių teisių perėmėjai turi teisę be UAB „ETN Telematika bei jos turtinių ir / ar procesinių teisių perėmėjų sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka, įgyvendinti statytojo teises pagal UAB „Architekta“ parengtus 2022 m. “Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto” Nr. (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atstatymui atliekant šio namo kapitalinį remontą arba rekonstrukciją – priklausomai nuo atsakingų institucijų tam išduotinų (patvirtintų) techninių sąlygų (projektinės užduoties), leidimų ir kitų statybą leidžiančių dokumentų, visų šio namo bendrasavininkų sąskaita ir lėšomis, proporcingai jų turimų šio namo patalpų plotams.“ Priešieškinyje nurodė, kad A. G. nesutinka su UAB „ETN Telematika“ ieškiniu, prašo jį atmesti. A. G. yra bendrasavininkas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančio (ginčo) daugiabučio (keturių butų) namo (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Namo bendrasavininkai yra: UAB „ETN Telematika“ - butas Nr. (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); A. G. - butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); A. Z. - butas Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ - negyvenamoji pagalbinė (rūsio) patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nėra Žemės sklypo bendrasavininkė, neturi Name gyvenamųjų patalpų (turi tik minėtą pagalbinę patalpą). Žemės sklypo bendrasavininkai yra: UAB „ETN Telematika“ - 537/1990 sklypo dalys; A. G. - 945/1990 sklypo dalys; A. Z. - 235/1990 sklypo dalys; Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT - 273/1990 sklypo dalys. Žemės sklypui galioja jo naudojimosi tvarka: pagal 2010-11-04 notarinį susitarimą su pridėtu 2010-04­-27 „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo tarp bendraturčių planu M1:500“ (toliau - Naudojimosi tvarka). Ieškovė UAB „ETN Telematika“ teisingai nurodo, kad 2010-01-14 dieną Namas buvo smarkiai apdegęs, kad Namas iki šiol stovi nesutvarkytas (neatstatytas) ir juo negalima naudotis pagal paskirtį. Būtent A. G. (daug metų gyvenantis užsienyje ir tik periodiškai atvykstantis į Lietuvą) 2021­-09-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu organizuoti Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl Namo tolesnio likimo (nugriovimo arba atstatymo). Tačiau pagalbos iš Vilniaus miesto savivaldybės negavo - gavo jos 2021-10-14 atsisakymą organizuoti balsavimą (gali organizuoti balsavimą „tik dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo“, todėl „negali įgyvendinti šio pareiškėjo prašymo“) ir kartu nurodymą Namo bendrasavininkams iki 2021-11-26 imtinai „nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų, apsaugančių žmones ir aplinką, kad būtų išvengta likusių Namo medinių konstrukcijų griūties. Iki Namo kapitalinio remonto, atstatymo darbų pradžios, skubiai organizuoti gaisro metu pažeistų, sunykusių pavojų keliančių Namo konstrukcijų nuardymą, nugriovimą ir statybinio laužo išvežimą“. Jokio atsakymo iš savivaldybės (bei dėl balsavimo Namo administratoriaus išrinkimui, nei dėl jos nurodymo) nėra gauta iki šios, savivaldybės 2021-10-14 rašte nurodytos sankcijos nebuvo taikomos, taigi laikytina, kad savivaldybės reikalavimas yra įvykdytas. 2021-11-03 Namo bendrasavininkai: A. G. (tuo pačiu jis ir Žemės sklypo bendrasavininkas), A. Z. (tuo pačiu ir Žemės sklypo bendrasavininkas), UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (Namo bendrasavininkė) priėmė sprendimą Namą atstatyti. UAB „ETN Telematika“ balsavime nedalyvavo (pateikė neužpildytą balsavimo biuletenį). UAB „ETN Telematika“ jos ieškinyje nekvestionuoja šio 2021-11-03 balsavimo protokolo, kuris nebuvo įstatyme numatytais terminais apskųstas ir yra galiojantis. 2021-12-06 Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus (technines sąlygas) Namo rekonstrukcijai, į kurį savivaldybė pateikė jos pastabas. 2022-04-20 Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas (patikslintas) prašymas patvirtinti Projektinio pasiūlymo rengimo užduotį, į kurį savivaldybė pateikė jos pastabas - be kita ko, nurodė pateikti visų Namo ir Žemės sklypo bendrasavininkų rašytinius sutikimus Namo kapitaliniam remontui / rekonstrukcijai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad informacija apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Žemės sklypas yra valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, todėl Žemės sklypui ir statybai jame taikomos specialiosios saugomų teritorijų teisės aktų: Saugomų teritorijų įstatymo (5 str. 1 d. 1-4 p., 8 str. 1 d. 1-3 p., 9 str. 1 d.), Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (23.1, 24.3, 27.2 p.), (duomenys neskelbtini)  kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano (3.4.1, 8.1, 8.2 p.; toliau - Tvarkymo planas, žr. aukščiau: nuorodą Nr. 1). Teismų praktikoje yra išaiškinta: gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose numatytas imperatyvus draudimas statyti naujus statinius, nesusijusius su jų steigimo tikslais. (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje taikomi apribojimai naujai statybai: ji nenumatoma (Tvarkymo plano 8.1 p.). Be to, žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) tvarkymo kraštovaizdžio zonoje- kurioje ne tik draudžiama (nėra numatyta) nauja statyba, bet ir taikomi papildomi griežtesni draudimai: keisti esamą užstatymo intensyvumą, plotą, didinti aukštingumą (t. y. netgi esamo Namo kapitalinis remontas ar rekonstrukcija yra galimi tik nedidinant jo užstatymo ploto, aukštingumo). Todėl, nugriovus Namą (kaip to reikalauja UAB „ETN Telematika“), naujo namo statyba Žemės sklype būtų teisiškai neįmanoma. Vienintelis kelias Namo savininkams išsaugoti jų turimą turtą (Namą) yra Namo atstatymas (kapitalinis remontas arba rekonstrukcija - priklausomai nuo atsakingų institucijų išduotų jo atstatymo techninių sąlygų). Visi Namo bendrasavininkai (išskyrus UAB „ETN Telematika“) raštu išreiškė valią (sutikimus) išsaugoti jų turimą Namą jį atstatant. Papildomai pastebėtina, kad UAB „ETN Telematika“ jos nuosavybės teisę į Žemės sklypo ir Namo dalis 2021-07-14 nusipirko iš V. ir R. K. pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-03 įstojo į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškove pagal K. ieškinį (bei atsakove pagal A. G. priešieškinį) dėl Žemės sklype V. K. galimai neteisėtai naujai pastatytų „pastato - ūkio pastato“ (rezervuotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jo tvoros su cokolių, vandens ir buitinių nuotekų tinklų legalizavimo (pagal ieškinio reikalavimus) arba pripažinimu neteisėta statyba ir nugriovimo (pagal A. G. priešieškinio ir Vilniaus prokuratūros savarankiškus reikalavimus ginant viešąjį interesą reikalavimus). Iš sutarties nuostatų matyti, kad UAB „ETN Telematika“, pirkdama K. Namo ir Žemės sklypo dalis, žinojo apie teisminį ginčą dėl minėto galimai neteisėtai pastatyto (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje „ūkinio pastato“ rezervuotu unikaliuoju Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris pagal požymius atitinka gyvenamąjį namą, Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimo ir prisiėmė jo nugriovimo finansinę naštą (minėtos sutarties 7.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas 2022-04-19 sprendimu toje c/b Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino minėtą „ūkinį“ pastatą bei jo tvorą su cokoliu, vandens ir buitinių nuotekų tinklus neteisėta ir dėl to griautina statyba, tačiau leido UAB „ETN Telematika“ per 9 (devynis) mėnesius teisės aktų nustatyta tvarka parengti minėtų statinių projektine dokumentaciją ir gauti jų statybą leidžiančius dokumentus (minėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliaciniais skundais: A. G. ir Prokuratūros - dalyje dėl suteikto termino neteisėtos statybos draustinyje įteisinimui, UAB „ETN Telematika“ - dėl viso sprendimo panaikinimo). Minėto „ūkinio“ pastato (pagal požymius - gyvenamojo namo) likimas dar galutinai nėra išspręstas (teismo procesas nėra užbaigtas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype negali būti dvejų gyvenamųjų namų (Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje), UAB „ETN Telematika“ yra akivaizdžiai suinteresuota nugriauti nagrinėjamoje byloje ginčo daugiabuti (4 butų) gyvenamąjį namą ir tokiu būdu palengvinti sau jos „ūkinio“ pastato (pagal požymius gyvenamojo namo) įteisinimą. Taigi, UAB „ETN Telematika“, reikalaujama nugriauti ginčo daugiabutį Namą, tikslingai ir sąmoningai bei nesąžiningai veikia Namo kitų bendrasavininkų nenaudai.

 

10.       2022-06-15 pateiktame atsiliepime į priešieškinį Kultūros paveldo departamentas (DOK -106290) nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), susipažinęs su atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) A. G. 2022 m. birželio 6 d. priešieškiniu dėl leidimo atlikti veiksmus be bendrasavininko sutikimo, pagal Departamento kompetenciją, susijusią su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, teikia šį atsiliepimą į pareikštą Ieškinį. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype stovintis medinis daugiabutis (keturių butų) gyvenamasis namas nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, taip pat nepatenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas, jų apsaugos zonas (Kultūros vertybių registro žemėlapio kopija pridedama). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklapyje https://kvr.kpd.lt/#/. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalimi, prašome pašalinti Departamentą iš bylos, nes bylos išsprendimas neturės įtakos Departamento teisėms ir pareigoms. Netenkinus minėto prašymo, prašome Gerbiamojo Teismo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti nedalyvaujant Departamento atstovui.  

 

11.       Pateiktame atsiliepime į priešieškinį 2022-06-16 Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (DOK -107295) nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso šiems savininkams: 537/1990 Žemės sklypo dalis priklauso Ieškovui, 273/1990 Žemės sklypo - Lietuvos Respublikai, 235/1990 Žemės sklypo - atsakovui A. Z., 945/1990 Žemės sklypo - atsakovui A. G.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022-06-15 išrašu Žemės sklype stovi medinis daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - statinys). 2010-11-04 Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, A. G., G. S., R. S. (teisių perėmėjas Ieškovas) sudarė susitarimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarės D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos (toliau-Naudojimosi tvarka), šio susitarimo neatskiriamoji dalis yra UAB „Geokada“ 2010-04-27 parengtas Žemės sklypo Ml:500 planas. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, inter alia Nacionalinę žemės tarnybą, įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose (intra viręs). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo visą valstybinę žemę, išskyrus žemę, perduotą kitiems patikėjimo teisės subjektams. V. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Pabrėžtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra tik Žemės sklypo bendraturtė, tačiau nėra statinio, kurį A. G. siekia atstatyti/ rekonstruoti bendraturtė, todėl bylos išsprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms. 

 

12.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė UAB „ETN Telematika“ (2022-06-29 DOK – 11375) nurodė, kad UAB „ETN telematika“, A. G., A. Z. bei Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Žemės sklype stovi medinis daugiabutis (keturių butų) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - statinys), kuris nuosavybės teise priklauso A. G., A. Z., UAB „ETN telematika“ , UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. 2010 m. sausio 14 d. įvykusio gaisro metu statinys sudegė, taigi - statiniu naudotis pagal paskirtį ir gyventi jame tapo neįmanoma. Statinys faktiškai jau yra sunaikintas, t. y. nebeliko objekto (statinio), kuris būtų tinkamas remontui ar rekonstrukcijai. Nuo įvykusio gaisro, kurio metu statinys sudegė, praėjo dvylika metų. Per šį laikotarpį statinio bendraturčiai nepriėmė jokių bendrų sprendimų dėl statinio naudojimo, valdymo ar disponavimo. Iš kartu su UAB „ETN telematika“ ieškiniu teiktų įrodymų matyti, kad yra išnaudotos visos galimybės, siekiant priimti bendrą, visų bendraturčių norus atitinkantį sprendimą. Pvz., dar 2019 vasario 27 d. V. K. (asmuo, iš kurio ieškovas 2021 m. įgijo žemės sklypą bei statinio dalį (butą Nr. 3)) pateikė statinio bendraturčiams pasiūlymą dėl sudegusio gyvenamojo namo atstatymo. Bendraturčiams buvo siūloma bendromis pastangomis bei lėšomis statinį atstatyti. Tokiam pasiūlymui statinio bendraturčiai nepritarė. Iš kartu su ieškiniu teikiamo A. G. (vieno iš statinio bendraturčių) 2019 m. kovo 1 d. rašto matyti, kad dėl konfliktiškų šalių santykių šis statinio bendraturtis net nesvarstė pateikto pasiūlymo. Ieškovas, 2021 m. iš V. K. ir R. K. įsigijęs ginčo statinyje esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio mėn. pasiūlė atsakovams nugriauti statinį visų bendraturčių jėgomis ir lėšomis, tačiau šiam ieškovo pasiūlymui nebuvo pritarta. Ieškovas UAB „ETN telematika“ kategoriškai nesutinka su A. G. pateiktu situacijos vertinimu ir pažymi, kad būtent A. G. veiksmai nagrinėjamos situacijos kontekste vertintini kaip nesąžiningi. Būtent atsakovas A. G. per visą minėtą laikotarpį elgėsi nesąžiningai ir piktybiškai bei ribojo bet kokias ieškovo galimybes taikiai išspręsti sudegusio statinio tolimesnio likimo klausimą. Ieškovo vertinimu, atsakovo A. G. ketinimas atstatyti statinį yra dirbtinis ir faktiškai nerealizuojamas, o priešieškinis pateiktas vien tik tam, kad paneigti ieškovo UAB „ETN telematika“ ieškinio tenkinimo galimybes. Atsakovas A. G. siekia abstrakčios teisės įgyvendinti statytojo teises. Kartu su priešieškiniu pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka net pagrindinių jiems teisės aktuose keliamų reikalavimų. Priešieškinyje nėra absoliučiai jokios informacijos nei apie tai per kiek laiko atsakovas A. G. planuoja įgyvendinti statytojo teises, nei kiek tokios statybos gali užtrukti, nei kiek jos gali kainuoti. Akivaizdu, kad vienintelis tikslas, kuriuo siekiama pateiktu priešieškiniu - toliau kenkti statinio bendrasavininkui UAB „ETN telematika“. Taigi, priešieškinio reikalavimų tenkinimo atveju susidarytų situacija, kai A. G. galėtų neribotą laikotarpį ruoštis savo statytojo teisių įgyvendinimui, tuo tarpu jokie darbai žemės sklype nebūtų vykdomi neribotą laiką. Akivaizdu, kad A. G. neturi absoliučiai jokių realių ketinimų atstatyti statinį, o priešieškinis pareikštas vien tik tam, kad oponuoti byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai negu nurodo atsakovas, dviejų gyvenamosios paskirties statinių žemės sklype nėra. Priešieškinyje minimas statinys yra ūkinės paskirties ir šioje byloje ginčijamo statinio griovimas niekaip nedaro įtakos ūkinio pastato įteisinimo galimybėms, o tiek gyvenamosios paskirties statinio, tiek ūkinės paskirties statinio buvimas tame pačiame žemės sklype nėra draudžiamas. Bendrosios nuosavybės teisės principas, kad keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju - Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kitų bendraturčių duodami sutikimai yra skirti konkretiems veiksmams atlikti, dėl to bendraturtis, kreipdamasis į kitus bendraturčius dėl sutikimo gavimo, privalo juos tinkamai informuoti apie veiksmus, ketinamus atlikti su bendrai naudojamu daiktu. Tam bendraturčiams turi būti pateikta išsami informacija apie planuojamus atlikti veiksmus, kad bendrasavininkai galėtų nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Sutikimo davimas yra laisvos asmens valios išraiška, kiekvienas bendraturtis gali savo nuožiūra duoti arba atsisakyti duoti sutikimą atlikti bendrosios nuosavybės pakeitimo darbus. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą pagrindų, bendraturtis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl trukdymo įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės pašalinimo. Darytina išvada, kad teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama teisme, esant šioms sąlygoms: a) statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus ir pateikia apie juos išsamią informaciją; b) nenustatoma atsisakančio duoti sutikimą bendraturčio teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo dėl konkrečių statybos darbų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Iš kartu su šiuo atsiliepimu teikiamo 2021 m. spalio 5 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) visų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio matyti, kad A. G., kaip balsavimo organizatorius, pateikė darbotvarkei tik abstraktų pasiūlymą dėl namo atstatymo. UAB „ETN telematika“ 2021 m. lapkričio 2 d. pateikė atsakymą (priedas Nr. 2), kuriame nurodė, kad Pastatas negali būti atstatytas protingais ir pagrįstais kaštais, atsižvelgiant į jo būklę. Antra vertus, jeigu bendraturtis A. G. ir (ar) kiti Savininkai mano priešingai - būtent jie turėtų įrodyti, jog tokia galimybė yra, ir Pastatas gali būti atstatytas protingais ir pagrįstais kaštais. Klientas nemato pagrindo priimti sprendimo dėl Pastato atstatymo, kol nėra pateikti anksčiau nurodyti įrodymai, taip pat ir duomenys patvirtinantys bendraturčių finansines galimybes prisiimti Pastato atstatymo įsipareigojimus kitų bendraturčių atžvilgiu. Kliento nuomone, visų pirma turėtų būti gauta kompetentingo asmens (reikiamos kvalifikacijos eksperto) išvada, ar Pastatą apskritai įmanoma atstatyti ir kokie kaštai tam turėtų būti patirti. UAB „ETN telematika“ pagrįstai nepritarė sprendimo projektui (neaišku ar namas bus rekonstruotas ar remontuojamas, nėra aišku kokie darbai turi būti atlikti, nežinomos nei darbų apimtys, nei kaina, nei medžiagiškumas, nei realūs bendrasavininkų pajėgumai finansuoti statybas. Kartu su priešieškiniu atsakovas A. G. pateikė Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. pastabų matyti, kad A. G. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui buvo atmestas. Buvo nustatyti šie trūkumai: „1. Pateikti žemės sklypo planą, patvirtintą VĮ Registrų centro. 2. Nėra galimybės nustatyti statytojo. Pateikti žemės sklypo RC išrašą ir rekonstruojamo pastato patalpų pastate sąrašą. 3. Nepateikta pilnos apimties pastato kadastrinių matavimų bylos kopija su matomais kampiniais štampais. Pažymime, kad turi būti pateikiama kadastrinių matavimų byla, sudaryta pagal NTR išraše įregistruotą kadastro duomenų nustatymo datą. 4. IS Infostatyba prašyme pažymėti, kad žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją - (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis (Valstybinis). 5. Kadangi žemės sklypui nėra parengtas detalusis planas, nenustatyti teritorijos tvarkymo reglamentai, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė “ VIII skyriaus bei 13 priedo nuostatomis, privaloma parengti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir atlikti visuomenės informavimą STR 1.04.04:2017 VIII skyriuje nustatyta tvarka. Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo paslaugos aprašas: httvs://vaslaugos.vilnius.lt/service-list/Proiektiniu-yasiulymu-uzduotiestvirtinimas. V. S. reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo II skyriaus 5 punktu, specialiesiems reikalavimams gauti pateikiami projektiniai pasiūlymai, kuriems pritarė savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). 6. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypas patenka        į funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), kuriai taikomi tekstiniai reglamentai 01;02;03;04;05;07;32;33;36. Vadovaujantis tekstiniu reglamentu 33, teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikomas Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentas. Vadovaujantis BP brėžiniu Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai, sklypas yra Natūralių ir mažai pakeistų šlaitų, statesnių nei 10° prieigose. Vadovaujantis BP Aiškinamojo rašto 71.4. p., kol neparengti BP sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, statybai šlaituose ir jų prieigose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi šie apribojimai: 71.4.3. Rekonstruojant pastatus šlaituose ir jų 25 metrų pločio paribių juostose užstatymas privalo neviršyti urbanistiniam kontekstui būdingų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrų, nedaryti neigiamo poveikio miestovaizdžiui. Atsižvelgiant į tai, prašome pateikti urbanistinio konteksto analizę su nurodytais pastatų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrais 2022 m. balandžio 21 d. atsakovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriui prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui. 2022 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsakė, kad patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties negali ir, atsižvelgdamas į pateiktus numatomo projekto ir teritorijai galiojančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius bei vadovaudamasis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ reglamentu, rekomendavo svarstyti galimybę numatomam projektui rinktis kapitalinio remonto statybos rūšį. Nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - BP) sprendiniais, sklypas patenka į funkcinę zoną KAR-18-4, kurioje taikomi tekstiniai reglamentai Nr. (duomenys neskelbtini) (teritorijai (pagal BP Gamtinio karkaso schemą) taikomi Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai), Nr. (duomenys neskelbtini) (teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikomi Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentai), Nr. (duomenys neskelbtini)  (Teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikyti Sausaslėnių apsaugos ir tvarkymo reglamentą). Akcentuotina, kad deklaruodamas savo siekius įgyvendinti statytojo teises, atsakovas nepateikė absoliučiai jokių duomenų apie tai kokia yra projektiniuose pasiūlymuose apibrėžto statinio atstatymo kaina. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansines galimybes tokį statinį atstatyti (pvz., kad A. G. turi reikiamo dydžio santaupų arba kad jo kreditingumas, finansinis pajėgumas yra pakankamas sudaryti su banku kredito sutartį ir ją vykdyti). Ieškovo žiniomis, nei atsakovas A. G., nei atsakovas A. Z. neturi jokių finansinių galimybių finansuoti savo turto dalies atstatymą. Atsakovams atsisakius pateikti jų finansinius pajėgumus patvirtinančius įrodymus, vertintina, kad priešieškinio reikalavimas iš esmės yra tik A. G. manipuliacija, siekiant oponuoti šioje byloje. 

 

13.       Atsiliepime į priešieškinį (2022-06-22 DOK – 110069) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) nurodė, kad iš priešieškinio ir ieškinio turinio matyti, kad ginčas tarp turto bendrasavininkų kilo dėl šiuo metu apdegusio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) bendrasavininkams nesutariant, ar jį nugriauti, ar atstatyti. Teisės aktai, reglamentuojantys veiklą žemės sklype, ir faktinė situacija Gyvenamasis namas yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas), (duomenys neskelbtini), esančiame valstybiniame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje (toliau – Draustinis). Draustinis įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 517. Draustinyje saugomi raiškūs eroziniai raguvynai Neries upės slėnyje su Plikakalnio atodanga, retų rūšių augalais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio ribų plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Draustinio ribų planas. Pagal duomenis, pateiktus Nekilnojamojo turto registre (išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini), t. y., žemės sklypas buvo ir yra Draustinyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo paskirtis yra kita; žemės sklypo naudojimo būdas: Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau Nekilnojamojo turto registre (išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai. Kaip nurodoma priešieškinyje, šis gyvenamasis (keturių butų) pastatas yra apdegęs (šiuo metu, tikėtina, neeksploatuojamas). Be to, žemės sklype šiuo metu yra pastatytas pastatas (su gyvenamojo namo požymiais), žemės sklypo dalis greta minėto pastato aptverta tvora su cokoliu, teritorija padengta kieta danga (trinkelėmis ar pan.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad dėl šio pastato pastatymo teisėtumo Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarnyba pažymi, kad vadovaujantis Žemės naudojimo būdų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ V dalies „Kitos paskirties žemė“ 16 p. nuostatomis, matyti, kad žemės naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ nustatomas žemės sklypams, skirtiems vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Tuo tarpu žemės sklypuose, kuriuose yra pastatyti (ar planuojami statyti) trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, turi būti įtvirtintas kitoks žemės naudojimo būdas – Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (17 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje vietoje Draustinyje naujų daugiabučių pastatų statyba nėra numatyta: (duomenys neskelbtini)  kraštovaizdžio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini)  kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta, kad Draustinyje nauja statyba nenumatoma (8.1p.). Be to, Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) tvarkymo kraštovaizdžio zonoje, kurioje ne tik draudžiama (nėra numatyta) nauja statyba, bet ir taikomi papildomi griežtesni draudimai: keisti esamą užstatymo intensyvumą, plotą, didinti aukštingumą, t y. Gyvenamojo namo kapitalinis remontas ar rekonstrukcija yra galimi tik nedidinant jo užstatymo ploto ir aukštingumo. Vadovaudamasi šiuo teisiniu reglamentavimu, Tarnyba konstatuoja, kad nugriovus esamą Gyvenamąjį namą, kitas daugiabutis pastatas vietoj jo negalės būti statomas. Be to, valstybiniuose draustiniuose teisės aktai nenumato galimybės viename žemės sklype statyti du gyvenamuosius namus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į teisės aktais apibrėžtą Tarnybos kompetenciją, Tarnyba pažymi, kad šioje byloje nepalaiko nei Ieškovo, nei Atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) pozicijų, todėl prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. 

 

14.       2022-06-22 pateiktame atsiliepime į priešieškinį (DOK – 110734) Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Vilniaus savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Būsto administravimo skyrius 2021-09-29 (toliau – Skyrius) yra gavęs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto savininko (UAB „ETN telematika“) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma imtis priemonių (įskaitant ir galimą įstatymų numatytų sankcijų taikymą) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) savininkų atžvilgiu, siekiant kuo įmanomai greičiau inicijuoti minėto Namo griovimo procedūrą, tokiu būdu išvengiant galimo pastato nugriuvimo ir žalos tretiesiems asmenims sukėlimo. 2021-09-13 Skyrius taip pat gavo Namo butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. G. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Namo, kuris yra po gaisro, atstatymo, kapitalinio remonto ir Namo patalpų savininkų susirinkimo organizavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo organizuoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) patalpų savininkų balsavimą raštu dėl Namo bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo, kadangi pagal Skyriaus specialisto 2021-10-07 atliktą Namo techninės priežiūros patikrinimą (Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau - Aktas) nustatyta, kad Name nėra stogo konstrukcijų ir stogo dangos, Namo dalyje nėra išorinių ir vidaus sienų, durų, langų, vidaus patalpų struktūra išardyta arba sunykusi. 2009 m. gaisro metu ir laiko bėgyje Namo didžioji dalis sunyko, todėl, nesant Namo bendrojo naudojimo objektų, nėra teisinio pagrindo organizuoti Namo patalpų savininkų balsavimą raštu dėl Namo bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo. Rašte ir Akte buvo nurodytas reikalavimas Namo patalpų savininkams „nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų, apsaugančių žmones ir aplinką, kad būtų išvengta likusių Namo medinių konstrukcijų griūties. Iki Namo kapitalinio remonto, atstatymo darbų pradžios, skubiai organizuoti gaisro metu pažeistų, sunykusių pavojų keliančių Namo konstrukcijų nuardymą, nugriovimą ir statybinio laužo išvežimą“.  Patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenis reg. Nr. (duomenys neskelbtini) apie Namą, nustatyta, kad 2022-03-25 yra įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – Teismas) dėl teisės pripažinimo nugriauti statinį be bendraturčių sutikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialisto 2022-06-15 atliktu Namo faktinių duomenų patikrinimu vietoje (2022-06-15 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris sprendimą dėl pirmiau nurodyto reikalavimo atšaukimo/neatšaukimo atidėjo ir nutarė spręsti po Teismo sprendimo nutarties priėmimo. Kaip minėta priešieškinyje 2021-12-06 Miesto planavimo ir architektūros skyrius gavo prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui. 2021-12-10 Miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsakingas specialistas prašymą atmetė, pateikdamas šias pastabas (raštų priedai pateikti kartu su priešieškiniu, taigi nepridedami): 1) Pateikti žemės sklypo planą, patvirtintą VĮ Registrų centro. 2) Nėra galimybės nustatyti statytojo. Pateikti žemės sklypo RC išrašą ir rekonstruojamo pastato patalpų pastate sąrašą. 3) Nepateikta pilnos apimties pastato kadastrinių matavimų bylos kopija su matomais kampiniais štampais. Pažymime, kad turi būti pateikiama kadastrinių matavimų byla, sudaryta pagal NTR išraše įregistruotą kadastro duomenų nustatymo datą. 4) IS Infostatyba prašyme pažymėti, kad žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją - (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis (Valstybinis). 5) Kadangi žemės sklypui nėra parengtas detalusis planas, nenustatyti teritorijos tvarkymo reglamentai, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus bei 13 priedo nuostatomis, privaloma parengti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir atlikti visuomenės informavimą STR 1.04.04:2017 VIII skyriuje nustatyta tvarka. Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo paslaugos aprašas: https://paslaugos.vilnius.lt/service-list/Projektiniu-pasiulymu-uzduoties-tvirtinimas.V. S. reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo II skyriaus 5 punktu, specialiesiems reikalavimams gauti pateikiami projektiniai pasiūlymai, kuriems pritarė savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). 6) Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypas patenka į funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), kuriai taikomi tekstiniai reglamentai 01;02;03;04;05;07;32;33;36. Vadovaujantis tekstiniu reglamentu 33, teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikomas Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentas. Vadovaujantis BP brėžiniu Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai, sklypas yra Natūralių ir mažai pakeistų šlaitų, statesnių nei 10° prieigose. Vadovaujantis BP Aiškinamojo rašto 71.4. p., kol neparengti BP sprendinius konkretizuojantys vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, statybai šlaituose ir jų prieigose, esančiuose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, taikomi šie apribojimai: 71.4.3. Rekonstruojant pastatus šlaituose ir jų 25 metrų pločio paribių juostose užstatymas privalo neviršyti urbanistiniam kontekstui būdingų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrų, nedaryti neigiamo poveikio miestovaizdžiui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas buvo paprašytas pateikti urbanistinio konteksto analizę su nurodytais pastatų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrais. Informuojame, kad pakartotinai prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui Miesto planavimo ir architektūros skyrius nėra gavęs. 2022-04-21 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius gavo prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui. 2022-05-02 Miesto planavimo ir architektūros skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsakė, kad patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties negali ir pateikė pastabas, tarp kurių nurodė pateikti visų statinio ir visų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimus numatomo daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo darbams atlikti; vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ reglamentu, rekomendavo svarstyti galimybę numatomam projektui rinktis kapitalinio remonto statybos rūšį; nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (TPDR reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – BP) sprendiniais, sklypas patenka į funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), kurioje taikomi tekstiniai reglamentai Nr. (duomenys neskelbtini) (teritorijai (pagal BP Gamtinio karkaso schemą) taikomi Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai), Nr. (duomenys neskelbtini) (teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikomi Šlaitų apsaugos ir tvarkymo reglamentai), Nr. (duomenys neskelbtini) (Teritorijai ar jos daliai (pagal BP brėžinį Geomorfologiniai gamtinio karkaso elementai) taikyti Sausaslėnių apsaugos ir tvarkymo reglamentą). Atsižvelgiant į tai, reikalinga pateikti urbanistinio konteksto analizę su nurodytais pastatų aukščio, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrais; tikslinti Statytojo pildomą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Informuojame, kad po pastabų pakartotinio prašymo Miesto planavimo ir architektūros skyrius nėra gavęs. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi statinio rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad statinio rekonstravimo projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas neypatingo statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra išvardinti statybą leidžiančiam dokumentui gauti reikalingi dokumentai. Tarp šių dokumentų yra minimi ir statinio bendraturčių sutikimai. To paties įstatymo 27 straipsnio dalis numato ir pareigą gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisės principas, kad keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju - Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai yra įpareigoti bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai derinti savo interesus, atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Taip pat akcentuotina, jog teismui pripažinus teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo savaime nesuponuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio ar įgalioto tarnautojo pareigos parengti Ieškovei reikalingus dokumentus, kadangi bendraturčių sutikimas yra tik viena iš Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktų numatytą sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę.

 

15.       Liudytojas D. K. 2023-11-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei nuo žemės paviršiaus į gylį yra paliekama pamatų juosta, tai nėra pilnas pastato nugriovimas bet kuriai pastato rūšiai. Jeigu nebūtų pamato nuo paviršiaus iki 0,5 m. gylio, tada būtų nugriovimas, remiantis STR ir Statybos įstatymu. Yra statybos rūšys ir jei atstatoma ant esamų pastatų, nekeičiant matmenų, tada kapitalinis remontas, jeigu keičiami matmenys – rekonstrukcija. Dažnai reikia nugriauti sugadintas konstrukcijas prieš atliekant rekonstrukciją. Kapitaliniam remontui reikalingas projektas, tačiau šalinti avarinės būklės dalis – leidimo ir projekto nereikia. Negali atsakyti, ar STR ir Statybos įstatymas draudžia dalinį griovimą. Griovimo aprašas turėtų turėti duomenis apie pastato situaciją – pamatus. Negali atsakyti, ar būtinai turi būti vienas dokumentas - nugriauti pastato dalis ir kapitaliai remontuoti. Projektiniuose pasiūlymuose nebūtinai sąmata turi būti.

 

16.       2023-11-13 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja papildomai paaiškino, kad ginčo sudegęs namas yra (duomenys neskelbtini) butų. Avarinė būklė nuo 2010 metų. 2021 metais butą name įsigijo ieškovė iš K. 2021-11-16 atlikta ekspertizė, kuria konstatuota, kad statinys apleistas, apgriuvęs, pavojingas. Tvora yra simbolinė, perlipama, teritorijoje būna žmonės, bando atstatyti krosnį ir pan. Bendraturčiam iki šiol nepavyksta rasti kompromiso dėl sutvarkymo, atstatymo. Priešieškinio tikslas – kad ieškinys būtų atmestas. Reikalavimas priešieškiniu yra teikiamas abstraktus – be konkretaus termino, be preliminarių kainų, mokėjimo galimybių. Ieškovė siūlė teikti atsakovams savo siūlymus dėl dalinio nugriovimo, svarstyti ieškovės siūlymą dėl atstatymo, bet atsakovai neina į dialogą. Bet kokia ieškovės iniciatyva yra stabdoma, o kai buvo bendraturčių balsavimas dėl atstatymo, neteikė ieškovei jokių prašomų papildomų duomenų. Buvo balsavimas dėl abstrakčios idėjos. Pati ieškovė yra suinteresuota atstatymu, bet konkrečiomis sąlygomis, todėl ir teikia patikslintą reikalavimą dėl dalinio nugriovimo, sutvarkant tinkamai teritoriją, kad nekeltų pavojaus žmonėms, aplinkai ir nebūtų patiriami nuostoliai, įvykus nelaimei. Joks įstatymas nedraudžia nugriauti pastato iki pamatų. Avarinės būklės sutvarkymas yra leidžiamas be leidimų, projektų. Negali ieškovė pritarti abstrakčiam siūlymui atstatyti. Toks teismo sprendimas pagal priešieškinį surištų bendraturčio rankas. Ieškovė siūlė variantus dėl lėšų įnešimo į depozitinę sąskaitą atstatymo darbams ir pan. Viskas atmetama. Priešieškiniu siekiama gauti abstrakčią teisę, kas reikštų ieškovės teisių pažeidimą. Bendraturčiai duoda sutikimus konkretiems veiksmams, kurie turi būti aiškūs. Dalinis griovimas kaip kapitalinio remonto vienas iš etapų,  projekto nereikia, ypač kai pastatas avarinės būklės, po gaisro. Statybos įstatymas nedraudžia atlikti veiksmo, kuriam nereikia leidimo. Tai avarinės būklės likvidavimas. Atsakovai neturi realių ketinimų atstatyti pastatą. 

 

17.       2024-01-11 teismo posėdžio metu atsakovo A. G. atstovas advokatas paaiškino, kad išsami argumentacija yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Paaiškino, kad bendraturčių susirinkimo protokole yra užfiksuotas jų sprendimas pastatą atstatyti, toks sprendimas ieškovės UAB „ETN Telematika“ nėra nuginčytas. Teismas neturi teisės pakeisti bendraturčių valios. Statybos įstatyme yra įtvirtinta statybos rūšis – visiškas griovimas su pamatais, kitokio įstatymas nenumato, o dalinis griovimas bus pastato atstatymo dalis pagal patvirtintą projektą. Ieškovė nepakeitė savo reikalavimo dėl pastato atstatymo, o jos teiktas projektas bylos nagrinėjimo metu neatitinka įstatymo reikalavimų, kaip teigė specialistas Š. Paruošti atsakovo projektiniai pasiūlymai yra tik pirmas etapas ir jame nebūtini terminai, kaina. Tai tik vaizdinė medžiaga. Tik gavus visų bendraturčių pritarimą projektiniams pasiūlymams, bus galima rengti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektą ir tik tada bus aktualūs terminai, finansinė dalis. Nešalino savivaldybės nurodyto trūkumo – urbanistinio konteksto analizė, nes nežino, kuo baigsis šis ginčas ir ar nebus nugriautas pastatas.

 

18.       2024-01-11 teismo posėdžio metu atsakovas A. G. papildomai paaiškino, kad ieškovė siekia padėti įteisinti tame pačiame sklype esančio statinio statybą, padaryti šį atsakovų sklypą tik daržovėms auginti, dėl ko ir prašo nugriovimo. Griovimo aprašas turi trūkumų, nes naudojimosi tvarkos schema ne tos datos. Jis yra gavęs papildomą reikalavimą iš savivaldybės – iki 2024-01-15 aptverti pastatą tvora. Tam pasamdė rangovus, kad būtų vykdomas šis nurodymas.

 

19.       2024-01-11 teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovas advokatas paaiškino, kad jai priklauso pagalbinė patalpa, be žemės sklypo. Statybos įstatymas numato tik statinio visišką griovimą. D. K. sakė, kad griovimas šiuo atveju tik remonto etapas. Teismas, tenkindamas ieškinį, leistų neegzistuojančią kategoriją – griauti pastatą dalinai. Tokiu būdu būtų pažeista nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės išsaugojimas yra prioritetinis. Nėra jokių garantijų, kad palikus pastato pamatus, ateityje būtų galimas atstatymas. Proporcingesnis teisių gynimo būdas – pastato atkūrimas. Terminas, piniginiai klausimai – šalutiniai. Bendraturčiai neturi teisės duoti sutikimą pabaigti nuosavybę. O ieškovė bando įteisinti savavališką statybą tame pačiame sklype. Viešosios teisės aktas nenumato dalinio griovimo. Negali teismas įpareigoti tai daryti. Pasitikima specialisto (duomenys neskelbtini) V. Š. išvada byloje, kad atstatymas, nugriovus iki pamatų, neįmanomas. Gali prašyti atkurti bet kada bendraturtis, nereikia bylos apkrauti terminais. 

 

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

 

20.       Civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui A. Z. ir tretiesiems asmenims -  NŽT, Kultūros paveldo departamento, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams, informavus bylos dalyvius apie bylos nagrinėjimą ir teismo posėdžius tinkamai, remiantis CPK nuostatomis. Byloje buvo pasirinkta šių dalyvių pasyvi pozicija, išreiškus tik poziciją atsiliepimuose į pateiktą ieškinį ir priešieškinį.

 

21.       Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės, kad ieškovei UAB „ETN telematika“, atsakovams A. G., A. Z. bei Lietuvos valstybei (toliau - atsakovai) nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Žemės sklype stovi medinis daugiabutis (keturių butų) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir statinys, namas), kuris nuosavybės teise priklauso: a) A. G. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)); b) A. Z. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)); c) UAB „ETN telematika“ (butas Nr. (duomenys neskelbtini)); d) UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (negyvenamoji patalpa (rūsys)) (pradinio ieškinio priedai Nr. 1-2- NTR išrašai; priešieškinio priedai 1,3, 4-8). Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodyta, kad žemės sklypas yra valstybiniame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje. Draustinis įsteigtas 1960 m. rugsėjo 27 d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Draustinyje saugomi raiškūs eroziniai raguvynai Neries upės slėnyje su Plikakalnio atodanga, retų rūšių augalais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini)  kraštovaizdžio draustinio ribų plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Draustinio ribų planas. Pagal duomenis, pateiktus Nekilnojamojo turto registre (išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti 1999-01-02, t. y., žemės sklypas buvo ir yra (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2010-01-14 įvykusio gaisro metu, statinys sudegė, taigi statiniu naudotis pagal paskirtį ir gyventi jame tapo neįmanoma (ieškinio priedas Nr. 3,9). 2021-11-16 statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 10) konstatuota, kad statinio konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2015 pirmame priede „Statinio avarinės būklės požymiai“ nurodytus avarinės būklės požymius. 2021-11-03 namo bendrasavininkiai A. G., A. Z., UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bendraturčių susirinkime priėmė sprendimą namą atstatyti (priešieškinio priedas Nr. 17-18). Ieškovės atstovas advokatas atsakyme dėl bendraturčių balsavimo 2021-11-02 raštu išdėstė savo poziciją, prašant balsavimą atšaukti dėl siūlymų abstraktumo (atsiliepimo į priešieškinį priedas – DOK – 113752). Daugumai namo bendraturčių (3 iš 4) pritarus sudegusio namo atstatymui, 2021-12-06 Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus (technines sąlygas) namo rekonstrukcijai dėl kurių buvo pateiktos pastabos (priešieškinio priedai Nr. 19-22). 2022-04-20 Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas patikslintas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, į kurį savivaldybė pateikė jos pastabas taip pat nurodydama ir būtinybę pateikti visų namo ir žemės sklypo bendrasavininkių sutikimus namo rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui (priešieškinio priedai Nr. 23-26). Bylos nagrinėjimo metu žemės sklypo dalies savininkė valstybė, atstovaujama NŽT, pateikė 2022-06-20 sutikimą namo, (duomenys neskelbtini), atstatymui, jeigu tai neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui ir nepažeis trečiųjų asmenų teisėtų interesų (2022-07-04 DOK -116706).

 

22.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, procesinių dokumentų turinio bei šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu akivaizdu, kad ginčas šioje byloje kyla tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje), bendraturčių, ieškovei UAB „ETN Telematika“ prašant leisti be kitų bendraturčių sutikimų nugriauti apdegusį namą iki pamatų, remiantis pateiktu į bylą patikslintu griovimo aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) (2023-05-17 DOK – 80163), o atsakovui A. G. (A. G.) priešieškiniu siekiant pripažinti jam statytojo teises, įgyvendinant jas pagal UAB „Architekta“ parengtus 2022 m. „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“ projektinius pasiūlymus be ieškovės UAB „ETN Telematika“ sutikimo. Iš šalių reiškiamų reikalavimų šioje byloje matyti, kad kyla esminis ginčas dėl namo bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, ją išsaugojant ir/ar užtikrinant savininkų pareigų tinkamą vykdymą, remiantis Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nugriaunant pastatą iki pamatų.  

 

23.       Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad esant interesų išsiskyrimui, būtina ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo, interesų suderinamumo, nesiekiant savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

 

24.       Ieškovė, įrodinėdama savo patikslinto reikalavimo dėl leidimo be kitų bendraturčių sutikimo nugriauti sudegusį pastatą iki pamatų, esminiai akcentavo sudegusio ir apgriuvusio namo bendraturčių nesutarimą ir konfliktą bei susitarimo galimybės nebuvimą, visiems bendraturčiams pažeidžiant statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, numatančią statinių naudotojams pareigą suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

 

25.       Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad dėl 2010 metų sklype (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro stipriai apdegė ginčo namas, ką patvirtina tiek 2017-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kartu pateiktos nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 3), tiek 2024-01-10 pateiktas 2023-11-09 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir kartu pridėtos foto nuotraukos (DOK – 4969). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad dėl gaisro ginčo sklype padarytos žalos pastatui jau ne kartą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo surašyti nurodymai imtis būtiniausių priemonių statinio techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti (ieškinio priedas Nr. 4-5; priešieškinio priedas Nr. 11; 2024-01-10 DOK – 4969). Tačiau byloje nėra duomenų ir šioje byloje nėra reiškiamas viešojo administravimo subjekto prašymas nugriauti pavojų keliantį pastatą, remiantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 4 punkto pagrindu. Ieškovė pateikė į bylą papildomus duomenis (2024-01-10 DOK – 4969), kad remiantis jos prašymu dėl komisijos statinio būklei įvertinti sudarymo, buvo surašytas 2023-11-15 nurodymas nedelsiant imtis skubių priemonių ir veiksmų, apsaugančių žmones ir aplinką, kad būtų išvengta medinių konstrukcijų griūties ir iki namo kapitalinio remonto atstatymo darbų pradžios demontuoti stabilumą praradusias pastato dalis, tačiau tai nėra viešojo administravimo subjekto, ginančio viešą interesą, reikalavimas pastatą nugriauti. Kaip paaiškino atsakovas A. G. 2024-01-11 teismo posėdžio metu, jis ėmėsi veiksmų, sudarius rangos sutartį, vykdyti savivaldybės nurodymą bei gautą dar papildomą nurodymą aptverti pastatą tvora, ko neneigė ir ieškovės atstovė, kad toks papildomas nurodymas iš savivaldybės iš tiesų yra gautas. Šių atsakovo paaiškinimų realumu tikėti leidžia byloje pateikti duomenys apie atsakovo buvusius veiksmus tvarkant ginčo sklypo ir pastato jame teritoriją, remiantis ankstesnio savivaldybės nurodymo pagrindu (2022-09-16 DOK – 151977). 

 

26.       Kitų esminių argumentų, grindžiant būtinybę griauti apdegusį pastatą iki pamatų, išskyrus Statybos įstatymo naudotojams numatytą įstatyminę pareigą (47 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir ypač konfliktiškus statinio bendraturčio santykius, nesant galimybės tartis ir esant išnaudotoms galimybėms dėl bet kokio tolimesnio pastato likimo, ieškovė byloje neįrodinėjo.

 

27.       Šių faktinių aplinkybių ir ieškovės argumentų kontekste, teismas sutinka su atsakovų A. G., UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bei trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad statinio griovimas yra didžiausias neigiamas pasekmes savininkui (-ams) sukelianti nuosavybės teises varžanti priemonė. Tiek kasacinės instancijos teismo formuojamojoje praktikoje, tiek konstitucinėje doktrinoje ne kartą yra pažymėta, kad sprendžiant dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, įvertinant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-12-09 apžvalga, Teismų praktika Nr. 32; Konstitucinio Teismo 2008-05-20 nutarimas ir kt.).

 

28.       Teismas pažymi, kad ieškovė, reikšdama pradinį ieškinį dėl visiško pastato nugriovimo, byloje dar nesant atsakovo priešieškinio ir duomenų dėl parengtų projektinių pasiūlymų pastato rekonstrukcijai, aiškiai nurodė, kad tolimesnis statinio likimas nebeįmanomas, esant jo avarinei būklei, tačiau teikiant patikslintą ieškinį po gauto priešieškinio jau sušvelnino poziciją, siekiant tik dalinio nugriovimo iki pamatų, paliekant galimybę visiems bendraturčiams sutarus, jį kažkada ateityje atstatyti, argumentuojant savininkų įstatymine prievole sutvarkyti apdegusį namą.

 

29.       Teismo vertinimu, toks ieškovės pozicijos keitimas, parodo vieną iš galimų siekių teismine tvarka išspręsti bendraturčių nesutarimus dėl apdegusio pastato ir aplinkos sutvarkymo, ką numato Statybos įstatymas, tačiau nesuponuoja vertinimo, esant tikslui išsaugoti nuosavybės teises į apdegusį pastatą, tokiu būdu paneigiant prioritetą esamos nuosavybės išsaugojimui. Tokias teismo išvadas suponuoja, viena vertus, ieškovės pozicija byloje, gavus atsakovės priešieškinį dėl statytojo teisių įgyvendinimo, nereiškiant tapataus pobūdžio savo savarankiško reikalavimo, o tik sušvelninant poziciją dėl dalinio pastato griovimo bei kvestionuojant projektinių pasiūlymų tikslingumą ir realų siekį atkurti. Kita vertus, ieškovė nei paneigė, nei patvirtino viso teisminio proceso metu bylos dalyvių kvestionuotą aplinkybę, kad dalinis pastato, esančio draustinyje, nugriovimas iki pamatų leistų realiai ateityje atstatyti sugriuvusį pastatą, byloje esant dviem priešingoms specialistų išvadoms, atsakymams (D. K. – DOK 138540; V. Š. 2023-05-17 DOK – 80163, priedas Nr. 3).

 

30.       Tokia ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu, leidžia sutikti su atsakovais, kad iš dalies pakeisto reikalavimo formulavimas – nugriauti pastatą iki pamatų nesuponuoja vertinimo esant realiam ieškovės siekiui išsaugoti nuosavybės teises į pastatą, siekiant jo atstatymo pasibaigus ginčui ar netolimoje ateityje.

 

31.       Dar daugiau, remiantis Liteko duomenis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „ETN Telematika“ kitoje byloje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini); apeliacinės instancijos 2023-11-29 Nr. nutartis (duomenys neskelbtini)) yra įpareigota parengti per 9 mėnesius tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini), esančių statinių dokumentaciją ir gauti statinių statybą leidžiančius dokumentus, kas leidžia spręsti, kad realaus nuosavybės teisių į apdegusio pastato dalį išsaugojimo siekio ieškovė, esant susiklosčiusioms aplinkybėms dėl gretimo pastato įteisinimo, neturi. Juolab, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK – 177157) aiškiai nurodė, kad nugriovus esamą statinį, kitas daugiabutis pastatas vietoj jo negalės būt statomas. Be to, valstybiniuose draustiniuose teisės aktai nenumato galimybės viename žemės sklype statyti du gyvenamuosius namus.  

 

32.       Esant akivaizdžiam bendraturčių interesų išsiskyrimui – daugumai (3 iš 4) nubalsavus už pastato atstatymą (priešieškinio priedas Nr. 18- 2021-11-03 Balsavimo protokolas) ir pradėjus rengti reikalingus atstatymo projektui dokumentus (priešieškinio priedai Nr. 19-22 – DOK – 100604), o ieškovei prašant nugriauti pastatą iki pamatų, teismas sprendžia, kad ieškovės motyvų nugriauti pastatą iki pamatų kontekste, siekiant įgyvendinti naudotojo teises, nesukeliančias pavojaus aplinkai, gyvybei, esant apdegusiam namui, negali pritarti nuosavybės teisės išsaugojimo prioriteto paneigimui. Toks ieškovės reikalavimo tenkinimas paneigtų kitų bendraturčių nuosavybės teises, nesuteikus prioriteto esamos nuosavybės išsaugojimui. Šias teismo išvadas sustiprina skirtinga byloje esanti specialistų pozicija dėl galimybės atstatyti nugriautą iki pamatų pastatą draustinyje bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsiliepime į patikslintą ieškinį dėstoma pozicija dėl statinio nugriovimo ir jo galimybės atstatymo valstybiniame draustinyje, neišskiriant skirtingų pasekmių, ieškovei prašant nugriauti pastatą visiškai ar iki pamatų. Šių argumentų kontekste teismas sutinka su atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompnaija“ bei atsakovo A. G. pozicija, kad byloje nėra jokių objektyviai užtikrinančių aplinkybių, kad pastato iki pamatų nugriovimas sudarys teisinį ir faktinį pagrindą pastato atstatymui sklype, kuris patenka į KAR-18 kvartalą, KAR 18-4 funkcinę zoną, mažo užstatymo intensyvumo zoną (Priešieškinio priedas Nr. 25).

 

33.       Remiantis išdėstytu, įvertinus daugumos bendraturčių valią siekti sudegusį pastatą atstatyti tam tinkamu būdu – rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, teismas sprendžia, kad ieškovės, kaip vienos iš keturių pastato bendraturčių, patikslintas reikalavimas dėl leidimo nugriauti apdegusį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iki pamatų pažeistų kitų pastato bendraturčių teisę į nuosavybės išsaugojimą, esminiai suvaržytų kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, siekiant atstatyti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, paneigiant nuosavybės teisės išsaugojimo prioriteto viršenybę. Statinio atkūrimo galimybė yra viena iš savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2022-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022), byloje ieškovei iš esmės nepaneigus namo atstatymo galimybės kaip tokios.

 

Dėl priešieškinio reikalavimo

 

34.       Atsakovas A. G. 2022-06-06 pateiktu priešieškiniu (DOK – 100604), kurio reikalavimą patikslino 2022-12-13 dėl ieškinio dalyko pakeitimo (DOK – 202682) prašo be ieškovės sutikimo leisti įgyvendinti pastato statytojo teises pagal į bylą pateiktus 2022 m. parengtus projektinius pasiūlymus.

 

35.       Atsakovas A. G. kartu su priešieškiniu pateikė į bylą duomenis, ką patvirtino ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į priešieškinį, kad 2022-04-21 Vilniaus miesto savivaldybei pateikė ir buvo gautas patikslintas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui (priešieškinio priedai Nr. 23-25), kurį pateikus viena iš esminių savivaldybės pastabų buvo – būtinas visų namo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas (priešieškinio priedas Nr. 26). 

 

36.       Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022 24 punktą). Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

 

37.       Vienas iš teisės laisvai naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018 16 punktą).

 

38.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

 

39.       Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas A. G. kartu su priešieškiniu pateikė UAB „Architekta“ parengtus projektinius pasiūlymus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (priešieškinio priedas Nr. 25).

 

40.       Teismas, atsižvelgęs į kilusio ginčo pobūdį, į komplikuotus šalių santykius, vykusius tarpusavio ginčus anksčiau, sprendžia, jog atsakovas A. G. tokioje susidariusioje situacijoje, pateikdamas teismui priešieškinį ir duomenis apie pradėtą namo atstatymo procesą, iš esmės tinkamai atskleidė ieškovei informaciją apie planuojamą sudegusio pastato rekonstrukcijos procesą, todėl bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kad ketinama vykdyti statyba iš esmės pažeis jų teises bei teisėtus interesus (CPK  178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009 ir kt.).  

 

41.       Ieškovė nesutikdama su priešieškinio reikalavimu dėl atsakovui statytojo teisių pripažinimo be ieškovės sutikimo nurodo, kad iš pateiktų į bylą projektinių pasiūlymų nėra aišku, kokia bus namo rekonstrukcijos pagal projektinius pasiūlymus įgyvendinimo kaina, nėra aiškūs prašomos teisės realizavimo terminai bei statybų (rekonstrukcijos) finansavimo klausimai.

 

42.       Kaip jau paminėta, Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statybos (kaip šiuo atveju rekonstrukcija) lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

 

43.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo A. G. užsakymu UAB „Architekta“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), statinio rekonstravimo projektinius pasiūlymus, siekiant patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Projektiniuose pasiūlymuose nurodomi rekonstruojamo pastato esminiai sprendiniai.  

 

44.       Teismui vertinant ieškovės atsisakymą pritarti pastato rekonstrukcijai ir pateiktiems projektiniams pasiūlymams dėl duomenų apie konkrečią pastato rekonstravimo kainą nebuvimo, pažymi, kad projektinių pasiūlymo rengimo užduoties patvirtinimas yra tik pradinė stadija ir kaip nurodė ieškovės į 2023-11-13 posėdį iškviestas specialistas (duomenys neskelbtini) D. K. statybos (rekonstravimo) darbų sąmata šioje stadijoje nėra privaloma ir būtina. (duomenys neskelbtini) V. Š. atsakymuose į atsakovo atstovo klausimus taip pat nurodė (2023-05-30 DOK – 86628), kad bet kokios sąmatos sudarymui būtinas pilnas statinio projektas su detaliais darbų kiekių žiniaraščiais, medžiagų sąnaudų žiniaraščiais, kas šiuo metu dar nėra rengiama ir parengta. 

 

45.       Byloje atsakovas A. G. nuosekliai teigė, jog šiuo metu atsakovas negali pateikti tikslių rekonstrukcijos darbų sąmatų, kadangi pirmiau būtina suderinti projektus su atitinkamomis valstybės institucijomis, kurios taip pat gali rekomenduoti koreguoti projektus, todėl tiksliai paskaičiuoti projektų įgyvendinimo kainą šiuo metu nėra objektyvių galimybių. Šiuos atsakovo argumentus teismas laiko pagrįstais, kadangi kaip žinia, statybos darbų kaina šiuo metu gali būti itin nepastovi. Viena kaina galėjo būti dar 2022 metais, kai tik atsakovas pradėjo rengti projektinius pasiūlymus, visiškai kitokia ji gali būti šiuo metu ir ateityje, gavus suderinimus su įvairiomis institucijomis, kai statybų kainos nuolat kinta. Teismas laiko nepagrįstu argumentu ir motyvu ieškovės siekį statybų kainą laikyti lemiančiu faktoriumi ieškovės sutikimui (ne)gauti, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas negali tiksliai įvardinti statybų kainos dėl objektyvių rinkos statybos sektoriuje dėsnių. 

 

46.       Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengimo ir viešinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.D1-708, patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VIII skyrius „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus“ bei šio statybos techninio reglamento 13 priedas „Projektiniai pasiūlymai“. Teisės aktuose kreipimasis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo įtvirtintas kaip momentas, kuriuo bendraturčių sutikimai jau turi būti gauti ir pateikiami kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VIII skyrius), o momentas, nuo kurio planuojantis statybą bendraturtis gali prašyti kitų bendraturčių sutikimo, nenustatytas. 

 

47.       Teismo vertinimu, esant projektinių pasiūlymų tikslui – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir pateikti kaip informaciją apie numatomą statinio projektavimą, kas gali būti naudojama specialiesiems architektūros, paveldėsaugos  reikalavimams ir kt. parengti, nesant projekto įgyvendinimo kainos, neleidžia spręsti esant ieškovės nepritarimo pagrįstumui, sąžiningumui. Ateityje, perėjus prie kito rekonstravimo etapo, statybos leidimui gauti, ieškovė turės galimybę iš naujo vertinti ir spręsti dėl statybos darbų kainos, siekiant pradėti vykdyti konkrečius statybos rangos darbus, pritarus jau ar rekonstrukcijos, ar kapitalinio remonto, ką rekomenduoja savivaldybė, pateikdama savo išvadas, projektui (priešieškinio priedas Nr. 26).

 

48.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad būsimos statybos (rekonstrukcijos, remonto) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3107/248/2018).

 

49.       Dar daugiau, ieškovė nepritardama namo rekonstrukcijos idėjai, pažymi, kad nėra nurodyta orientacinio laiko viso statinio atstatymo procesui užbaigti. Kaip minėta aukščiau, atsakovas A. G. pateikė byloje projektinius pasiūlymus, kuriuose išreikštos rekonstruojamo statinio (gyvenamojo namo) pagrindinių sprendinių idėjos, jie yra pakankamai aiškūs ir konkretūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad vienam iš bendraturčių (ieškovei) tai yra subjektyviai nepalankūs projektiniai pasiūlymai, o pati ieškovė, teikdama savo, kaip nurodė specialistas V. Š. (2023-05-29 DOK – 86628) architektūrinius brėžinius (2023-01-06 DOK – 3883) nepasiūlė ekonomiškesnio ir jai palankesnio projektinio pasiūlymo ir juolab tinkamai parengto rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projekto. Sutiktina su atsakovų byloje dėstyta pozicija, kad atsakovas A. G. negali pateikti tikslių rekonstrukcijos darbų sąmatų, nurodant net ir darbų atlikimo terminus, nes, visų pirma, projektą dar būtina parengti, būtina suderinti su atitinkamomis institucijomis, kurį atsižvelgiant į pastabas, gali tekti koreguoti, o statybos darbų kaina priklauso nuo susitarimo, rangovų suradimo ir pan. bei nėra ir šiai dienai negali būti objektyviai aiški.

 

50.       Teismo vertinimu, ieškovė, nesutikdama su projektiniais pasiūlymais, neįrodė ir nepagrindė, kad bus pažeistos jos, kaip bendraturtės, teisės ar interesai, atliekant juose nurodytus darbus, ir iš esmės atsisakydama duoti bendraturčiams sutikimą akcentuoja ne tik sąmatos nebuvimą, bet ir bendraturčių finansinį pajėgumą projektą įvykdyti.

 

51.       Teismas sutinka su ieškove ir jos nuogąstavimais, kad kiti bendraturčiai, būdami fiziniai asmenys, nepateikę byloje savo finansinę būklę pagrindžiančių įrodymų ir galimai turintys tik ribotas finansines galimybes, gali neišgalėti sumokėti už bendraturčio ketinamus vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama dėl ieškovės teisės į ateityje ketinamų patirtų išlaidų atlyginimą, todėl atsakovų finansinės galimybės ir už juos sumokėti nėra vertinamos bei su tuo susiję ieškovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Kaip žinia, bendraturčiai turtą išlaiko, prižiūri ir remontuoja, atitinkamai proporcingai savo turimai turto daliai, todėl toks ieškovės argumentas nepritariant rekonstrukcijos sprendiniams nėra pagrįstas. Kita vertus, pati ieškovė byloje ir neįrodinėjo savo sunkios finansinės padėties, kuri neva patvirtintų, jog ieškovė negali įstatymų nustatyta tvarka tinkamai prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris yra sudegęs ir jį būtina atstatyti.

 

52.       Atkreiptinas dėmesys, kad į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šie atsakovo procesiniai veiksmai yra tik visų siekiamų atlikti darbų pradžia, tik teismui leidus atlikti priešieškinyje nurodytus veiksmus be bendraturtės sutikimo, vėliau atitinkamos institucijos tikrins projektinių pasiūlymų ir/ar projekto atitiktį įstatymų reikalavimams. Teismas su šia atsakovo pozicija visiškai sutinka. Teismas pažymi, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra ne tai, ar atsakovės pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka įstatymų reikalavimus, o nagrinėjamu atveju teismas sprendžia dėl ieškovės atsisakymo leisti bendraturčiui derinti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pagrįstumo.

 

53.       Teismas akcentuoja, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vadinasi susiklosčius situacijai, kai vieną nuosavybės objektą valdo keletas savininkų (bendraturčiai), jų nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa sudėtingesnis, kadangi bendraturčiai turi suderinti valią dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo, o tai paprastai reikalauja daug pastangų, laiko ir pan. Kaip numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendraturčių sprendimai yra priimami dedant visų savininkų pastangas suderinti interesus ir prieiti sutarimo tiek dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos, tiek ir dėl būdų, kaip bendras turtas bus valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama. Visgi, jeigu bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų ginčą sprendžia teismas aiškindamas bei taikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

 

54.       Dar daugiau, atsakovui, kaip pastato statytojui, gavus reikiamus institucijų sutikimus vykdyti tolimesnius namo rekonstrukcijos etapus, siekiant gauti statybos leidimą, ir parengus rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projektą, ieškovė turės galimybę vėlgi vertinti jį kaip bendraturtė, sutikdama ar nesutikdama, išreiškiant savo motyvus, argumentus ir pateikdama savo siūlymus. 

 

55.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių išdėstytus argumentus dėl galimų ieškovės teisių pažeidimo, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimas atsakovo vardu kaip nors pažeidžia ieškovės, kaip gyvenamojo namo bendraturtės, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jai naudotis nuosavybės teise valdomu turtu. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas A. G. parengė projektinius pasiūlymus ir siekia juos suderinti bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes atsakovo teisė atlikti šiuos darbus kaip tokia, kaip jau minėta anksčiau, negali būti ieškovės ginčijama.

 

56.       Teismas dar kartą pažymi, kad šioje byloje sprendžiama, ar vienas iš bendraturčių pagrįstai atsisako duoti kitam bandraturčiui sutikimą, kad jis galėtų pradėti rekonstrukcijos darbus, bet nevertinamas pats projektinių pasiūlymų teisėtumas ir jų atitiktis įstatymų reikalavimams. Teismas patikrina tik dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktais projektiniais pasiūlymais ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė svarių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių atsakovo parengtų ir pateiktų projektinių pasiūlymų negatyvų poveikį jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams. Teismo nuomone, ieškovės atsisakymas duoti sutikimą yra grindžiamas tik prielaidomis, ieškovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu ir pagrįstu. Teismo nuomone, toks ieškovės elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitus bendraturčius ir jų valią, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo kitiems bendraturčiams įgyvendinti teises į turto tvarkymą ir išsaugojimą.

 

57.       Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad yra pagrindas leisti atsakovui A. G. bei jo teisių perėmėjams be UAB „ETN Telematika bei jos teisių perėmėjų sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka, įgyvendinti statytojo teises pagal UAB „Architekta“ parengtus 2022 m. “Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto” Nr. (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atstatymui atliekant šio namo kapitalinį remontą arba rekonstrukciją – priklausomai nuo atsakingų institucijų tam išduotinų (patvirtintų) techninių sąlygų (projektinės užduoties), leidimų ir kitų statybą leidžiančių dokumentų, visų šio namo bendrasavininkų sąskaita ir lėšomis, proporcingai jų turimų šio namo patalpų plotų. Teismo vertinimu, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statytojo teisių įgyvendinimas, derinant UAB „Architekta“ parengtus projektinius pasiūlymus be ieškovės UAB „ETN Telematika“ sutikimo, yra pagrįstas ir įrodytas bei esminiai nepažeidžiantis ieškovės UAB „ETN telematika“ kaip bendrasavininkės teisių ir teisėtų interesų (CPK 178, 185 straipsniai).

 

58.       Teismas pažymi, kad atsakovo teisė įgyvendinti statytojo teises be ieškovės sutikimo pripažintina, remiantis pradiniame etape parengtais UAB „Architekta“ 2022 m. projektiniais pasiūlymais Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus tik jų aktualumą, atsakovui siekiant įgyvendinti namo atstatymą. Todėl tolimesnis statytojo veiksmų atlikimas, rengiant galutinį rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projektą, rengiant sąmatas, derinamas tarp namo ir žemės sklypo bendraturčių, remiantis teisės aktų nustatyta tvarka.

 

59.       Kiti šalių argumentai nelaikytini esminiais ir dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

60.       Atmetus ieškovės ieškinį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 93 str.).

 

61.       Priešieškinį tenkinus, atsakovo A. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „ETN Telematika“. Atsakovas A. G. sumokėjo 94,00 Eur žyminį mokestį ir 4 950,00 Eur už advokato išlaidas (2022-06-05 DOK – 105812; 2022-09-05 DOK – 144493; 2022-11-10 DOK – 182434; 2023-09-08 DOK – 141069).

 

62.       Teismas, nagrinėdamas ir vertindamas atsakovės prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsakovo advokato išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.), surašius priešieškinį, rengus papildomus prašymus dėl įrodymų pateikimo, rašytinius paaiškinimus, dalyvavus visuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė ženkli. Teismo vertinimu, surašyti procesiniai dokumentai pareikalavo atsakovo atstovo laiko sąnaudų, byloje kilęs ginčas sudėtingas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingomis, sąžiningomis ir neviršijančiomis Rekomendacijų nustatytų dydžių.

 

63.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ palaikiusi A. G. poziciją, išreikštą priešieškinyje, patyrė 5 880,60 Eur atstovavimo teisinių išlaidų (2022-12-19 DOK – 205129; 2023-04-24 DOK – 67376; 2023-09-06 DOK – 139645; 2024-01-11 DOK -5499), nepateikus duomenų apie 1 306,80 Eur sumos apmokėjimą pagal 2023-12-22 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir realiai patirtas išlaidas. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Netgi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 60 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tad realumas, pagrindžiantis patirtas advokato išlaidas, yra būtinas kriterijus bylinėjimosi išlaidoms priteisti. Įvertinus ginčo pobūdį, bylos didelę apimtį, jos posėdžių trukmę, atsakovės atstovo advokato rengtų procesinių dokumentų skaičių, laiko sąnaudas jų rengimui ir posėdžių pasiruošimui sprendžia, kad 5 880,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos sąžiningomis, atitinkančios bylos pobūdį bei atsakovės atstovo darbo laiko sąnaudas.

 

64.       Iš ieškovės UAB „ETN Telematika“ valstybei priteistina 146,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.1d.).

 

65.       Kiti bylos dalyviai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškovės UAB „ETN Telematika“ patikslintą ieškinį dėl statinio dalinio nugriovimo be bendraturčių sutikimo atmesti. Patikslintą atsakovo A. G. (A. G.) priešieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei jo teisių perėmėjai turi teisę be uždarosios akcinės bendrovės „ETN Telematika, kodas 302813475, bei jos teisių perėmėjų sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka, įgyvendinti statytojo teises pagal UAB „Architekta“, kodas 304456883, parengtus 2022 m. “Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto” Nr. (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atstatymui atliekant šio namo kapitalinį remontą arba rekonstrukciją – priklausomai nuo atsakingų institucijų tam išduotinų (patvirtintų) techninių sąlygų (projektinės užduoties), leidimų ir kitų statybą leidžiančių dokumentų, visų šio namo bendrasavininkų sąskaita ir lėšomis, proporcingai jų turimų šio namo patalpų plotų. 

Priteisti atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „ETN Telematika“, kodas 302813475, 4 950,00 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kodas 120750163, iš ieškovės UAB „ETN Telematika“, kodas 302813475, 5 880,60 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš ieškovės UAB „ETN Telematika“, kodas 302813475, valstybei 146,01 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 1 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas valstybei, būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                             Rima Lipeikienė