Civilinė byla Nr. Nr. e2A-841-368/2017
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00258-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NU T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Telšių regiono keliai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Gredluka“, A. D., „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Telšių regiono keliai“ 945,59 Eur žalos atlyginimo, 160,26 Eur palūkanų, nuostolių atlyginimo regreso teise, šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 12 d. transporto priemonė VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu važiuodama valstybinės reikšmės keliu Nr. 163 (duomenys neskelbtini) 3,210 km, prasilenkdama su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone, įvažiavo į kelyje esančią duobę. Per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, priekinį ir galinį dešinės pusės amortizatorius, priekinį sujungimo rėmą, vairo kolonėlę; sugadinta (reikalinga remontuoti): priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius, aušinimo radiatorių, reikalinga atlikti ratų geometrijos patikrą. Įvykio metu transporto priemonė ieškovo buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO), įvykis pripažintas draudžiamuoju, dėl ko ieškovė kompensavo draudėjui atsiradusią žalą, išmokėdamas 945,59 Eur draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos pagrindu reikalavimo teisę į atsakovę.
- Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos priežastinio ryšio su įvažiavimu į kelio nelygumus ir neįrodė nuostolio dydžio. Atsakovė yra atlikusi įvykio aplinkybių tyrimą, kurį įformino 2014 m. balandžio 14 d. aktu, jame konstatuota, kad nuvykus į įvykio vietą, kelyje nebuvo jokios gilios, stačiais kraštais ir sklidinos vandens duobės, galinčios apgadinti automobilio padangą. Kelio Nr. 163 (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo 1,9 km iki 6,8 km yra pažymėta Kelių eismo taisyklių įspėjamuoju ženklu Nr. 120 „Nelygus kelias" ir draudžiamuoju ženklu Nr. 329 „Ribotas greitis", negalima važiuoti didesniu greičiu kaip 70 km/h. Automobilio VW Caddy valdytojas buvo įspėtas ženklais apie tai, kad kelias yra su nelygumais ir duobėmis, apribotas greitis. Teigė, jog A. D. sąmoningai nesilaikė kelio ženklų reikalavimų, nurodyto greičio ir sąmoningai įvažiavo į duobę, arba tai padarė dėl savo didelio neatsargumo, todėl atsakovė neturi prievolės atlyginti žalą. Mano, kad duomenys apie transporto priemonės sugadinimus yra neproporcingi, subjektyvūs ir nepatikimi.
- Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Gredluka“ su ieškiniu sutiko.
- Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „BTA Baltic Insurance Company“ filialas prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nors atsakovė nesutiko su kalte ir padarytos žalos dydžiu, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas sprendė, jog padarytos žalos dydis įrodytas byloje pateiktais įrodymais, byloje nėra duomenų, jog žalos dydis paskaičiuotas neobjektyviai ar remonto darbai realiai nebuvo atlikti, todėl nustatė, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
- Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1.Atsakovė viso proceso metu nuosekliai ginčijo, kad automobilio priekinio ir galinio dešinės pusės amortizatorių; priekinio sujungimo rėmo, vairo kolonėlės, aušinimo radiatoriaus pažeidimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su įvažiavimu į duobę, nes jų nesąlygoja ir nelemia įvažiavimas į duobę, tokie sužalojimai yra visiškai neproporcingi įvykio aplinkybėms ir nesusiję su atsakovės veiksmais.
6.2.Sprendime teismas visiškai neįvertino įrodymų apie automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būklę iki įvykio, jo detalių nusidėvėjimo. Kadangi automobilio radiatorius, vairo kolonėlė ir priekinis sujungimas prieš 2014-02-10 įvažiuojanti į iki 10 cm duobę su kelio dangą nekontaktavo ir nepatyrė jokio poveikio, todėl jų pakeitimas buvo būtinas ne dėl įvykusio įvykio, o dėl nusidėvėjimo.
6.3. 2014-02-10 automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pranešdamas apie eismo įvykį nurodė, kad apgadino tik automobilio padangą su ratlankiu, jokių kitų automobilio pažeidimų nenurodė. Atvykę policijos pareigūnai taip pat neužfiksavo jokių kitų automobilio pažeidimų ar skysčių pratekėjimo, užfiksavo tik priekinės ir galinės dešinės pusės padangų ir ratlankių pažeidimus, tačiau sprendime šios aplinkybės nėra analizuojamos ir vertinamos.
6.4.Byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad kelio Nr. 163 (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo 1,9 km iki 6,8 km yra pažymėta Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) įspėjamuoju ženklu Nr. 120 „Nelygus kelias“ ir draudžiamuoju ženklu Nr. 329 „Ribotas greitis“, juo negalima važiuoti didesniu greičiu kaip 70 km/h. Taigi, automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. D. buvo įspėtas ženklais apie tai, kad kelias yra su nelygumais ir duobėmis, yra apribotas greitis, todėl važiuodamas saugiu greičiu, įvažiuodamas į iki 10 cm gylio kelio duobę, galėjo patirti tik minimalią žalą būtent toms automobilio dalims, kurios tiesiogiai kontaktavo su kelio paviršiumi: padangoms, ratlankiams.
- Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.
7.2. Atsakovas nepagrįstai apeliuoja, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas priežastinis ryšys. Eismo įvykio vietoje įvykio aplinkybes ištyrę policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonė VW Caddy įvažiavo į kelyje esančią duobę, kuri buvo 10 cm gylio ir pilna vandens. LR CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų <...>, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
7.3. Atsakovo argumentai, susiję su automobilio rida ir susidėvėjimu taip pat nėra pagrįsti įrodymais. Savaime aplinkybė, kad automobilis nuvažiavęs tam tikrą atstumą nereiškia, kad jis visiškai susidėvėjęs. Šioje byloje pakeistoms dalims buvo taikomas nusidėvėjimas.
- Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Gredluka“ su Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu sutinka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
- Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos dėl statinio (kelio) trūkumo, atlyginimo atveju.
- Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad dalies detalių pažeidimai, už kurias paskaičiuota draudimo išmoka, nėra susiję priežastiniu ryšiu su įvažiavimu į duobę, kas reiškia, jog jie nesusiję su atsakovės veiksmais. Be to, mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino įrodymų apie automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būklę iki įvykio, jo detalių nusidėvėjimo, kurios nekontaktavo su kelio danga prieš 2014-02-10 įvažiuojant į iki 10 cm duobę. Taip pat nurodo, jog 2014-02-10 automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pranešdamas apie eismo įvykį nurodė, kad apgadino tik automobilio padangą su ratlankiu, jokių kitų automobilio pažeidimų nenurodė. Pabrėžia, kad tuo metu, kai trečiasis asmuo įvažiavo į duobę, kelio Nr. 163 (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo 1,9 km iki 6,8 km yra pažymėta Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) įspėjamaisiais-draudžiamaisiais ženklais Nr. 120, Nr. 329, greitis ribojamas iki 70 km/h, t. y. automobilio vairuotojas A. D. buvo įspėtas ženklais apie tai, kad kelias yra su nelygumais ir duobėmis, yra apribotas greitis, todėl važiuodamas saugiu greičiu, įvažiuodamas į iki 10 cm gylio kelio duobę, galėjo patirti tik minimalią žalą būtent toms automobilio dalims, kurios tiesiogiai kontaktavo su kelio paviršiumi: padangoms, ratlankiams. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
- Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.).
- Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Šiuo atveju kelyje buvusi duobė priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 str. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017; 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-189-881/2017 ir kt.).
- Atsakovė VĮ “Telšių regiono keliai” tvirtina, jog teismas nevertino aplinkybių, kad žala galėjo atsirasti ir dėl vairuotojo kaltės neatidumo, nes kelio atkarpa buvo pažymėta įspėjamaisiais-draudžiamaisiais ženklais, joje buvo ribojamas greitis, duobę buvo galima apvažiuoti arba nepavykus apvažiuoti, bet važiuojant leistinu greičiu, žala būtų minimali, nes duobė nebuvo tokia gili, kaip nurodo ieškovė.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentu, jog eismo įvykio vietoje įvykio aplinkybes ištyrę policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonė VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančią duobę, kuri buvo 10 cm gylio ir pilna vandens. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų <...>, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Tuo tarpu atsakovės įrodymai (fotonuotraukos) dėl 10 cm duobės (išdaužos) važiuojamojoje kelio atkarpoje nebuvimo, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia atsakovės teiginių, kad jos darytos sekančią dieną po įvykio, kadangi atsakovė patvirtinančių duomenų, kada tos fotonuotraukos darytos, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė iš pradžių atsiliepime į ieškinį teigusi, kad ji 2014-04-14 (praėjus dvejiems mėnesiams po įvykio) atlikusi aplinkybių tyrimą (77 b. l.), iki 10 cm gylio duobės važiuojamojoje kelio dalyje neaptiko, vėliau nurodė, kad aplinkybių tyrimą atliko sekančią dieną po įvykio, kas vertintina kaip pozicijos nenuoseklumas ir nepatikimumas.
- Akcentuotina, jog vien eismo įvykio faktas neįrodo vairuotojų kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojų tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė vairuotojo kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, kad vairuotojas buvo neatidus, pasirinko nesaugų greitį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Aplinkybė, kad tokių aplinkybių įrodinėjimas atsakovei galimai buvo apsunkintas, taip pat nėra pagrindas atleisti juos nuo šios pareigos vykdymo, nes pagal įstatymą būtent kelio savininkui (valdytojui) tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę.
- Atsakovė taip pat kėlė abejones dėl byloje nustatyto žalos dydžio pagrįstumo. Nors apeliantė skunde ir teigia, kad dalis pakeistų automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalių nekontaktavo su kelio danga, jos negalėjo būti pažeistos, o keistos tik dėl nusidevėjimo, tačiau apeliantė pirmosios instancijos teismo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, žalos mažinti neprašė, o reikalavo visiškai atmesti ieškinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl atsakovės nurodytų pažeistų (keistų) detalių, kurios nekontaktavo su kelio danga, pakeitimo nepasisakė ir to klausimo neanalizavo. Atsakovė nenurodo, kuriais įrodymais remiantis teismas turėjo prieiti išvados, kad žalos dydis yra kitoks, nei nurodė ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas šio atsakovės argumento, dėl dalies pažeistų pakeistų automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalių, kurios anot apeliantės nekontaktavo su kelio danga, taip pat nepasisako.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
- Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (taikant nusidėvėjimo koeficientą naujoms detalėms), automobilio remonto sąmatomis ir draudiko išmokėta suma už automobilio remontą. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, įžvelgia trečiųjų asmenų A. D., dirbančio UAB „Edvardo servisas“ (kuris ir atliko automobilio VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą) ir UAB „Gredluka“ (kurių vadovas vienas ir tas pats asmuo), suinteresuotumu nustatyti kuo didesnę žalą automobiliui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017). Atsižvelgiant į šios nutarties 18 punkte išdėstytą teismų praktikos išaiškinimą dėl įrodymų vertinimo bei esančius nagrinėjamu atveju duomenis, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ieškinį.
- Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
- Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
- Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo apeliantei klausimas nespręstinas. Nors ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ir prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių jas pagrindžiančių įrodymų iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos ieškovei ir nepriteistinos.
- Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius