Baudžiamoji byla Nr. 1-1040-725/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35559-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.4.3.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.4.1.3
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 22 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,
sekretoriaujant Nikoletai Jastiuginovai,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,
kaltinamajai Ž. G., jos gynėjui, advokatui Vygaudui Moliui,
nukentėjusiajai L. K., jos atstovui, advokatui Kęstučiui Gudynui,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
Ž. G. buvo kaltinama tuo, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – seserį L. K., t. y., suėmusi už rūbų nutempė pastarąją nuo sofos ant grindų, tampė už plaukų ir dešinės rankos, padarydama poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje palei antakio išorinį galą, dešinės šlaunies išorinėje pusėje, odos įdrėskimą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, taip sukėlė L. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais Ž. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji Ž. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., vakare, su vaiku nuėjo į vaistinę, paėmė mamai išrašytus vaistus ir sauskelnes. Priėjusi prie tėvų namų durų paskambino, niekas neatidarė durų, paskambino dar kartą ir po ilgo laukimo išgirdo L. K. žodžius, ji sakė, kad Ž. G. turinti raktus, kad atsirakintų pati. Kaltinamoji dar kartą paskambino, bet durų niekas neatsidarė, tik po kurio laiko duris atidarė L. K. vyras V. K.. Tik įėjus Ž. G. pajautė alkoholio ir cigarečių kvapą. Iš prieškambario įėjo į didįjį kambarį, jos vaikas atsistojo prie sekcijos, ant fotelio sėdėjo mama, ant sofos prie televizoriaus sėdėjo tėvas, per vidurį sėdėjo L. K. ir ant kėdės sėdėjo jos vyras. Kaltinamoji stovėjo prie vaiko, paklausė, ar jie „baliavoja“, ir iš L. K. prasidėjo prieštaravimai, jos susiginčijo dėl tėvų priežiūros. Tada kaltinamoji atsisėdo ant fotelio prie televizoriaus, priešais tėvą, ir sesuo L. K. pradėjo ją užgaulioti, filmuoti telefonu. Ji kaltinamąją filmavo ne pirmą kartą. Anksčiau, kai Ž. G. buvo atėjusi pas tėvus per Motinos dieną, ją filmavo sūnėnas. Šį kartą ją filmavo L. K., kuri sėdėjo šalia tėvo. Kaltinamoji atsistojo, kad patraukti telefoną, kad jos nefilmuotų. Tuo metu nuo kėdės atsistojo ir L. K. vyras ir nuėjo Ž. G. už nugaros, pasakė, ar „jos baigs“. Kaltinamoji atsisuko į sesers vyrą, pasakė jam, kad ramintų L. K., tuo metu sesuo, sėdėdama ant sofos, pridėjo Ž. G. koją prie pilvo ir spyrė, kaltinamoji nukrito prie tėvo kojų. Telefono kaltinamoji iš L. K. neatėmė, prie jo neprisilietė. Tada Ž. G. atsistojo, atsisėdo ant to pačio fotelio ir skambino policijai. Jokių veiksmų sesers atžvilgiu neatliko. Ji prie L. K. nepridėjo nei piršto. Su sūnumi išėjo į gatvę, susistabdė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Sesuo tik po kurio laiko iškvietė policijos pareigūnus, per tą laiką ji pati apsidraskė. Teismas pagarsino dalį kaltinamosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, esančių 1 t., b. l. 24, kur kaltinamoji parodė, kad „L. K. išsitraukė telefoną ir pradėjo ją filmuoti, nusitaikė į ją ir filmavo, tai vyko ne pirmą kartą, praeityje L. K. yra ją filmavusi telefonu savo. Ji atsistojo ir L. K. pasakė „tu mane nefilmuosi“. Nuo to viskas prasidėjo, ji delnu pradėjo stumti L. K. telefoną, kad L. K. nebūtų nusitaikiusi į ją telefonu, ji su ranka lietė tik L. K. telefoną, nei vienos L. K. kūno dalies net neprilietė“. Po dalies parodymų pagarsinimo kaltinamoji parodė, kad telefoną ji gaudė, bet nepagavo, nes sesuo makalavo telefonu. Gali būti, kad vienu metu palietė telefoną. Dėl sesers šlaunies sumušimo nieko nežino, kadangi ji išėjo į lauką laukti policijos.
Nukentėjusioji L. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamoji yra jos sesuo, šiuo metu nebendrauja. Įvykio dieną su seserimi santykiai taip pat buvo prasti. Įvykis buvo 2024 m. rugsėjo 11 d. vakare. Buvo atvykusi su vyru pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), jų aplankyti. Pas tėvus buvo atvykusi ir sesuo Ž. G.. Kai ruošėsi išeiti iš tėvų namų, ją užpuolė sesuo. Sesuo sėdėjo prieš ją fotelyje, nukentėjusioji tuo metu rankose laikė telefoną ir sesei pasirodė, kad nukentėjusioji ją filmuoja. Kaltinamoji ją puolė, nutempė ją nuo lovos – ji krito ant dešinės kūno pusės, draskė su nagais – buvo likusios žymės. Vyko grumtynės. Jas išskyrė nukentėjusiosios vyras. Nukentėjusioji kaltinamajai su koja nespyrė. Nukentėjusioji patyrė didelį emocinį ir psichologinį nuosmukį. Po šio įvykio pašlijo jos sveikata, turėjo išeiti iš darbo. Įvykis ją šokiravo, sukėlė blogas emocijas. Įtampa nėra atslūgusi iki dabar, sveikata blogėja. Į medikus nesikreipė, nes pati yra medikė. Smulkiai įvykio aplinkybių nepamena, ikiteisminio tyrimo metu teisingai pasakojo ir geriau atsiminė įvykio aplinkybes.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. L. K. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 17.00 val. su vyru V. K. atvyko aplankyti tėvų mamos O. G. Š. bei tėčio A. R. Š., gyvenančių asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 18.50 val. atvyko ir jos sesuo Ž. G., kuri tik atėjusi į butą pradėjo konfliktuoti dėl tėvų pensijos, agresyviai šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius ir koneveikė ją. Ji su Ž. G. konfliktuoja dažnai, kaip tik pasimato, taip įvyksta konfliktas, net ir dėl menkiausių dalykų. Minėto konflikto metu ji sėdėjo ant svečių kambario sofos, ir naudojosi telefonu. Konflikto metu ji irgi naudojosi telefonu, o Ž. G. pamačiusi, jog jos rankoje yra telefonas, pradėjo šaukti, kad ji jos nefilmuos ir staiga pradėjo ją pulti, įsikabino į jos dėvimą švarką, marškinėlius ir pradėjo temti ją nuo sofos. Ž. G. nutempusi ją nuo sofos parvertė ją ant grindinio, ant kurio griuvo su dešine kūno puse. Ž. G. pargriovusi ją ant žemės, pradėjo tampyti jos dešinę ranką, plaukus, ko pasėkoje ji pradėjo gintis ir grumtis su Ž. G.. Besigrumiant su Ž. G., jas išskyrė nukentėjusiosios vyras V. K.. Po minėtų grumtynių Ž. G. toliau ant jos rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius. Po minėto konflikto Ž. G. teigė, jog išsikvies policiją ir išėjo. Po minėto įvykio nukentėjusioji pajautė skausmą ir pastebėjo, jog ant jos kairės rankos plaštakos yra įdrėskimas. Nuo minėto įvykio iki šiol jaučia fizinį skausmą dešinėje rankoje, kakle. Iki šiol yra išsigandusi dėl minėto įvykio. Papildomai nukentėjusioji L. K. parodė, kad jos tėvas yra A. R. Š., šiuo metu tėvo sveikatos būklė nėra gera, prieš metus tėčiui lūžęs šlaunikaulis, kažkada yra lūžęs raktikaulis, tėtis painioja įvykius visus, dėl to, kad Ž. G. tėtį nuteikinėja prieš ją. Tėtis pasiduoda Ž. G. įtakai, nes bijo jos. Ž. G. tėčiui pastoviai perka alų, nors tėvas vartoja tokius vaistus, kurių vartojimo metu negalima vartoti alkoholio. Tėtis garbaus amžiaus, jam yra 85 metai, dėl ko tėtis turi problemų su atmintimi. Ž. G. naudoja psichologinį smurtą jos tėvo ir mamos atžvilgiu. Ji ant jų rėkauja visada, tėvai Ž. G. bijo. Ž. G. draudžia tėvams bendrauti su ja, neleidžia tėvams jos kviestis į namus. Ž. G. nori ją atskirti nuo tėvų, ji jos neįleidžia pas tėvus į namus. Ž. G. yra nedirbanti, pas tėvus eina kiekvieną dieną ir būna pas juos namuose visas dienas. Naktimis grįžta pas save į namus. Ji ir pati bijo Ž. G. ir nenori su ja susitikti. Ji įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 11 d., net nesitikėjo, kad Ž. G. prieš ją naudos smurtą, nes praeityje nėra buvę tokių dalykų tarp jų. Ji dėl įvykio, kuris įvyko 2024 m. rugsėjo 11 d. tarp jos ir Ž. G. į gydymo įstaigą nesikreipė ir niekur nevyko (1 t., b. l. 13–23, 39–42).
Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji parodė, kad kai ji buvo nugriuvusi, Ž. G. ją tempė, pešė jai plaukus. Nukentėjusioji patikslino, kad viskas vyko dėl to, kad sesuo Ž. G. norėjo ir bandė atimti nukentėjusiosios telefoną, nes jai atrodė, kad nukentėjusioji ją filmuoja. Už rankos Ž. G. nukentėjusiąją tampė irgi dėl telefono.
Savo civilinį ieškinį palaiko, nes stresas po šio įvykio jai nepraeina iki dabar, kadangi sesuo jai yra artimas žmogus. Jos emocinė būklė yra duobėje. Po šio įvykio bijo Ž. G., stengiasi su ja nebendrauti ir jos nesutikti. Naudoja psichotropinius vaistus, kreipėsi į šeimos gydytoją, nes jai yra stresas, nemiga.
Liudytojas V. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamoji Ž. G. yra jo žmonos L. K. sesuo, su ja nebendrauja. Įvykis buvo 2024 m. rugsėjo 11 d. vakare, pas žmonos tėvus namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su žmona atvežė maisto jos tėvams. Kol žmona kalbėjosi su tėvais, jis sėdėjo šalia. Vėliau atėjo Ž. G. ir jos pradėjo konfliktuoti, konfliktas peraugo į muštynes ir jis jas išskyrė. Tiksliai neatsimena, kodėl prasidėjo konfliktas, bet jis prasidėjo nuo to, kad Ž. G. L. K. liepė jos nefilmuoti. Kaltinamoji puolė ant jo žmonos, kad atimtų telefoną, prasidėjo grumtynės, Ž. G. nutraukė jo žmoną ant grindų. Ž. G. irgi buvo ant grindų. Žmona su sese buvo susikabinusios, jas atskirti reikėjo per jėgą. Neatsimena, kas pradėjo žodinį konfliktą, o fizinį konfliktą pradėjo Ž. G.. Jo žmona kaltinamosios nefilmavo. Po šio įvykio jo žmonos sveikata yra prasta. Ji nuolatos nervinasi, praktiškai nustojo kalbėti apie Ž. G.. Žmona nesakė, kad pradėjo vartoti kažkokius vaistus. Ji iš darbo išėjo todėl, kad norėjo prižiūrėti tėvus.
Liudytojas A. R. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamoji Ž. G. yra jo dukra, santykiai geri, bendrauja. L. K. taip pat yra jo dukra, bet bendrauja mažai, nėra susipykę. Atsimena įvykį, kai dukros susipyko jo namuose – L. K. įspyrė Ž. G. į pilvą, o Ž. G. nespyrė. Nežino, kodėl dukros susipyko. Prieš įvykstant konfliktui, jos abi sėdėjo kambaryje. Kai L. K. spyrė Ž. G., Ž. G. sėdėjo ant staliuko. Vėliau L. K. dar pastūmė su koja Ž. G. ir ji nukrito ant šono. Tuo metu Ž. G. stovėjo ant suoliuko. Daugiau jokio smurto nebuvo. Atsimena, kad buvo apklaustas policijos pareigūnų, dabar geriau atsimena įvykio aplinkybes. Po įvykio su dukromis apie įvykį nekalbėjo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. R. Š. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., dienos metu, kada tiksliai, nepamena, jis buvo namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, su žmona O. G. Š., dukra Ž. G.. Į namus tuo metu atėjo jo dukra L. K., ji norėjo nufotografuoti jo kitą dukrą Ž. G.. Ž. G. nenorėjo būti fotografuojama, ko pasėkoje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto L. K., būdama svetainėje, pastūmė Ž. G., ko pasėkoje Ž. G. krito. Ž. G. po nukritimo atsistojo ir išėjo namo. Po šių veiksmų abi dukros tarpusavyje nekonfliktavo, fizinio smurto tarp jų nebebuvo. Abi dukros tarpusavy sutardavo, jo žiniomis lyg tarpusavyje dukros nesipyko, kodėl 2024 m. rugsėjo 11 d. įvyko konfliktas, negali pasakyti (1 t., b. l. 57–59).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas parodė, kad atsimena, kaip L. K. įspyrė Ž. G.. Neatsimena, kada jį atvežė į senelių namus. L. K. senelių namuose jo nelanko, lanko tik Ž. G., ji alkoholio jam neatveža. Konflikto metu kambaryje buvo tik jis, jo dukros ir žmona, daugiau žmonių nebuvo.
2024 m. gruodžio 18 d. akistatos protokole tarp nukentėjusiosios L. K. ir įtariamosios Ž. G. užfiksuota, kad įtariamoji Ž. G. parodė, kad atėjo su vaiku pas mamą į namus, mamai keisti sauskelnių. Ji paskambino į buto duris. Buto durų niekas neatidarė, skambino į buto duris daug kartų, tačiau buto durų jai niekas neatidarė. Po to išgirdo iš už durų balsą „turi raktus, duris atsirakinsi pati“, tai galėjo būti sesers L. K. balsas. Ji taip suprato, kad L. K. yra pas tėvus namuose. Jai buto duris atidarė L. K. vyras V. K.. Ji įėjo į buto vidų ir pajuto cigarečių dūmus ir alkoholio kvapą. Įėjo su vaiku į butą ir pamatė, kad kambaryje ant fotelio sėdi mama su cigarete burnoje, nuo lango ant sofos sėdėjo jos tėvas, L. K. sėdėjo per vidurį sofos, šalia jos sėdėjo jos vyras. Ji pasakė: „Ką, vyksta balius? Baliavojate?“. Mama neaišku ką sakė. Tėvas tylėjo. Tarp jos ir L. K. kilo žodinis konfliktas dėl tėvų priežiūros. Ji nuėjo atsisėdo ant laisvo fotelio. Vaikas stovėjo atokiau prie sekcijos. Jai prisėdus ant fotelio, L. K. jai pasakė, kad ji yra bedarbė. Ji L. K. pasakė, kad ji dirba daugiau nei, kad ji. L. K. pasiėmė savo telefoną ir pradėjo ją filmuoti. Ji atsistojo ir priėjo prie L. K. patraukti jos telefoną ir išėjo makalavimasis, L. K. traukė tą savo telefoną tai į vieną, tai į kitą pusę. Atsistojo L. K. vyras pasakė, ar jos baigs, ar ne. Ji L. K. vyrui pasakė, kad jis L. K. tvarkytų. L. K. savo dešine koja pridėjusi jai prie pilvo jai įspyrė vieną kartą. Ji nugriuvo. Ji atsistojo, prisėdo ant fotelio ir paskambino į 112, pradėjo šnekėti su operatore. L. K. išgirdo ir pati pradėjo skambinti savo sūnui. Ji paėmė savo vaiką ir išėjo iš namų. Gatvėje sutiko policiją. Nukentėjusioji L. K. nesutiko su atsakymu, nurodė, kad taip nebuvo ir pasakojimas neatitinka realybės. L. K. nurodė įvykio aplinkybes: Kad filmuoti ji nieko nefilmavo, mama jokios cigaretės nerūkė. Šneka buvo apie mamos pensiją. Ž. G. sėdėjo priešais ją fotelyje. Ji rankoje turėjo telefoną, bet ji Ž. G. nefilmavo. Kilo žodinis konfliktas tarp jos ir Ž. G., bet tas nesudarė įtakos šokti nuo fotelio pulti ją, įsikabinti jai į atlapus, į jos švarkelį, nutempti ją nuo lovos, apdraskyti jai rankas. Toks smurto atveju buvo ir kažkoks spyris į koją. Buvo išpešioti jos plaukai. Ji buvo nugriuvusi ant grindų. Jos vyras puolė ją ginti, atitraukti Ž. G. nuo jos. Jos vyras atplėšė Ž. G. nuo jos, nes vyko grumtynės ant grindų. Policiją Ž. G. išsikvietė stovėdama. Aišku ji gynėsi, nes tokio puolimo ji nesitikėjo, tai buvo labai staigus puolimas. Bet koks žodinis konfliktas nesuteikia teisės jos pulti, žaloti, draskyti, tempti nuo lovos ir mušti. Ji buvo pažeminta prie tėvų psichologiškai, emociškai, buvo pažeminta prieš savo vyrą. Ž. G. išėjo po įvykio iš buto. Ji bute liko laukti policijos. Ž. G. su L. K. nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nes viskas yra melas, neigė įsikabinusi L. K. į atlapus, į jos švarkelį, ir ją tempusi nuo lovos, ji L. K. nedraskė (1 t., b. l. 131–135).
2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pranešėja L. K. paaiškino, jog 2024 m. rugsėjo 11 d., apie 18.50 val. sesuo Ž. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini), nutempė ją nuo sofos ir parvertė šią ant grindinio, ant kurio griuvo su dešine kūno puse, parvertusi ant žemės sesuo pradėjo tampyti jos dešinę ranką, plaukus, ko pasėkoje L. K. pradėjo gintis ir grumtis su Ž. G.. Ž. G. po įvykio pasišalino (1 t., b. l. 80–83).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1908/2024 (02) nurodyta, kad L. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje palei antakio išorinį galą, dešinės šlaunies išorinėje pusėje, odos įdrėskimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais riboto paviršiaus daiktais bent dviem atskirais traumuojančiais poveikiais. Odos įdrėskimas kairėje plaštakoje padarytas vienu poveikiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu su išreikšta briauna, kas yra būdinga rankos nagams. Sužalojimai yra atsiradę paros laikotarpyje iki apžiūros, kas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėm (b. l. 87–88).
2024 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta ir nepaimta. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 24–34).
2024 m. rugsėjo 11 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta L. K., apžiūrėjus kairės pusės plaštaką, matoma žaizda, kuri užfiksuojama fotonuotraukose su masteline liniuote. Apžiūrėjus dešinės pusės ranką, akivaizdžių sužalojimų nepastebėta. Apžiūrėjus veido sritį, akivaizdžių sužalojimų nematyti. Apžiūrėjus kaklo sritį, akivaizdžių sužalojimų nematyti. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nefiksuota. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 72–79).
2024 m. spalio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-09-11 18_55_29)“ apžiūra. Garso įrašo data 2024 m. rugsėjo 11 d., laikas 18.55.29. Garso įrašo trukmė 3 minutės 20 sekundžių. Garso įraše girdima, kaip moteris (L. K.) praneša, kad ją užpuolė jos sesuo ir ją apdraskė, prašo iškviesti policiją (1 t., b. l. 65–68).
2024 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-09-11 18_39_32)“ apžiūra. Garso įrašo data 2024 m. rugsėjo 11 d., laikas 18.39.32. Garso įrašo trukmė 1 minutė 11 sekundė. Garso įraše girdima, kaip moteris (Ž. G.) praneša, kad ją sumušė jos sesuo, pradėjo spardyti ją, nugriuvo (1 t., b. l. 69–70).
2024 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas užfiksuotas policijos pareigūnų „Body“ kamera, pavadinimu „PSS-20240911-193409UTC+0300“, trukmė 30 min. 00 sek., data 2024 m. rugsėjo 11 d., laikas 19.34.09. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prie policijos pareigūnų stovi moteris L. K.. Policijos pareigūnas paprašo L. K. parodyti, kur yra jos rieše apdraskymai. L. K. rodo savo kairę ranką, yra matoma smulki žaizdelė. L. K. sako, kad ją puolė. Policijos pareigūnas paklausia, ar jautė tada skausmą, ar ir dabar jaučia skausmą. L. K. atsako, kad galva visa plyšta, visas šonas, viskas, rodo į savo dešinės pusės šoną, nurodo, kad ji sėdėjo, ją puolė. Policijos pareigūnas paklausė, ar iki dabar skauda. L. K. atsako taip, ji sėdėjo, ji atsistojus puolė ją sėdinčią. L. K. greitosios medicinos pagalbos atsisako. L. K. nurodo, kad ji vos spėjo ją atsikabinti. Atvažiavo pas tėvus, konfliktas vyko dėl to, kad rytoj pensijų diena, ji bedarbė tai sako, nu ji dirba, neturi kada ten atvažiuoti, pasižiūrėti. Paaiškina, kad jos tėvai serga demencija, viską pamiršta. L. K. pasako: „Šitaip pulti už tos pakarpos, aš nežinau, kas jai susirodė, susivaideno, telefoną turėjau, kad aš ją filmuoju, nei aš filmavau, nei aš ką, nei man reikia ją filmuoti, žinokit pati yra isteriškos asmenybė“ (1 t., b. l. 62–64).
?
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamoji Ž. G. viso proceso metu kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Kaltinamoji tvirtino, kad sesuo L. K. ją filmavo, ji bandė patraukti sesers telefoną, tačiau sužalojimų L. K. nepadarė.
BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Nors kaltinamoji Ž. G. neigė atlikusi smurtinius prieš savo seserį L. K., tačiau nukentėjusioji tvirtino, jog 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 18.50 val. atvažiavus aplankyti tėvų, atvyko ir jos sesuo Ž. G., kuri tik atėjusi į butą pradėjo konfliktuoti dėl tėvų pensijos, agresyviai šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius, ją koneveikti. Minėto konflikto metu ji naudojosi telefonu, o Ž. G. pamačiusi, jog jos rankoje yra telefonas, pradėjo šaukti, kad ji jos nefilmuos ir staiga pradėjo ją pulti, įsikabino į jos dėvimą švarką, marškinėlius ir pradėjo temti ją nuo sofos. Ž. G. nutempusi ją nuo sofos, parvertė ją ant grindinio, ant kurio L. K. griuvo su dešine kūno puse. Ž. G. pargriovusi ją ant žemės, pradėjo tampyti jos dešinę ranką, plaukus, ko pasėkoje L. K. pradėjo gintis ir grumtis su Ž. G.. Besigrumiant su Ž. G., jas išskyrė jos vyras V. K.. Nukentėjusioji patikslino, kad viskas vyko dėl to, kad sesuo Ž. G. norėjo ir bandė atimti nukentėjusiosios telefoną, nes jai atrodė, kad nukentėjusioji ją filmuoja. Už rankos Ž. G. nukentėjusiąją tampė irgi dėl telefono.
L. K. sutuoktinis V. K. parodė, kad įvykis buvo 2024 m. rugsėjo 11 d. vakare, pas žmonos tėvus namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusi žmonos sesuo Ž. G. ir jo žmona pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, konfliktas peraugo į muštynes ir jis jas išskyrė. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad Ž. G. L. K. liepė jos nefilmuoti. Kaltinamoji puolė ant jo žmonos, kad atimtų telefoną, dėl ko prasidėjo grumtynės – Ž. G. nutraukė jo žmoną ant grindų, Ž. G. irgi buvo ant grindų, jos buvo susikabinusios, jas atskirti reikėjo per jėgą.
Liudytojas A. R. Š. teisiamojo posėdžio metu davė kaltinamajai palankius parodymus, nurodydamas, kad L. K. spyrė Ž. G. į pilvą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. R. Š. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., būnant namuose su žmona O. G. Š., dukra Ž. G., į namus atėjo jo dukra L. K., ji norėjo nufotografuoti jo kitą dukrą Ž. G.. Ž. G. nenorėjo būti fotografuojama, ko pasėkoje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po žodinio konflikto L. K., būdama svetainėje, pastūmė Ž. G., ko pasėkoje Ž. G. krito. Ž. G. po nukritimo atsistojo ir išėjo namo (1 t., b. l. 57–59). Nors šis liudytojas kitas įvykio aplinkybes nurodo skirtingai nei nukentėjusioji ir net pati kaltinamoji, tačiau pažymėtina, kad šis liudytojas yra garbaus amžiaus asmuo, todėl galimai dėl savo ligų ir amžiaus kitų aplinkybių gerai net neatsimena, vienok, akivaizdu, kad liudytojas yra įsidėmėjęs vieną aplinkybę, kurią jis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, t. y., kad konflikto metu L. K. pastūmė Ž. G., ko pasėkoje Ž. G. krito. Nors šio liudytojo parodymais teismas negali remtis kaip labai patikimais, tačiau akivaizdu, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios vyko konfliktas, kuriame grumtynių metu galimai kažkokį smurtą patyrė ir pati kaltinamoji.
Nukentėjusiosios sužalojimų mastas nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1908/2024 (02), kurioje nurodyta, kad L. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje palei antakio išorinį galą, dešinės šlaunies išorinėje pusėje, odos įdrėskimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais riboto paviršiaus daiktais bent dviem atskirais traumuojančiais poveikiais. Odos įdrėskimas kairėje plaštakoje padarytas vienu poveikiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu su išreikšta briauna, kas yra būdinga rankos nagams. Sužalojimai yra atsiradę paros laikotarpyje iki apžiūros, kas neprieštarauja užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms (1 t., b. l. 87–88).
Pažymėtina, kad asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės. Atitinkamai nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti. Minėtų bylos duomenų kontekste, teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog specialisto išvada nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai neabejotinai patvirtina, kad juos padarė būtent kaltinamoji ir kad sužalojimai buvo padaryti tyčia. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų L. K. parodymus, kad Ž. G. prieš ją smurtavo tyčia, bei iš kurių būtų galima spręsti apie jos kaltės formą.
L. K. nurodomos aplinkybės nepaneigia to, kad Ž. G. tikslas buvo atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, o ne sukelti jai fizinį skausmą ar ją sužaloti, ką nukentėjusioji vėliau patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, tuo labiau, kad ir pati nukentėjusioji apklausiama teisme nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, jog kaltinamajai pasirodė, kad nukentėjusioji ją filmuoja. Šią aplinkybę, kad kaltinamoji norėjo atimti iš nukentėjusiosios telefoną, kad nutrauktų vykusį ar tariamai vykusį kaltinamosios filmavimą, taip pat patvirtino ir nukentėjusiosios vyras V. K. bei abiejų seserų tėvas liudytojas A. R. Š. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nepaneigia, kad tiek L. K., tiek ir Ž. G. galėjo kliudyti viena kitą, tačiau būtent grumtynių metu dėl telefono, todėl nei viena, nei kita savo veiksmų nevertino kaip pavojingų, galinčių sukelti pasekmes, užtraukiančias baudžiamąją atsakomybę. Nors, teismo vertinimu, kaltinamosios Ž. G. veiksmai (bandymas atimti telefoną) nėra priimtini bei atitinkantys visuotinai tinkamo elgesio taisykles, tačiau vien tai, kad kaltinamoji elgėsi spontaniškai ir galbūt netinkamai, ir tokio elgesio pasekoje nukentėjusiąją sužalojo, negali būti vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, pažymėtina, kad specialisto išvada tėra tik vienas iš įrodymų kaltininko kaltei pagrįsti ir jai negali būti suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė nei kitiems byloje esantiems įrodymams, ji turi būti vertinama visų surinktų ir ištirtų duomenų visumoje. Nors iš esmės teismas sutinka, kad kaltinamajai bandant patraukti nukentėjusiosios laikomą telefoną, nukentėjusiajai galėjo atsirasti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus, taip pat 2024 m. rugsėjo 11 d. asmens apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, jog ant L. K. dešinės plaštakos matoma žaizda, daugiau akivaizdžių sužalojimų nepastebėta, teismo nuomone, minėtos specialisto išvados dėl nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų nepakanka Ž. G. tyčiai nustatyti ir jos atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Nesant būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą, nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios yra susiklostę itin įtempti ir konfliktiški santykiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiose bylose, kai tarp nukentėjusiųjų ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų yra susiklostę įtempti, konfliktiniai santykiai, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams ir nepasitenkinimui išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, pasiduoda emocijoms, tačiau tai nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti.
Nagrinėjamu atveju nepaneigta aplinkybė, kad tiek Ž. G., tiek ir L. K. ginčo dėl telefono metu galėjo kliudyti viena kitą, tačiau įvertinus ir tai, kad šis ginčas vyko matant kitiems asmenims, nėra jokio pagrindo manyti, kad Ž. G. tyčia vartojo smurtą L. K. atžvilgiu (kaip jau buvo paminėta anksčiau, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji, tiek liudytojai patvirtino buvus kaltinamosios bandymą nutraukti jos filmavimą, tuo tikslu atimant iš nukentėjusiosios telefoną). Kaip jau minėta, duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamoji bandydama iš nukentėjusios atimti mobiliojo ryšio telefoną, ir tuo tikslu nutempdama pastarąją nuo sofos ant grindų, galimai kažkuriuo momentu tempdama už plaukų ir dešinės rankos, bei grumtynių metu padarydama nukentėjusiajai sužalojimus, turėjo tyčią sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą, byloje nėra. Taigi kaltinamosios veiksmuose nėra būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio – tyčios sukelti fizinį skausmą.
Byloje esantys įrodymai nepatvirtina Ž. G. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, todėl dėl šios veikos padarymo Ž. G. išteisinama, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Šiame kontekste pažymėtina, kad už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla.
Dėl civilinio ieškinio
L. K. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš Ž. G. jos naudai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 48–49).
BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji Ž. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra išteisinama BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, L. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, L. K. išaiškinant, jog ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Kiti klausimai
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. APD-2025-09844 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatui Kęstučiui Gudynui teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. K. baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 462,50 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgus į tai, kad Ž. G. baudžiamojoje byloje išteisintina, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ž. G. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
L. K. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. G. nepriteisti.
Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė