Civilinė byla Nr. e2-968-657/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00074-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.4.1.; 3.1.7.11.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl neteisėtų sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti UAB „Kauno vandenys“ pirkimų komisijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimą nutraukti supaprastinto atviro konkurso Nr. 472867 „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas, III dalis (VIPA finansavimo programa)“ procedūras bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovės UAB „Kauno vandenys“ vykdyto supaprastinto atviro konkurso Nr. 503453 „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas, III dalis (VIPA finansavimo programa)“ I pasiūlymo daliai – Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas (Rokai, Panemunė). Atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. informavo, kad kiti I pirkimo daliai pasiūlymus pateikę tiekėjai atsisakė pratęsti jų pasiūlymų galiojimo užtikrinimą, todėl laikoma, kad jie atsisakė varžytis ir, įvertinusi ieškovės kvalifikaciją, potencialia I pirkimo dalies laimėtoja pripažino ieškovę. Atsakovė 2021 m. vasario 3 d. pranešė ieškovei, kad priėmė sprendimą nutraukti I pirkimo dalies procedūras savo iniciatyva, nes dėl pirkimo procedūrose taikytų pasiūlymų vertinimo ir kitų veiksmų atlikimo terminų, kurie buvo pernelyg ilgi, nepakankamai užtikrintas skaidrumo principo įgyvendinimas, o padėties negalima ištaisyti ir dėl to negalima pasiekti pirkimo tikslo racionaliai panaudoti biudžeto lėšas. Ieškovės pateiktos pretenzijos atsakovė netenkino. Visi tiekėjai vienodomis sąlygomis dalyvavo pirkime ir pateikė pasiūlymus I daliai. Pirkimo dokumentai visiems tiekėjams buvo aiškūs ir konkretūs. Juose nebuvo nustatyta jokių terminų, per kuriuos turi būti įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir paskelbtas laimėtojas, todėl atsakovės pozicija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad pirkimo objektas finansuojamas Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, kurias administruoja VIPA, visiems rinkos dalyviams jau nuo pat paskelbimo buvo aišku, kad pirkimo procedūros truks ilgai, kadangi pirkimo vykdytojui atlikus viešo pirkimo procedūras, šias procedūras pakartotinai įvertina ir finansavimą administruojanti institucija. Ieškovė, teikdama pasiūlymą I pirkimo daliai, įsivertino, kad darbams naudojamos medžiagos ir atlyginimo kaštai darbuotojams didės. Mažesnės kainos pasiūlymus pateikę tiekėjai, pirkimo procedūros eigoje gavę atsakovės prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tai padaryti atsisakė, kadangi matė, kad už jų pasiūlymų kainą jie negebės atlikti darbų ir gauti pelno. Skundžiamu sprendimu atsakovė iš esmės diskriminuoja atsakingai pasiūlymą parengusią ieškovę vien dėl to, kad jos pasiūlymo kaina atitinka šiuo metu rinkoje esančias kainas. Atsakovės atsakymo į pretenziją argumentai, kad ji pati nusprendė nesudaryti sutarties su tuo metu I pirkimo dalies laimėtoju, neįrodo, kad procedūros terminai buvo pernelyg ilgi tiek, kad būtų pažeistas skaidrumo principas. Nagrinėjamu atveju jokie viešųjų pirkimų principai ir racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvas nebuvo pažeisti, nes pati atsakovė ir trečiasis asmuo –VIPA delsė priimti sprendimus, dėl ko rinkoje esančios kainos padidėjo tiek, kad pirkime pigiausius pasiūlymus pateikusiems tiekėjams tiesiog nebeapsimokėjo laikytis savo pasiūlymų.
Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sprendimas dėl pirkimo nutraukimo atitinka imperatyvias teisės aktų nuostatas. Dėl nepateisinamai užsitęsusių pirkimo procedūrų nebuvo sudaryta pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoju paskelbtu tiekėju, kurio pasiūlymo kaina buvo 27 proc. mažesnė nei ieškovės, kas lėmė, kad pirkime nebuvo užtikrintas skaidrumo principas (Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d.) bei racionalaus lėšų panaudojimo principas (Pirkimų įstatymo 29 str. 2 d. 1 p.). Tai yra esminės sąlygos, dėl kurių nebuvo galimybės tęsti pirkimo procedūras I-oje pirkimo objekto dalyje ir sudaryti pirkimo sutartį. Šiuo atveju atsakovė neturėjo jokių objektyvių galimybių ištaisyti padėtį, kadangi kiti tiekėjai, esantys pasiūlymo eilėje prieš ieškovę, atsiėmė pasiūlymus. Sprendimas nutraukti pirkimą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi, priešingu atveju, nebūtų užtikrintas racionalaus lėšų panaudojimo tikslas (Pirkimų įstatymo 29 str. 2 d. 1 p.). Pirkimo sutarties sudarymo su ieškove atveju pirkimo sutartis būtų pripažinta prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), dėl to pripažinta niekine ir negaliojančia. Ieškovės reikalavimas panaikinti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo ir sudaryti sutartį su ieškove susijęs tik su privačiais ieškovės interesais, bet ne visuomenės interesais, kaip nurodyta Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje ar Europos Sąjungos lėšų tinkamą panaudojimą reglamentuojančiose taisyklėse. Ieškovė apskritai nebūtų įgijusi teisės sudaryti pirkimo sutartį, jei ne užsitęsusios pirkimo procedūros, jos pasiūlymas buvo trečioje vietoje, ieškovė šio atsakovės sprendimo neginčijo.
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ vykdė atvirą supaprastintą viešąjį pirkimą „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas, III dalis (VIPA finansavimo programa)“ (pirkimo Nr. 472867). Pirkimas buvo vykdomas pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 1 d. posėdžio protokolu Nr. 65-04/3-2020 patvirtintas pirkimo sąlygas. Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei konkurso sąlygomis. Pirkimo objektas – buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimo, III dalis, darbai. Darbų apimtį sudaro projektavimas ir statyba, visų kitų reikalingų darbų atlikimas bei technologinio proceso užtikrinimui reikalingų įrengimų, medžiagų ir kitų statybos produktų tiekimas ir sumontavimas, visus darbus atliekant iki galo, įskaitant išbandymą ir perdavimą eksploatuoti perkančiajam subjektui (Užsakovui (Statytojui)). Pirkimas skaidomas į dalis: 1 pirkimo dalis (Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas (Rokai, Panemunė)) – apie 12,73 km nuotekynės (savitakinių ir slėginių) tinklų (įskaitant išvadus), ir apie 8,59 km vandentiekio tinklų (įskaitant įvadus). Preliminariai numatoma, kad reikės įrengti apie 10 nuotekų siurblinių (buitinių nuotekų siurblines (jų skaičių) tiekėjas įsivertina pats); 2 pirkimo dalis (Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas (Sargėnai, Aleksotas)) – apie 3,03 km nuotekynės (savitakinių ir slėginių) tinklų (įskaitant išvadus), ir apie 1,12 km vandentiekio tinklų (įskaitant įvadus). Preliminariai numatoma, kad reikės įrengti apie 2 nuotekų siurblines (buitinių nuotekų siurblines (jų skaičių) tiekėjas įsivertina pats). Apie pirkimą buvo paskelbta 2020 m. rugpjūčio 24 d.
Perkančioji organizacija, įvertinusi gautus tiekėjų pasiūlymus I-oje prikimo dalyje, 2020 m. spalio 1 d. pranešė apie sudarytą pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1. UAB „KRS“, pasiūlymo kaina be PVM – 1 768 000 Eur, 2. UAB „Požeminės linijos“, pasiūlymo kaina be PVM – 2 238 613,68 Eur, 3. UAB „Gensera, pasiūlymo kaina be PVM – 2 244 000 Eur. Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjos UAB „KRS“ pasiūlymas (pranešimas Nr. 8770415).
Atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. (pranešimas Nr. 8995424) paprašė, kad ieškovė ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 9 d. 9.00 val. pateiktų pratęstą I pirkimo dalies pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ne trumpesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui. Daliai dalyvių prašymą atmetus, atsakovė, vadovaujantis patvirtinta I pirkimo dalies pasiūlymų eile, nusprendė, kad patikrinus dokumentus dėl kvalifikacijos reikalavimų atitikties ir pašalinimo pagrindų nebuvimo, bus kviečiama UAB „Gensera“ ir paprašė, kad ieškovė ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 28 d. 9.00 val. pateiktų aukščiau minimus dokumentus patikrai (pranešimo Nr. 9041433). Gavusi ieškovės dokumentus ir nustačiusi dokumentų trūkumus, atsakovė paprašė iki 2021 m. sausio 11 d. juos patikslinti (pranešimo Nr. 9078967).
Perkančioji organizacija 2021 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą pirkimą I-oje dalyje nutraukti dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų; 2 (dviejų) tiekėjų, kurių pasiūlymai buvo 1-oje ir 2-oje pasiūlymų eilės vietoje, pasiūlymų galiojimas baigėsi ir tiekėjai jo nepratęsė. Be to nurodė, jog projektą įgyvendinančioji institucija – UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (toliau – VIPA), atlikusi išankstinę pirkimo I-os pirkimo objekto dalies patikrą, informavo, kad nustatytas įtariamas pažeidimą dėl veiksmų pirkime atlikimo trukmės, lėmusios tai, kad 2 (du) tiekėjai atsisakė pratęsti pasiūlymų galiojimą ir dėl to laimėjusiu būtų nustatytas pasiūlymas, kurio kaina 476 000 Eur (27 proc.) didesnė, lyginant su geriausiu neatmestu pasiūlymu. Atitinkamai, nurodė, kad, jeigu bus baigtas vertinimas ir pasirašyta rangos darbų sutartis I-ai pirkimo objekto daliai, VIPA inicijuos pažeidimo tyrimą.
Atsakovė 2021 m. vasario 4 d. paskelbė naują pirkimą „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų statyba Rokuose ir Panemunėje pagal VIPA programą“ (Pirkimo Nr. 530790), vykdomą pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2021 m. vasario 4 d. posėdžio protokolu Nr. 65-01-2021 patvirtintas atviro (supaprastinto) pirkimo sąlygas.
Ieškovė 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 2021-02-05/GR04 pareiškė atsakovei pretenziją, kurioje pareikalavo panaikinti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo. Atsakovė pretenziją atmetė ir apie tai 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. (38-18.05) 08-440-2021 informavo ieškovę. Taigi, ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteisimine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą.
Nagrinėjamu atveju pirkimas buvo nutrauktas, nes dėl veiksmų pirkime atlikimo trukmės, tiekėjai, kurių pasiūlymai buvo 1-oje ir 2-oje pasiūlymų eilės vietoje, atsisakė pratęsti pasiūlymų galiojimą, ir VIPA, atlikusi išankstinę pirkimo I-os pirkimo objekto dalies patikrą, nustatyta, kad laimėjusiu būtų nustatytas ieškovės pasiūlymas, kurio kaina 476 000 Eur (27 proc.) didesnė, lyginant su geriausiu neatmestu pasiūlymu, dėl ko buvo pažeisti Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai.
Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo nutraukti pirkimo, nes pirkimo dokumentų turinys buvo žinomas visiems potencialiems tiekėjams. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta jokių terminų, per kuriuos perkančioji organizacija įvertins pasiūlymus, kas reiškia, jog nuo pat paskelbimo apie pirkimą buvo aišku, jog pasiūlymai galės būti vertinami neapibrėžtą laikotarpį; pirkimas nutrauktas ne dėl neaiškių pirkimo sąlygų, o dėl galimai nepateisinamai ilgų atliekamų pirkimo procedūrų terminų.
Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) ir Pirkimų įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų.
Pirkimų įstatymo 41 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti.
Pirmoji sąlyga yra formali ir nagrinėjamu atveju egzistuoja. Tuo tarpu antroji sąlyga – vertinamoji. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nenumatytos aplinkybės yra vertinamoji pirkimo procedūrų nutraukimo sąlyga. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje, neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3437-916/2017).
Atsakovė naujai paaiškėjusia aplinkybe, suteikusia pagrindą nutraukti viešąjį pirkimą, laikė VIPA pateiktą išankstinį I-osios pirkimo dalies vertinimą, kurį gavus paaiškėjo, kad dėl per ilgų pirkimo procedūrų terminų du tiekėjai, kurių pasiūlymai buvo 1-oje ir 2-oje vietoje atsisakė pratęsti pasiūlymų galiojimą, o ieškovės kaina net 27 proc. didesnė, nei laimėtoju pripažintu UAB „KRS“ pasiūlymas“.
Pirkimo ar projekto konkurso procedūrų pradžios momento nustatymas yra svarbus tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui, nes perkančioji organizacija gali nustatyti tolesnius terminus viešojo pirkimo ar projekto konkurso procedūros veiksmams atlikti; tiekėjas žino, kada turi teisę pateikti prašymą paaiškinti ar patikslinti pirkimo sąlygas, taip pat pateikti pretenziją dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumo (Pirkimų įstatymo 108 str.) ir pan. Taigi, šiuo atveju, sutiktina su ieškove, jog pirkimo sąlygose nebuvo numatytas pasiūlymų vertinimo laikotarpis.
Svarbu pažymėti, kad pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme įtvirtintas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra išimtinio pobūdžio, t. y. turi būti objektyvios priežastys (o ne subjektyvus jų vertinimas), lėmusios pirkimo nutraukimą. Kitaip tariant, viešo pirkimo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir išimtinis atvejis, perkančiosios organizacijos turi imtis visų priemonių išsaugoti viešą pirkimą ir siekti sudaryti viešo pirkimo sutartį. Perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dėl nenumatytų aplinkybių, kaip sąlygos pirkimo nutraukimo, nurodė šiuos kriterijus, kurie turėtų būti vertinami: (1) atsiranda aplinkybių, kurių perkančioji organizacija nežinojo jų atsiradimo metu; (2) atsiradusių aplinkybių perkančioji organizacija neprivalėjo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu; (3) atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011). Taigi, kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias aplinkybes, dėl ko buvo nutrauktas pirkimas ir ar perkančioji organizacija negalėjo šių aplinkybių žinoti ir numatyti.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, tiek potencialiems tiekėjams, tiek ir perkančiajai organizacijai. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė, nutraukusi pirkimą, paskelbė naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto (buvusi I-oji pirkimo dalis), iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, kas leidžia teigti, kad suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, o ginčo pirkimo sąlygos buvo aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, ir jų turinys leido pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti.
Kaip jau minėta, apie pirkimą buvo paskelbta 2020 m. rugpjūčio 24 d. Pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 8.00 val., vokai atplėšti – 2020 m. rugsėjo 3 d. 8.45 val.
Pirkimo sąlygų 20 punkte buvo numatyta, kad perkantysis subjektas pirmiausia įvertins pasiūlymus, ir tik po to tikrins, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų bei ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Atitinkamai aktualius įrodančius dokumentus privalės pateikti tik ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas.
Pirkimų įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų), o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija iš esmės neturi teisės pati (savarankiškai) sustabdyti viešojo pirkimo procedūrų, o šį sprendimą priima arba įpareigota Viešųjų pirkimų tarnybos, arba įstatyme nustatytu pagrindu. Taigi, pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų sprendimu yra griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas. Kitaip tariant, perkančioji organizacija neturi teisės delsti pirkimo sutarties sudarymo, išskyrus, kai pirkimo procedūros turi būti stabdomos įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-690/2017),
Pagal pirkimo sąlygų 75 punktą pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos nuo pranešimo apie nustatytą laimėtoją išsiuntimo CVP IS priemonėmis dienos.
Sprendimas apie eilę ir laimėjusį pasiūlymą buvo priimtas 2020 m. spalio 1 d., nurodant, kad sutartis su laimėtoja UAB „KRS” bus sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau nei baigsis 5 darbo dienų atidėjimo terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio pranešimo išsiuntimo momento, fiksuoto CVP IS, ir kai bus gautas pritarimas iš VIPA. Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad sutartis galės būti sudaryta tik po to, kai bus gautas VIPA pritarimas. Atidėjimo terminas pasibaigė 2020 m. spalio 9 d., taigi buvo galima sudaryti sutartį. Atsakovės teigimu, sutartis nebuvo sudaryta, nes buvo laukiama, kol bus paskelbtas laimėtojas II-oje pirkimo dalyje. Išrinkus laimėtoją 2020 m. lapkričio 3 d. II-oje pirkimo objekto dalyje, visi pirkimo dokumentai buvo perduoti VIPA patikrai. Pritarimas pirkimo rezultatams buvo gautas 2020 m. lapkričio 24 d. Tiekėjų UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymų galiojimo užtikrinimas baigė galioti 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po sprendimo dėl laimėtojo I-oje pirkimo objekto dalyje priėmimo. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl gavusi VIPA pritarimą nesudarė pirkimo sutarties dėl I-os pirkimo dalies objekto, o 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į tiekėjus, prašydama pratęsti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Taigi, šiuo atveju, darytina, kad nebuvo aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir dėl to nutraukti viešąjį pirkimą.
Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje taip pat yra nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti viešąjį pirkimą, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu.
Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Pažymėtina, jog viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos, todėl vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
Kaip jau minėta, atsakovė be pateisinamų priežasčių delsė sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoja UAB „KRS“, kol pasibaigė 1-os ir 2-os vietos tiekėjų pasiūlymų galiojimo užtikrinimas, nors įstatyme, įtvirtinta aiški perkančiosios organizacijos pareiga veikti skaidriai. Skaidrumo principas pirmiausia reiškia fundamentalų sąžiningumą ir atvirumą, vykdant viešojo pirkimo procedūras, tiekėjų teisę žinoti apie perkančiosios organizacijos poreikius ir planuojamus arba atliekamus pirkimus bei perkančiųjų organizacijų pareigą tiksliai laikytis ES ir nacionalinės viešųjų pirkimų teisės imperatyviųjų taisyklių, kuriose nustatyta paskelbimo apie viešuosius prikimus tvarka. Būtent siekiant įgyvendinti skaidrumo principą, VPĮ ir Pirkimų įstatyme detaliai reguliuojamas viešojo pirkimo procesas nuo pat jo pradžios iki pabaigos bei aktualūs viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo aspektai, t. y. reglamentuojama skelbimų apie viešuosius pirkimus pateikimo tvarka, terminai ir sąlygos, reikalavimai pirkimo dokumentams, atsakymų tiekėjams pateikimo ir susipažinimo su pasiūlymais tvarka, kt., kurių perkančiosios organizacijos privalo preciziškai laikytis. Nagrinėjamų atveju, delsimas pasirašyti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoja, laikytinas skaidrumo principo pažeidimu, kurio nėra galimybės ištaisyti, nes pirkimo I dalies laimėtoja UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymų galiojimo užtikrinimas yra pasibaigęs.
Be to, VIPA, atlikusi išankstinę pirkimo patikrą, konstatavo, kad, perkančiajai organizacijai nusprendus sudaryti pirkimo sutartį su ieškove, pirkimo kaina būtų net 27 proc. (476 000 Eur) didesnė, nei tuo atveju, jei sutartis būtų sudaryta su I pirkimo dalies laimėtoja UAB „KRS“, pasiūliusią mažiausią kainą 1 768 000,00 Eur be PVM, kas reiškia, kad atsakovė neužtikrino reikalavimo darbams įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai.
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą aiškinančioje teismų praktikoje yra išskiriamos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir racionalaus lėšų panaudojimo tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC38-1. Teismų praktika. 2013; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-249/2011. Viešųjų pirkimų tikslo, kaip ir viešųjų pirkimų principų, pažeidimas reiškia teisinio imperatyvo pažeidimą, turintį įtakos perkančiosios organizacijos priimtiems sprendimams.
Įvertinus aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog dėl nurodytų pirkimų principų pažeidimų, perkančioji organizacija turėjo pagrindą nutraukti pirkimo procedūras ir pirkimą paskelbti iš naujo, todėl jos sprendimai pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, o ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str., 98 str.).
Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ prašė priteisti 4 719 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (atsiliepimo į ieškinį, dubliką, prašymų parengimą) apmokėti, pagrįstų rašytiniais įrodymais, pateiktais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos – 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 43773; 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 44191; PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.
Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 98 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“, juridinio asmens kodas 300584533, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, 4 719 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų statyba Rokuose ir Panemunėje pagal VIPA programą“ (pirkimo Nr. 530790) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė