Civilinė byla Nr. e2A-1936-580/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22149-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Loretos Bujokaitės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. Z. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. prašė iš atsakovės A. Z., einančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 4 113,60 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra du akcininkai, nuosavybės teise valdantys po ½ dalį visų akcijų – M. B. ir A. Z.. Nuo 2016-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskirta A. Z.;
1.2 2020-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Z. atleido iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorių M. B.. 2021-01-19 Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad atleidimo metu įmonė M. B. neišmokėjo 3 080,88 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais ir 234,45 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Dėl nesavalaikių atsiskaitymų su darbuotoju Darbo ginčų komisija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. naudai priteisė 3 885,13 Eur netesybų;
1.3 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų turėjęs pareigos M. B. išmokėti 3 276,25 Eur netesybų pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą (Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčija byloje Nr. e2-705-1125/2022, tačiau pripažįsta netesybas dėl 3 276,25 Eur), jei įmonės vadovė M. B. atleidimo iš darbo metu būtų su juo pilnai atsiskaičiusi;
1.4 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų turėjęs sumokėti 16,35 Eur palūkanų ir 821 Eur bylinėjimosi išlaidų, jei įmonės vadovė nebūtų pradėjusi nepagrįsto ginčo su apskaitą tvarkiusia įmone UAB „Interna grupė“ dėl 562,65 Eur skolos;
1.5 įmonei padaryta 4 113,60 Eur žala. Tarp įmonės vadovės veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes A. Z. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su M. B. nutraukimo ir sprendė, kokia pinigų suma turi būti išmokėta darbuotojui atleidimo momentu. A. Z. sprendė nemokėti skolos UAB „Interna grupė“ ir bylinėtis su įmone. Atsižvelgiant į tai, A. Z. yra kalta dėl įmonei padarytos žalos.
2. Atsakovė A. Z. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.6 ieškovas ignoruoja suformuotą teismų praktiką dėl vadovo atsakomybės, neįrodo būtinų vadovo atsakomybės sąlygų ir preziumuoja, kad jei galima teigti, kad bendrovė išleido tam tikras sumas, kurių išleidimo buvo įmanoma išvengti, tai neva reiškia neteisėtus veiksmus ir atsakovės padarytą žalą. Atsakovė sprendimus priėmė, laikydamasi jos elgesiui taikytinų taisyklių, elgėsi pagal verslo sprendimo taisyklę, fiduciarinių pareigų nepažeidė, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybės;
1.7 dėl netinkamos ieškovui mokėtinos sumos paskaičiavimo yra kalti kiti asmenys ir jie atsako už padarytą žalą. Atsakovė veikė savo įgaliojimų ribose, elgėsi pagal verslo taisyklės reikalavimus, todėl iš jos negali būti reikalaujama atlyginti žalą bendrovei;
1.8 ieškovas siekia kitų, nei deklaruojama, tikslų ir nori gauti tą pačią sumą du kartus. Jis nenukentėjo nuo tariamos žalos, o bendrovei priteisus iš atsakovės, ieškovo reikalaujamą sumą, pusę tos sumos naudos gautų ieškovas, o kitą – atsakovė. Darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtinta, kad ieškovas atleistas teisėtai, sprendimas yra įvykdytas, su juo bendrovė yra pilnai atsiskaičiusi, o Darbo ginčų komisija patvirtino, kad atsiskaitymas teisingas. Papildomų sumų pervedimas į bendrovės sąskaitą yra tik papildomos vertės akcininkams kūrimas;
1.9 tenkinus ieškovo reikalavimą, jis nepagrįstai praturtėtų, nes gautų sumą, kurią jau yra gavęs Darbo ginčų komisijos sprendimu. Toks nepagrįsto praturtėjimo faktas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti ir spręsti, kad ieškinio pareiškimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o ne siekis kompensuoti realią bendrovės žalą. Ieškovui nenurodžius visų privalomų netiesioginio ieškinio sąlygų ir jų neįrodžius, ieškinys negali būti tenkinamas.
3. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo M. B. ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš M. B. A. Z. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš M. B. valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodė, kad:
3.1 ieškovo įsitikinimu, netinkamas vadovavimas, sąmoningas vadovės veikimas prieš bendrovės interesus pasireiškė, pradėjus nepagrįstą ginčą su apskaitą tvarkiusia įmone, bylinėjantis su atleistu iš darbo ieškovu ir jo naudai priteisus netesybas;
3.2 teismo vertinimu, į bendrovės vadovo pareigas įeina veiksmai bendrovės skolininkų atžvilgiu, siekiant susigrąžinti skolas, taip pat sprendimas nemokėti kontrahentui už nekokybiškai suteiktas paslaugas. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės, kaip bendrovės vadovės, pastangos atgauti skolą iš ieškovo ir nemokėti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei už netinkamai suteiktas buhalterines paslaugas sudaro prielaidas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovui suteikta teisė spręsti dėl konkrečių veiksmų atlikimo ir jų tikslingumo;
3.3 vien nepalankaus Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimas ar sprendimas baigti ginčą su verslo partneriu taikos sutartimi savaime nereiškia įmonės vadovo atsakomybės, kad bendrovės vadovas priėmė normalią riziką viršijančius arba neprotingus sprendimus. Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sprendimas ir buvo nuostolingas;
3.4 atsakovė, kaip įmonės vadovė, veikdama rūpestingai ir apdairiai, vykdydama teisės aktų reikalavimus, organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasitelkdama profesionalus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės sprendimu buhalterinės apskaitos tvarkymas sutartimi buvo pavestas atlikti UAB ,,Interna grupė“. Atsakovė veikė rūpestingai ir lojaliai bendrovei, kai ėmėsi priemonių nemokėti buhalterinę apskaitą tvarkiusioms įmonėms už nekokybiškai suteiktas buhalterines paslaugas. Toks veikimo būdas pasiteisino UAB ,,Integre“ atveju, kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta 617,10 Eur (su PVM) nuolaida;
3.5 UAB ,,Interna grupė“ atveju atsakovė priėmė sprendimą derėtis, kad bendrovė neturėtų mokėti už nekokybiškai atliktas buhalterines paslaugas. UAB ,,Interna grupė“ padavus ieškinį, atsakovė įvertino, kad byla pareikalautų bendrovės apyvartinių lėšų ir darbuotojų laiko, ir įvertinusi gana nedidelį reikalavimų dydį, atsakovė priėmė racionalų sprendimą baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties turinys suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo nėra praradęs galimybės reikalauti žalos atlyginimo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, esant jos kaltei;
3.6 Darbo ginčų komisija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė ieškovui M. B. netesybas (3 276,25 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta ir sumokėjo ieškovui). Atleidžiant iš darbo, bendrovė išmokėjo ieškovui skirtumą tarp atskaitingo asmens skolos įmonei ir išmokėtino darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisija 2021-01-19 sprendime pažymėjo, kad nebuvo pareikštas priešpriešinis reikalavimas dėl ieškovo, kaip atskaitingo asmens, skolos įmonei, ir sprendė, kad ieškovui nebuvo išmokėta visa su darbo santykiais susijusi suma, dėl ko nurodė sumokėti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Nėra duomenų, jog bendrovės vadovė sąmoningai veikė prieš įmonės interesus, buvo informuota, jog ieškovas nepripažįsta skolos bendrovei bei tyčia davė nurodymą buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei neteisėtai atlikti įskaitymą ir neišmokėti visų su darbo santykiais susijusių sumų, ieškovą atleidžiant iš darbo;
3.7 ieškovas neįrodė, jog atsakovė nebuvo lojali įmonei ir veikė priešingai įmonės interesams, t. y. nesilaikė CK 2.87 straipsnyje numatytų lojalumo, sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo pareigų. Vadovės veiksmai prieštaravo bendrovės tikslui siekti pelno, peržengė protingos rizikos ribas, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės neteisėtus veiksmus – fiduciarinių pareigų pažeidimą, priimant sprendimą bendrovei bylinėtis su buhalterinę apskaitą tvarkiusia įmone ir Darbo ginčų komisijoje su ieškovu;
3.8 ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nenustačius priežastinio ryšio, kitų civilinės sąlygų (žalos, kaltės) nustatymas netikslingas. Išvestinio ieškinio ypatumai suponuoja poreikį įvertinti, ar ieškinys yra pareikštas bendrovės interesais, ar akcininkas turi materialinį teisinį suinteresuotumą. Ieškovas neteikė duomenų apie bendrovės finansinę būklę, akcijų vertės pokyčius, todėl savo pažeistos teisės ar įstatymu saugomo intereso pareikštu ieškiniu neįrodė, kas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš A. Z., einančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 4 113,60 Eur ir 5 penkių proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskirstyti byloje bylinėjimosi išlaidas ir ieškovo naudai priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei spręsti dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui, jei padarytų procesinės teisės normų pažeidimo nebus galima pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
4.1 teismas netinkamai taikė teisės normas ir apribojo ieškovo teisę pagrįsti ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-2013-808/2022 esančiais papildomais įrodymais. Teismas prie šios bylos prijungė civilinę bylą Nr. e2-2013-808/2022. Nors byla buvo prijungta ir CPK 10 straipsnio pagrindu proceso dalyviams turėjo būti viešai prieinama, apeliantas ir jo atstovas negavo prieigos prie bylos Nr. e2-2013-808/2022. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo betarpiškumo principą;
4.2 M. B. pradėjus darbo ginčą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė pretenziją M. B. atleidimo metu įmonės apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB „Interna grupė“, kad dėl šios įmonės kaltės buvo netinkamai atsiskaityta su atleidžiamu iš darbo M. B. ir atsisakė sumokėti 562,65 Eur už suteiktas buhalterines paslaugas;
4.3 teismas nesinaudojo visa civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 medžiaga ir nepagrįstai sprendė, kad sudarydama taikos sutartį A. Z. nepažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų. UAB „Interna grupė“ bylą pradėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už 2021 m. kovo mėn. suteiktas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigė, kad su M. B. netinkamai atsiskaitė dėl UAB „Interna grupė“ kaltės ir dėl šios priežasties nemokėjo už paslaugas, suteiktas 2021 m. kovo mėn. A. Z., suprasdama savo veiksmų, atleidžiant M. B. neteisėtumą, siekė atsakomybę perkelti apskaitos įmonei;
4.4 ieškovas įrodė A. Z. veiksmų neteisėtumą. Tarp įmonės vadovės veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes A. Z. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su M. B. nutraukimo ir sprendė, kokios pinigų sumos turi būti išmokėtos darbuotojui atleidimo metu. A. Z. sprendė nemokėti skolos UAB „Interna grupė“ ir bylinėtis. Būdama įmonės valdymo profesionalu atsakovė turėjo įvertinti bylinėjimosi riziką, kad nepagrįstas bylinėjimasis neneštų bendrovei nuostolių. A. Z. padarė akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus;
4.5 sprendimo 15 punkte rašoma apie ieškovo argumentus, kurių ieškovas nekėlė. Sprendimo 17 punktas prieštarauja faktinei bylos medžiagai, o ypač bylos Nr. e2-2013-808/2022 medžiagai. Yra įrodyta, kad sprendimą dėl M. B. mokėtinos pinigų sumos atleidžiant, nemokėjimo už paslaugas UAB „Interna grupė“ priėmė A. Z.. Kitaip, kaip teismo siekiu dėstyti teorinius samprotavimus dėl bylos esmės, negalima paaiškinti ribojimo ieškovui naudotis civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 medžiaga;
4.6 nesant teismo sprendimo dėl skolos priteisimo iš M. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, atleidimo metu A. Z. negalėjo daryti išskaitų iš M. B. išmokėtino darbo užmokesčio. Ji tai žinojo ir apie tai jai sakė apskaitą vedusios įmonės UAB „Interna grupė“ specialistai;
4.7 teismo vertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimas dėl 617,10 Eur nuolaidos su UAB „Integre“ su šia byla nesusijęs;
4.8 iš įstatyminio reglamentavimo seka, kad už apskaitos organizavimą, duomenų teisingumą ir rezultatus atsako vadovas. Tai reiškia, kad teismo prielaida, kad A. Z. suklaidino apskaitą vedusi įmonė, yra nepagrįsta.
6. Atsakovė A. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
6.1 apeliantas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Abiem ieškovo nurodytai epizodais, atsakovė nepažeidė savo fiduciarinių pareigų ir priimdama su įmonės veikla susijusius sprendimus siekė įmonei geriausio sprendimo;
6.2 sudaryta taikos sutartis su buhalterines paslaugas teikusia įmone lėmė tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo nuolaidą už suteiktas paslaugas, nes atsakovė, kaip įmonės vadovė, kėlė klausimą dėl netinkamos suteiktų paslaugų kokybės;
6.3 darbo užmokestis ieškovui nebuvo neišmokėtas dėl jo turimų prievolių bendrovei nevykdymo, dėl ko ir šiuo metu klausimai dar nėra išspręsti;
6.4 nei Darbo ginčų komisija nei teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė atsakovės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiavimo procesu, nepagrįstų reikalavimų kėlimo ir pan.;
6.5 Darbo ginčų komisijos sprendimu yra nustatyta, jog teisėtai nutraukus darbo sutartį, ieškovui buvo netinkamai išmokėtos visos priklausiusio sumos, tačiau šias išmokas apskaičiuoja ir išmoka buhalterines paslaugas teikusi įmonė;
6.6 apelianto subjektyvus įrodymų interpretavimas nėra pagrindas teigti, jog teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliantas nepateikia nė vieno argumento, kas buvo netinkamai įvertinta, o tik abstrakčiomis frazėmis dėsto sprendimo nepagrįstumą;
6.7 apeliantas nurodydamas, jog jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 medžiaga prieštarauja pats sau, nes kitoje apeliacinio skundo dalyje nurodo, jog teismas ne taip vertino civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 duomenis. Kyla klausimas – kaip neturėjęs galimybės susipažinti su bylos medžiaga, apeliantas žino, kad teismas ją vertino netinkamai. Jei apeliantas nebuvo supažindintas su dalimi bylos medžiagos, jis galėjo prašyti teismo pagarsinti byloje esančius įrodymus, leisti su jais susipažinti ir pan., tačiau tokių prašymų nereiškė. Atsakovė apelianto argumentus vertina kaip piktnaudžiavimą procesu ir dirbtinai kuriamus apeliacinio skundo argumentus;
6.8 apeliantas reiškia reikalavimus, imituodamas, jog siekia apginti įmonės interesus, tačiau tuo pačiu piktybiškai atsisako grąžinti įmonės jam, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtas lėšas. Toks elgesys patvirtina, jog jo siekis yra ne įmonės gerovė, o ginčas tarp akcininkų.
7. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl bendrovės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo bendrovės naudai pagal akcininko ieškinį. Byloje pareikštas išvestinis akcininko M. B. ieškinys dėl žalos priteisimo bendrovės naudai, kuriuo prašoma atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 113,60 Eur žalos atlyginimą iš įmonės vadovės atsakovės A. Z..
10. Apeliaciniame skundas grindžiamas argumentais, kad teismas nesudarė galimybės ieškovui susipažinti su prijungtos civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 duomenimis, netinkamai vertino prijungtos bylos duomenis ir netinkamai vertino atsakovės, kaip vadovės, elgesį dėl padarytų sprendimų – neišmokant ieškovui darbo užmokesčio bei neatsiskaitant su buhalterines paslaugas teikiančia įmone.
Bylos faktinės aplinkybės
11. Bylos medžiaga nustatyta,
kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra du akcininkai, nuosavybės teise valdantys po ½ dalį visų akcijų – M. B. ir A. Z. (CBP-22102). Nuo 2016-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore yra paskirta A. Z..
12. 2020-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Z. atleido iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorių M. B.. Darbo ginčų komisija 2021-01-19 sprendimu konstatavo, kad atleidimo metu įmonė M. B. neišmokėjo 3 080,88 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais ir 234,45 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Dėl nesavalaikių atsiskaitymų su darbuotoju Darbo ginčų komisija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. naudai priteisė 3 885,13 Eur netesybų.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-25 nutartimi patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Interna grupė“ taikos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti bendrovei „Interna grupė“ 562,65 Eur skolos už suteiktas apskaitos tvarkymo paslaugas, 16,35 Eur netesybų už nesavalaikį atsiskaitymą ir 821 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl akcininko išvestinio ieškinio reiškimo sąlygų
14. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad akcininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienu iš pagrindų ieškiniui atmesti yra ta aplinkybė, jog reikšdamas išvestinį ieškinį ieškovas neteikė duomenų apie bendrovės finansinę būklę bei duomenų apie akcijų vertės pokyčius ir tokiu būdu neįrodė, jog jo teisės ar įstatymu saugomi interesai yra pažeisti (CPK 5 straipsnis). Apeliaciniu skundu ieškovas šio teismo sprendimo argumento neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šio sprendimo argumento nevertina (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl teisės susipažinti su civilinėje byloje Nr. e2-2013-808/2022 esančiais įrodymais
16. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė CPK 329 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą pažeidimą, kuris sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Ieškovas teigia, kad nors teismas prie šios bylos prijungė civilinę bylą Nr. e2-2013-808/2022, tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas negavo prieigos prie bylos Nr. e2-2013-808/2022 ir negalėjo naudotis visais šioje byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamai situacijai netinka CPK 200 straipsnio 1 dalies išlyga, leidžianti rašytinių įrodymų neskelbti teismo posėdyje, jei byloje dalyvaujantys asmenys su šiais įrodymais yra susipažinę iki teismo posėdžio pradžios, nes M. B. asmeniškai su civiline byla Nr. e2-2013-808/2022 nėra susipažinęs.
17. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apelianto skunde nurodytas teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas turi būti įvertintas CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, ar šis proceso teisės normos pažeidimas buvo padarytas ir ar gali būti laikomas tokiu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 nurodyta, kad tokiu atveju būtina nustatyti, ar konstatuotas proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo
18. Nustatyta, kad 2023-02-09 parengiamajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi civilinė byla Nr. e2-2013-808/2022 buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos. Bylos kortelėje yra atžyma, kad 2023-02-09 civilinė byla Nr. e2-2013-808/2022 atiduota teisėjai. Iš elektroninių paslaugų portale esančios nagrinėjamos bylos kortelės matyti, kad prijungtos bylos duomenys – dokumentai ir proceso įvykiai, yra įterpti į nagrinėjamos bylos dokumentų ir proceso įvykių sąrašą. Byloje nėra aiškiai nustatyta, ar susipažindamas su nagrinėjamos bylos medžiaga, ieškovo atstovas turi technines galimybes matyti taip pat ir prijungtos civilinės bylos dokumentus, bent jau ta apimtimi, kokia dokumentai yra matomi teismo paskyroje.
19. Iki 2023-04-03 teismo posėdžio jokių rašytinių ieškovo ar jo atstovo pareiškimų dėl kliūčių, susipažįstant su civiline byla Nr. e2-2013-808/2022, nebuvo gauta. 2023-04-03 teismo posėdžio metu prašymų stadijoje advokatas J. B. teismui nurodė, kad jam nesuteikta prieiga prie civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 ir jis negali matyti bylos dokumentų. Bylą nagrinėjusi teisėja pažymėjo, jog ieškovo atstovas yra susipažinęs su civiline byla Nr. e2-2013-808/2022 ir pasidaręs dokumentų kopijas, tokį susipažinimo būdą laikydama pakankamu. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 duomenų, šioje byloje ieškovo atstovas advokatas J. B. 2022-09-26 teikė prašymą DOK-156944, kuriame nurodė, jog yra susipažinęs su civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 medžiaga, ir kuriuo prašė jam išduoti prašyme nurodytus civilinėje byloje esančius dokumentus. Teisėjos rezoliucija advokato J. B. prašymas buvo patenkintas. 2022-09-30 advokatui J. B. išsiųstos bylos dokumentų kopijos, viso 63 lapai.
20. CPK 250 straipsnio 2 dalis nustato teismo pareigą bylos nagrinėjimo proceso metu šio kodekso 186–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio kodekso nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba kai reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą. Susipažinus su 2023-04-03 posėdžio garso įrašu nustatyta, kad baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės abiejų šalių advokatai prašė bylos duomenų negarsinti, nurodė, kad su byla yra susipažinę. Remdamasis šiuo prašymu, teismas negarsino byloje surinktų rašytinių įrodymų.
21. Apeliantas pabrėžia, kad teismas negalėjo remtis CPK 200 straipsnio 1 dalies išlyga, nes M. B. asmeniškai su civiline byla Nr. e2-2013-808/2022 nėra susipažinęs. Nustatyta, kad pats ieškovas procese dalyvavo per atstovą, taip pat 2023-04-03 teismo posėdyje nedalyvavo asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato, jog bylos šalis, kurią atstovauja advokatas, su rašytiniais bylos duomenimis bei procesiniais dokumentais būtų supažindinamas asmeniškai. CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. CPK 200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais – taip pat ekspertams ir liudytojams. Nėra numatyta, kad pačiam ieškovui asmeniškai nedalyvaujant teismo posėdyje, teismas turi pareigą rašytinius dokumentus išsiųsti ar juos pagarsinti ne tik atstovui, bet ir teismo posėdyje nedalyvaujančiam fiziniam asmeniui. Taigi, ieškovo atstovo susipažinimas su dokumentais pripažįstamas pakankamu procesiniu veiksmu, supažindinant šalį su rašytiniais įrodymais.
22. Apeliantas pabrėžia, jog netinkamai susipažinus su civiline byla Nr. e2-2013-808/2022, buvo apribotos jo teisės įrodinėti A. Z. kaltę. Kaip buvo nustatyta anksčiau, ieškovo atstovas teismui apie negalėjimą prisijungti prie bylos Nr. e2-2013-808/2022 pareiškė tik pradėjus bylą nagrinėti teismo posėdyje. CPK normos nustato ieškovo pareigą reiškiant ieškinį nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 2 punktas). 2023-02-09 parengiamasis posėdis baigtas pereinant į teismo posėdį, kas prilygintina teismo sprendimui, jog byla yra parengta nagrinėti teismo posėdyje. CPK 141 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Teismo posėdžio metu ieškinio faktinio pagrindo keitimas neleidžiamas, todėl argumentas dėl procesinių teisių ribojimo yra neteisingas. Ieškovo atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su prijungta byla, jis 2022-09-30 gavo bylos dokumentų kopijas dar iki parengiamojo posėdžio, prie ieškinio pridėti kai kurie prijungtos bylos procesiniai dokumentai, tai rodo, kad ieškovas turėjo galimybę jau ieškinio reiškimo metu ar parengiamojo posėdžio metu remtis civiline byla Nr. e2-2013-808/2022. Analogiškai atmestinas ir argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo visa prijungtos civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 medžiaga. Nėra nustatyta pagrindų šioje byloje teismui imtis aktyvių veiksmų ir padėti ieškovui ar atsakovui formuluojant ieškinio at atsikirtimų pagrindą sudarančius argumentus. Teismas vertina šalių pateiktus argumentus bei įrodymus ir byloje turi išlikti nešališkas (CPK 21 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog prijungęs prie nagrinėjamos bylos civilinę bylą Nr. e2-2013-808/2022, teismas turėjo pareigą įsitikinti, kad ieškovo atstovas turi technines galimybes susipažinti su visa prijungtos bylos medžiaga. Supažindinimas su prijungtos bylos medžiaga gali būti atliktas bet kokiu techniškai tinkamu būdu, ne vien prieigos prie prijungtos bylos suteikimu. Kita vertus, pažymėtina, jog tinkamai naudodamasi procesinėmis teisėmis šalis ar atstovas apie kliūtis procesui turi pranešti likus pakankamam laikui iki teismo posėdžio, kad nebūtų trukdoma bylos procesui ir nebūtų trukdomas proceso dalyvių laikas (CPK 7, 8 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas nuomonę dėl bylos matomumo pareiškė tik pradėjus teismo posėdį. Kaip buvo nustatyta anksčiau, ieškovo atstovas buvo susipažinęs su bylos dokumentais ir gavęs jo prašytų dalies dokumentų kopijas, ieškovo atstovas prašymo garsinti bylos medžiagą nereiškė, nors teismas jam suteikė galimybę tokia teise pasinaudoti. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokiais konkrečiais dokumentais, buvusiais civilinėje byloje Nr. e2-2013-808/2022, ir kurie būtų nežinomi ieškovo atstovui, teismas rėmėsi priimdamas sprendimą.
