Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-478/2022

       Proceso Nr. 1-06-5-00063-2021-6

       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

       1.1.9.8;1.2.17.3;2.4.6.1

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,  

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,    

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,  

nuteistojo gynėjui advokatui Valdui Rakauskui,  

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Valdo Rakausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į R. S. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. 14.20 val. iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., 14.06 val., tai yra viena diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir R. S. paskirta galutinė bausmė – 98 MGL (4900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš R. S. konfiskuotino turto, tai yra automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 8 917,30 Eur.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus VSAT prie VRM Pagėgių pasienio rinktinės Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, nuspręsta grąžinti jo savininko juridinio asmens – įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.                      Bylos esmė

1.       R. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, nepaženklintais nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: R. S., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (2017 m. lapkričio 1 d. įstatymo Nr. I-1143 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.), kuri numato, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius < ... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais - banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1., 3.1.2. ir 3.3 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, arba Jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“ (t. y. turėjo teisę laikyti ne daugiau 20 pakelių cigarečių, o gabenti ne daugiau 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą realizuoti, 2021 m. rugpjūčio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 14.20 val., neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, o būtent: 14 950 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 52 661,50 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, šias cigaretes krovininiu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įsigijimo vietos neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kol 2021 m. rugpjūčio 11 d. 14.20 val., (duomenys neskelbtini), jis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas V. Rakauskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 8917,30 Eur išieškojimas iš R. S., nurodant, kad įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas.

2.1.                      Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl R. S. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, kadangi transporto priemonės konfiskavimas (jos vertės išieškojimas) neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų bei prieštarauja teisės aktams.

2.2.                      Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nusikalstamą veiką R. S. padarė naudodamas transporto priemonę - automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei konstatuota, kad ši transporto priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone, be kurios cigarečių gabenimas nebūtų įmanomas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti). Nagrinėjamu atveju automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, t. y. jame nebuvo įrengtos slėptuvės. Cigaretės buvo gabenamos paslėptos ne transporto priemonėje, o šia transporto priemone gabentame viename iš krovinių (duryse), todėl, anot gynėjo, nėra pagrindo konstatuoti, jog automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, todėl šis automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuojamas.

2.3.                      Pagal galiojančią teismų praktiką, taikant BK 72 straipsnio nuostatas, turi būti įvertinamas, be kita ko, ir turto konfiskavimo proporcingumas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad transporto priemonė priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), nepagrįstai R. S., vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 8917,30 Eur išieškojimą. Gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudininku apklaustas Ž. B. nurodė, jog transporto priemonės „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. NAI4 WCZ, savininkė yra įmonė (duomenys neskelbtini), kurios savininkais kartu yra Ž. B. ir R. S.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai transporto priemonė priklausė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ji konfiskuojama neatsižvelgiant į tai, ar ją perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant kontrabandos nusikaltimą (BK 72 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.2.2 punktas). Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad transporto priemonės „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra įmonė (duomenys neskelbtini), kurios savininku kartu yra ir R. S., todėl preziumuojama, jog automobilio savininkei (duomenys neskelbtini) turėjo būti žinoma, jog ši transporto priemonė naudojama nusikalstamai veikai daryti ir yra konfiskuotina (BK 72 straipsnio 4 dalis).

2.4.                      Gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 5000 eurų bauda yra pakankamai efektyvi ir baudžianti, todėl papildoma poveikio priemonė – konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 8 917,30 Eur išieškojimas būtų neproporcinga ir sukeltų pernelyg didelę finansinę naštą, atsižvelgiant ir į R. S. turtinę padėtį - jokio nekilnojamojo turto nuteistasis neturi. Be to, 2022 m. kovo mėnesį R. S. automobilio savininkei (duomenys neskelbtini) jau atlygino visus nuostolius dėl šios transporto priemonės.

3.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Valdo Rakausko apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija R. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutinka tiek su teisiniu padarytos veikos vertinimu, tiek ir su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu. Nuteistojo gynėjas tik prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – išieškojimo iš R. S. konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 8917,30 Eur.

5.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo R. S. gynėjo  apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimo institutą. 

6.       BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. gabeno cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo nusikaltimo padarymo priemonė, t. y. konfiskuotinas turtas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, todėl šis automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuojamas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

7.       Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad R. S. krovininiu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 14 950 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 52 661,50 Eur. R. S. gabentos cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais buvo sukrautos į mikroautobuse gabentas 12 vnt. durų, kurias įvykio vietos apžiūros metu išėmus iš pakuotės bei fiziškai demontavus jų viršutines plokštes ir buvo surastas tokiu būdu gabentose duryse paslėptas įvairus kiekis cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone, tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-199-719/2022). Taigi, nepaisant to, kad R. S. vairuotame automobilyje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės cigaretėms, cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais buvo paslėptos duryse, gabenamose automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. akivaizdu, jog 12 vnt. durų su jose paslėptu 14 950 pakelių cigarečių nuteistasis be transporto priemonės gabenti negalėtų, transporto priemonė buvo būtina jo nusikalstamiems veiksmams padaryti, todėl automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai pripažinta R. S. padaryto nusikaltimo priemone ir kartu konfiskuotinu turtu.

8.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina ir savaip interpretuoja BK 72 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų taikymą nagrinėjamu atveju. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – įmonei (duomenys neskelbtini). Kaip liudytojas apklaustas Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad automobilis priklauso tiek jam, tiek jo kolegai R. S., o automobilis registruotas jiems priklausančios įmonės – (duomenys neskelbtini) vardu. Liudytojas nurodė, jog apie R. S. daromą nusikalstamą veiką jis nieko nežinojo. Tai, kad Ž. B. nežinojo, jog automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis naudojo nusikalstamiems veiksmams, nurodė ir nuteistasis R. S.. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-222-511/2021).

9.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba, kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (ar jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad nuteistojo R. S. vairuotas automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), įmonės savininkai yra R. S. ir Ž. B., kuris nežinojo, kad minėtą automobilį R. S. naudoja nusikalstamai veikai daryti. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konfiskuoti nuteistojo R. S. vairuotą automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis turi būti grąžintas juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) atstovui. Kadangi automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo R. S. padaryto nusikaltimo priemonė ir kartu konfiskuotinas turtas, kuris, remiantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nesant galimybės automobilį konfiskuoti, iš nuteistojo R. S. turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri bylos duomenimis yra 8 917,30 Eur. 

10.       Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo R. S. gynėjas, pagal galiojančią teismų praktiką, taikant BK 72 straipsnio nuostatas, turi būti įvertinamas, be kita ko, ir turto konfiskavimo proporcingumas.

11.       Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir, kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.). Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020, 2K-123-788/2022).

12.       Pagal teismų praktiką viena iš aplinkybių, į kurią būtina atsižvelgti, vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą, yra kaltininkui paskirtos bausmės rūšis ir dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). EŽTT praktikoje yra suformuotas principas, kad asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės turi būti adekvačiai griežtos ir pakankamos nubaudimo tikslų įgyvendinimui konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinė nutartis Nr. 2K-53-1073/2019). Pirmosios instancijos teismas už sunkaus nusikaltimo padarymą R. S. parinko švelnesnę iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą bei nustatė minimalų BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą šios bausmės dydį. Be to, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, R. S. paskirtoji bausmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei atsižvelgiant į R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, gabentų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kiekį, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. S. yra teisinga ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).  

       Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. S. gynėjo advokato Valdo Rakausko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos                                      Aušra Bielskė

                                                                                                                                                 Jūratė Jakubonienė

                                                                                                         Virginija Liudvinavičienė