Civilinė byla Nr. e2S-159-524/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00328-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.11

                  (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties palikti nenagrinėtu ieškovės I. B. patikslintą ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama priteisti 250 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinę bylą perdavė į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 4 d., byla persiųsta į Vilniaus miesto apylinės teismą 2025 m. rugsėjo 5 d., atiduota teisėjui – 2025 m. rugsėjo 12 d.

3.       Vilniaus miesto apylinės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė ieškovei I. B. 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumams: 1) ieškovė įpareigota nurodyti kiekvienos iš atsakovės atstovės (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, t. y. nurodyti kokie konkretūs kiekvienos iš institucijų veiksmai sudaro pagrindą taikyti civilinę atsakomybę; 2) detalizuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teikti turimus įrodymus, susijusius su atsakovės civilinės atsakomybės sąlygomis; 3) patikslinti kuo grindžiamas 250 000 Eur neturtinės žalos faktas ir dydis, teikti tai patvirtinančius įrodymus.

4.       Teisme 2025 m. rugsėjo 30 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros priteisti 250 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu.

6.       Teismas nurodė, kad susipažinus su pateiktu patikslintu ieškiniu nustatyta, jog ieškovė netinkamai šalino 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatytus trūkumus – aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo, o būtent, ieškinyje yra išvardijami pavieniai ikiteisminio tyrimo epizodai, tačiau jie nėra susieti su kiekvienos iš atsakovių neteisėtais veiksmais, ieškinyje nenurodoma, kokie konkretūs atskirų institucijų (jų atstovų) veiksmai lėmė, kad valstybei turi kilti civilinė atsakomybė, be to, ieškinyje nurodoma, kad taip pat nukentėjo ir ieškovės dukra, kuri irgi prisijungs prie ieškinio, tačiau šis asmuo nėra įtraukiamas į bylą nei kaip trečiasis asmuo, neįstoja ir kaip bendraieškis. Ieškovė taip pat buvo įpareigota patikslinti kuo grindžia žalos faktą ir dydį, teikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė, šalindama trūkumus, nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė nuostolius ir žalą, kurių suma – 250 000 Eur, į kurią įeina 75 000 Eur negautos pajamos, neegzistuojančios skolos, mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prarastas turtas – 46 900 Eur, neatgauta skola už teisines paslaugas suteiktas R. K. bei UAB „Auditui“ 5 000 Eur (70 000 Eur) ir gydymas po infarkto 2020 m. gruodžio 1 d. Ieškiniu prašoma priteisti 250 000 Eur neturtinę žalą, tačiau vardijamos sumos ir prašoma priteisti bendra žalos suma nesutampa, o išvardinta žala (negautos pajamos, neegzistuojančios skolos, mokesčiai, prarastas turtas, skola už teisines paslaugas, gydymo išlaidos) savo prasme yra ne neturtinė, o turtinė žala, tačiau reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo byloje nėra formuluojamas. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą teismui teigti, kad ieškinyje netinkamai suformuluotas ne tik ieškinio faktinis pagrindas, tačiau ir dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

7.       Teismas pažymėjo, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas atsakovams parengti atsikirtimo argumentus. Nagrinėjamoje byloje teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime dar 2025 m. balandžio 15 d. nurodė, kad neteisėti atsakovės veiksmai nurodyti deklaratyviai ir nerišliai, daugelyje teksto vietų neįmanoma suprasti sakinių logikos. Esant tokiai neaiškiai ieškovės pozicijai, teisingumo ministerija, teikdama atsiliepimą į ieškinį, negalėjo pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą ieškiniai, kuriuose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmąja instancija nagrinėjami apygardos teismuose. Šiuo atveju 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau dėl ieškinio turinio trūkumų net nėra galimybės aiškiai atriboti, ar prašomą priteisti 250 000 Eur žalos sumą sudaro turtinė, neturtinė ar abiejų rūšių žala. Jei prašoma priteisti turtinė žala viršija šimtą tūkstančių eurų ieškinys turėtų būti teikiamas apygardos teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų procese. Byloje nėra gauta prašymų pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Tokios aplinkybės sudaro teismui CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje įtvirtintą pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl teismingumo.

9.       Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi teismas nepasisako dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi konstatavo, jog civilinė byla neteisminga Vilniaus apygardos teismui ir perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nesulaukus 7 dienų apskundimo termino, kuris skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos ir byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Iš bylos proceso Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismui 2025 m. gegužės 22 d. buvo paduotas ieškovės atskirasis skundas dėl 2025 m. gegužės 12 d. nutarties. Atskirasis skundas tos pačios dienos teisėjo rezoliucija buvo priimtas, išsiųstas atsakovei atsiliepimams pateikti.

10.       Atskirajame skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje neteisingai pasisakyta dėl to, kad trūkumai nebuvo pašalinti. Atvirkščiai – visi trūkumai buvo pašalinti, buvo konkrečiai nurodytos sumos, tuo labiau, kad pats pirminis ieškinys buvo pateiktas dėl turtinės bei neturtines žalos atlyginimo ir konkrečiai nurodytos sumos bei bylos, kurias teismas privalėjo prijungti prie bylos, taip pat nurodytas tik vienas atsakovas, o būtent prokuratūra, kadangi prokuroras kontroliuoja proceso pradžią, eigą ir pabaigą. Pareiškėjai 2019 m. kovo 7 d. buvo iškelta baudžiamoji byla ir jai buvo pateikti kaltinimai korupcija. Nuo to laiko iki 2023 m. birželio mėn. pareiškėja ne kartą kreipėsi į prokuratūrą ir kitas vyriausybines įstaigas, reikalaudama atlikti objektyvų tyrimą, pateikti bylos medžiagą ir pašalinti procesinių teisių pažeidimus. Tačiau ieškovės skundai, prašymai ir skundai liko nepatenkinti, dažnai be esminio nagrinėjimo. Nuo 2019 m. iki 2023 m. prokuratūra ir tyrimo įstaigos faktiškai nesiėmė veiksmų, o kai kuriais atvejais nuslėpė pareiškėjos pateiktą medžiagą. Tik 2023 m. balandžio 4 d. pareiškėja buvo iškviesta apklausai, po kurios baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas. Tai buvo pirmasis realus valdžios institucijų procesinis veiksmas nuo 2019 m. Nepaisant bylos nutraukimo, prokuratūra nesuteikė pareiškėjai nei oficialaus kaltinimų neteisėtumo pripažinimo, nei galimybės susipažinti su medžiaga, nei galimybės atkurti pažeistas teises ir reputaciją. Advokato užuominos kaip ir ieškovės buvo visus argumentus išdėstyti teismo posėdžio metu bei po to, kada teismas išreikalaus visos bylos medžiagą su ieškovės pateikta medžiaga ikiteisminiam tyrimui bei prijungs visas bylas kurios išvardintos patikslintame ieškininiame pareiškime dėl kiekvienos sumos, tačiau jau daugiau kaip pusę metų laiko sprendžiamas klausimas dėl teismingumo.

11.       Atsakovė Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti ar vertinti kitaip skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, susijusias su patikslinto ieškinio turiniu. Teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovė iš esmės įpareigota patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir nurodyti (teikti) įrodymus, kuriais bus grindžiami pareikšti reikalavimai. Patikslintame ieškinyje nėra aiškiai nurodoma, kokie konkretūs kiekvienos iš institucijų veiksmai sudaro pagrindą taikyti civilinę atsakomybę. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas 2023 m. balandžio 24 d. prokuroro nutarimu. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nesuponuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo neteisėtas. Patikslintame ieškinyje yra nurodytas tik vienas atsakovės atstovas – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Tačiau patikslintame ieškinyje ir toliau teigiama, kad žala ieškovei atsirado dėl neteisėtų tyrėjų ir prokuroro veiksmų, o priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo grindžiamas teiginiu, kad prokuroras aplaidžiai kontroliavo tyrėjų padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su teismo išvada, kad patikslintame ieškinyje nebuvo aiškiai suformuluotas faktinis pagrindas, t. y. pavieniai ikiteisminio tyrimo epizodai nebuvo susieti su kiekvienos iš atsakovių (institucijų) neteisėtais veiksmais, ir nebuvo nurodyta, kokie konkretūs atskirų institucijų veiksmai lėmė valstybės civilinę atsakomybę. Jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų ar kitokių įrodymų kartu su patikslintu ieškiniu nepateikta. Patikslintame ieškinyje grindžiant žalos atsiradimą nurodomos negautos pajamos ir turtinio pobūdžio nuostoliai. Todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad patikslintame ieškinyje ieškovė, prašydama priteisti 250 000 Eur neturtinę žalą, nurodė sumas, kurios savo esme (neįgytos pajamos, skolos, mokesčiai, prarastas turtas, gydymo išlaidos) yra turtinė žala, todėl patikslintame ieškinyje netinkamai suformuluotas ne tik ieškinio faktinis pagrindas, tačiau ir dalykas.

12.       Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atskirasis skundas padrikas, nesuprantamas, jame nėra nurodytas nė vienas argumentas, paneigiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo ginčijamoje nutartyje padarytas išvadas, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys ne tik nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų, bet įnešė dar daugiau neaiškumo bei painiavos tiek dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tiek dėl žalos rūšies, dydžio bei kitų ieškinio aplinkybių, kas iš esmės daro tokio ieškinio nagrinėjimą teisme negalimu. Ieškovė, žinodama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalinimo pasekmes, neįvykdė minėtos nutarties. Konkrečiu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės dėl bylos teismingumo nesusiję su jos negalėjimu tinkamai įvykdyti minėtą teismo nutartį, todėl vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų procese, todėl paliko ieškinį nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

15.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartis, kuria nutarta palikti nenagrinėtu I. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama priteisti 250 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme.

16.       Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas nepasisakė dėl bylos teismingumo, be to, ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį pašalino teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

17.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi.

18.       CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą: 1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; 2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo; 4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių; 7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio; 8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje; 9) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 10) CPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų; 12) kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatytais atvejais. CPK 296 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. CPK 296 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

19.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016; kt.).

21.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, kt.).

22.       Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-151-407/2025).

23.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 20 punktą; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 24 punktą).

24.       Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

25.       Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti ar pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai iš esmės trukdė nagrinėti ieškovės reikalavimus, t. y. ar trūkumai buvo tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės ir ar CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikytas pagrįstai.

26.       Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama priteisti 250 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme.

27.       Pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniame ieškinyje dėstė atskirus teiginius, įvardino dokumentus, tačiau aiškiai nenurodė, kokie konkretūs atskirų institucijų (jų atstovų) veiksmai lėmė, kad valstybei turi kilti civilinė atsakomybė, todėl teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti šį trukumą – nurodyti kiekvienos iš atsakovės atstovės (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) civilinės atsakomybės kylimo sąlygas, t. y. nurodyti kokie konkretūs kiekvienos iš institucijų veiksmai sudaro pagrindą taikyti civilinę atsakomybę. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nedetalizavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ir šį trukumą – tikslinti bei teikti turimus įrodymus, susijusius su atsakovės civilinės atsakomybės sąlygomis. Be to, teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės kaltės patyrė neturtinę 250 000 Eur žalą, tačiau iš pradinio ieškinio turinio nebuvo aišku kokie į bylą teikiami įrodymai ją patvirtina, todėl teismas ieškovei nustatė terminą pašalinti ir šį trūkumą – patikslinti kuo grindžia žalos faktą ir dydį, teikti tai patvirtinančius įrodymus.

28.       Ieškovė šalindama teismo nustatytus trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros priteisti 250 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas yra pakankamai aiškus – ieškovė prašo priteisti 250 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, nurodo, kad 2016 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Klaipėdos vadyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas                           Nr. 04-7-00007-18 šiame ikiteisminiame tyrime ieškovei buvo pareikštas įtarimas 2019 m. balandžio 24 d. Taip pat patikslintame ieškinyje nurodoma, kad tyrimas ieškovei buvo pradėtas nepagrįstai, ieškovė buvo laikoma suimta dvylika valandų, po to turėjo gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, dėl viso proceso, kuris truko ne mažiau penkis su puse metų. Ieškovė nurodo, kad neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus dėl ilgalaikio buvimo teisinio neapibrėžtumo būsenoje, ir patyrė atstovavimo išlaidų, atstovaujant ją pirmos ir aukštesnės instancijos teismuose, dėl ko jai atsirado teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog dėl neteisėtų tyrėjų ir prokuroro veiksmų ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais, skriauda, neviltimi, liūdesiu, pasipiktinimu, gyvenimo džiaugsmo praradimu, dvasinius sukrėtimu – visos šios neigiamos psichinės reakcijos atsirado dėl to, kad prokuroras neatliko savo įstatyminių pareigų, nesiėmė veiksmų ikiteisminį tyrimą atlikti laiku.

30.       Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34-35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė patikslintame ieškinyje iš esmės nurodė ieškinio pagrindą, t. y. ieškovė laiko, jog jai buvo padaryta neturtinė žala dėl jos atžvilgiu pradėto neteisėto ikiteisminio tyrimo. Tai, kad dėl ieškovės nurodomų ar nenurodomų įvairių papildomų aplinkybių teismui kyla įvairių neaiškumu nėra pagrindo konstatuoti, kad tai yra esminiai ieškinio trūkumai dėl kurių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas ar tęsiamas.

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas 2023 m. balandžio 24 d. prokuroro nutarimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovės pareikšto reikalavimo ribose teismas ir turi nagrinėti ieškovės reikalavimo pagrįstumą, analizuodamas ieškovės nurodytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus.

32.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla tolesniam nagrinėjimui perduotina pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė