Civilinė byla Nr. e2S-1545-538/2019

                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05369-2019-6

  Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.1.14.4; 3.1.14.8.1; 3.3.2.4.

                                                                                         (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams bankroto administratorei L. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tudosa“ dėl 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. liepos 17 d. gautas ieškovės J. G. ieškinys atsakovams bankroto administratorei L. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tudosa“ dėl 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 pripažinimo negaliojančia, žalos atlyginimo. Ieškiniu ieškovė prašė pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, sudarytą tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gerdrauda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tudosa“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento; netenkinus reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, sudarytą tarp bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gerdrauda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tudosa“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti ieškovei J. G. iš atsakovės L. L. 13 688,43 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Papildomai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. liepos 18 d. gautas ieškovės J. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0124/14/00376/1 iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. G. ieškinį atsakovams bankroto administratorei L. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tudosa“ dėl 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė siekia pripažinti negaliojančia 2016 m. liepos 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01, kuri sudaryta tarp kreditoriaus bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gerdrauda“ ir naujojo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tudosa“, tačiau ieškovė nėra šio sandorio šalis. Nurodė, kad ieškovė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gerdrauda“ atžvilgiu buvo skolininkė, nes iš jos buvo priteistas 23 411,87 EUR žalos atlyginimas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu pripažinta, kad likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Gerdrauda“ veikla pasibaigė, o įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas, ieškovė liktų skolininke, tačiau jau neegzistuojančio juridinio asmens, ir, teismo teigimu, priimtas teismo sprendimas nesukels jokių materialinių teisinių padarinių ieškovei, todėl šio reikalavimo dalį atsisakė priimti, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.  

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės L. L. 13 688,43 EUR nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė reikalavimą reiškia kaip likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „Gerdrauda“ akcininkė, kuri dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų patyrė 13 688,43 EUR nuostolių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gerdrauda“ faktiškai yra išregistruota, darė išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pareiškimas bankroto administratorei, kaip buvusios įmonės akcininkės, tokiu atveju nėra galimas, todėl ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo atsisakė priimti, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė J. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 

4.1.                      Apeliantė dėl reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nurodo, kad remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali reikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta atstovaujant atsakovei bankroto administratorei L. L., kuri atstovaudama iš esmės veikė nerūpestingai, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

4.2.                      Apeliantė dėl reikalavimo priteisti 13 688,43 EUR nuostolių atlyginimą nurodo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas reikšti ieškinį įmonės bankroto administratoriui dėl žalos atlyginimo likvidavus juridinį asmenį. Nurodo, kad dėl bankroto administratorės veiksmų patyrė žalos, dėl to šiuo atveju turi būti sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas nagrinėjant bylą iš esmės. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutardamas atsisakyti priimti ieškinį nepagrįstai padarė išvadą, kad priimtas sprendimas nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

         Dėl atskirojo skundo argumentų

7.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas atsisakydamas priimti ieškinį neįvertino aplinkybių, kad ieškinys yra reiškiamas ne likviduotam juridiniam asmeniui, o bankroto administratorei, kuri galbūt atlikdama bankroto administravimo veiksmus ir sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį atstovaujant bankrutuojančią įmonę veikė nerūpestingai, dėl to ieškovė patyrė 13 688,43 EUR nuostolių.

8.       Atsižvelgiant į apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas) sprendžiama, kad atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl apeliantės ieškinio priėmimo.

9.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šio ieškinio reikalavimų, iš esmės nurodė, kad galbūt patenkinus apeliantės ieškinio reikalavimus dėl reikalavimo perleidimo 2016 m. liepos 18 d. sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei 13 688,43 EUR nuostolių atlyginimo, jie iš principo negali būti įgyvendinti, kadangi pati reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta atstovaujant šiuo metu likviduotam juridiniam asmeniui, be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nuostolių priteisimas ieškovei, kaip likviduotos įmonės savininkei, nėra galimas, kadangi įmonė faktiškai yra likviduota.

10.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

11.       Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, tai yra suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.

12.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės ieškinį iš esmės motyvuodamas, kad priimtas teismo sprendimas galbūt nesukels ieškovei materialiųjų teisinių pasekmių, kadangi įmonė yra likviduota.

13.       Su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinkama, pirmiausia, kaip matyti, ieškovė ieškiniu iš esmės kvestionuoja bankroto administratorės atliktus veiksmus bankroto procese, administruojant įmonę, kurios akcininkė buvo ieškovė. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

14.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai nutarė, kad ieškovės ieškinys jai nesukels teisinių pasekmių, neįvertino, kad reikalavimas nukreiptas ne į likviduotą juridinį asmenį, bet į jį administravusią bankroto administratorę dėl jos galimai netinkamai atliktų veiksmų administruojant bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Gerdrauda“.

15.       Antra, teismas pažymi, kad  galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, susiję su ieškinio priėmimo aplinkybėmis, gali būti patikslinti ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

16.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, netinkamai aiškino procesines teisės normas, įmonių bankroto įstatymo nuostatas, ieškinio priėmimo laikotarpiu tinkamai nekvalifikavęs šalis siejančių teisinių santykių ir ginčo kilmės, todėl netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą sąlygojusį apeliantės teisės į teisingą teismą bei teisminę gynybą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

17.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 7–16 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

  Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas                                                                        Almantas Padvelskis