Civilinė byla Nr. e2-10186-996/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05780-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1;
1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovo A. D. atstovui advokatui Linui Makaveckui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ vadovui A. D., advokatui Remigijui Rinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LUVEL transportas“ dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. D. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 29–31, t. II, b. l. 175–177) uždarajai akcinei bendrovei „LUVEL transportas“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „LUVEL transportas“), prašydamas priteisti jam iš atsakovės 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius ir 6 039,30 Eur netesybas.
Ieškovas paaiškino, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę vairuotoju, 2020 m. birželio 3 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Europoje su įmonės jam perduotu automobiliu vežti krovinius, kurios metu įmonė neatsiskaitinėjo su juo, iki 2020 m. liepos 3 d. bendraujant su darbdavės atstovu telefonu buvo žadama sumokėti už atliktą darbą, tačiau ilgą laiką negavęs darbo užmokesčio ir atsakovei nurodžius, kur jis turi palikti automobilį Vokietijoje, jis jį ten paliko ir 2020 m. liepos 3 d. išvyko į Lietuvą. Mano, kad yra atleistas iš darbo pas atsakovę, nes po minėto įvykio daugiau įmonėje nepasirodė. Pažymėjo, kad darbdavė 2020 m. liepos 2 d. sumokėjo tik 300 Eur, todėl liko jam skolinga. Kartu nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti jam iš atsakovės netesybas už 6 mėn.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. II, b. l. 18–20, 184–186).
Atsakovė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ieškovas įmonėje dirbo nuo 2020 m. birželio 1 d. vieną mėnesį, pagal jo išdirbtą laiką jam buvo apskaičiuotas 300 Eur atlyginimas ir jam jis buvo išmokėtas darbo santykių nutraukimo metu, ieškovas du metus nereiškė jokių pretenzijų įmonei dėl netinkamo atsiskaitymo. Atsiliepime į ieškinio patikslinimą atsakovė jau nurodė, kad sutinka, kad yra skolinga ieškovui 1 619,75 Eur (neatskaičius mokesčių) (arba 1 121,95 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, tačiau dėl dienpinigių nesutinka, paaiškindama, kad ieškovas turjo nuvežti automobilį IVEKO Stralis, kurio valstybinis numeris KPK 398, į Olandiją ir ten jį palikti, o pats turėjo grįžti į Lietuvą, todėl, atsakovo teigimu, ieškovas melagingai teigia, jog jis paliko automobilį Vokietijoje ir tik todėl, kad jam neva trūko kantrybė. Nurodė, kad automobilis IVEKO Stralis buvo išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Rensas“ (toliau – UAB „Rensas“), tai ieškovas žinojo ir savo noru pasiliko dirbti UAB „Rensas“, kuri turėjo jam mokėti atlyginimą. Po mėnesio ieškovas paliko automobilį ir išvyko į Lietuvą. Kokie darbo santykiai, koks atlyginimo dydis ir sąlygos siejo ieškovą ir UAB „Rensas“ atsakovei nėra žinoma. Atsakovė pažymėjo, kad ji tinkamai atsiskaitė su ieškovu dar 2020 m. liepos 2 d. Mano, kad darbuotojas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo, kaip silpnesnės darbinių santykių šalies, padėtimi reikšdamas nepagrįstus reikalavimus.
Parengiamojo teismo posėdžio metu įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad įmonė ieškovui yra skolinga 1 690 Eur sumą, įmonė jokių ieškovo ieškinyje nurodomų 300 Eur ieškovui nemokėjo, jam nežinoma, kas ieškovo nurodomus 300 Eur jam išmokėjo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovas neturėjo darbo santykių su atsakovės nurodoma UAB „Rensas“, tokie atsakovės teiginiai niekuo nepagrįsti, ieškovas nežinojo apie jokį atsakovės susitarimą su UAB „Rensas“, būtent atsakovė turėjo pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškovu, ieškovas buvo apskaitomas kaip dirbantis darbuotojas pas atsakovę, ieškovas vežiojo krovinius Vakarų Europoje, ataskaitas teikdavo atsakovei, CMR važtaraščiuose vežėju nurodoma atsakovė, ieškovas dirbo atsakovės naudai, atsakovė buvo davusi ieškovui kuro kortelę, dėl lėšų už kelius, automobilio detales pervedimo buvo bendraujama su atsakovės atstovu, ieškovas yra paprastas, patiklus provincijos žmogus ir tuo atsakovės vadovas naudojosi piktnaudžiaudamas ir su juo neatsiskaitydamas, nors ieškovas tuos dvejus metus ne kartą žodžiu, telefonu kreipėsi į atsakovės vadovą dėl galutinio atsiskaitymo, atsakovės vadovas žadėdavo atsiskaityti, bet to taip ir nepadarė, atsakovė buvo nesąžininga visu bylos nagrinėjimo metu, nes pirminiame atsiliepime teigė, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, nieko jam neskolinga, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu įmonės vadovas pripažino, kad įmonė skolinga ieškovui apie 1 690 Eur sumą, vėliau patikslintame atsiliepime jau nurodė, kad sutinka, jog įmonė darbuotojui neišmokėjo 1 619,75 Eur darbo užmokesčio, atsakovė visu bylos nagrinėjimo metu vengė teikti dokumentus į bylą, teismo net tris kartus prašoma dalį dokumentų galiausiai pateikė, tačiau vėlgi ne visus (nepateikė automobilio judėjimo ataskaitos, dienpinigių skaičiavimo pažymos), atsakovė vilkino procesą ir bandė išvengti atsakomybės.
Teismo posėdžio metu įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad įmonė sutinka, jog ieškovui nėra išmokėjusi 1 619,75 Eur darbo užmokesčio. Teigė, jog ieškovo į komandiruotę nesiuntė, tačiau kartu nurodė, kad įmonė perdavė ieškovui automobilį ir nurodė jį nuvairuoti į kitą šalį, pripažino, kad tą vieną mėnesį ieškovas buvo įdarbintas UAB „LUVEL transportas“, su ieškovo prašoma dienpinigių pilna suma nesutiko, tačiau nurodė, jog jos dalį sutiktų išmokėti, pripažino, kad ieškovui dienpinigiai turėjo būti skaičiuojami, bet turėjo problemų su buhalterija ir tas nebuvo padaryta. Teigė, kad nurodymus ieškovui vežti krovinius davė UAB „Rensas“, jis pats (UAB „LUVEL transportas“ vadovas) susitarė su UAB „Rensas“, kad UAB „Rensas“ įdarbins ieškovą, to jis ieškovui neminėjo, tačiau mano, kad ieškovas apie tai galimai žinojo iš UAB „Rensas“.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad atsakovė ieškovui nurodymų nedavė, ieškovas žinojo, kad užsakymus jam duoda ne atsakovė, o trečiasis asmuo, ieškovas visus pinigus tą ginčo mėnesį gaudavo ne iš atsakovės, ieškovas de facto dirbo pas kitą subjektą, skola susidarė ne dėl atsakovės kaltės, todėl ieškinys galėtų būti tenkinamas tik iš dalies.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakove 2020 m. gegužės 29 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 202006-1, pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. birželio 1 d. buvo įdarbintas pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, šalys darbo sutarties 1.3 punktu sulygo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio, vykstant į komandiruotes padauginto iš koeficiento 1,65 ir pridedant pastovią 5 Eur sumą, ją išmokant per du kartus: sekančio mėnesio 10–15 dienomis, šalys darbo sutarties 6 punktu sulygo dėl ne mažesnių nei 50 procentų dienpinigių sumos mokėjimo; darbo sutartis nutraukta 2020 m. spalio 5 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 69–71, t. II, b. l. 41–45, 54), 2022 m. sausio 27 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl neišmokėto užmokesčio ir delspinigių iš atsakovės išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 51–53), Darbo ginčų komisija 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. DGKS-672 darbo byloje Nr. APS-131-1793 (toliau – sprendimas) ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinimo (el. b. t. I, b. l. 80–84).
Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, (toliau – Aprašas) 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Pagal Aprašo10 punktą, komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2020 m. gegužės 29 d. buvo sudarę darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbui nuo 2020 m. birželio 1 d. atlikti, abi šalys sutiko, kad ieškovas įmonėje dirbo 1 mėn., už ką su juo nebuvo atsiskaityta ir neišmokėtas darbo užmokestis ieškovui sudaro 1 619,75 Eur sumą, tokią neišmokėtą ieškovui atsiskaitymo sumą galiausiai patvirtino ir įmonės vadovas, kartu pateikdamas tokios sumos priskaičiavimą ieškovui patvirtinančius dokumentus – darbo užmokesčio žiniaraščius (el. b. t. II, b. l. 46, 52, 53), nors prieš tai įmonė atsiliepime į ieškinį neigė netinkamą atsiskaitymą su darbuotoju. Taigi, 1 619,75 Eur suma (neatskaičius mokesčių) ieškovui priteisiama iš atsakovės.
Pastebėtina tai, kad įmonei procesiniuose dokmentuose neigiant pareigą skaičiuoti ir išmokėti ieškovui dienpinigius, teismo posėdžio metu įmonės vadovas visgi patvirtino, kad darbuotojas buvo siųstas į užsienį ir dienpinigiai jam turėjo būti skaičiuojami, tačiau turėdamas probelmų su įmonės buhalterija, tas nebuvo padaryta. Teismo posėdžio metu įmonės vadovas nurodė sutinkantis išmokėti darbuotojui dalį jo prašomų dienpinigių. Kartu įmonės vadovas parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovo nurodomą 300 Eur sumą įmonė ieškovui nemokėjo nei kaip darbo užmokestį, nei kaip dienpinigius, įmonė iš viso ieškovui tokios sumos nemokėjo (nors, pastebėtina, pirminiame atsiliepime atsakovė teigė, kad tie 300 Eur ir buvo įmonės atsiskaitymas už ieškovo darbą), ieškovas nurodė, kad ta 300 Eur suma buvo skirta už kelių mokesčius ir kitas automobilio eksploatavimo išlaidas ir pateikė sąskaitos išrašą su atsakovės jam pervesta tokia suma (el. b. t. I, b. l. 8), todėl abiems šalims galiausiai sutarus dėl šios sumos neįskaičiavimo į galutinio atsiskaitymo sumą, ji nevertintina kilusio ginčo dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių kontekste. Pažymėtina, kad įmonė nors ir teismo buvo įpareigota, į bylą nei dienpinigių apskaičiavimo pažymos, nei ieškovui įmonės perduoto ir jo vairuoto automobilio judėjimo ataskaitos pagal šalis nepateikė, todėl teismas, taikydamas contra spoliatorem principą, laiko, kad ieškovo apskaičiuota dienpinigių suma pagal jo paties pateiktą automobilio judėjimą ataskaitą pagal šalis teisinga, be to, pačios sumos apskaičiavimo teisingumo neginčijo ir pati atsakovė. Taigi, 2 010 Eur dienpinigiai ieškovui priteisiami iš atsakovės.
Svarbu pastebėti tai, kad nors atsakovė teigė, jog ieškovas savo noru pasiliko dirbti UAB „Rensas“, kuri jam teikė užduotis ir turėjo jam mokėti atlyginimą, tačiau tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė, be to, kartu ir pripažino, kad ieškovas mėnesį laiko dirbo pas atsakovę ir už šį mėnesį su juo įmonė turėjo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Ieškovas neiga dirbęs UAB „Rensas“ naudai, priešingai, nurodo dirbęs tik atsakovės naudai, su kuria buvo sudaręs darbo sutartį ir kuri jį siuntė dirbti į komandiruotę užsienyje. Be to, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pats (UAB „LUVEL transportas“ vadovas) susitarė su UAB „Rensas“, kad UAB „Rensas“ įdarbins ieškovą, to jis ieškovui neminėjo, tačiau mano, kad ieškovas apie tai galimai žinojo iš UAB „Rensas“, nors vėlgi kartu pripažino, kad už mėnesio ieškovo darbą pas atsakovę atsakovė turi pareigą su ieškovu atsiskaityti. Taigi matyti, kad atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nuolat teikė vienas kitam prieštaraujančius, logikos dėsnių neatitinkančius paaiškinimus, nepagrįstus jokiais įrodymais, teismo reikalautų įrodymų į bylą neteikė, teismo vertinimu, siekė bylos vilkinimo, nuolat žadėdami su ieškovu dalinai atsiskaityti, tačiau to nepadarė iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pabrėžtina, kad vien tai, jog atsakovė turėjo tam tikrus civilinius santykius su UAB „Rensas“, nekeičia ieškovo darbdavės, su kuria ieškovas sudarė darbo sutartį. Matyti, kad CMR važtaraščius ieškovas pasirašinėjo kaip atsakovės darbuotojas, juos elektroniniu paštu 2020 m birželio 6 d., 12 d., 15 d., 24 d. siuntė atsakovės akcininkui ir kartu atsakovės direktoriaus pavaduotojui R. S. (el. b. t. I, b. l. 9–12, 20–23, 57–68), atsakovė pripažino ir tai, kad ji ieškovui buvo išdavusi kuro kortelę darbui, pati atsakovė pildė ieškovo darbo užmokesčio žiniaraščius bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius iki pat ieškovo atleidimo iš darbo (el. b. t. II, b. l. 46, 52–53, 84–88). Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovas dirbo pas atsakovę, buvo siųstas į komandiruotę, tačiau darbdavė su juo taip ir neatsiskaitė nei jo atleidimo iš darbo dieną, nei vėliau.
Taipogi darbuotojas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, prašė priteisti jam iš darbdavės 6 039,30 Eur netesybas už 6 mėn. Kaip jau nustatyta aukščiau, darbdavė su darbuotoju nei jo atleidimo iš darbo dieną 2020 m. spalio 5 d., nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu byloje nustatytas akivaizdus darbdavės nesąžiningumas, piktnaudžiavimas darbuotojo atžvilgiu, pasireiškęs tiek darbdavės paaiškinimų keitimu – pradžioje teigė tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju, vėliau pripažinusi, jog neišmokėjo tik darbo užmokesčio, vėliau pripažino, kad neišmokėjo dar ir dalies dienpinigių, tačiau dėl neatsiskaitymo dėl nesuprantamų ir nelogiškų priežasčių kaltindama darbuotoją, pažadais bylos nagrinėjimo eigoje išmokėti pripažįstamą skolą darbuotojui, bylos vilkinimu – dokumentų savalaikiu neteikimu. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 1 006,55 Eur × 6 mėn.) netesybas. Teismas vadovaujasi darbuotojo nurodyta jo vidutinio darbo užmokesčio suma, kurią jis nurodo pagal darbdavės parengtą darbo užmokesčio žiniaraštį, kadangi darbdavė teismo įpareigojimo pateikti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymą, nors ir ne kartą raginta, taip ir neįvykdė.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – ieškovui iš atsakovės priteisiamas 1 619,75 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, 2 010 Eur dienpinigiai ir 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau jis įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė (ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jam grąžintas teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi). Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.
Teismas šioje byloje patyrė 22,40 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 22 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 218 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).
Laikinosios apsaugos priemonės, teismo pritaikytos 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi patikslintos dėl jų taikymo apimties, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo A. D. ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ (į. k. 226209920) 1 619,75 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniolikos eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, 2 010 Eur (dviejų tūkstančių dešimties eurų) dienpinigius, 6 039,30 Eur (šešių tūkstančių trisdešimt devynių eurų ir trisdešimties euro centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. DGKS-672 darbo byloje Nr. APS-131-1793 laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ (į. k. 226209920) 218 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Laikinąsias apsaugos priemones, teismo pritaikytas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi patikslintas dėl jų taikymo apimties, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė