Baudžiamoji byla Nr. 1S-748-658/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35735-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. S. (D. S.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 netaikyti D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1.       D. S. nuteistas Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 2 metų 90 dienų laisvės atėmimo bausme.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 14 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. liepos 8 d.) – 1 metai 5 mėnesiai 6 dienos.

3.       Komisija 2020 m. liepos 8 d. priėmė nutarimą Nr. 357-142, kuriuo nutarė D. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dėl savanoriškumo principu vykdomų programų nesikreipė ir nedalyvavo, dėl specialybės įgijimo yra dar tik pateikęs prašymą, nedalyvavo pykčio ir agresijos valdymo programoje. Nuteistasis turimus finansinius įsipareigojimus padengęs maža dalimi, neturi profesijos, turi mažą darbinę patirtį, kas apsunkina įsidarbinimo galimybes. Komisija taip pat nurodė, kad nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Komisija sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

4.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. S. skundą dėl Komisijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, kurie dar nėra pakankami. Teismas sprendė, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės ir nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

II.                      Skundo ir atsiliepimo esmė

5.       Nuteistasis D. S. skunde prašo panaikinti Komisijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 357-142 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde teigiama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lanko anoniminių alkoholikų kursus, taip pat pateikęs prašymą lankyti pykčio ir agresijos elgesio programą, dirba pataisos įstaigos namų ūkio dalyje, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Jis vykdo visus turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi yra išskaičiuojami 35 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio. Jis turi sugyventinę, su kuria jie šiemet susilaukė mažamečio vaiko. Jo sugyventinei reikalinga visokeriopa jo pagalba tiek buityje, tiek ir auginant jų bendrą vaiką. Iki šios bausmės atlikimo jis dirbo pagal verslo liudijimą. Nuteistasis šiuo metu mokosi 11 klasėje, o dėl specialybės įgijimo jo nepriėmė, kadangi įgyti specialybę užtrunka 2 metus, o jis atlikęs daugiau kaip 1/3 bausmės.

5.2.                      Skunde pažymima, jog būdamas laisvėje galėtų padėti savo šeimai, o ypač mažamečiui vaikui, išlaikydamas jį finansiškai. Būdamas laisvėje, jis turėtų realią galimybę greičiau atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus. Be to, jis perkeltas į lengvąją grupę, o tai rodo, jog jis savo elgesį ir gyvenimo būdą keičia iš esmės. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusį BVK, taikant lygtinį paleidimą, galima skirti daugiau apribojimų ar intensyvią priežiūrą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7.       Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam D. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam D. S. nustatoma vidutinė – 83 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2020 m. sausio 22 d. D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo dvylika balų, t. y. nuo 95 iki 83 balų, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (38 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti D. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9.       Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – nuteistasis šiuo metu mokosi 11 klasėje, dirba, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose arba yra pateikęs prašymus jose dalyvauti, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus. Teigiamai D. S. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra 1 kartą skatintas, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10.       Pritariant skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas D. S. nėra pirmasis, vyrauja nusikaltimai nuosavybei ir žmogaus sveikatai. Be to, praeityje D. S. buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė, laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau pakeista į areštą, taip pat jis realiai atliko laisvės atėmimo bausmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Visa tai neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos D. S. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos švelnesnės bausmės ir net laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, D. S. ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą. Nors aplinkybės susijusios su veika, už kurios padarymą D. S. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, buvo įvertintas D. S. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

11.       Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad D. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas bei elgesys, kurie, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami D. S. asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis stengiasi būti atviras ir nuoširdus, tačiau jo mąstymas yra abstraktus. Nuteistasis geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau tai daro paviršutiniškai, nepakankamai analizuoja svarbiausius ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui turėjusius veiksnius. Jis gana impulsyvus, pirmenybę teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam yra būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai, pojūčių troškimas, spontaniški, neapgalvoti veiksmai ir sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas – jam stinga gilesnės savianalizės ir gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Jo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti tik vidutiniškai, nes jis nuolat pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamas strategijas.

12.       Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus D. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13.       Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia alkoholio vartojimas. Nuteistasis paskutines tris nusikalstamas veikas, už kurių padarymą atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistojo problemos piktnaudžiaujant psichiką veikiančiomis medžiagomis, nėra priskiriamos jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis tiek išlieka aktualus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, D. S. iki patekimo į įkalinimo įstaigą nevengdavo alkoholio vartojimo, dėl to buvo atsidūręs ligoninėje. Nuteistojo teigimu, kurį laiką jis buvo „užsikodavęs“, tačiau sugebėjo alkoholio nevartoti tik apie pusę metų, o vėliau pradėjo vėl vartoti alkoholį ir tai tęsėsi iki pat šios bausmės vykdymo pradžios. Nuteistasis pateikė prašymą dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės veikloje ir supranta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Taigi, nors šiuo metu alkoholio vartojimo problema iš dalies suvaldyta, tačiau pasikeitus aplinkybėms (pvz., susidūrus su stipriomis emocijomis, išgyvenimais, aplinkos pokyčiais) šis veiksnys labai gretai gali aktyvuotis. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, nori dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupėje ir stengiasi keisti mąstymą ir elgesį teigiama linkme, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio.

14.       Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu D. S. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 2 130,96 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta vos 64,69 Eur. Be to, nuteistasis turi mažametį vaiką, prie kurio išlaikymo taip pat turi prisidėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis laisvėje stabilaus ir pakankamo pajamų šaltinio neturėjo, gaudavo bedarbio pašalpą ir šiek tiek pajamų turėjo iš nelegalaus darbo užmokesčio, padėdavo sesuo. Nors nuteistasis skunde teigia, kad išėjęs į laisvę turėtų realią galimybę greičiau atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti D. S. vengti legalaus darbo ir slėpti oficialias pajamas ar net vėl nusikalsti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint didelių finansinių įsipareigojimų, D. S. nededa maksimalių pastangų jiems atlyginti.

15.       Šių duomenų kontekste, įvertinus D. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D. S. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Tuo labiau, kad nuosprendžiu, kuriuo paskirtą laisvės atėmimo bausmę šiuo metu D. S. atlieka, jis nuteistas už smurto vartojimą prieš savo sugyventinę, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nėščia. Dėl to šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16.       Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių D. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo D. S. (D. S.) skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Algirdas Giedraitis

        Darius Kantaravičius 

        Nerijus Meilutis