Administracinė byla Nr. AS-122-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03970-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. BR6-1752810 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti visą teisėtai priklausančią paramą už ekologinį ūkininkavimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašė panaikinti Agentūros Raštą ir įpareigoti Agentūrą išmokėti visą teisėtai priklausančią paramą už ekologinį ūkininkavimą (pirmasis ir antrasis reikalavimai) atsisakė priimti, o kitai daliai, kurioje prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (trečiasis reikalavimas), nustatė terminą iki 2017 m. gruodžio 13 d. pašalinti nutartyje išvardytus trūkumus. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turi ne tik nurodyti prašomos atlyginti žalos dydį, bet ir pagrįsti šį reikalavimą, t. y. įrodyti būtinas tris sąlygas atsakomybei kilti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis reikalavimas) laikė nepaduota.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas skundo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo suformulavo tik prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau šio reikalavimo nepagrindė, nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino. Teismas iš pateiktų duomenų sprendė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2017 m. gruodžio 2 d. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, jog pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl nėra galimybės bylą išnagrinėti pagal skunde nurodytas aplinkybes ir skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį, nes teisėjai nenustatė priežastinio ryšio tarp Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) dalies, stabdančios išmokas už ekologinius sodus, ir jam Agentūros pritaikytų sankcijų. Minėtos Taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, todėl yra neteisėtos. Pareiškėjas paaiškina, kad sodus užsodino dar iki Taisyklių priėmimo.

Pareiškėjas pakartotinai prašo: 1) panaikinti Agentūros Raštą; 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti visą teisėtai priklausančią paramą už ekologinį ūkininkavimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties, kuria teismas sprendė, jog pareiškėjas nustatytu terminu skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo trūkumų nepašalino ir šią dalį skundo laikė nepaduota, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015). Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismo nutartis grąžinti skundą pareiškėjui yra priimama nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pagrindu, kaip procesinė pasekmė, kylanti pareiškėjui nepašalinus ar netinkamai pašalinus teismo nurodytus trūkumus. Todėl sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. gruodžio 13 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti valstybės institucijos neteisėtus veiksmus, dėl kurių, pareiškėjo manymu, kilo neturtinė žala, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat nurodyti konkrečią neturtinę žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio dalį ir įrodymus, pagrindžiančius nurodytą neturtinę žalą bei jos dydį.

Teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą, iš esmės nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti skundo daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad jame nurodytos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą: nurodyta, kad pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu pritaikytomis sankcijomis, nurodyta, kodėl pareiškėjas mano, jog jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisingai ir kokios dėl to kilo pasekmės pareiškėjui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti trūkumai iš esmės nebuvo tokie, kurie galėtų užkirsti kelią proceso administraciniame teisme pradžiai.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu ABTĮ normų aiškinimu. Teismas negalėtų skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pateikė neteisingą ABTĮ normų aiškinimą.

Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo atskirajame skunde pateiktų argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes jie galėtų būti vertinami tik priėmus pareiškėjo skundą ir nagrinėjant bylą iš esmės.

Atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Be to, įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, t. y. tampa nenuginčijamas ir negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis prašė panaikinti Agentūros Raštą ir įpareigoti išmokėti visą teisėtai priklausančią paramą už ekologinį ūkininkavimą. Šios nutarties pareiškėjas neskundė, ji įsiteisėjo, todėl minėtų pareiškėjo reikalavimų priėmimo klausimas jau yra išspręstas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui iš esmės nebuvo procesinių kliūčių spręsti dėl tokio reikalavimo, kokį suformulavo pareiškėjas, priėmimo, todėl teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, remdamasis nustatytais skundo trūkumais. Taigi pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.