24. Daroma išvada, kad nepakankamai tiksliai išsiaiškinęs ieškovo atstovo galimybes būti susipažinusiam su civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 medžiaga, teismas netinkamai įvykdė CPK 200 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau šis pažeidimas vertintinas kaip neesminis ir neturėjęs reikšmės teismo sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindo teismo sprendimo naikinimui nenustato.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
25. Apeliantas nurodo, kad jis į bylą pateiktais įrodymais įrodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. Z. veiksmų neteisėtumą. Tarp įmonės vadovės veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, nes A. Z. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su M. B. nutraukimo ir sprendė, kokios pinigų sumos turi būti išmokėtos darbuotojui jo atleidimo metu. Taip pat A. Z. sprendė nemokėti skolos įmonei „Interna grupė“ ir bylinėtis su šia įmone. Būdama įmonės valdymo profesionalu atsakovė turėjo įvertinti bylinėjimosi riziką, kad nepagrįstas bylinėjimasis bendrovei neatneštų nuostolių. Byloje esantys įrodymai pakankami išvadai, kad A. Z. padarė protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Atsakovė teigia, kad apeliantas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Abiem ieškovo nurodytai epizodais, atsakovė nepažeidė savo fiduciarinių pareigų ir priimdama su įmonės veikla susijusius sprendimus siekė įmonei geriausio sprendimo.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė nesilaikė CK 2.87 straipsnyje numatytų lojalumo, sąžiningumo ir interesų konflikto vengimo pareigų, vadovės veiksmai neprieštaravo bendrovės tikslui siekti pelno, neperžengė protingos rizikos ribų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius, pagrįstai rėmėsi CK 2.87 straipsnyje nustatytomis juridinio asmens valdymo organų pareigomis bei tinkamai aiškino taikomas teisės normas. Pagrįstai teismo sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovės veiksmai turi būti vertinami, taikant verslo sprendimo taisyklę.
27. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, kuri vertinama, kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga veikti sąžiningai ir protingai kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 paaiškinta, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.
28. Apelianto teigimu, atsakovė padarė akivaizdų protingos ūkinės komercinės veiklos pažeidimą. Dalyje dėl civilinės bylos su UAB „Interna grupė“ apeliantas pažymi, kad atsakovė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei siekė perkelti atsakomybę už netinkamą atsiskaitymą su ieškovu, jį atleidžiant iš darbo, pažymi, kad UAB „Interna grupė“ 2020-12-02 el. laišku išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie M. B. paskaičiuotą darbo užmokestį.
29. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė aplinkybes dėl atsakovės veiksmų, keliant ginčą su buhalterinės apskaitos paslaugas teikusia UAB „Interna grupė” bei pateikė taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-2013-808/2022 sudarymo vertinimą, su kuriuo apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka.
30. Iš su ieškovo ieškiniu pateiktų civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 dokumentų matyti, jog UAB „Interna grupė“ pareiškus ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už paslaugas priteisimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu argumentavo, jog paslaugos buvo suteiktos netinkamai ne tik dėl atsiskaitymo su M. B., bet ir dėl kitų priežasčių: 1) atsiskaitymo su M. B.; 2) GPM ir PVM skaičiavimo; 3) 2020 m. finansinės atskaitomybės rengimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2-2013-808/2022 argumentuose dėl atsiskaitymo su M. B. yra išsamiai paaiškintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėtos buhalterinės apskaitos tvarkymo klaidos dėl šio fakto, kad UAB „Interna grupė“ neatsižvelgė į už lapkričio mėn. mokėtiną atlyginimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. atlyginimą sumokėjo vėliau, nei paskutinę darbo dieną, buvo neaiškiai apskaičiuoti permokėti 97,07 Eur dienpinigiai, nebuvo galima paaiškinti skolos kilmės, ar iš tiesų skola kyla iš dienpinigių. Be to, pažymėta, kad neturint M. B. sutikimo ir pažeidžiant Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso ribojimus (20 proc. nuo MMA dydžio atlyginimo dalies ir 50 proc. nuo atlyginimo dalies viršijančios MMA), buvo nurodyta, kad galutinė skola M. B. yra 1 431,48 Eur, UAB „Interna grupė“ pažymoje sudengta M. B., kaip atskaitingo asmens, skola įmonei su darbdavio mokėtina suma M. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu, dėl šių priežasčių Darbo ginčų komisija 2021-01-19 sprendimu darbo bylose Nr. APS-131-25846 ir APS-131-26273 konstatavo, kad su darbuotoju nebuvo tinkamai atsiskaityta atleidimo metu. UAB „Interna grupė“ dublike ginčijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus, teikdamas savo poziciją dėl suteiktų paslaugų.
31. Aptarti duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės veiksmai santykiuose su UAB „Interna grupė“ buvo pagrįsti aiškiais ir išsamiais argumentais, kurie negali būti laikomi akivaizdžiai neteisingais, neprotingais ar nesąžiningais. Vertinimas, jog aplinkybių, susijusių su buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo kokybe, aiškinimasis gali būti susijęs su specialių žinių poreikiu ir reikalauti už prašomos priteisti skolos sumą didesnių bylinėjimosi išlaidų, taip pat yra visiškai suprantamas ir pateisinamas. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodo ir nepagrindžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo užtikrintas galimybes laimėti civilinę bylą Nr. e2-2013-808/2022 bei nevertina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos dėl GPM ir PVM skaičiavimo ir 2020 m. finansinės atskaitomybės rengimo buvo visiškai nepagrįstos.
32. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju ieškovu M. B. buvo konstatuotas Darbo ginčų komisijos 2021-01-19 sprendimu, kuriame pažymėta, kad atleidimo metu įmonė M. B. neišmokėjo 3 080,88 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais ir 234,45 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo ginčų komisija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. B. naudai priteisė 3 885,13 Eur netesybų, iš kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 3 276,25 Eur. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų bei civilinės bylos Nr. e2-2013-808/2022 duomenų, su ieškovu buvo neatsikaityta, nes darbdavys atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, į atleidžiamam darbuotojui išmokėtiną sumą įskaičiuodamas, darbdavio nuomone, susidariusią ieškovo skolą įmonei. Darbo ginčų komisija konstatavo Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 3 dalies pažeidimą ir pažymėjo, kad ieškovo kaip atskaitingo asmens skola įmonei ir ieškovui išmokėtinas darbo užmokestis nėra vienarūšiai reikalavimai, todėl negali būti darbdavio vienašališkai sudengiami, nesant darbuotojo sutikimo, be to, nepateiktas nurodymas padaryti išskaitą, ieškovo atsiskaitymo lapelyje tokio pobūdžio išskaita.
33. Nors Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo nustatytas teisės aktų pažeidimas UAB „(duomenys neskelbtini)” veiksmuose, atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju ir to atsakovė iš esmės neginčija, o UAB „(duomenys neskelbtini)” priteistą skolą išmokėjo, tai nesudaro pagrindo vadovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė, kad juridinio asmens vadovas šiuo sprendimu pažeidė savo fiduciarines pareigas. Kaip matyti, šalių ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” reikalavimų M. B. dėl sumų įmonės naudai priteisimo iki šiol nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės tesimo civilinėje byloje Nr. e2-2013-808/2022. Tai, kad ieškinys yra teismo priimtas ir nagrinėjamas jau gana ilgą laiką, rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” pretenzijos nėra akivaizdžiai nepagrįstos, reikalavimai iki šiol yra nagrinėjami ir tik po bylos proceso pabaigos, teismas neatsisakė ginti galimai pažeistas bendrovės teises, nekonstatavo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pateikiant ieškinį. Tik išnagrinėjus bylą, bus galima spręsti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” pretenzijų M. B. pagrįstumo.
34. Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktą). Ne imperatyvių teisės normų pažeidimo nustatymas savaime nėra pagrindu žalos atlyginimui.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
35. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Z. su atleidžiamu iš darbo M. B. netinkamai atsiskaitė dėl apskaitą vedusios įmonės kaltės. Be to, sprendimo 15 punkte rašoma apie ieškovo argumentus, kurių ieškovas nekėlė, o sprendimo 17 punktas prieštarauja faktinei bylos medžiagai, o ypač bylos Nr. e2-2013-808/2022 medžiagai. Teismo vertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimas dėl 617,10 Eur nuolaidos su UAB „Integre“ su šia byla nesusijęs.
36. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 15 punkte nurodo, kad negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės kaip bendrovės vadovės pastangos atgauti skolą iš paties ieškovo ir nemokėti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei už netinkamai suteiktas vadovaujamai bendrovei buhalterines paslaugas sudaro prielaidas konstatuoti atsakovės neteisėtiems veiksmas. Tokia formuluotė atitinka ieškovo procesinių dokumentų turinį, todėl argumentas laikomas nepagrįstu.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 17 punkte pateikė atsakovės, kaip įmonės vadovės, veiksmų įvertinimą, kuriam šia nutartimi pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Teismas turi pareigą vertinti byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, argumentas dėl 617,10 Eur (su PVM) UAB ,,Integre“ nuolaidos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamas sprendžiant dėl verslo sprendimo priėmimo vertinimo.
38. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė