Civilinė byla Nr. e2-509-324/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00431-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei L. P.,

atsakovės atstovu advokatui Stanislovui Butkevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Staniūnų lentpjūvė“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 12 500 Eur skolą, 6 502,28 Eur baudą, 403,15 Eur delspinigių, 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur kaip kompensaciją už skolos išieškojimą.

Palaikydama ieškinyje išdėstytus argumentus ieškovės atstovė paaiškino, kad valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos paskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka nuo 2018 m. sausio 1 d. yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtintame Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, prekyba mediena vykdoma per Medienos pardavimo sistemą (toliau – EMPS) aukciono būdu (administruoja BALTPOOL UAB), kuris organizuojamas: i) ilgalaikėms sutartims (nuo 3 m. iki 10 m.) sudaryti (Aprašo 4.1 punktas); (ii) pusmetinėms sutartims (6 mėn.) sudaryti (Aprašo 4.2 punktas); (iii) trumpalaikėms sutartims (iki 3 mėn.) sudaryti, kai parduodama pagaminta mediena ir aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti nenupirkta mediena (Aprašo 4.3 punktas). Skirtingi medienos įsigijimo būdai (pagal ilgalaikes, pusmetines ar trumpalaikes sutartis) yra skirti skirtingų medienos pirkėjų pajėgumams, skirtingų medienos pirkėjų poreikių tenkinimui: (i) Ilgalaikės medienos sutartys yra skirtos medienos gamintojams, kurios leidžia pagal pirkėjo pajėgumą užsitikrinti, kad visą ilgalaikės sutarties laikotarpį (nuo 3 m. iki 10 m.) jam bus pateiktas įsigyti sutartyje nustatytas medienos kiekis (srautas), kurį pirkėjas visada įsigys už rinkos kainą, nes kaina kas pusmetį yra perskaičiuojama pagal objektyvius kriterijus – įvykusio paskutinio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti vidutines svertines kainas. Tokia sutartis užtikrina valstybės, formuojančios valstybinių miškų politiką, bei medienos pirkėjų interesą stabiliai bei laiku parduoti/gauti sulygtą medienos kiekį už rinkos kainą; (ii) Pusmetinės sutartys (6 mėn.) yra skirtos medienos perdirbėjams ir perpardavinėtojams, kadangi jose numatytas fiksuotas medienos kiekis ir fiksuota medienos kaina visam sutarties laikotarpiui; (iii) Trumpalaikės sutartys (iki 3 mėn.) skirtos parduoti pagal aukščiau nurodytas sutartis neparduotą medieną arba likusią aukcionuose skirtą parduoti medieną. Pirkėjas pats nusprendžia, kokį medienos pirkimo būdą jis nori pasirinkti, atitinkamai į tokį aukcioną ir užsiregistruoja bei laimėjus atitinkamą aukcioną prisiima tokių sutarčių vykdymo sąlygas ir pasekmes.

Atsakovei laimėjus aukcioną medienos sutarčiai sudaryti, su ja 2022 m. lapkričio 16 d. buvo pasirašyta Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 572200000109-P (toliau – ir Sutartis, Sutartys), kurioje numatyta, jog ieškovė įsipareigoja patiekti sutartą medienos kiekį, o atsakovė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą. Sutarties 6.2 punktas taip pat numatė, kad, jeigu atsakovė neperka apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Ieškovė, vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, informavo atsakovę apie jai paruoštą pardavimui medienos kiekį. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį ir nenupirko viso sutartinio medienos kiekio, kurį privalėjo nupirkti: sortimentas PJ-D, nenupirktas medienos kiekis 54 kubiniai metrai (54 ktm), medienos kaina ktm/Eur 132,10. Ieškovė Sutarties 6.2 punkto pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą 713,34 Eur ir apie tai informavo atsakovę (2023 m. balandžio 27 d. pranešimas Nr. 57-S-5318), pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti, tačiau atsakovė baudos nesumokėjo.

Sutarties šaliai, neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais bendrosiose sutarčių teisės normose ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Kadangi atsakovė viso Sutartyje numatyto medienos kiekio nenupirko, už neįvykdytą sandorį privalo sumokėti 10 proc. baudą – 713,34 Eur.

Analogišku pagrindu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 277,25 Eur baudą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 702200000126-P už nenupirktus 25 kubinius metrus (25 ktm) medienos, kurios kaina ktm/Eur yra 110,90 (apie paruoštą tokį medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo 2023 m. kovo 21 d. pranešimu); 313,75 Eur baudą pagal 2022 m. lapkričio 15 d. Sutartį Nr. 732200000213-P už nenupirktus 25 kubinius metrus medienos (25 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 125,50 (apie paruoštą tokį medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo 2023 m. balandžio 13 d. pranešimu); 1064, 23 Eur baudą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 522200000088-P už nenupirktus 75 kubinius metrus medienos (75 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 141,80 (apie paruoštą tokį medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo 2023 m. kovo 23 d. ir balandžio 12 d. pranešimais); 315, 45 Eur baudą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 602200000068-P už nenupirktus 25 kubinius metrus medienos (25 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 126,30 (apie paruoštą tokį medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo 2023 m. balandžio 20 d. pranešimu); 713,34 Eur baudą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 572200000109-P už nenupirktus 54 kubinius metrus medienos (54 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 132, 10 (apie paruoštą tokį medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu); 2327,30 Eur baudą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 592200000078-P už nenupirktus 170 kubinius metrus medienos (170 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 136,90 (apie paruoštą tokį medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo 2023 m. kovo 28 d., balandžio 7 d. ir balandžio 21 d. pranešimais); 329,50 Eur baudą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 662200000114-P už nenupirktus 25 kubinius metrus medienos (25 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 131,80 (apie paruoštą tokį medienos kiekį ieškovė atsakovę informavo 2023 m. gegužės 11 d. pranešimu).

Šalys 2022 m. liepos 15 d. pasirašė Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 532200000158-P (toliau – ir Sutartis 1), 2022 m. lapkričio 17 d. – pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 532200000244-P (toliau – ir Sutartis 2), kuriose numatyta, jog ieškovė įsipareigoja patiekti sutartą medienos kiekį, o atsakovė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą. Sutarčių 6.2 punktas numatė, kad, jeigu atsakovė neperka apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Ieškovė informavo atsakovę apie jai paruoštą pardavimui medienos kiekį, tačiau atsakovė privalomai nenupirko viso jai pagal šias sutartis pasiūlyto medienos kiekio: pagal Sutartį 1 nenupirko 120 kubinių metrų (0,00 ktm) medienos, kurios sortimentas PJ-D, medienos kaina ktm/Eur 127,10, o pagal Sutartį 2 nenupirko 50 kubinių metrų (50 ktm) medienos, kurios sortimentas PJ-D, medienos kaina ktm/Eur 134,60. Ieškovė Sutarties 2 6.2 punkto pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 673,00 Eur ir apie tai informavo atsakovę 2023 m. liepos 5 d. pranešimu Nr. 53-S-10769, pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti, tačiau atsakovė baudos nesumokėjo. Dalį baudos ji sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, likusi baudos dalis sudaro 268,84 Eur.  Aktualu tai, kad pagal Sutartį 1 pasiūlyta mediena buvo nupirkta ir 2023 m. kovo 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS5321921 4676,80 Eur sumai, o 2023 m. kovo 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS5322056 4156,97 Eur sumai. Pagal Sutarties 1 5.1 punktą atsakovė už nupirktą medieną turėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau sumokėjo tik dalį skolos, 7833,77 Eur suma bylos iškėlimo metu buvo nesumokėta, bylos proceso metu atsakovė padengė dalį šios skolos – 184,28 Eur (šiuo metu skola sudaro 7649,49 Eur). Delspinigiai pagal Sutarties 1 6.1 punktą sudaro 280,22 Eur (neapmokėta suma 2023 m. kovo 17 d. – 2023 m. gegužės 18 d. laikotarpiu 4676,80 Eur, 2023 m. gegužės 18 d. atsakovė sumokėjo 1000 Eur, delspinigiai už 63 dienas po 0,02 proc. sudaro 58,93 Eur; už neapmokėtą sumą 3676,80 Eur 2023 m. gegužės 19 d. – 2023 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu už 111 dienų delspinigiai sudaro 81,62 Eur, už neapmokėtą sumą 4156,97 Eur 2023 m. kovo 23 d.  – 202 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu už 168 dienas delspinigiai sudaro 139,67 Eur). Dalį delspinigių atsakovė sumokėjo bylos proceso metu, likusi dalis sudaro 184,28 Eur. 

Su Telšių RP 2022 m. lapkričio 16 d. buvo  pasirašyta Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo pardavimo sutartis Nr. 722200000165-P, kurioje numatyta, jog ieškovas įsipareigoja patiekti sutartą medienos kiekį, o atsakovas įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo ieškovo pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą. Sutarties 6.2 punktas taip pat numatė, kad, jeigu atsakovas neperka apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Vykdydama šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovė informavo atsakovę apie jai paruoštą pardavimui medienos kiekį, tačiau atsakovė privalomai nenupirko viso jai pagal Sutartį 722200000165-P ieškovės pasiūlyto medienos, kurios sortimentas PJ-D, kiekio – 80 kubinių metrų (44,20 ktm), medienos kaina ktm/Eur 127,50. Dalis iš pasiūlytos medienos pagal šią sutartį buvo nupirkta ir 2023 m. vasario 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS7212928 5523,06 Eur sumai. Pagal Sutarties 722200000165-P 5.1 punktą atsakovė už nupirktą medieną turėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Nors ir vėluodama, atsakovė pagal šią sąskaitą sumokėjo 600,00 Eur sumą, likusi 4923,06 Eur suma ieškinio pateikimo metu nebuvo sumokėta, bylos proceso metu atsakovė sumokėjo dalį skolos ir likusi jos suma dabar sudaro 4666,23 Eur. Sutarties 722200000165-P 6.1 punkte įtvirtinta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki skolos apmokėjimo, kurie šiuo metu sudaro 218,77 Eur (neapmokėta suma laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 16 d. sudarė 5523,06 Eur, 0,02 proc. už 18 pradelstų dienų sudaro 19,88 Eur; neapmokėta suma 2023 m. kovo 17 d. – 2023 m. spalio 4 d. laikotarpiu sudarė 4923,06 Eur, 0,02 proc. už 202 dienas sudaro 198,89 Eur delspinigių). Be to, atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nenupirko viso sutartinio medienos kiekio, kurį privalėjo nupirkti. Ieškovė Sutarties 722200000165-P 6.2 p. pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 563,55 Eur ir apie tai informavo atsakovę (2023 m. kovo 27 d. pranešimai Nr. 72-S-3772 ir Nr. 72-S-3783) bei pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti, tačiau atsakovė baudos nesumokėjo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas yra verslo subjektas, todėl ieškovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, todėl atsakovė privalo mokėti ieškovei 12,25 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, be 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minimo įstatymo 7 straipsnyje numatyta 40 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (konsultacijos, duomenų apie skolininką gavimas, pretenzijos, pareiškimo sudarymas ir kt.). Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018; 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019).  

Atsakovė sutiko su ieškiniu dėl skolos priteisimo, 300 Eur bendro dydžio bauda, nesutiko mokėti delspinigius.  

Palaikydamas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus atsakovės atstovas paaiškino, kad sutartys nebuvo laiku įvykdytos dėl atsakovei susiklosčiusių nepalankių verslo aplinkybių santykiuose su kitais ūkio subjektais (nenugalimos jėgos), nes užsienio sutarties partneris dėl laikino prekybos nebuvimo atsisakė nupirkti medieną ar pagamintą produkciją, užstrigus verslui teko atleisti 13 darbuotojų. Ieškovė apie tai buvo ne kartą informuota, tačiau su atsakove nebendradarbiavo, todėl sutartys ir nebuvo įvykdytos. Dėl verslo sunkumų atsakovei kilo problemų dėl medienos išpirkimo ir kitose girininkijose pagal analogiškas Žaliavinės nedienos ir(ar) miško kirtimo liekanų pusmetinių pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė pagal išgales padengė susidariusį įsiskolinimą (t. y. dalį prievolės įvykdė), pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą. Bauda yra neprotingai didelė, todėl turi būti sumažinta iki protingo dydžio, nes ieškovė jokių nuostolių nepatyrė (apie tai nepateikė įrodymų). Ieškovė galėjo per aukcioną parduoti ir nenupirktą medieną (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Baudinės netesybos gali būti tik baudžiamosios teisės srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022). Iš atsakovės negali būti reikalaujama ir baudos, ir delspinigių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad remiantis valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimą, sutarčių sudarymą, medienos kainos paskaičiavimą ir atsiskaitymo tvarką nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatančiu  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtintu Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašu, šalys sudarė kelias Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartis: 2022 m. lapkričio 16 d. buvo pasirašyta Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 572200000109-P, 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartis Nr. 702200000126-P, 2022 m. lapkričio 15 d. Sutartis Nr. 732200000213-P, 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartis Nr. 522200000088-P, 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartis Nr. 602200000068-P,  2022 m. lapkričio 16 d. Sutartis Nr. 572200000109-P, 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartis Nr. 592200000078-P, 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartis Nr. 662200000114-P.

Sutartimis  ieškovė įsipareigojo patiekti sutartą medienos kiekį, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą. Sutarties 6.2 punktas numatė, kad, jeigu atsakovė neperka apvaliosios medienos numatytais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. 

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartis ir nenupirko viso sutartinio medienos kiekio, kurį privalėjo nupirkti: pagal 2022 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 572200000109-P nenupirktas medienos kiekis 54 kubiniai metrai (54 ktm), sortimentas PJ-D, medienos kaina ktm/Eur 132,10, baudos dydis už nenupirktą medienos kiekį 713, 34 Eur; atitinkamai 277,25 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 702200000126-P už nenupirktus 25 kubinius metrus (25 ktm) medienos, kurios kaina ktm/Eur yra 110,90; 313,75 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 15 d. Sutartį Nr. 732200000213-P už nenupirktus 25 kubinius metrus medienos (25 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 125,50; 1064,23 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 522200000088-P už nenupirktus 75 kubinius metrus medienos (75 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 141,80; 315,75 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 602200000068-P už nenupirktus 25 kubinius metrus medienos (25 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 126,30; 713,34 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 572200000109-P už nenupirktus 54 kubinius metrus medienos (54 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 132, 10; 2327,30 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 592200000078-P už nenupirktus 170 kubinius metrus medienos (170 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 136,90; 329,50 Eur bauda pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 662200000114-P už nenupirktus 25 kubinius metrus medienos (25 ktm), kurios kaina ktm/Eur yra 131,80.

Šalys 2022 m. liepos 15 d. pasirašė Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinę pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 532200000158-P (toliau – ir Sutartis 1), 2022 m. lapkričio 17 d. – pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 532200000244-P (toliau – ir Sutartis 2), kuriose numatyti įsipareigojimai yra analogiški įsipareigojimams, nustatytiems pirmiau minėtose sutartyse. Atsakovė privalomai nenupirko viso jai pagal šias sutartis pasiūlyto medienos kiekio: pagal Sutartį 1 nenupirko 120 kubinių metrų (0,00 ktm) medienos, kurios sortimentas PJ-D, medienos kaina ktm/Eur 127,10, o pagal Sutartį 2 nenupirko 50 kubinių metrų (50 ktm) medienos, kurios sortimentas PJ-D, medienos kaina ktm/Eur 134,60. Ieškovė Sutarties 2 6.2 punkto pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 673,00 Eur, dalį baudos atsakovė sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, likusi baudos dalis sudaro 268,84 Eur.  Pagal Sutartį 1 pasiūlyta mediena buvo nupirkta ir 2023 m. kovo 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS5321921 4676,80 Eur sumai, o 2023 m. kovo 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS5322056 4156,97 Eur sumai. Pagal Sutarties 1 5.1 punktą atsakovė už nupirktą medieną turėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau sumokėjo tik dalį skolos, 7833,77 Eur suma bylos iškėlimo metu buvo nesumokėta, bylos proceso metu atsakovė padengė dalį šios skolos 184,28 Eur, šiuo metu skola sudaro 7649,49 Eur. 

Sutarties 1 6.1 punkte įtvirtinta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, iki skolos apmokėjimo. Delspinigiai pagal šią sutartį sudaro 280,22 Eur (neapmokėta suma 2023 m. kovo 17 d. – 2023 m. gegužės 18 d. laikotarpiu 4676,80 Eur, 2023 m. gegužės 18 d. atsakovė sumokėjo 1000 Eur, delspinigiai už 63 dienas po 0,02 proc. sudaro 58,93 Eur; už neapmokėtą sumą 3676,80 Eur 2023 m. gegužės 19 d. – 2023 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu už 111 dienų delspinigiai sudaro 81,62 Eur, už neapmokėtą sumą 4156,97 Eur 2023 m. kovo 23 d. – 202 m. rugsėjo 6 d. laikotarpiu už 168 dienas delspinigiai sudaro 139,67 Eur). Dalį delspinigių atsakovė sumokėjo bylos proceso metu, likusi dalis sudaro 184,28 Eur. 

Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pusmetinę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 722200000165-P, kurioje numatyti įsipareigojimai yra analogiški įsipareigojimams, nustatytiems pirmiau minėtose sutartyse. Vykdydama šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovė informavo atsakovę apie jai paruoštą pardavimui medienos kiekį, tačiau atsakovė privalomai nenupirko viso jai pagal šią Sutartį ieškovės pasiūlyto medienos, kurios sortimentas PJ-D, kiekio – 80 kubinių metrų (44,20 ktm), medienos kaina ktm/Eur 127,50. Dalis iš pasiūlytos medienos pagal šią sutartį buvo nupirkta ir 2023 m. vasario 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MS7212928 5523,06 Eur sumai. Pagal Sutarties Nr. 722200000165-P 5.1 punktą atsakovė už nupirktą medieną turėjo atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Vėluodama atsakovė pagal šią sąskaitą sumokėjo 600,00 Eur sumą, likusi 4923,06 Eur suma ieškinio pateikimo metu nebuvo sumokėta, bylos proceso metu atsakovė sumokėjo dalį skolos ir likusi jos suma dabar sudaro 4666,23 Eur. Sutarties Nr. 722200000165-P 6.1 punkte įtvirtinta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki skolos apmokėjimo, kurie šiuo metu sudaro 218,77 Eur (neapmokėta suma laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 16 d. sudarė 5523,06 Eur, 0,02 proc. už 18 pradelstų dienų sudaro 19,88 Eur; neapmokėta suma 2023 m. kovo 17 d. – 2023 m. spalio 4 d. laikotarpiu sudarė 4923,06 Eur, 0,02 proc. už 202 dienas sudaro 198,89 Eur delspinigių). Be to, atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nenupirko viso sutartinio medienos kiekio, kurį privalėjo nupirkti. Ieškovė Sutarties Nr. 722200000165-P 6.2 punkto pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 563,55 Eur ir apie tai informavo atsakovę (2023 m. kovo 27 d. pranešimai Nr. 72-S-3772 ir Nr. 72-S-3783) bei pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti, tačiau atsakovė baudos nesumokėjo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl baudų ir delspinigių dydžių apskaičiavimo, o atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo.

7649,49 Eur skola pagal 2022 m. liepos 15 d. Sutartį Nr. 532200000158-P ir 4666,23 Eur skola  pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 722200000165-P (iš viso 12 315,72 Eur) iš jos ieškovei priteistina remiantis šių Sutarčių 5.1 punktu, kuriame atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už priimtą medieną  atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, ir CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Šių Sutarčių 6.1 punkte įtvirtinta, kad pažeidus nustatytus apmokėjimo už perduotą medieną terminus, pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos perduotos medienos ir pardavėjo suteiktų papildomų paslaugų vertės už kiekvieną pavėluotą dieną. Minėta, kad delspinigių apskaičiavimo atsakovė neginčija. Jie priteistini remiantis Sutarčių 6.1 punktu ir CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, ir netesybas reglamentuojančiais CK 6.71 – 6.72 straipsniais.

Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė, prašydama priteisti ir baudas, ir delspinigius, iš jos nepagrįstai reikalauja dvigubų netesybų. Delspinigiai pagal dvi minėtas Sutartis apskaičiuoti už tai, kad atsakovė, nupirkusi dalį sutartos medienos, pažeidė atsiskaitymo už šią prekę terminus, baudos nustatytos už sutarto medienos kiekio nenupirkimą.

Teismas iš dalies sutinka su atsakove, jog egzistuoja pagrindas šalių sutartą baudą iš dalies sumažinti, tačiau atsakovė nepagrįstai teigia, kad bauda sumažintina iki 300 Eur.  

Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 20-24 punktus ir juose nurodomą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovė nesutiko su atsakovės reikalavimu sumažinti baudos dydį. Paaiškino, kad, pirkėjai nenupirkus sutarto medienos ar viso sutarto jos kiekio, atviruose miško sandėliuose sandėliuojama mediena – greitai gendanti žaliava – genda, krenta jos klasė, kokybė; dėl kiekvieno neparduotos medienos pagal pusmetines sutartis (kaip nagrinėjamu atveju) trumpalaikiai aukcionai neorganizuojami, per ilgesnį laiką susikaupia dideli neparduotos medienos kiekiai, krenta jos kaina, atitinkamai mažėja ieškovės pajamos. Be to, atsakovė tame versle su ieškove dirba nuo 2013 metų, yra patyrusi verslininkė, beveik visas ieškinio pagrindu nurodomas sutartis sudarė 2022 m. lapkričio 15-17 dienomis, gerai žinojo standartines sutarčių sąlygas ir atsakomybę, kuri yra nustatyta abiem sutarčių šalims, privalėjo įvertinti savo galimybes įsigyti sutartą medieną (jos kiekį) ir prisiimti atitinkamą riziką, o jos nurodyti verslo sunkumai (užsienio šalių klientai nevykdė savo įsipareigojimų atsakovei, reikėjo atleisti 13 darbuotojų) negali būti vertinami kaip nenugalima jėga, dėl kurios atsakovė negalėjo įvykdyti Sutarčių.

Nors nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių dydžio neįrodinėjo, teismas sprendžia, kad Sutartyse nurodytos baudos už sutarto medienos kiekio nepriėmimą (nenupirkimą) nėra neprotingai didelės.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sutarties laisvės principas netesybų atveju reiškia, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tai reiškia, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti ir sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas, kt.). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas užtikrina šalių susitarimo dėl iš anksto nustatytų būsimų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumą ir paskirtį. Priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022).

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad netesybos yra aiškiai per didelės. Pažymėtina, kad  teismų praktikoje netesybų dydis, neviršijantis 10 proc. sutarties kainos, pripažįstamas užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-707-302/2020). Atsakovė, pasirašydama Sutartį, susipažino su Aprašu. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkurso nustatyta tvarka, atsakovę pripažinus laimėtoja, todėl su visomis sutarties nuostatomis ji buvo supažindinta prieš pasirašant Sutartį, su tuo sutiko ir prisiėmė riziką dėl galimo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės – verslo sunkumai vykdant atsiskaitymus pagal jos pateiktą 2006 m. kovo 23 d. sudarytą sutartį su UAB „Senukų prekybos centras“, paaiškinimai apie užsienio klientų atsiskaitymų sutrikimus ir 13 darbuotojų atleidimą – negali būti vertinami kaip nenugalima jėga. Nenugalima jėga (force majeure) teismų praktikoje nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles  (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-910/2024). Pažymėtina ir tai, kad savo kontrahentų prievolių pažeidimo bei šio fakto sąsajumo su prievolės ieškovei neįvykdymu atsakovė apskritai neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Atmestini atsakovės argumentai, kad baudos forma reikalaujamos priteisti netesybos yra baudinės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2009, yra išaiškinęs, kad baudinės netesybos, kaip netesybų rūšis, yra apibrėžiamos per jų santykį su nuostoliais. Baudinės netesybos yra tos, kurių reikalaujama kartu su nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakovės atstovo nurodytos 2022 m. birželio 16 d. kasacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 66 punkte pažymėta, kad „galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015)“. Minėta, kad netesybos delspinigių forma yra nustatytos už atsiskaitymo termino pažeidimą, kuomet pirkėja yra įvykdžiusi įsipareigojimą dėl medienos priėmimo, bauda – už įsipareigojimo nupirkti sutartą medienos kiekį neįvykdymą. Baudos dydis nėra neprotingai didelis, taigi nagrinėjamu atveju spręstina, jog atsakovė nurodoma kasacinio teismo praktika remiasi nepagrįstai.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš dalies įvykdė prievolę – sumokėjo dalį baudos pagal 2022 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 532200000244-P (bauda 673,00 Eur,  likusi baudos dalis sudaro 268,84 Eur), sumokėjo dalį skolos pagal 2022 m. liepos 15 d. Sutartį Nr. 532200000158-P (7833,77 Eur suma sumažėjo iki 7649,49 Eur), 600 Eur skolą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Sutartį Nr. 722200000165-P sumokėjo vėluodama, likusios 4923,06 Eur sumos dalį sumokėjo bylos proceso metu ir dabar skolos suma dabar sudaro 4666,23 Eur, taip pat padengė dalį delspinigių, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat į tai, kad atsakovė įvykdė nedidelę prievolės dalį, bendrą prašomos priteisti baudos dydį sumažina iki 5000 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas yra verslo subjektas, todėl pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Fiksuotoji palūkanų norma sudaro 4,25 proc., todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovas privalo mokėti ieškovei 12,25 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi atsakovės prašymu buvo sujungtos kelios bylos, kuriose pareikšti ieškiniai teismams pateikti skirtingu metu, bylos iškėlimo teisme diena laikytina bylų sujungimo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos, laikinai atliekančios Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Nurodomo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eurų sumą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, be 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minimo įstatymo 7 straipsnyje numatyta 40 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (konsultacijos, duomenų apie skolininką gavimas, pretenzijos, pareiškimo sudarymas ir kt.). Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.  Įvertinus tai, kad ši kompensacija teismų praktikoje priskiriama prie procesinių išlaidų, ji ieškovei iš atsakovės priteistina kaip bylinėjimosi išlaidos (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018; 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019).

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 17 718,77 Eur (12 315,72+5000+403,05) skola ir 12,25 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 22 dieną. 

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, iš atsakovės ieškovei priteistinas 399 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 439 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Staniūnų lentpjūvė“, juridinio asmens kodas 168535035, 17 718,77 Eur (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų aštuoniolikos eurų 77 centų ) skolą, 12,25 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 22 d.), ir 439 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, juridinio asmens kodas 132340880.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                Virginija Gudynienė