Administracinė byla Nr. eA-2233-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06863-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybės vaiko tiesių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) direktoriaus 2024 m. spalio 28 d. priimtą įsakymą Nr. K-1473 (toliau –ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas; 2) priteisti iš Tarnybos vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą dalyvaujant susirinkimuose ir mokymuose už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo įteiktas Tarnybos pranešimas Nr. DSS-11 (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siekiant efektyvinti Skyriaus veiklą ir atsižvelgus į Skyriaus vedėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. PP-3361 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos ir budėtojų pareigybių“ (toliau –ir Tarnybinis pranešimas), Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-1123) nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keičiamas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikinamos Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės. Pranešime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. bus atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Tarnyba 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė pasiūlymus dėl laisvų pareigybių užėmimo, o siūlomose pareigybėse buvo numatytos tos pačios pareigybės funkcijos, kokios yra naujai suformuotose pareigybėse. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo ne darbo metu dalyvaujant susirinkimuose ar mokymuose. Tarnyba 2024 m. spalio 31 d. pateikė raštą Nr. S-2797 „Dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame pažymėta, kad nėra pagrindo apmokėti už prašyme nurodytas dienas kaip už viršvalandinį darbą. Tarnybos direktorius 2024 m. spalio 28 d. priėmė skundžiamą Įsakymą.
3. Pareiškėjas teigė, kad vykdoma Tarnybos reforma buvo formali ir nesudaranti teisėto pagrindo panaikinti jo pareigybės. Pasak pareiškėjo, iki jo atleidimo dienos Tarnyboje buvo 12 teritorinių skyrių, o kiekviename iš skyrių, taip pat ir Skyriuje, dirbo po 7 gynėjus (budėtojus), kurie reaguodavo į policijos pranešimus naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. K-1123 nuspręsta panaikinti Vilniaus skyriaus gynėjų pareigybes, kurie Skyriuje dirbo pagal suminę darbo apskaitą, taigi, buvo nuspręsta panaikinti šias pareigybes ir vietoje jų įsteigti naujas su identiškomis darbo funkcijomis, taip pat taikant suminę darbo laiko apskaitą. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarnyba yra raštiškai nurodžiusi, jog keičiamos gynėjų pareigybės aprašymo kai kurios nuostatos, atsižvelgus į Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 213, naują redakciją, tačiau iš esmės nesikeičia funkcijos, darbo užmokestis ir darbo vieta. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadas dėl reformos tikslingumo, be to, reforma pažeidė esamų gynėjų lūkesčius į teisingą darbo apmokėjimą, nes gynėjų atlyginimo koeficientas yra nuo 0,74 iki 1,01, o Skyriaus reagavimo skyriuje naujai priimami darbuotojai pretenduoja į atlyginimo koeficientą nuo 1,15. Pareiškėjas tvirtino, kad šiuo atveju nėra naikinamos pareigybių pagrindinės funkcijos, jos išlieka, jų realiai neatsisakoma, nes pareigybė yra reikalinga, todėl Tarnybos nurodytas reformos tikslas efektyvinti Skyriaus veiklą, vertintas kaip formalus administracinio akto priėmimas, kadangi nėra realių faktinių duomenų apie pertvarkos tikslingumą, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimą, institucijos konkrečius struktūrinius pasikeitimus, valstybės tarnautojų atliekamų funkcijų pokyčius ir naujai patvirtintų pareigybių aprašymų. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos direktoriaus Įsakymas Nr. K-1123 vertintas tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktūrinius pertvarkymus, bet ne pagrindas panaikinti gynėjų, taip pat ir pareiškėjo, pareigybes, be to, aplinkybė, kad pareiškėjo pareigybės funkcijų išliko naujai įsteigtose pareigybėse leidžia teigti, jog išliko naikinama valstybės tarnautojo pareigybė, o reforma yra formali ir neteisėta.
4. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl nesumokėto darbo užmokesčio, tvirtino, kad jo ne darbo metu dalyvavimas susirinkimuose, susitikimuose ir mokymuose nebuvo apskaitomas kaip darbo laikas, be to, šis darbo laikas nebuvo įtraukiamas į darbo grafikus ir nebuvo apmokamas. Pareiškėjo nuomone, jo darbo laikas dalyvaujant susirinkimuose, susitikimuose ir mokymuose turėjo būti apmokamas kaip viršvalandinis darbo laikas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kokiuose susirinkimuose, susitikimuose ir / ar mokymuose dalyvavo per 3 metų laikotarpį ir teigė, kad nurodytuose susirinkimuose, susitikimuose ir / ar mokymuose praleido 95,5 valandų, kurios nepagrįstai neapmokėtos. Kadangi dalyvavimas susirinkimuose buvo organizuojamas ne pagal pareiškėjo darbo grafiką, jo įsitikinimu, šios darbo valandos laikytinos viršvalandžiais. Pasak pareiškėjo, jis gaudavo kvietimus dalyvauti mokymuose ar susirinkimuose, o kvietimuose buvo nurodyta, kad jie yra privalomi. Be to, eilinių vertinimų metu ne kartą nurodyta, jog privaloma dalyvauti susirinkimuose ir / ar mokymuose, o eiliniuose ir neeiliniuose vertinimuose buvo suformuotos užduotys dalyvauti susirinkimuose ar mokymuose. Pareiškėjas akcentavo, kad nors Tarnyba jam apmokėjo už viršvalandinį darbą dalyvaujant kai kuriuose susirinkimuose, tačiau už skunde nurodytuose mokymuose / susirinkimuose / susitikimuose išdirbtą laiką, Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo apmokėti kaip už viršvalandinį darbą. Todėl Tarnyba nepagrįstai neišmokėjo pareiškėjui 95,5 valandų viršvalandinio darbo.
5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. Tarnybos Skyriaus vedėjas pateikė Tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog Tarnybos Skyriuje buvo vėluojama sureaguoti į pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir atlikti vaiko situacijos vertinimą, todėl ieškota būdų optimizuoti Skyriaus resursus. Atlikus darbo organizavimo stebėseną, išbandžius naują darbo organizavimo modelį Tarnybos direktorei buvo pateiktas siūlymas naikinti budėtojų pareigybes, o vietoje jų steigti pamainomis, pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių vyr. specialistų pareigybes. Pasak atsakovo, Tarnybos vykdytos reformos esmė buvo optimizuoti darbo krūvį bei turimus resursus, naikinant budėtojų pareigybes (būtent tokią pareigybę užėmė ir pareiškėjas), t. y. tokių, kurie tik aktyviai budi darbo vietoje bei reaguoja į policijos pranešimus naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, vietoje jų steigiant vyr. specialistų pareigybes.
7. Atsakovas teigė, kad įvykdžius minėtą reformą, į vyr. specialistų pareigas perėję budėtojai vykdo tokias pačias funkcijas, kaip ir vyr. specialistai – ne tik reaguoja į policijos pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tačiau atlieka ir kitas funkcijas, todėl tas pats skaičius darbuotojų padaro žymiai daugiau užduočių, o darbas vyksta gerokai efektyviau. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymu Nr. K-1123 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64–18.70 papunkčiai, t. y. vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įtvirtinta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Tarnybos Skyriuje neliko vyriausiųjų specialistų – aktyvų budėjimą atliekančių valstybės tarnautojų, kurie tik naktimis, t. y. po Tarnybos vyr. specialistų darbo valandų, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis reaguodavo į policijos pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo, visą kitą darbą palikdami darbo dienomis darbo valandomis dirbantiems vyriausiesiems specialistams, tačiau atsirado didesnis skaičius vyriausiųjų specialistų, kurie ne tik reaguoja į pažeidimus, bet ir atlieka kitas funkcijas. Taigi, siauras funkcijas atliekančius budėtojus pakeitė didesnis skaičius gerokai platesnes darbo funkcijas atliekančių vyr. specialistų.
8. Atsakovas tvirtino, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog po pertvarkos niekas nepasikeitė, nes iš Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos, patvirtintos 2024 m. sausio 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-5, priedo Nr. 1, kuriame numatyti pareigybės priskyrimo pakopai kriterijai, matyti, jog skiriasi 9 ir 10 pakopos veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, užduočių sprendimas, veiklos planavimas, o iš priedo Nr. 2 matyti, kad skiriasi 9 ir 10 pakopos valstybės tarnautojų funkcijos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė iki pertvarkymo galiojusius Tarnybos Skyriaus vyriausiojo specialisto ir vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybių aprašymus. Kaip pavyzdį pareiškėjas pateikė Tarnybos 2024 m. spalio 17 d. Valstybės tarnybos portale paskelbtų trijų konkursų (skelbimų Nr. 60967, Nr. 60968, Nr. 60969) pareigybių aprašymus, kurie identiški pareiškėjo į bylą pateiktam Tarnybos Skyriaus vyriausiojo specialisto, o ne vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybės aprašymui. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neteigė, jog iki pertvarkymo vykdė tokias pačias funkcijas kaip ir vyriausiasis specialistas. Taigi, pasak atsakovo, tai patvirtina jo poziciją, kad vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybės Tarnybos Skyriuje po pertvarkos neliko ir budėtojus Tarnyboje pakeitė daugiau vyriausiųjų specialistų, vykdančių platesnes funkcijas nei budėtojai, be to, buvo panaikinta ne vieno pareiškėjo, o visų 7 Tarnybos Skyriuje dirbusių budėtojų pareigybės. Atsakovas akcentavo, kad kaip privaloma pagal teisės aktus, dėl ketinamos vykdyti pertvarkos buvo vykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros su Tarnyboje veikiančia darbo taryba, kurios nariu yra ir pats pareiškėjas, taip pat gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, darbo tarybos narį, iš valstybės tarnautojo pareigų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui siūlyta pereiti į kitas laisvas pareigas, tačiau jam nesutikus ir gavus VDI sutikimą, jis buvo atleistas iš užimamų pareigų. Pasak atsakovo, vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės buvo susijusios su budėjimu, kuris vykdavo nuo 17 val. iki 8 val., t. y. po darbo valandų, taip pat savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, tačiau, siekiant efektyvinti darbą, nuspręsta įsteigti papildomas vyriausiųjų specialistų pareigybes bei darbą organizuoti pamainomis po 12 val. – nuo 8 val. iki 21 val. ir nuo 20 val. iki 9 val. Tarnyboje atsisakyta darbo funkcijų atlikimo budint (aktyvus budėjimas), taigi ir budėtojų, juos keičiant platesnes funkcijas vykdančiais vyriausiaisiais specialistais. Atsakovas teigė, kad darbo organizavimo pakeitimai ir optimizavimo procesai buvo vykdomi, realūs ir skirti tam, kad užtikrintų sklandų Skyriaus funkcijų vykdymą, efektyviau panaudojant žmogiškuosius išteklius, ir nebuvo vykdomi vien tam, kad atleisti pareiškėją ar kurį kitą konkretų asmenį iš pareigų. Taigi, atsakovo įsitikinimu, tai patvirtino aplinkybės, jog visiems 7 vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigas užimantiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai apie pareigybės panaikinimą, taip pat pasiūlyta užimti vyriausiųjų specialistų pareigas, tačiau pareiškėjas neišreiškė valios į jas eiti.
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnyba nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadas dėl reformos tikslingumo, nes tokie duomenys buvo pateikti Tarnybos Skyriaus vedėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. Tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog Skyriuje vyko darbo organizavimo stebėsena ir buvo išbandomas naujasis darbo organizavimo modelis, t. y. darbas pamainomis po 12 val. Pažymėta, kad stebėsenos metu nustatyta, jog naujasis darbo organizavimo modelis užtikrina, kad jau pradėti reagavimo veiksmai bus neperduodami kitiems darbuotojams, užtikrinamas neplanuotų viršvalandžių mažėjimas, lengvesnis darbo organizavimas, didesnis skaičius ir išsamesnis pavedimų atlikimas savaitgaliais, taip pat minėtame Tarnybiniame pranešime buvo pateikti kiekybinio tyrimo rezultatai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, kaip darbo tarybos narys, dalyvavo informavimo procedūrose, kuriose buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių vykdoma reforma.
10. Atsakovas, pasisakydamas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už viršvalandinį darbą, pažymėjo, kad vadovaujantis DK ir teismų praktika, viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuris dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). Tačiau, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo Tarnybos ar jo tiesioginio vadovo nurodymai dalyvauti susirinkimuose ir / ar mokymuose, savo sutikimo dirbti viršvalandinio darbo, taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas iš tikrųjų dalyvavo mokymuose. Pasak atsakovo, nors pareiškėjas prašo apmokėti už jo neva dalyvavimą 2022–2024 m. mokymuose, tačiau anksčiau tokių prašymų nėra reiškęs, t. y. pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. pirmą kartą paprašė apmokėti už dalyvavimą mokymuose, kurie vyko 2022 m. sausio mėn. Atsakovas nurodė, kad neturi jokių duomenų (tokios informacijos nepateikė ir pareiškėjas), jog pareiškėjas dalyvavo šiuose mokymuose, kad buvo jo tiesioginio vadovo nurodymas dalyvauti šiuose mokymuose. Nors pareiškėjas teigė, jog dalyvavimas mokymuose buvo privalomas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o praėjus tiek laiko atsakovas negali atsekti informacijos, ar tokie mokymai / susitikimai buvo, kokia jų trukmė, taip pat negali nurodyti, ar pareiškėjas dalyvavo tokiuose mokymuose / susitikimuose. Be to, atsakovas paaiškino, jog 2024 m. rugsėjo 26 d. Tarnybos direktorė gavo pareiškėjo prašymą dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d., o reaguojant į jį, pareiškėjo paprašyta pateikti įrodymus, kad jo tiesioginis vadovas nurodė, jog jis privalo dalyvauti mokymuose / susitikimuose, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam jo tiesioginio vadovo buvo nurodyta dalyvauti mokymuose, taip pat duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą mokymuose ar susirinkimuose. Atsakovas tvirtino, jog priešingai nei teigė pareiškėjas, nei jo eiliniuose, nei neeiliniuose vertinimuose nėra suformuluota užduotis dalyvauti susirinkimuose ar mokymuose, be to, pareiškėjas prašymą dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo pateikė ne tik nesavalaikiai, tačiau tik kai sužinojo apie vykdomą pertvarką panaikinti jo pareigybę, o aptariamu laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. dėl to kreiptasi nebuvo. Kadangi pareiškėjas buvo Tarnyboje veikusios darbo tarybos narys, atsakovo nuomone, jei buvo jo teisių pažeidimai nesumokant jam už viršvalandinį darbą, jis tai turėjo žinoti ir laiku teikti prašymus dėl apmokėjimo už darbą, o ne praėjus trims metams pradėti reikalauti apmokėjimo už dalyvavimą prieš trejus metus vykusiame seminare ar mokymuose, nepateikiant įrodymų, jog tokie mokymai, tokios trukmės buvo, kad pareiškėjas juose dalyvavo bei jog toks dalyvavimas buvo privalomas ir nurodytas tiesioginio vadovo. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, neįrodytas ir nesąžiningas, todėl turi būti atmestas.
II.
11. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. Tarnybos direktoriaus Įsakymu Nr. K-1123, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d., buvo pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64–18.70 papunkčiai, t. y. vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įtvirtinta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Įsakyme nurodyta, kad: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5, 6 ir 7 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. K-1123 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. K-952 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. DSS-11 „Pranešimas apie pareigybės panaikinimą“ ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SD-1-23130 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo suteikti sutikimą atleisti V. J., darbo tarybos narį, iš valstybės tarnautojo pareigų“: 1 . A t l e i d ž i u 2024 m. spalio 31 d. V. J. iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų <...>“. Pareiškėjui 2024 m. spalio 31 d. buvo pateiktas Raštas, kuriame pažymėta, kad nėra pagrindo apmokėti už jo prašyme nurodytas dienas, kaip už viršvalandinį darbą.
13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad vykdoma Tarnybos reforma buvo formali ir nesudaranti teisėto pagrindo panaikinti jo pareigybės, o teismo posėdyje teigė, jog iš pareigų buvo atleistas neteisėtai. Teismas akcentavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d. Tarnybos direktoriaus Įsakymu Nr. K-1123 pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64–18.70 papunkčiai, t. y. vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įtvirtinta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Nors pareiškėjas skundo reikalavimuose neginčijo minėto Įsakymo Nr. K-1123 ir įvykdytos reformos, o skundė tik Įsakymą dėl jo atleidimo iš pareigų, teismas nurodė, kad Tarnyboje įvykdyti pakeitimai, kuriais pakeistos pareigybės ir vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybių įtvirtintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės, buvo pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog Tarnybos Skyriuje neliko vyriausiųjų specialistų – aktyvų budėjimą atliekančių valstybės tarnautojų, kurie tik naktimis (t. y. po Tarnybos vyr. specialistų darbo valandų), savaitgaliais ir šventinėmis dienomis reaguoja į policijos pranešimus dėl vaiko teisių pažeidimo, visą kitą darbą palikdami darbo dienomis darbo valandomis dirbantiems vyriausiesiems specialistams, o vietoje jų atsirado didesnis skaičius vyriausiųjų specialistų, kurie ne tik reaguoja į pažeidimus, tačiau atlieka ir kitas funkcijas, t. y. vietoje siauras funkcijas atliekančių budėtojų, atsirado didesnis skaičius gerokai platesnes darbo funkcijas atliekančių vyr. specialistų, be to, teismo posėdyje viena iš Tarnybos atstovių nurodė, kad nors minėtų specialistų pareigybių aprašymai panašūs, tačiau skiriasi dienomis dirbančių ir budėtojų atliekamos funkcijos ir darbo specifika, t. y. dieninių specialistų ir budėtojų funkcijų skirtumas yra tas, jog, pavyzdžiui, budėtojai nepriima interesantų, nedalyvauja susirinkimuose su socialiniais partneriais, atvejo vadybos posėdžiuose ir pan. Iš esmės įvykdytos reformos metu buvo siekiama užtikrinti, kad užduotys būtų atliekamos nuosekliai, būtų išlaikytas darbų tęstinumas. Siekiant efektyvinti darbą, buvo nuspręsta įsteigti papildomas vyriausiųjų specialistų pareigybes bei darbą nuspręsta organizuoti pamainomis po 12 val. – nuo 8 val. iki 21 val. ir nuo 20 val. iki 9 val. (vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės buvo susijusios su budėjimu, kuris vykdavo nuo 17 val. iki 8 val., t. y. po darbo valandų, taip pat savaitgaliais ir šventinėmis dienomis). Tarnyboje buvo atsisakyta darbo funkcijų atlikimo budint (aktyvus budėjimas), taigi ir budėtojų, juos keičiant platesnes funkcijas vykdančiais vyriausiaisiais specialistais. Teismas vertino, kad nors pareiškėjas nurodė, jog Tarnyba nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadas dėl reformos tikslingumo, iš jam pateikto Tarnybos Skyriaus vedėjo Tarnybinio pranešimo akivaizdu ir suprantama, kodėl buvo atliekami pertvarkymai Skyriuje ir panaikintos budėtojų pareigybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad buvo panaikinta ne tik pareiškėjo budėtojo pareigybė, bet visos 7 Skyriuje buvusios budėtojų pareigybės, o realiai atliekamų funkcijų skirtumai atsispindi ir į bylą pateiktoje lentelėje, kurioje nurodyta, kokias funkcijas realiai atlikdavo budėtojai ir kurias dienas dirbantys specialistai. Įvertinęs, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, jog iš tiesų savo kasdieniame darbe jis atlikdavo visiškai identiškas funkcijas kaip ir dieną dirbantys vyriausieji specialistai, teismas sprendė, kad struktūriniai Skyriaus pokyčiai buvo realūs, numatant konkrečius ir aiškius struktūrinius pokyčius.
14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nurodė, jog, kaip pažymėjo atsakovas, dėl ketinamos vykdyti pertvarkos buvo vykdomos informavimo ir konsultavimo procedūros su Tarnyboje veikiančia darbo taryba, kurios nariu buvo ir pats pareiškėjas, taip pat gautas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas suteikti sutikimą atleisti pareiškėją, darbo tarybos narį, iš valstybės tarnautojo pareigų. Teismas akcentavo, kad tokių aplinkybių pareiškėjas neginčijo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui siūlyta pereiti į kitas laisvas pareigas, tačiau jam nesutikus ir gavus VDI sutikimą, jis buvo atleistas iš užimamų pareigų, be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui pasiūlyta užimti vyriausiojo specialisto pareigas, t. y. pereiti dirbti į pareigybę, kuri buvo įsteigta vietoje panaikintos budėtojo pareigybės, o teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, jog jam buvo siūlytos lygiavertės pareigos su lygiaverčiu atlyginimu, taip pat nurodė, kad dirbdamas vyriausiojo specialisto ne budėtojo pareigose būtų nukentėjęs finansiškai, nes neliktų budėjimų išeiginėmis, švenčių dienomis, naktinio darbo, todėl nesutiko.
15. Teismas darė išvadą, kad įgyvendinant struktūrinius pokyčius jie buvo atlikti kompetentingo organo (Tarnybos direktorės) sprendimu, nebuvo fiktyvūs, atliekami siekiant užtikrinti darbų efektyvumą ir nuoseklumą, todėl pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta pagrįstai, o jam nesutikus užimti siūlytų kitų pareigybių, pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš Tarnybos.
16. Vadovaudamasis DK 119 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas prašymą apmokėti už dalyvavimą minėtuose mokymuose pateikė Tarnybai. Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad nėra pagrindo apmokėti už prašyme nurodytas dienas kaip už viršvalandinį darbą, taip pat atsakyme pažymėta, jog pareiškėjo paprašyta pateikti darbdavio nurodymus dalyvauti mokymuose ir susirinkimuose, tačiau tokių duomenų jis nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dalyvavo nurodytuose mokymuose ir susirinkimuose. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad negali pateikti jokių įrodymų, jog dalyvavo nurodytuose mokymuose, kad jam buvo nurodyta juose dalyvauti ir jog sutiko juose dalyvauti, akcentavo, kad, jo vertinimu, jeigu gauni kvietimą dalyvauti susirinkime ar susitikime, tai akivaizdu, jog yra privaloma, be to, pasak pareiškėjo, buvo nuolatinis žodinis raginimas. Tačiau teismas vertino, kad pareiškėjo pasisakymas teismo posėdyje paneigia skunde nurodytus argumentus, jog jis gaudavo kvietimus dalyvauti mokymuose ir susirinkimuose, o kvietimuose buvo nurodyta, kad jie privalomi. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad visi susitikimai, susirinkimai įrašomi, jais yra dalijamasi, todėl pareiškėjas viską galėjo peržiūrėti savo darbo metu ir neturėjo prievolės savo laisvu nuo darbo laiku jungtis prie susirinkimo ar susitikimo. Be to, teismas akcentavo, jog dėl apmokėjimo už dalyvavimą mokymuose, susirinkimuose, susitikimuose pareiškėjas kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 26 d., nors prašo priteisti užmokestį už viršvalandinį darbą nuo 2021 m. Nors pareiškėjas pateikė Tarnybos direktoriaus įsakymą dėl mokėjimo pareiškėjui už viršvalandinį darbą, tačiau teismas sprendė, kad tai nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, jog buvo apmokėta būtent už dalyvavimą mokymuose ir susirinkimuose.
17. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodyta atsakovo pareiga apmokėti pareiškėjui už dirbtą viršvalandinį darbą, t. y. dalyvavimą susirinkimuose, susitikimuose ar mokymuose, taip pat byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų suformulavęs, be to, tai nėra įforminta, įpareigojimo pareiškėjui privalomai dalyvauti susirinkimuose, susitikimuose ar mokymuose, todėl tokius pareiškėjo reikalavimus atmetė.
18. Teismas, konstatavęs, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra jokio pagrindo jo naikinti, taip pat jog nėra pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, teismas sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad atsakovas neturėjo galimybių užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams kitais būdais, nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatų kontora. Teismas vertino, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, o ginčas nebuvo sudėtingas, todėl atsižvelgiant į būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti jo skundo reikalavimų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į faktines aplinkybes, o kilusį teisinį ginčą įvertino paviršutiniškai, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo veiksmai buvo teisėti.
21. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai vertino administracinėje byloje surinktus įrodymus.
22. Pareiškėjas nesutinka ir laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Tarnyboje įvykdyti pakeitimai, kuriais pakeistos pareigybės ir vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybių įtvirtintos Skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės, pagrįsti, nes visuma byloje esančių įrodymų pagrindžia, jog pareiškėjo panaikinta pareigybė ir įsteigtos naujos pareigybės buvo formalus veiksmas.
23. Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės rėmėsi atsakovo išdėstytais argumentais, jog panaikinus pareiškėjo pareigybę vietoje jos atsirado didesnis skaičius vyriausiųjų specialistų, kurie ne tik reaguoja į pažeidimus, tačiau atlieka ir kitas funkcijas, t. y. vietoje siauras funkcijas atliekančių budėtojų atsirado didesnis skaičius gerokai platesnes darbo funkcijas atliekančių vyr. specialistų. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo panaikintų ir naujai įsteigtų pareigybių skirtumų, o netirdamas ir nevertindamas įrodymų, galinčių pagrįsti arba paneigti skundžiamame sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pasak pareiškėjo, byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, jog Tarnybos įvykdyta reforma buvo formali.
24. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas prijungė prie administracinės bylos ir skundžiamame sprendime rėmėsi atsakovo 2025 m. balandžio 16 d. pateiktu nepatvirtintu rašytiniu įrodymu „Budėtojų ir dieninių palyginimas“, kuriame, jo nuomone, pateikta neteisinga informacija apie panaikintas ir naujai įsteigtas pareigybes: pareiškėjas akcentuoja darbo laiko skirtumus tarp budėtojų ir dieninių vyriausiųjų specialistų (gynėjų); teigia, kad lentelėje dėl darbo turinio pateikiami prieštaringi pasisakymai, jog budėtojai atlieka kitus pavedimus, o dienos metu dirbantieji atlieka visus pavedimus; tvirtina, kad budėtojai ne tik atlikdavo reagavimo veiksmus, bet ir vaiko situacijos vertinimus; nurodo, jog Tarnyba melagingai teigia, kad susidaro stabilios komandos, nes, pasak pareiškėjo, iki šiol Tarnyboje nėra stabilių komandų dėl didelės darbuotojų kaitos, be to, nors Tarnyba tvirtina, jog daromos klaidos, tačiau nei teismo posėdyje, nei byloje esančių įrodymų visuma neatskleidžia, kokios tai buvo klaidos, o pareiškėjas nėra gavęs pastabų dėl daromų klaidų ar netinkamai atliktų veiksmų, taip pat nebuvo pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl atliekamų funkcijų; akcentuoja, kad budėtojų praktika buvo platesnė; pasak pareiškėjo, dėl finansų Tarnyba pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, nes naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis liko dirbti specialistai, kadangi to reikalauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas; pareiškėjo nuomone, lentelėje dėl viršvalandžių pateikiamas melagingas teiginys, nes po policijos iškvietimo ar dienos metu dirbantys vyriausieji specialistai ar budėtojai privalo užpildyti dokumentus ir sukelti juos į dokumentų valdymo sistemą; pareiškėjo įsitikinimu, dėl komunikacijos budėtojai ar dienos metu dirbantys darbuotojai neįžvelgdavo problemų, be to, būdavo susirinkimai ar mokymai, o problema yra darbo organizavime organizuojant susirinkimus, nes bet kokią dieną darant susirinkimą, t. y. darbuotojai po naktinės pamainos nedalyvaus. Įvertinęs minėto įrodymo turinį, pareiškėjas tvirtina, kad Tarnyba nepateikė jokios informacijos, reikalingos nustatyti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks yra realus pareigybių naikinimo poreikis. Pasak pareiškėjo, aplinkybė, kad jo pareigybės funkcijos išliko naujai įsteigtose pareigybėse, leidžia daryti išvadą, jog išliko naikinama valstybės tarnautojo pareigybė, o reforma yra formali ir neteisėta, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodyta atsakovo pareiga apmokėti pareiškėjui už dirbtą viršvalandinį darbą, t. y. dalyvavimą susirinkimuose, susitikimuose ar mokymuose, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas būtų suformulavęs, be to, tai nėra įforminta, įpareigojimo pareiškėjui privalomai dalyvauti susirinkimuose, susitikimuose ar mokymuose, todėl tokie pareiškėjo reikalavimai yra atmestini. Pareiškėjo teigimu, jis ne darbo metu dalyvavo susirinkimuose, susitikimuose ir mokymuose, o juose praleistas laikas nebuvo apskaitomas ir apmokamas, todėl jo darbo laikas dalyvaujant susirinkimuose, susitikimuose ir mokymuose turėjo būti apmokamas kaip viršvalandinis darbo laikas.
26. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog Tarnyba nepaneigė fakto, kad pareiškėjo pateikta informacija apie Tarnybos vykdytus mokymus / susirinkimus / susitikimus būtų netiksli ar neteisinga, ar pareiškėjas nebūtų juose dalyvavęs, konstatavo, jog byloje liko neįrodyta atsakovo pareiga apmokėti pareiškėjui už dirbtą viršvalandinį darbą. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka, kadangi administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jam buvo nurodyta dalyvauti mokymuose, o atsakovas nenuginčijo pareiškėjo teiginių, jog šiuose mokymuose / susirinkimuose / susitikimuose jis nedalyvavo. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kad išsiaiškintų reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat, ar Tarnyba buvo raštiškai nurodžiusi darbuotojui (pareiškėjui), jog jis gali peržiūrėti vaizdo / garso įrašus po susitikimų ir tai nebūtų nurodoma kaip darbo pareigų vykdymo pažeidimas.
27. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai bei nevisapusiškai ištyrė ir tik paviršutiniškai įvertino byloje esančius įrodymus. Pasak pareiškėjo, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Tarnybos vykdyta reforma buvo formali ir neteisėta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą skundžiamą sprendimą.
28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo nurodytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai bei teisiniai argumentai patvirtina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, todėl netinkamai įvertino aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Įsakymą ir grąžinti jį į buvusias pareigas bei priteisti pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.
29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
30. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir teigia, kad su jais nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atliktos Tarnybos reformos realumo bei pareiškėjo atleidimo iš vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų.
31. Pasisakydamas dėl vykdytos reformos realumo, atsakovas papildomai akcentuoja, kad tai, jog pakito vyriausiųjų specialistų funkcijos ir atlygis, priešingai nei nurodo pareiškėjas, pagrindžia jo pirmosios instancijos teismui pateikta Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistema, patvirtinta 2024 m. sausio 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-5. Atsakovo įsitikinimu, Tarnybos vykdyta reforma buvo neformali, tačiau tikslinga bei reali, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismo posėdyje teiktais paaiškinimais, liudijimais, pagrįstai pripažino pareiškėjo atleidimą teisėtu, įvykus realiai reformai Tarnyboje. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad „<...> panaikinta pareigybė ir įsteigtos naujosios pareigybės tebuvo formalus veiksmas, <...> Tarnybos nurodomas reformos tikslas efektyvinti Skyriaus veiklą vertintinas kaip formalus administracinio akto priėmimas, kadangi nėra realių faktinių duomenų apie pertvarkos tikslingumą, <....> Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. K-1123 vertintinas tik kaip formalus pagrindas pradėti numatytus struktūrinius pertvarkymus, bet ne pagrindas panaikinti gynėjų, tame tarpe ir Pareiškėjo, pareigybes“.
32. Pasisakydamas dėl pareigybių funkcijų, atsakovas akcentuoja, kad esminiai skirtumai funkcijose tarp vyriausiojo specialisto (budėtojo) ir vyriausiojo specialisto (gynėjo) yra akivaizdūs. Nekvestionuotina, jog vyriausieji specialistai (budėtojai) nevertindavo vaiko situacijos, nepriimdavo sprendimų po vaiko situacijos vertinimo, nepriimdavo interesantų, nedalyvavo komisijų ir darbo grupių, susijusių su vaiko teisių apsauga, veikloje, nebendradarbiavo su savivaldybės administracija, valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, nedalyvavo jų organizuojamuose pasitarimuose, neorganizavo pasitarimų, sprendžiant su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus ir kt. Pasak atsakovo, tai patvirtina jo poziciją, kad vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybės Skyriuje po pertvarkos neliko ir vietoje jų Tarnyboje atsirado daugiau vyriausiųjų specialistų, vykdančių gerokai platesnes funkcijas nei budėtojai, o pareiškėjas nepagrindė, jog iki pertvarkymo vykdė lygiai tokias pačias funkcijas kaip ir vyriausiasis specialistas.
33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo tirti byloje pateikti įrodymai, kurie pagrįstų panaikintų ir naujai įsteigtų pareigybių skirtumus, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, jog tiek pareiškėjas, tiek atsakovas pateikė panaikintų ir naujai įsteigtų pareigybių aprašymus. Taip pat atsakovas pateikė esminių skirtumų suvestinę (lentelės forma), o atsakovo atstovai teismo posėdyje akcentavo skirtumus. Atsakovo įsitikinimu, iš to, kas buvo pateikta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai galėjo spręsti, kad naujai įsteigtų pareigybių funkcijos yra platesnės, o reforma įvykdyta tikslingai bei realiai, priešingai nei teigia pareiškėjas.
34. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja jo į bylą pateiktą lentelę, kurioje pateikta informacija, neva, yra neteisinga. Pasak atsakovo, pareiškėjas akivaizdžiai pripažįsta, kad vyriausieji specialistai (budėtojai) ir vyriausieji specialistai (gynėjai) dirbo skirtingu laiku. Kadangi budėtojai dirbo tik naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, jie neatlikdavo daugelio funkcijų, kurias atlikdavo dieną dirbę vyriausieji specialistai, pavyzdžiui, jie nepriimdavo interesantų, nevertino vaiko situacijos, nedalyvavo pasitarimuose, darbo grupėse ir kt. Vyriausiųjų specialistų (budėtojų) darbas realiai prasidėdavo tik po vyriausiųjų specialistų (gynėjų) darbo valandų, jų pagrindinė funkcija buvo reaguoti į vaiko teisių pažeidimus. Kitaip tariant, jų funkcijos apsiribojo reagavimu į policijos pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus (dažniausiai – artimoje aplinkoje). Administracinių sprendimų po vaiko situacijos vertinimo budėtojai nepriimdavo, nes tai darė tik vyriausieji specialistai (gynėjai), kurie dirbo dienos metu ir kurių pareigybės buvo įsteigtos vietoje vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybių. Pastariesiems dėl darbo organizavimo specifikos taip pat tekdavo perimti vyriausiųjų specialistų (budėtojų) nebaigtus pamainos darbus. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog nerengė raštų ir užklausų, t. y. neatliko tų darbų, kuriuos iš esmės atlikdavo vyriausieji specialistai (gynėjai), dirbę dienos metu, o tai reiškia, kad vyriausiųjų specialistų (budėtojų) funkcijos buvo siauresnės, priešingai nei nurodo pareiškėjas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai (žr. šios nutarties 24 p.) dėl finansų, viršvalandžių ir komunikacijos taip pat nepagrįsti ir neatsispindi realiai egzistavusių aplinkybių.
35. Atsakovas nurodo, kad panaikinta ne vieno pareiškėjo, o visų 7 Skyriuje dirbusių budėtojų pareigybės, taip pat akcentuoja įsiteisėjusiame Regionų administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-5212-535/2025, kurioje buvo nagrinėjamas Tarnybos vyriausiojo specialisto (budėtojo), atleisto po minimos reformos, skundas, išvadas.
36. Atsakovo teigimu, įvertinus esamas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą dalyvaujant susirinkimuose ir mokymuose pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2024 m. spalio 28 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių reikalavimų, t. y. grąžinti pareiškėją į Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigas ir priteisti iš Tarnybos vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą dalyvaujant susirinkimuose ir mokymuose už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d.
38. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, kad jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius reikalavimus bei reikalavimą priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą dalyvaujant susirinkimuose ir mokymuose už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d., todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
39. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti jo skundo reikalavimų, mano, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, kilusį teisinį ginčą įvertino paviršutiniškai, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, taigi netinkamai įvertino aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.
40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
41. Akcentuotina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jog jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
44. Teisėjų kolegijos sprendžia, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
45. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, teisėjų kolegija jas tik papildo atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
46. Pažymėtina, VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Tačiau vien tik formalus VTĮ 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyto pagrindo egzistavimas savaime nesudaro prielaidos valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų visais atvejais pripažinti pagrįstu ir teisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012; kt.). Pirmiausia būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės panaikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, kai panaikinama pareigybė, teismai neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, jog buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau nagrinėja struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus (šiuo tikslu teismas palygina panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas; panaikintų ir įsteigtų pareigybių sąrašus, panaikintų ir įsteigtų pareigybių aprašymus, atkreipdamas dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus; analizuoja funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių, kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).
48. Akcentuotina, kad tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ne tik VTĮ numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta (įstatyme nustatyta) valstybės tarnautojo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012; kt.). Sprendžiant klausimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos, panaikinus jo pareigybę struktūrinių pertvarkymų pagrindu, teisėtumo prioritetiniai klausimai paprastai yra susiję su pareigybės panaikinimo realumu, o tyrimas dėl kitų valstybės tarnautojo atleidimo procedūros aspektų, tokių kaip siūlymas užimti kitas pareigas, turėtų būti atliekamas po to (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4458-492/2017 ir kt.).
49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskreciją, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Viešojo administravimo subjektas turi plačią diskreciją nustatyti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012 ir kt.).
50. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010 ir kt.). Savo ruožtu teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali, tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013, 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017, 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018).
51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. K-1123, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d., buvo pakeisti Tarnybos pareigybių sąrašo 18.64–18.70 papunkčiai, t. y. vietoje buvusių Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) (7 pareigybės), kurių pakopa 9, įtvirtinta Skyriaus vyriausieji specialistai (7 pareigybės), kurių pakopa 10. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 32 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5, 6 ir 7 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 10 punktu, DK 127 straipsnio 6 dalimi, Tarnybos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. Įsakymu Nr. K-1123, Tarnybos 2024 m. rugpjūčio 28 d. Pranešimu ir atsižvelgdama į VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 24 d. sprendimą, 2024 m. spalio 28 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriame, be kita ko, nurodyta atleisti 2024 m. spalio 31 d. pareiškėją iš Skyriaus vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigų. Bylos duomenimis, pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 28 d. Pranešime buvo nurodyta, kad nuo 2024 m. lapkričio 11 d. keičiamas Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, t. y. panaikinamos Skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) pareigybės. Be to, minėtame Pranešime taip pat pažymėta, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. bus atleistas iš pareigų. Tarnybos Skyriaus vedėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateiktame Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Skyriuje buvo vėluojama sureaguoti į pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir atlikti vaiko situacijos vertinimą, todėl buvo ieškoma būdų optimizuoti Skyriaus resursus. Atlikus darbo organizavimo stebėseną, išbandžius naują darbo organizavimo modelį Tarnybos direktorei buvo pateiktas siūlymas naikinti budėtojų pareigybes, o vietoje jų steigti pamainomis, pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių vyr. specialistų pareigybes. Tarnyba 2024 m. rugsėjo 12 d. pateikė pareiškėjui pasiūlymus dėl laisvų pareigybių užėmimo, tačiau pareiškėjas su jais nesutiko. Be kita ko, 2024 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas Tarnybos direktoriui pateikė prašymą už tris metus, t. y. nuo 2021 m. iki 2024 m., apmokėti už prašyme nurodytas dienas kaip viršvalandinį darbą, nes susirinkimuose, susitikimuose ar mokymuose dalyvauta ne darbo metu. Tarnyba 2024 m. spalio 31 d. pareiškėjui pateikė Raštą, kuriame nurodyta, kad nėra pagrindo apmokėti už pareiškėjo prašyme nurodytas dienas kaip už viršvalandinį darbą.
52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo panaikintų ir naujai įsteigtų pareigybių skirtumų, pažymi, jog iš pateiktų įrodymų (pareiškėjo pateiktų, iki pertvarkymo galiojusių Tarnybos Skyriaus vyriausiojo specialisto ir vyriausiojo specialisto (budėtojo) pareigybių aprašymų, taip pat atsakovo pateiktų Tarnybos 2024 m. spalio 17 d. Valstybės tarnybos portale paskelbtų trijų konkursų (skelbimų Nr. 60967, Nr. 60968, Nr. 60969) pareigybių aprašymų), matyti, kad be bendrųjų funkcijų, kurias vykdo tiek vyriausiasis specialistas (budėtojas), tiek vyriausiasis specialistas (apdoroja su administracinių sprendimų priėmimu susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su administracinių sprendimų priėmimu susijusios informacijos apdorojimą; konsultuoja priskirtos srities klausimais; nagrinėja prašymus ir skundus sudėtingais klausimais dėl administracinių sprendimų priėmimo veiklų vykdymo, rengia administracinius sprendimus ir atsakymus arba prireikus koordinuoja prašymų ir skundų sudėtingais klausimais dėl administracinių sprendimų priėmimo veiklų vykdymo nagrinėjimą arba prireikus koordinuoja administracinių sprendimų ir atsakymų rengimą; organizuoja administracinių sprendimų priėmimo procesą arba prireikus koordinuoja administracinių sprendimų priėmimo proceso organizavimą; rengia ir teikia informaciją su administracinių sprendimų priėmimu susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su administracinių sprendimų priėmimu susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą; rengia ir teikia pasiūlymus su administracinių sprendimų priėmimu susijusiais klausimais; rengia teisės aktų projektus ir kitus susijusius dokumentus dėl administracinių sprendimų priėmimo arba prireikus koordinuoja teisės aktų projektų ir kitų susijusių dokumentų dėl administracinių sprendimų priėmimo rengimą; registruoja Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) duomenis apie taikytas vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemones, kurias nurodo informacinės sistemos nuostatai; vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus), vyriausiasis specialistas (budėtojas) dalyvauja ikiteisminio tyrimo metu atliekamose nepilnamečio liudytojo, nukentėjusiojo, įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, kituose ikiteisminio tyrimo metu atliekamuose procesiniuose veiksmuose, dalyvauja vykdymo procese, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus; atlieka šeimos aplinkos sąlygų ištyrimą, išklauso vaiko nuomonę ir rengia išvadą; gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įvykusį kito Skyriaus teritorijoje, nedelsdamas teisės aktų nustatyta tvarka imasi būtinų reagavimo veiksmų, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir interesus bei vaiko saugumą. Tuo tarpu vyriausiasis specialistas priima ir aptarnauja asmenis arba prireikus koordinuoja asmenų priėmimą ir aptarnavimą, jei tai susiję su administracinio sprendimo priėmimo vykdymu; atstovauja vaiko interesams ikiteisminio tyrimo ir (ar) baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, dalyvauja vykdymo procese, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus; bendradarbiauja su savivaldybės administracija, valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvauja jų organizuojamuose pasitarimuose, organizuoja pasitarimus, sprendžiant su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus, vykdo prevencinę veiklą; dalyvauja komisijų ir darbo grupių, susijusių su vaiko teisių apsauga, veikloje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš atsakovo byloje pateiktos lentelės dėl budėtojų ir dieninių darbuotojų palyginimo taip pat matyti esminiai skirtumai tarp vyriausiojo specialistų (budėtojo) ir vyriausiojo specialisto darbo laiko, turinio, rezultato, specifikos, finansų, viršvalandžių, komunikacijos ir bendrystės, be to, atitinkami pareigybių skirtumai buvo aptarti ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, nurodytas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.
53. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Skyriaus struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir teisiškai pagrįsti, o ne fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su pareiškėju, dėl to pareiškėjo pareigybė buvo realiai panaikinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog pareigybės panaikinimas nebuvo realus ir pagrįstas, nėra patvirtinti objektyviais duomenimis, dėl to vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, todėl yra atmetami. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įgyvendinant struktūrinius pokyčius, jie buvo atlikti kompetentingo organo (Tarnybos direktorės) sprendimu, jie nebuvo fiktyvūs, jie buvo atliekami siekiant užtikrinti darbų efektyvumą ir nuoseklumą, todėl pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta pagrįstai ir pareiškėjui nesutikus užimti jam siūlytų kitų pareigybių, pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš Tarnybos.
54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies už viršvalandinį darbą dalyvaujant susirinkimuose ir mokymuose už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d., pažymi, kad DK 119 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.
55. Akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viršvalandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuris: 1) dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; 2) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; 3) iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Taigi, sąlyga, be kurios darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, negali būti kvalifikuotas kaip viršvalandinis, yra ta, kad jis turi būti atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia.
56. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo dėl nurodymo dirbti viršvalandinį darbą (ne)egzistavimo pareigos atsakovei (darbdavei) nustatymas, t. y. reikalavimas, kad atsakovė, kaip darbdavė, įrodytų, jog ji nedavė ieškovui nurodymo dirbti viršvalandžius, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko atsakovė objektyviai negali įrodyti, todėl toks aptariamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas būtų nepagrįstas ir prieštarautų pirmiau nurodytoms taisyklėms, apibrėžiančioms įrodinėjimo pareigos ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas). Taigi, pareiga įrodyti, kad atsakovė (darbdavė) davė ieškovui nurodymą dirbti viršvalandžius, tenka ieškovui (darbuotojui).
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo darbo laikas dalyvaujant susirinkimuose, susitikimuose ir mokymuose turėjo būti apmokamas kaip viršvalandinis darbo laikas, tačiau byloje esantys įrodymai (2024 m. rugsėjo 26 d. prašymas, Tarnybos 2024 m. spalio 31 d. Raštas, pareiškėjo pateikti eilinių ir neeilinių vertinimų įrodymai) neabejotinai nepatvirtina šio pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Tarnybos 2024 m. rugsėjo 24 d. įsakymo „Dėl mokėjimo V. J. už viršvalandinį darbą“, šis įrodymas nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad buvo apmokėta būtent už dalyvavimą mokymuose ir susirinkimuose. Įvertinusi bylos duomenis, nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodyta atsakovo pareiga apmokėti pareiškėjui už dirbtą viršvalandinį darbą, t. y. dalyvavimą susirinkimuose, susitikimuose ar mokymuose, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų suformulavęs / įforminęs įpareigojimą pareiškėjui privalomai dalyvauti susirinkimuose, susitikimuose ar mokymuose, todėl teisėtai atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.
58. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, jog išsiaiškintų reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat, ar Tarnyba buvo raštiškai nurodžiusi darbuotojui (pareiškėjui), kad jis gali peržiūrėti vaizdo / garso įrašus po susitikimų ir tai nebūtų traktuojama kaip darbo pareigų vykdymo pažeidimas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti kurios nors šalies naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dėl vienos iš šalių būtų proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principų pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-757/2002, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-815/2023, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1473-624/2023).
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą skundžiamą sprendimą, tačiau nenurodo konkrečiai nuo kokios praktikos buvo nukrypta, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
60. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl jų išsamiau.
61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
62. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Beata Martišienė
Iveta Pelienė