Civilinė byla Nr. 2-1907-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01026-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių S. M. firmos „LAUSTA“ ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių pareiškimas pakeisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ALDISTA IR KO“ bankroto administratorių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „ALDISTA IR KO“ iškelta bankroto byla (toliau – BUAB „ALDISTA IR KO“), bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Verslo administravimo centras“ (toliau – UAB „Verslo administravimo centras“ arba bankroto administratorius). Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi BUAB „ALDISTA IR KO“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Kreditoriai S. M. firma „LAUSTA“ ir R. Ž. 2017 m. birželio 13 pateikė teismui prašymą, kuriame prašė:
1. pakeisti BUAB „ALDISTA IR KO“ bankroto administratorių;
2. teismo nutartį dėl bankroto administratoriaus pakeitimo vykdyti skubiai;
3. įpareigoti bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį pateikti detalią bei smulkią ataskaitą apie atliktus darbus administruojant BUAB „ALDISTA IR KO“, apie įmonės turtą, jo galimą realizavimą, kainą, vertinimą, debitorinius reikalavimus, įskaitant kaip yra išieškomi debitoriniai reikalavimai ir informaciją apie tai, kokie iš administratoriaus atliktų veiksmų yra suderinti su kreditorių susirinkimu;
4. išreikalauti paaiškinimą, kodėl ir kokiu pagrindu bankroto administratorius iki šios dienos nėra pateikęs jokios informacijos apie bankroto administravimui būtinas lėšas, bankroto administravimo kaštus, realiai iki šios dienos patirtas išlaidas, kur ir kam jos skirtos.
3. Kreditoriai S. M. firma „LAUSTA“ ir R. Ž. prašyme nurodė, kad BUAB „ALDISTA IR KO“ bankroto procesas vyksta kryptingai – viskuo kaltinamas įmonės kreditorius R. Ž.. Bankroto administratorius veikia be jokios pavedimo sutarties, nebendradarbiauja su kreditoriais, nėra informavęs kreditorių apie jokius sandorius, kurie galėtų būti ginčijami teisme, nėra pateikęs jokios objektyvios ataskaitos apie realiai esamus debitorinius reikalavimus, apskaitytus įmonės buhalterinėje apskaitoje, jų išieškojimą ar siūlymą juos parduoti. Bankroto administratoriaus pozicija visais bankrutuojančios įmonės kreditorių siūlomais ir svarstomais klausimais yra kategoriškai priešinga. Bankroto administratorius neatstovauja įmonės kreditorių interesų, išimtinai siekia gauti tik jam tenkantį atlyginimą. Valdydamas bankrutuojančią įmonę, bankroto administratorius atlieka tik tuos veiksmus, kurie jam vienam atrodo priimtini, jų nederina su kreditoriais. Dėl bankroto administratoriaus aktyvaus veikimo prieš kreditorių R. Ž. ir visiško neveikimo išieškant įmonės debitorines skolas ar realizuojant įmonės turtą, daroma žala įmonės kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Jau daugiau nei metus nėra išspręstas bankroto bylos išlaidų tvirtinimo klausimas, nėra pasiūlytas klausimas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo patvirtinimo. Toks bankroto administratoriaus elgesys laikytinas ĮBĮ nuostatų ir bankroto administratoriaus pareigų kreditoriams nevykdymu.
4. Bankroto administratorius atsiliepime į kreditorių S. M. firmos „Lausta“ ir R. Ž. prašymą prašė kreditorių prašymą atmesti.
5. Bankroto administratorius atsiliepime nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „ALDISTA IR KO“ iškėlimo, ėmėsi aktyvių veiksmų perimant įmonės turtą ir dokumentus, apie bankroto bylos iškėlimą informavo įmonės vadovą bei buhalterinę apskaitą vedusios įmonės UAB „LJ firma“ vadovę. Per teismo nustatytą terminą įmonės vadovas neperdavė administratoriui turto ir dokumentų pagal finansinę atskaitomybę bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis, dokumentus perdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės vadovė, kuri tokios pareigos neturėjo. Iš administratoriui pateikto skolininkų sąrašo matyti, kad įsiskolinimai įmonei sudaro 10 733,46 Eur, tačiau sąraše nėra nurodyti skolininkų rekvizitai, informacija už kurį laikotarpį susidariusios skolos, koks skolų susidarymo pagrindas. Nežinant tikslaus skolų susidarymo laikotarpio ir pagrindų bei įmonės vadovui tinkamai neperdavus administratoriui visų dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindais yra galimybė reikalauti šių lėšų susigrąžinimo. Geriausiai skolų susidarymo aplinkybės yra žinomos R. Ž., kuris vietoj to, kad informuotų administratorių ir bendromis pastangomis susigrąžintų skolas, teikia nepagrįstus kaltinimus dėl neva administratoriaus neveikimo. Administratorius, siekdamas susigrąžinti skolas iš įmonės skolininkų, atliko skolininkų paieškos veiksmus, nustatė įmonių registravimo ir veiklos rekvizitus, adresus bei registruotomis pašto siuntomis pateikė debitoriams reikalavimus apmokėti skolas. UAB „LOREM“ ir AB firma „VITI“ pateikė prieštaravimus bei pareiškė, kad jokių teisinių santykių su bankrutuojančia įmone neturėjo, jai nėra skolingos. Administratorius taip pat peržiūrėjo visus jam perduotus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių dokumentų, pagrindžiančių UAB „LOREM“, AB firmos „VITI“, UAB „ABF LT“ skolas, nesurado. Tokiu būdu dalis skolų, apskaitytų bankrutuojančios įmonės buhalterinėje apskaitoje, yra neišieškota ne dėl bankroto administratoriaus neveikimo, o dėl to, kad jam nėra perduoti dokumentai, pagrindžiantys šių skolų susidarymą. Nepagrįsti prašymo argumentai, kad administratoriaus veiksmai nukreipti išimtinai į R. Ž., kaip kreditoriaus, padėties pabloginimą. R. Ž. pirminėje bankroto bylos iškėlimo stadijoje nebuvo įmonės kreditoriumi ir jo kreditorinis reikalavimas (šiuo metu patvirtintas) susidarė iš reikalavimų, bankroto procese perimtų iš kitų kreditorių. R. Ž. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. buvo UAB „ALDISTA IR KO“ įmonės vadovu, todėl kreditorinių reikalavimų įsigijimas nepašalina galimos kilti jo, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės. Administratorius nėra nepagrįstai nusistatęs R. Ž. atžvilgiu, ką patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo, išnagrinėjusio R. Ž. atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą, sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visa apimtimi. Kita administratoriaus Alytaus rajono apylinkės teisme inicijuota byla yra sustabdyta, kadangi atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dokumentų ekspertizė. Šioje byloje R. Ž. dalyvauja trečiojo asmens teisiniu statusu. Bankroto administratoriaus veiksmai tikrinant bankrutuojančios įmonės sandorius niekaip nėra susiję su kreditoriaus R. Ž. asmeniu, tačiau siejami su ĮBĮ jam numatyta pareiga. Nepagrįsti bankroto administratoriui pareikšti kaltinimai dėl kreditorių neinformavimo apie įmonės turtą. Bankroto administratoriaus ataskaitoje, pateiktoje pirmajam kreditorių susirinkimui, nurodyta, kad administratoriui nėra perduotas joks įmonei priklausantis materialusis turtas, Hipotekos registre sandoriai neįregistruoti. Ši informacija kreditoriui R. Ž. yra žinoma, nes jo vadovavimo įmonei laikotarpiu susijusioms įmonėms buvo parduotas įmonės turtas. Priešingai nei teigiama kreditorių prašyme, bankroto administratorius žodžiu ir raštu bendradarbiauja su įmonės kreditoriais, apie visus gautus teismo procesinius dokumentus nedelsiant juos informuoja. Pavedimo sutartis iki šiol su bankroto administratoriumi nėra sudaryta, nes patys įmonės kreditoriai, tarp jų ir buvęs įmonės vadovas R. Ž., turintis dominuojančią kreditoriaus padėtį, dėl įvairių priežasčių nevykdo įstatyminės pareigos tokią sutartį sudaryti. Esant komplikuotam bankroto procesui, bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kuris patvirtino administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratorius veikia teismo patvirtintos sąmatos ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė kreditorių S. M. firmos „Lausta“ ir R. Ž. prašymą pakeisti BUAB „ALDISTA IR KO“ bankroto administratorių.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „ALDISTA IR KO“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo centras“. Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2017 m. vasario 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „ALDISTA IR KO“ bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumą sudaro 11 397,85 Eur, iš jų kreditorių S. M. firmos „Lausta“ ir R. Ž. bendrą patvirtintų finansinių reikalavimų sumą sudaro 8 983,71 Eur, t. y. 78,82 procentų visų byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Teismas sprendė, kad kreditoriai S. M. firma „Lausta“ ir R. Ž. turi teisę inicijuoti bankroto administratoriaus atstatydinimo procedūrą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8. Teismas konstatavo, kad kreditoriai nepagrįstai sieja bankroto administratoriaus veikimą ar neveikimą su pavedimo sutarties sudarymu. Teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį bankroto administratorių skiria teismas. Teismo nutartis – tai procesinis administratoriaus įgaliojimo pagrindas, sukuriantis leidimą administruoti konkrečią nemokią įmonę. Ši teismo nutartis sudaro prielaidas atsirasti materialiesiems teisiniams bankroto administratoriaus santykiams, kuriuos reglamentuoja ne tik ĮBĮ, bet ir Civilinis kodeksas. Nors pavedimo sutartis su bankroto administratoriumi nėra sudaryta, tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės yra susiklostę faktiniai pavedimo teisiniai santykiai nuo bankroto administratoriaus paskyrimo dienos. Pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi nesudarymas niekaip neįtakoja bankroto administratoriaus teisės ir pareigos atlikti įstatymo jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. šiuo aspektu nepažeidžia nei bankroto administratoriaus, nei bankrutuojančios įmonės ir/ar kitų jos kreditorių interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-650-823/2016). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pavedimo sutartis su bankroto administratoriumi nėra sudaryta, tačiau kreditoriai nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad kreditorių susirinkimas pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi iki šiol nėra sudaręs būtent dėl administratoriaus vengimo tokią sutartį sudaryti.
9. Teismas atmetė kreditorių argumentus dėl bankroto administratoriaus nebendradarbiavimo su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punkte numatyta, kad bankroto administratorius turi pareigą teikti informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad raštu ar kita forma kreipėsi į bankroto administratorių su prašymais dėl informacijos pateikimo, o pastarasis tokios informacijos jiems nesuteikė. Remiantis byloje esančiu 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolu teismas nustatė, kad susirinkimo metu buvo teiktas svarstyti klausimas dėl informacijos apie bankroto procesą teikimo tvarkos nustatymo, tačiau šiuo klausimu kreditorių nutarimas nebuvo priimtas, taip pat nebuvo patvirtinta ir bankroto administratoriaus pateikta veiklos ataskaita (2 t., b. l. 70-89). Tačiau iš šios ataskaitos turinio matyti, kad bankroto administratorius nurodė kreditoriams informaciją apie atliktus veiksmus, pateikė sandorių analizę, duomenis apie debitorinių skolų išieškojimo galimybes bei kitą informaciją, susijusią su atliekamais administravimo veiksmais bei bankroto procedūra. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo dėl debitorių skolų išieškojimo paaiškino, kad skolos iš įmonės skolininkų, apskaitytų buhalterinėje apskaitoje, yra neišieškotos ne dėl administratoriaus neveikimo, o dėl to, kad administratoriui nėra perduoti dokumentai, pagrindžiantys šių skolų susidarymą. Teismas sprendė, kad tai, jog bankroto administratorius atliko veiksmus, būtinus debitorinių skolų išieškojimui, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (5 tomas b. l. 29, 79, 84, 91-116). Taip pat bankroto administratoriaus įgalioto asmens pateikti įrodymai paneigia kreditorių nurodomas aplinkybes, kad pastarieji nebuvo informuojami apie bankroto procedūras ar bankroto procese teismo priimtas nutartis (1 t., b. l. 93-94, 2 tomas b. l.60, 130-132, 134, 3 t., b. l. 6-9, 5 t., b. l. 122- 127-135; 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 31 min. 39 s.). Teismas konstatavo, kad bankroto administratoriaus veiklos ataskaitose už 2016 m. kovo 9 d. – 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. – 2016 m. spalio 12 d. laikotarpius taip pat pateikiama išsami sandorių analizė ir informacija apie su bankroto procedūromis atliekamus veiksmus (2 t., b. l. 80-87, 171-180 ). Teismo posėdžio metu bankroto administratorės įgaliotas asmuo pripažino procesinę klaidą, t. y., kad nesudarė sąlygų kreditoriams balsuoti už pateiktą finansinę atskaitomybę. Tačiau jis paaiškino, kad finansinė atskaitomybė yra ta pati, kuri buvo nurodyta ataskaitose ir su kuria buvo supažindinti kreditoriai, taip pat nurodė, kad teikiant 2017 metais balandžio mėnesį atskaitomybę jau buvo komplikuoti santykiai su kreditoriais (2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 26 s.). Teismas vertino, kad toks bankroto administratoriaus veiksmas nelaikytinas esminiu pažeidimu kreditorių interesų atžvilgiu. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad vien kreditorių nurodomi deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog bankroto administratorius nėra pateikęs kreditoriams tam tikros jų prašytos informacijos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bankroto administratoriaus funkcijos vykdomos netinkamai ar egzistuoja esminiai bankroto procedūrų pažeidimai.
10. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatytų bankroto administratoriaus pareigų vykdymą. Bankroto administratorius teikė prašymus dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, šaukė kreditorių susirinkimus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad bankroto administratorius pateikė ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-204-652/2017, ieškinį tenkino (sprendimas neįsiteisėjęs). Bankroto administratorius Alytaus rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Alvima“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (civilinės bylos Nr. 2-143-835/2017, byla sustabdyta), taip pat ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-4317-887/2017, byla neišnagrinėta).
11. Teismas nurodė, kad tai, jog bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atlieka aktyvius veiksmus vykdant bankroto procedūras, patvirtina ir ta aplinkybė, kad siekiant išsiaiškinti BUAB „ALDISTA IR KO“ sudarytų sandorių aplinkybes, jis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl dokumentų ir informacijos išreikalavimo (4 t., b. l. 110-113). Nors kreditoriai ir nurodė, kad teismas, tenkindamas šį bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą peržengė reikalavimų ribas, tačiau pažymėtina tai, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 19 punktas numato administratoriaus teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Taip pat ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, pažymėtina ir tai, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo dėl informacijos pateikimo ne vieną kartą kreipėsi ir į R. Ž. (3 t., b. l. 126-127). Kreditoriai nenurodė argumentų, kokiu būdu tokio pareiškimo tenkinimas pažeidė jų interesus bankroto byloje.
12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad bankroto administratorius veikia aktyviai ir tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip prieštaraujantys kreditorių, pačios įmonės interesams ar vykdomam bankroto procesui.
13. Teismas atmetė kreditorių argumentus, kad bankroto administratorius veikia išimtinai prieš kreditoriaus R. Ž. interesus reiškiant šio kreditoriaus atžvilgiu ieškinius. Teismas pažymėjo, kad R. Ž. yra ne tik įmonės kreditorius, bet ir buvęs įmonės vadovas. VĮ Registrų centras duomenimis, R. Ž. nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. ėjo UAB „ALDISTA IR KO“ vadovo pareigas (1 t., b. l. 27-34). ĮBĮ suteikia bankroto administratoriui teisę kreiptis į teismą dėl žalos iš įmonės vadovo priteisimo, todėl aplinkybė, kad bankroto administratorius įmonės interesais buvusiam įmonės vadovui R. Ž. yra pareiškęs ieškinius dėl žalos atlyginimo nesudaro pagrindo spręsti, kad veikiama išimtinai prieš kreditoriaus R. Ž. interesus.
14. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad kreditorių nurodomos aplinkybės dėl netinkamų bankroto administratoriaus veiksmų bankroto procese nesudaro pagrindo išvadai, kad bankroto administratorius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie pažeidė kreditorių interesus, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti bankroto administratoriaus kompetencijos stoka vykdant bankroto administravimo procedūras ar įžvelgti bankroto administratoriaus veiksmuose neveikimą ar delsimą, todėl kreditorių R. Ž., S. M. firmos „Lausta“ pareiškimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Kreditoriai S. M. firma „Lausta“ ir R. Ž. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
16. Kreditorių atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių bankroto administratoriaus pažeidimų, t. y. dėl bankroto administratoriaus įgalioto asmens finansinės atskaitomybės dokumentų galimo klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo. Bankroto administratorius be kreditorių žinios, neinformavęs kreditorių susirinkimo, parengė įmonės finansinę atskaitomybę už 2016 m., kurios neteikė tvirtinti kreditorių susirinkimui bei kurią patvirtino bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo E. K., kuriam įstatymas tokios teisės nesuteikia.
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto administratorius yra inicijavęs bylų tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, kuriose ginčija dvišalius sandorius, tačiau nesiekia jų nuginčyti ir neprašo restitucijos, o visais atvejais reikalauja tik vadovo, pasirašiusio sutartis, asmeninės atsakomybės. Nors bylose nėra priimtas teismo sprendimas, o vyksta nagrinėjimas, bankroto administratorius netikslina reikalavimo nagrinėjamoje byloje, tačiau kelia naujas bylas tame pačiame teisme, tarp tų pačių šalių, taip fiziškai didindamas bylų kiekį ir galimai bylinėjimosi išlaidų naštą, kuri turi ir/ar turės įtakos kreditorių galimybei atgauti pinigines lėšas. Tokiu būdu bankroto administratorius pažeidžia ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą.
3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditoriai nepateikė rašytinių įrodymų, kad raštu ar kita forma kreipėsi į bankroto administratorių su prašymais dėl informacijos pateikimo, o pastarasis tokios informacijos jiems nesuteikė. Padarydamas tokią išvadą teismas peržengė sąžiningumo principą, pažeidė šalių rungimosi principą. Pats teismas, gavęs bankroto administratoriaus prašymą dėl jo atlyginimo tvirtinimo, tyčinio bankroto ir likvidavimo bei kitų klausimų, apie kuriuos kreditoriai nebuvo informuoti, neišsiuntė kreditoriams pranešimų su siūlymais pateikti atsiliepimus nagrinėjamais klausimais.
4. Kadangi bankroto administratorius 2017 m. vasario mėnesį kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jam administravimo atlyginimą, nei teismas, nei bankroto administratorius apie tai neinformavo kreditorių, laikytina, kad dalis teismo nutarčių byloje turi absoliutų sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą. Tokiu būdu teismas prisidėjo prie kreditorių teisių pažeidimo, nes kreditoriai, negalėdami net skųsti tokių nutarčių, prarado bet kokias įstatymų garantuotas teises kreditoriams spręsti dėl administratoriaus atlyginimo ir jo dydžio, dėl administratoriaus sąžiningumo.
5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno kreditoriaus, kuris būtų prieštaravęs dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir/ar pakeitimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bankroto administratoriaus keliamų bylų suėjus vienerių metų terminui nuo dokumentų jam perdavimo, dėl aplinkybių, kad administratorius iškėlė 3 savarankiškas bylas kreditoriui R. Ž., kurių bendra suma sudaro 40 000 Eur, nors įmonės kreditorinių reikalavimų sumą iš viso sudaro vos 11 000 Eur.

17. Bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ atsiliepime į kreditorių S. M. firmos „LAUSTA“ ir R. Ž. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
18. Bankroto administratoriaus atsiliepimas į kreditorių S. M. firmos „LAUSTA“ ir R. Ž. atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Atskirąjį skundą pasirašė S. M. firmos „LAUSTA“ įgaliotas asmuo, nors teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šis kreditorius yra išbrauktas iš BUAB „ALDISTA IR KO“ kreditorių sąrašo.
2. Aplinkybės, kad klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo inicijavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudarė daugiau kaip pusę visų patvirtintų BUAB „ALDISTA IR KO“ kreditorių finansinių reikalavimų, kad pareiškėjų ir kitų bendrovės kreditorių santykiai su administratoriumi konfliktiški dėl dvejopos apeliantų procesinės padėties, savaime nesudaro pagrindo patenkinti prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo.
3. Neginčijama, kad formaliai vertinant bankroto administratorius padarė pažeidimą, nepateikdamas finansinės atskaitomybės tvirtinti kreditorių susirinkimui, o iš karto pateikdamas ją VĮ Registrų centrui. Taip bankroto administratorius pasielgė dėl to, kad artėjant finansinės atskaitomybės pateikimo terminui (2017 m. vasario 2 d. susirinkime) apeliantai aiškiai išreiškė apie neketinimą konstruktyviai bendradarbiauti su administratoriumi. Kadangi per ataskaitinį 2016 metų laikotarpį jokių pokyčių, kurie atsispindėtų finansinėje atskaitomybėje, nebuvo, t. y. atskaitomybė buvo visiškai analogiška tai, kuri buvo perduota administratoriui iškėlus bankroto bylą, administratorius šios atsakomybės pagrindu parengė ir pateikė atskaitomybę VĮ Registrų centrui. Pateikta finansinė atskaitomybė nesukėlė jokių materialaus pobūdžio pasekmių kreditoriams. Be to, siekdamas pašalinti klaidą, bankroto administratorius sukvietė kreditorių susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukė klausimą dėl 2016 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo, nes ir esant jau pateiktai atskaitomybei ir kreditoriams nurodžius trūkumus ar netikslumus finansinė atskaitomybė galėjo būti koreguojama ir tikslinama. Tačiau kreditoriaus R. Ž. įgytų balsų dauguma finansinė atskaitomybė nebuvo patvirtinta.
4. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratoriaus veiksmai yra nukreipti išskirtinai į kreditoriaus R. Ž. padėties pablogėjimą.
5. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl neva netinkamo administratoriaus pareigų vykdymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditorių S. M. firmos „Lausta“ ir R. Ž. prašymas atstatydinti (pakeisti) BUAB „ALDISTA IR KO“ bankroto administratorių, pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl paaiškėjus šiam trūkumui bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
20. Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, todėl nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.
21. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1545/2014). Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas. Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnis).
22. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius atitinka jam keliamus įstatyme reikalavimus ir ar jis tinkamai vykdo pavestas funkcijas.
23. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais: kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas), kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktas), kai teismas nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktas), kai teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 5 punktas), kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 6 punktas).
24. Nutarties 22 punkte nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, kad kreditorius (kreditoriai) klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo gali iškelti dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju tiesiogiai į teismą dėl BUAB ,,ALDISTA IR KO“ bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pakeitimo kreipėsi kreditoriai S. M. firma „LAUSTA“ ir R. Ž., kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų bendros sumos, t. y. 78,82 proc. visų byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Taigi nurodytiems kreditoriams neribojama teisė tiesiogiai teisme inicijuoti bankroto administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir iš esmės išnagrinėjo kreditorių S. M. firmos „LAUSTA“ ir R. Ž. prašymą dėl BUAB ,,ALDISTA IR KO“ bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pakeitimo.
26. Pagal CPK 334  straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tik CPK numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taip pat teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui ĮBĮ.
27. Nagrinėjamu atveju nei CPK, nei ĮBĮ nenumatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria netenkintas kreditorių tiesiogiai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje nagrinėjamoje byloje kilusiu klausimu praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis, kuria atmestas kreditorių tiesiogiai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-888-407/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-286-330/2017; 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208-330/2016; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2055/2012, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1725/2013).
28. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas.
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – į precedento sukūrimo laiką, į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, į teismo precedento argumentacijos įtikinamumą, į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis), į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių, į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015).
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nurodytus vertinimo kriterijus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-888-407/2017, laikytina sektinu precedentu teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl kreditorių teisės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, nes ši nutartis priimta trijų teisėjų kolegijos ir atspindi jau susiformavusią teismų praktiką.
31. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė kreditorių S. M. firmos „Lausta“ ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas jų prašymas dėl BUAB ,,ALDISTA IR KO“ bankroto administratoriaus atstatydinimo, nes skundžiama teismo nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorių S. M. firmos „LAUSTA“ ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių pareiškimas pakeisti (atstatydinti) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ALDISTA IR KO“ bankroto administratorių.

Teisėjas                                                                            Artūras Driukas