Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-04-17][nuasmeninta nutartis byloje][1A-62-380-2024].docx
Bylos nr.: 1A-62-380/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 188783981 civilinis ieškovas baudž. byloje
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Tauragė) 191884887 prokuroras
Kategorijos:
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai



Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-380/2024

                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15563-2023-0                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1;

2.4.6.1

 (S)

 

img1 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

nuteistajam I. P., jo gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nurodyta I. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

Valstybinės

ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas. Priteista iš I. P. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai 910,71 Eur žalos atlyginimas.

Nurodyta kompaktinį diską su įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       I. P. nuteistas už tai, kad jis 2023-04-30, apie 14.55 val., prie Šilalės r., (duomenys neskelbtini), esančioje krepšinio aikštelėje, tyčia sunėręs savo pirštus su I. A. pirštais, juos laužė, taip padarė dešinės plaštakos ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio diafizės skeveldrinį lūžimą, tai sukėlė nukentėjusiajai I. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

 

II. Apeliacinio skundo argumentai

 

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis I. P. prašo: 1) atlikti įrodymų tyrimą, apklausti teismo medicinos ekspertą A. J., nukentėjusiąją I. A., spręsti klausimą dėl teismo medicininės ekspertizės skyrimo I. A. sužalojimo mechanizmui nustatyti; 2) panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-11-23 nuosprendį, kuriuos jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2.1.       Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, įrodymus vertino šališkai ir neteisingai, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris nėra pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl turi būti panaikintas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu prokuroro, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo atmesti prašymai dėl I. A. SMS žinučių ir pokalbių prijungimo prie baudžiamosios bylos, taip pat atmestas prašymas dėl I. A. medicininių dokumentų išreikalavimo, kad būtų galima nustatyti sužalojimo laipsnį ir pobūdį, taip pat niekaip neįvertinti skirtingi (prieštaringi) I. A. parodymai dėl sužaloto piršto – vienu atveju ji teigė, kad tas pats pirštas buvo sužalotas prieš kelis metus, o po to teisme teigė, kad to nebuvo ir taip nesakė, nors po apklausos protokolu yra jos parašas. Prašomuose prijungti pokalbiuose buvo I. A. žinutės ir pokalbiai, kurie buvo po įvykio ir juose ji kitaip komentuoja, ir pasisako dėl savo elgesio ir paties sužalojimo, kad ji nori atkeršyti nuteistajam už jo netinkamą elgesį per ilgą laikotarpį, ir tai yra susiję su jos sugyventiniu, kuris yra liudytojas šioje byloje, ir kurio parodymais rėmėsi teismas apkaltinamajame nuosprendyje.

2.2.       Nuteistasis cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nukentėjusiosios I. A. ir kitų liudytojų parodymų patikimumo. Nurodo, kad 2023-09-21 teismo posėdyje apie 2023-04-30 įvykį apklausiama I. A., jos paklausus apie jos sveikatos būklę ir vartojamus vaistus, nurodė, kad serga nepagydoma liga, turi neterminuotą neįgalumą, tačiau jokių vaistų nevartoja. Nuteistojo gynėjui jos paklausus, ar tiesa, kad prieš kelis metus buvo sužalota ir sugipsuota ta pati jos ranka, ji atsakė, kad dešinė ranka nebuvo sužalota ir sugipsuota, tačiau buvo sugipsuota kairė ranka. 2023-05-03 liudytojo apklausos protokole I. A. nurodė, kad tas pirštas, dėl kurio buvo atlikta operacija, buvo sužalotas (skilęs) prieš gal 6 metus ir ji mano, kad jis buvo pagijęs. Kadangi tiek apklausiama 2023-05-03, tiek 2023-09-21 I. A. buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tai kažkuriuo atveju ji melavo, todėl nuteistojo gynėjas raštu iki antrojo teismo posėdžio pateikė prašymą, kad tikslinga išsireikalauti visą I. A. medicinos istoriją ir išsiaiškinti, kokie sužalojimai buvo prieš šešerius metus, ir ar tos aplinkybės buvo žinomos ekspertui, nes jis surašė specialisto išvadą pagal pateiktus medicininius dokumentus dėl paskutinio sužalojimo, taip pat tikslinga pateikti klausimą ekspertui ar I. A. nepagydoma liga turi kokį nors poveikį jos kaulams, jų sandarai ir stiprumui, ir ar jai tikrai nereikia vartoti vaistų, o jei jie vartojami, tai kokį poveikį jie gali padaryti nukentėjusiosios kaulams. Todėl nuteistasis mano, kad pateikus trūkstamus medicininius dokumentus turėtų būti atlikta ekspertizė, kad būtų nustatytas „tikras“ sužalojimo lygis ir dėl kokios priežasties tai atsitiko.

2.3.       Nurodo, kad specialisto A. J. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad I. A. konstatuotas dešinės plaštakos ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio diafizės skeveldrinis lūžimas, kuris padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir veikiant pirštą iš nugarinio paviršiaus link delninio paviršiaus, galimai jį laužiant. Sužalojimas nebūdingas griuvimo traumai, nebūdingas sudavimui kitam asmeniui. Nuteistasis teigia, kad specialisto išvadoje nėra paminėta to paties piršto trauma prieš kelis metus, taip pat apie I. A. nepagydomą ligą ir kokią tai galėjo padaryti įtaką jos patirtai traumai. Apeliantas toliau cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl I. A. patirto sužalojimo pobūdžio. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą išreikalauti visus I. A. medicininius dokumentus ir tada paklausti teismo medicinos ekspertą A. J., prašo tai padaryti apeliacinės instancijos teismą – apklausti ekspertą A. J. apie naujai paaiškėjusias aplinkybes ir spręsti klausimą dėl papildomo medicininio tyrimo ar teismo medicininės ekspertizės paskyrimo.

2.4.       Teigia, kad apylinkės teismas faktiškai nurodė skirtingas nuteistojo ir nukentėjusiosios pateikiamas įvykio versijas ir nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. I. P. nurodė, kad I. A., būdama girta, provokavo nuteistąjį ir jam ranka sudavė stiprų smūgį į veidą, dėl to nukrito akiniai ir buvo sulaužytas ausinukas, po to jau gindamasis I. P. sugriebė I. A. už rankos, kad ji nepakartotų smūgio dar kartą. I. A. nurodė, kad kai jai buvo sulaužytas pirštas, ji ta pačia ranka (tik delnu) sudavė I. P. į veidą, tačiau tokie parodymai kelia abejonių, ar sulaužytu pirštu ir būdama tokio girtumo ji galėjo taip susikoncentruoti, kad suduotų į veidą sužalota ranka delnu, saugodama sužalotą pirštą, nuteistajam neaišku, kodėl ji nesudavė nuteistajam kaire ranka.  

2.5.       Apeliantas mano, kad šioje byloje apylinkės teismas buvo šališkas ir jau bylos nagrinėjimo metu turėjo išankstinę nuomonę dėl I. P. nuteisimo, nes įrodymų tyrimo pradžioje nuteistojo gynėjas teikė prašymus, kuriuos visus teismas atmetė, o atmesdamas pakomentavo, kad rašydami apeliacinį skundą jie galės vėl teikti prašymus dėl papildomų dokumentų pateikimo. Dėl to nuteistasis mano, kad teismas jau buvo nusprendęs priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nes toks pasakymas dėl apeliacinio skundo „tai tiesioginis pasakymas“, kad I. P. bus nuteistas dar net neapklausus liudytojų ir kitų asmenų. 2023-10-17 teismo posėdžio metu (garso įrašo 16 min. 17 min. 20 sek.) užfiksuota, kad „teismas neturi jokių duomenų apie buvusį sužalojimą ir skaito, kad tai nereikalinga, netenkinimo motyvai gali būti apeliacinio skundo motyvai“. Teismas 2023-10-17 posėdžio metu turėjo baudžiamąją bylą su I. A. parodymais, ji jau buvo apklausta teismo posėdžio metu 2023-09-21, jos parodymai buvo „priešingi“ ir tų prieštaravimų teismas ne tik nevertino, kaip galimai melagingų, bet ir „nepašalino tų prieštaringų I. A. parodymų“, nes 2023-10-17 posėdžio metu net nebuvo pabandyta pasiaiškinti, kodėl ji ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo sužalotas tas pats pirštas prieš kelis metus, o teisme sakė, kad buvo sužalota kita ranka. Prokuroras, prašydamas atmesti prašymą dėl dokumentų išreikalavimo, eksperto apklausos ir ekspertizės nurodė, kad niekada netiriama, kokia yra nukentėjusiojo būklė ir kokiomis ligomis jis serga, todėl ir išreikalavus dokumentus, tai neturėtų jokios įtakos veikos kvalifikavimui.

2.6.       Nuteistasis nurodo „Tačiau priimant apkaltinamąjį nuosprendį tarp veikos ir pasekmių reikia nustatyti priežastinį ryšį. Pirmiausiai ar buvo sužalojimas prieš kelis metus, jei taip tai teisinis vertinimas, kodėl I. A. įspėta dėl melagingų parodymų melavo. Jei buvo sužalojimas, tai ar šis sužalojimas, jos liga ir sunkus girtumas įvykio vietoje galėjo įtakoti tai, kad ji iki tol, kol kontaktavo su I. P. galėjo susižaloti ir dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nejausti to. Taip pat manau taip ir liko neatsakytas klausimas, kaip ji su sužalota ranka trenkė per veidą I. P., kai pastarojo ausyje buvo ausinukas ir ant veido akiniai, kurie, nukrito, taip pat buvo sulaužytas ausinukas.“ Nuteistasis pažymi, kad niekaip nebuvo aptarta aplinkybė, kad pats I. P. po įvykio skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie tai, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas – suduotas smūgis į veidą, sulaužyti akiniai ir ausinukas, jam buvo liepta laukti įvykio vietoje, bet per dvi valandas niekas neatvyko.

3.       Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.  

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

4.       Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

6.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas apie I. P. kaltę, todėl prašo panaikinti jam apkaltinamąjį nuosprendį, o baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7.       Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam I. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai I. P. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, specialisto išvados ir jo paaiškinimų, ir  kitų bylos įrodymų vertinimo analizė, ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Taip pat teismas aptarė I. P. pateikiamą gynybinę versiją ir ją motyvuotai atmetė. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai sau) juos vertindamas, nesuteikia teisinio pagrindo panaikinti apkaltinamojo nuosprendžio I. P. ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

8.       Siekiant išsamiau išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus teismo medicinos ekspertas A. J. 

9.       Ekspertas A. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad tyrimą dėl nukentėjusiosios I. A. 2023-04-30 sužalojimo atliko tik iš jam pateiktų medicininių dokumentų. Jokių duomenų apie ankstesnius nukentėjusiosios sužalojimus jam nebuvo pateikta. Tačiau atliktose rentgenogramose (duomenys neskelbtini) ligoninėje sužalojimo dieną ir (duomenys neskelbtini) klinikose senų sužalojimų I. A. plaštakose nenustatyta. Jei būna lūžis, jis įprastai sugyja kauliniu rumbu, kuris yra matomas. Tokių duomenų aprašydamas rentgenogramas gydytojas radiologas nepateikė. Ekspertui asmeniškai apžiūrėjus rentgenogramas senų potrauminių sužalojimų nukentėjusiosios dešinėje plaštakoje nenustatyta. Jei asmuo nežino, kuri jo ranka sužalota, matyt, galėjo suklysti gydytojas, kadangi asmuo sėdi priešais gydytoją, dėl to gydytojas gali suklysti. Nagrinėjamu atveju piršto lūžimo mechanizmo atsiradimo tiksliai nebuvo galima nustatyti. Iš tyrimui pateiktos rentgenogramos ekspertas gali pasakyti, kad užfiksuoti duomenys neprieštarauja I. A. nurodomoms sužalojimo aplinkybėms. Sužalojimo mechanizmas buvo pateiktas specialisto išvados 3 punkte ir toliau jo detalizuoti nėra būtina. Pirštai yra nevienodo stiprumo, ketvirtasis ir penktasis yra mažai išsivystę pirštai, todėl yra mažiau tvirti. Ekspertas pažymėjo, kad kiekvieno žmogaus tolerancija skausmui yra labai skirtinga, o skausmas nėra objektyvus požymis, todėl nėra galimybės atsakyti į klausimą, ar asmuo, kuriam sulaužytas pirštas, gali suduoti smūgį kitam asmeniui ir atlikti kokius nors kitokius veiksmus, ar ne. Kadangi nagrinėjamu atveju sužalojimo vieta yra 4 piršto pamatinis pirštakaulis, mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo pati kažkur kristi ar susižaloti. Juo labiau tai patvirtina medicinos dokumentuose pateikti medikų išrašai. Pirmasis įrašas padarytas 2023-04-30 16.02 val., gydytojas rašo – apžiūrint dešinės pusės plaštakos 4 pirštakaulio priekinį paviršių, oda pabalusi. Pabalusi oda reiškia, kad į šią sritį nebuvo veikta kokiu nors kietu buku daiktu, turėjusiu kampus, briaunas, nelygius paviršius, nes tokiu atveju toje vietoje turėtų būti kraujosruva. Į šio piršto nugarinio paviršiaus sritį veikta daiktu, kuris neturėjo tokių požymių. Eksperto nuomone reikia remtis ir neabejoti minėtu gydytojo įrašu. Ekspertas nurodė, kad 2,98 promilės yra sunkus girtumo laipsnis, kurį galima vertinti kaip turintį nemažą anestezuojantį poveikį, todėl nukentėjusiosios skausmo pojūtis tikrai buvo sumažėjęs. Tačiau šiuo atveju iš kompetentingo gydytojo įrašų, padarytų gydimo įstaigoje, matyti, kad nukentėjusioji skundžiasi, kad skauda pirštai, negali pajudinti, nurodo aplinkybes, kaip visa tai įvyko. Gydytojas nurodė, kad nukentėjusioji yra sąmoninga, orientuota, iš burnos sklinda alkoholio kvapas. Gydytojas nenurodė, kad nukentėjusioji būtų neadekvati. Ji buvo visiškai sąmoninga, apie įvykį prisiminė, nurodė visas aplinkybes.   

10.       Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo.

11.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Be to, teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-204-689/2019).

12.       Kartu kasacinėje praktikoje aiškinama, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-204-689/2019).

13.       Atsižvelgiant į aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog apeliaciniame skunde apylinkės teismo šališkumas yra įžvelgiamas iš esmės dėl nuteistajam nepalankių apylinkės teismo išvadų, padarytų tiriant ir vertinant įrodymus – apeliantui nesutinkant su šio teismo priimtu procesiniu sprendimu, taip pat dėl to, kad apylinkės teismas motyvuotai atsisakė tenkinti nuteistojo gynėjo teikiamus prašymus dėl papildomų duomenų (I. A. SMS žinučių ir pokalbių) prijungimo prie bylos, papildomų I. A. medicininių dokumentų išreikalavimo, specialisto išvadą surašiusio eksperto apklausos, medicininės ekspertizės skyrimo. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi, nuteistojo vertinimu, nenuosekliais ir melagingais nukentėjusiosios I. A. parodymais, tuo tarpu teismas nepagrįstai vertino I. P. parodymus apie įvykį kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepašalino tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų esančių prieštaravimų, o tokia teismo pozicija, nuteistojo gynėjo nuomone, yra šališka. Dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų patikimumo šiame procesiniame sprendime plačiau bus pasisakoma vėliau, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar motyvuotai atmetė gynėjų prašymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2017, 2K-204-689/2019). Iš bylos medžiagos matyti, kad visi teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėjo pateikti prašymai teismo buvo atmesti motyvuotai, nurodant jų atmetimo priežastis. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme buvo tenkintas nuteistojo gynėjo prašymas apklausti specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusį ekspertą A. J., kuris pateikė labai išsamius ir argumentuotus atsakymus į iš esmės visas apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl nukentėjusiosios I. A. patirto sužalojimo atsiradimo mechanizmo, jos praeityje (ne)patirtų potrauminių sužalojimų, jos pateikiamos versijos apie sužalojimo aplinkybes neprieštaravimo (taip pat dėl nuteistojo pateikiamos versijos prieštaravimo) byloje objektyviai užfiksuotiems medicininiams duomenims ir pan. Pažymėtina, jog ekspertas aiškiai nurodė, kad po 2023-04-30 įvykio apžiūrint objektyvius duomenis (I. A. rentgenogramas) nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji praeityje (prieš įvykį ar seniau) apskritai būtų patyrusi kokius nors potrauminius sužalojimus plaštakose (juo labiau tokius, kurie būtų turėję įtakos aptariamam sužalojimui atsirasti) ir nurodė, jog dėl sužalojimo pobūdžio mažai tikėtina, kad nukentėjusioji būtų galėjusi pati kristi ir susižaloti, arba susižaloti trenkdama nuteistajam. Pastebėtina, jog net jeigu medicininiai duomenys apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, vartojamus medikamentus, ankstesnius sužalojimus, būtų išreikalauti, šioje byloje tai iš tiesų neturėtų esminės reikšmės kvalifikuojant nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes byloje esančių įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad aptariamu atveju I. A. 2023-04-30 įvykio metu sužalojimą patyrė būtent dešinės plaštakos ketvirtame piršte, jos nurodomomis aplinkybėmis, todėl tiek tokių duomenų išreikalavimas, tiek papildomos medicininės ekspertizės jų pagrindu skyrimas esant nustatytoms visoms teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms, būtų akivaizdžiai pertekliniai. Tai patvirtino ir ekspertas A. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie nuteistojo nurodomą užfiksuotą I. A. komunikaciją (susirašinėjimą, žinutes, pokalbius) su nuteistuoju po įvykio. Pastebėtina, jog nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepasinaudojo galimybe pateikti minėtų duomenų apeliacinės instancijos teismui. Be to, minėti duomenys negalėtų turėti esminės reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nes nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirtas sužalojimas yra objektyviai užfiksuotas ir nustatytas oficialiais medicininiais duomenimis, o ne konstatuotas vien dėl nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – nei nuteistasis, nei jo gynėjas advokatas, kuris nuteistąjį gynė ir pirmosios instancijos teisme, šia teise nepasinaudojo. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, apeliaciniame skunde nenurodoma, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

14.       Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, 2K-186-746/2016).‏‏‎

15.       Šioje byloje I. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2023-04-30, apie 14.55 val., prie Šilalės r., (duomenys neskelbtini), esančioje krepšinio aikštelėje, tyčia sunėręs savo pirštus su I. A. pirštais, juos laužė, taip padarė dešinės plaštakos ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio diafizės skeveldrinį lūžimą, tai sukėlė nukentėjusiajai I. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

16.       Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis I. P. yra nepagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

17.       I. P. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra patikimai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiosios I. A., liudytojų A. B., D. D. parodymais, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus teismo medicinos eksperto A. J. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog I. A. konstatuotas dešinės plaštakos ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio diafizės skeveldrinis lūžimas, kuris padarytas galimai užduotyje nurodomu būdu ir laiku, vienu trauminiu poveikiu, veikiant pirštą iš nugarinio paviršiaus link delninio paviršiaus, galimai jį laužiant, sužalojimas nebūdingas griuvimo traumai, nebūdingas sudavimui kitam asmeniui, o I. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio diafizės skeveldrinio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 57–58), Tauragės AVPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus 2023-06-05 specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame užfiksuota, jog specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs A. J. ją patvirtino, paaiškino, kad nurodomo trauminio poveikio metu I. A. dešinės rankos ketvirtas pirštas buvo laužiamas link plaštakos nugarinio paviršiaus, dėl to pirštakaulio nugariniame paviršiuje vyravo spaudimo reiškiniai, o delniniame paviršiuje tempimo reiškiniai, todėl pirštakaulio nugariniame paviršiuje susidarė įstriža lūžimo linija su skeveldromis, o delniniame paviršiuje žiojėjanti lūžimo linija (t. 1, b. l. 61–62), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2023-04-30, 14.58 val. A. B. pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, aikštelėje, konflikto su pažįstamu vyru metu buvo sužalota jo draugė (I. A.) – pažįstamas vyras (I. P.) puolė pranešėjo draugę, patempė pirštus, galimai sulaužė pirštą (t. 1, b. l. 13–17), Tauragės AVPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus 2023-06-01 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame buvo aprašytas policijos pareigūno T. R., reagavusio į 2023-04-30 įvykį, dėvimosios kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A. B. nurodė, kad I. P. čiupo ir išlaužė I. A. pirštą, pirštas „tabaluoja“, o I. A. verkia ir pasako, kad jai labai skauda (t. 1, b. l. 18–20). Minėtų įrodymų turinys yra išsamiai atkleistas skundžiamo nuosprendžio 2–4 lapuose, todėl teisėjų kolegija papildomai jo nekartoja.

18.       Didelę apeliacinio skundo argumentų dalį sudaro kritika nukentėjusiosios I. A. duotiems parodymams, teigiama, kad jie yra nenuoseklūs, baudžiamojo proceso metu kito, todėl yra melagingi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais tikėti ir remtis. Nukentėjusiosios parodymų melagingumą apeliantas sieja su aplinkybe, kad ji ikiteisminio tyrimo metu (apklausiama 2023-05-03) nurodė, kad tas pats jos pirštas jau buvo sužalotas prieš kelis metus, o teisiamajame posėdyje (2023-09-21) nurodė, kad buvo sužalota kita jos ranka. Taip pat kritikuojami ir liudytojo A. B. parodymai, kadangi jis draugauja su nukentėjusiąja. Tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.

19.       Išanalizavusi nukentėjusiosios I. A. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie 2023-04-30 įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 47–48), 2023-05-03 I. A. liudytojo apklausoje, 2023-06-01 papildomoje liudytojo apklausoje ir 2023-06-12 akistatos tarp I. A. ir I. P. metu nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 32–33, 46–47, 159–160), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad I. A. parodymai apie 2023-04-30 įvykio aplinkybes (eigą) baudžiamojo proceso metu keitėsi, buvo nenuoseklūs ir nepatikimi. Priešingai, darytina išvada, jog nukentėjusiosios parodymai apie aptariamą įvykį, sužalojimo kilimo mechanizmą, buvo pakankamai nuoseklūs ir iš esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu, todėl apylinkės teismas jais tikėjo ir rėmėsi pagrįstai. Nors nukentėjusioji 2023-05-03 apklausos metu nurodė, kad jos dešinės plaštakos ketvirtasis pirštas prieš 6 metus buvo įskilęs, vėliau sugijęs, o teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra patyrusi kairės rankos traumą, o dešinės rankos traumos nėra turėjusi, ši ranka nėra buvusi sugipsuota, tačiau tai savaime nepatvirtina jos parodymų melagingumo, nes ji šias aplinkybes galėjo supainioti sąžiningai suklysdama, juo labiau, ši nukentėjusiosios parodymų dalis neturi esminės reikšmės sprendžiant nuteistojo I. P. kaltės klausimą, nes byloje esantys I. A. medicininiai duomenys, kuriuos apeliacinės instancijos teisme papildomai aptarė ekspertas A. J., nerodo, jog iki aptariamo įvykio I. A. plaštakose apskritai būtų likę kokių nors ankstesnių patirtų potrauminių sužalojimų požymių, juo labiau tokių, kurie būtų galėję turėti įtakos 2023-04-30 nukentėjusiosios patirtam dešinės plaštakos ketvirtojo piršto sužalojimui. Pažymėtina ir tai, kad būtent I. A. pateikiama įvykio versija atitinka bylos medžiagą, ją patvirtina liudytojų A. B. ir D. D. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą specialisto išvadą surašiusio eksperto A. J. 2023-06-05 paaiškinimai, taip pat eksperto A. J. parodymai apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. A. jai nustatytą sužalojimą būtų galėjusi patirti kitomis aplinkybėmis ir (ar) kitu laiku, ar kad šį sužalojimą būtų galėjusi nulemti jos sveikatos būklė, vartojami medikamentai. Išanalizavus liudytojo A. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie 2023-04-30 įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 48–49), 2023-05-03 A. B. liudytojo apklausoje nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 72–73), matyti, jog nors liudytoją A. B., kuris yra nukentėjusiosios draugas, dėl šios aplinkybės galima laikyti asmeniu, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau jo parodymai apie įvykį yra nuoseklūs, sutampa su nukentėjusiosios I. A. parodymais, ir neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Be to, tiek nukentėjusiosios I. A., tiek liudytojo A. B. pateikiamą 2023-04-30 įvykio versiją patvirtina ir liudytojo D. D. teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 50) bei 2023-06-14 liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 119–120) duoti parodymai apie minėtą įvykį. Jis patvirtino, kad prieš įvykį I. P. žodžiais konfliktavo su nukentėjusiąja, po to buvo viena ranka paėmęs I. A. už rankos suneriant nuteistojo pirštus su nukentėjusiosios pirštais ir juos laužė (lenkė), ji suklupo ant žemės, ėmė verkti, pasakė, kad jai skauda, po to atsistojusi nuėjo, po to grįžo ir nuteistajam trenkė į veidą. Pažymėtina, jog šis liudytojas neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes I. A. pažinojo tik iš matymo, o I. P. įvykio metu matė pirmą kartą, po įvykio nė su vienu iš jų daugiau nebendravo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. A. ir liudytojo A. B. parodymų patikimumu.

20.       Nuteistajam neaišku, kodėl I. A. nurodė, kad kai jai buvo sulaužytas pirštas, ji po to ta pačia ranka (delnu) sudavė I. P. į veidą, jis abejoja, ar sulaužytu pirštu ir būdama neblaivi ji galėjo suduoti nuteistajam į veidą dešine sužalota ranka (saugodama sužalotą pirštą), taip pat apeliantui neaišku, kodėl ji nesudavė jam kaire ranka. Dėl šių argumentų, susijusių su I. A. fizine būkle, neblaivumu, gebėjimu orientuotis aplinkoje, jos patiriamo skausmo pojūčiu, galimybe atlikti vienokius ar kitokius veiksmus įvykio metu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje pasisakė ekspertas A. J., kurio parodymai jau buvo aptarti šio procesinio sprendimo 9 punkte, todėl papildomai nekartojami. Teisėjų kolegijos vertinimu šie subjektyvūs apeliacinio skundo argumentai laikytini menamo pobūdžio pamąstymais, todėl atmestini.

21.       Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė gynybine jo pateikiamą versiją, kad I. A., būdama girta, pirmoji provokavo nuteistąjį ir jam ranka sudavė stiprų smūgį į veidą, dėl to nukrito akiniai ir buvo sulaužytas ausinukas, po to jau gindamasis I. P. sugriebė I. A. už rankos, kad ji nepakartotų smūgio dar kartą. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra visiškai nepagrįsti.

22.       2023-05-08 įtariamojo apklausos metu I. P. nurodė, kad 2023-04-30 I. A. pradėjus mosikuotis rankomis, jis ją atstūmė, už niekur jai paėmęs nebuvo, tada ji vėl prie jo kibo, mosikavo rankomis, pradėjo daužyti jam į krūtinę. Tada jis sėdėdamas paėmė rankomis jai už plaštakų, suspaudė ir nustūmė nuo savęs. Tada I. A. tūpdamasi nuvirto ant žemės, suklupo, pradėjo šaukti, kad jai skauda ranką, atsistojo ir trenkė jam dešine ranka į kairį skruostą, jam nukrito akiniai ir iškrito ausinukas iš kairės ausies (t. 1, b. l. 151–152). 2023-06-12 įtariamojo papildomos apklausos metu I. P. nurodė, kad 2023-05-08 įtariamojo apklausos metu nurodė kaip viskas buvo, papildomai nieko pridurti neturi (t. 1, b. l. 168–169). 2023-06-12 akistatos tarp I. A. ir I. P. metu I. P. jau pakeitė savo parodymus – nurodė, jog I. A. pradėjo šaukti, kad jai skaudą ranką tik tada, kai sudavė nuteistajam į veidą ir kliuvo į ausinuką, tada ji ir susilaužė pirštą (t. 1, b. l. 159). Tuo tarpu teisiamajame posėdyje nuteistasis pateikė dar kitokią versiją apie įvykį. Nurodė, kad pirmiausiai I. A. priėjusi pasakė, jog duos per snukį, nueidama mosikavo rankomis, jis atsitraukė. Po to I. A. priėjo prie jo su A. B., nuteistasis nusisuko paimti nukritusią skardinę, jam kažkas trenkė, nuo smūgio nukrito akiniai, jie sulūžo, iškrito ausinukas. Jis pagalvojo, jog jam trenkė A. B.. I. A. pareiškė, kad susilaužė pirštą, jai skauda. Pirštas jai lūžo, nes ji trenkė į kairėje ausyje buvusį ausinuką. Prieš puldama antrą kartą I. A. suklupo. Kai ji trenkė, paėmęs ją plaštakomis už riešų nustūmė nuo savęs, ji virto atsiremdama dešine ranka, po to ji atsistojo ir susiėmusi už rankos nuėjo, pasakė jog jai skauda. Ji pirštus galėjo susilaužyti virsdama (t. 2, b. l. 68).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu yra akivaizdu, kad baudžiamojo proceso metu nuteistojo parodymai apie įvykio eigą nebuvo nuoseklūs, jis juos keitė, nesugebėjo paaiškinti tokios savo parodymų kaitos. Taip pat nuteistojo keliama versija apie I. A. sužalojimo aplinkybes  prieštarauja specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), šią išvadą surašiusio eksperto A. J. ikiteisminiame tyrime ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotiems paaiškinimams, ir kitai anksčiau aptartai bylos medžiagai, kurie patvirtina, kad nukentėjusiosios dešinės plaštakos ketvirto piršto lūžis atsirado dėl piršto lenkimo link plaštakos nugarinės pusės. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo parodymus ir jais nesirėmė. Taip pat baudžiamosios bylos medžiagoje nėra visiškai jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad po 2023-04-30 įvykio nuteistasis skambino Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu,  pranešė apie tai, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas (suduotas smūgis į veidą, sulaužyti akiniai ir ausinukas), jam buvo liepta laukti įvykio vietoje, bet per dvi valandas niekas neatvyko. 

24.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo I. P. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                        Dalius Jocys

 

 

                                                        Savinijus Katauskas

 

 

                                                        Aurelija Sadauskaitė