Civilinė byla Nr. e2A-515-425/2020.

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29623-2019-3.

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-486-723/2020 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) -osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) ieškinį atsakovui R. J. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 981,76 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė prižiūri daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 42,09 kv.m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis šiame name. Atsakovas, kaip ir kiti namo gyventojai, turi prievolę mokėti už ieškovės suteiktas administravimo bei techninės priežiūros paslaugas. Tačiau atsakovas nuo 2015 m. sausio mėn. moka nereguliariai, dažniausiai kas mėnesį mokama suma yra mažesnė nei priskaičiuota pagal sąskaitą, dėl ko yra susidaręs 981,76 Eur įsiskolinimas. Iš pažymos apie atsakovo įsiskolinimą matyti, kad kiekvieną mėnesį atsakovas turėdavo nesumokėtą likutį, t.y. niekuomet nebuvo atsiskaitoma pilnai. Iš paskutinių trijų mėnesių (2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn.) sąskaitų matyti, kad atsakovo skola tik didėja, kad jis nesumoka jam per mėnesį priskaičiuotos sumos.

3.       Pažymėjo, jog atsakovas ne kartą buvo įspėtas bei raginamas mokesčius sumokėti laiku ir pilna apimtimi, tačiau į įspėjimus nereagavo. Kadangi atsakovas paslaugomis naudojasi, tačiau už jas nemoka, dėl atsakovo kaltės ieškovė patiria nuostolių, nes moka už atsakovą paslaugas teikiančioms bendrovėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 981,76 Eur skolą ir 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteisė 58 Eur žyminio mokesčio valstybei.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami spręsti, jog visi namo bendrijos nariai (butų savininkai) išskyrus atsakovą bendrijos sprendimų nekvestionavo ir mokėjo visus jame nustatytus mokesčius išskyrus atsakovą. Formalaus protokolo byloje nebuvimas neleidžia abejoti bendrijos sprendimais ir jų teisine galia, kuri leido bendrijai realiai funkcionuoti bendram tikslui pasiekti, ir sukūrė atitinkamą tvarką, su kuria visi bendrijos nariai, išskyrus atsakovą, sutiko.

6.       Teismas pažymėjo, kad iš bendrijos pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, jog, remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 19 straipsniu, nustatyta tvarka buvo renkami mokesčiai iš atsakovo, kaip eilinio bendrijos nario, o pateiktose sąskaitose nurodyti visi būtini mokėjimai už paslaugas ir išlaidas namo išlaikymui. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas dalinai mokėjo mokesčius, o jo nurodomas paskolos ir palūkanų mokėjimo nesupratimas bei vertinimas, kad kai kurie mokesčiai neprotingi ir nepagrįsti, negali būti pagrindu atmesti ieškinį kaip neįrodytą. Tokiu būdu iš viso atsakovas ieškovei už yra skolingas 981,76 Eur už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-08-31.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, atmesti ieškinį kaip neįrodytą, o taip pat imtis veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 299 bei 300 straipsnių reikalavimus.

7.1.                      Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atsakovo reikalavimus vertino kaip formalius, nesiėmė priemonių atliktiems paskaičiavimams patikrinti, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad namo bendraturčiai patyrė nuostolius, nes buvo netinkamai paskaičiuoti ir paskirstyti mokesčiai. Pažymi, jog neturėdamas buhalterinių dokumentų, kuriuos ieškovė atsisako pateikti, negali atlikti tikslių perskaičiavimų, tačiau pagal preliminarius skaičiavimus vien atsakovui apskaičiuoti mokesčiai sumažėtų apie 100 Eur.  

7.2.                      Pažymi, jog namo bendrija savo veikloje nesivadovauja teisės aktų nuostatomis, namo bendrijoje nėra teisėto kontrolės organo, nebuvo organizuojamo bendrijos susirinkimai, o į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei nesigilino. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, jog teismas nesigilino į faktines aplinkybes bei įrodymus, o taip pat nepagrįstai atsisakė priimti ir nenagrinėti pareikšto priešieškinio.

7.3.                      Teismas nevertino namo bendrijos pirmininkės neteisėtų veiksmų bei nepagrįstai netaikė CPK 299 ir 300 straipsnio nuostatų.

8.       Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1.                      Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės nėra susijusios su ginčo esme bei ieškinio reikalavimu, dėl ko apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Be to, apeliaciniame skunde pateikiamos naujos aplinkybės bei kartu pridedami nauji įrodymai, kas prieštarauja apeliacinio proceso paskirčiai, o ieškovė prieštarauja naujų įrodymų prijungimui.

8.2.                      Ieškovė taip pat pabrėžia, jog byloje yra pateiktas atsakovui tenkančių mokesčių apskaičiavimas, o atsakovas, nesutikdamas su tokiu paskaičiavimu, savo skaičiavimų nepateikia, o pirmosios instancijos teismo metu ne kartą sutiko, jog yra skolingas bendrijai.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčas nekyla, jog atsakovui R. J. R. nuosavybės teise priklauso 42,09 kv. m butas name, kurio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus prižiūri ir administruoja ieškovė. Ieškovė į bylą pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas už jam nuosavybes teise priklausančiam butui suteiktas administravimo ir techninės priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-08-31 yra 981,76 Eur.

11.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

13.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 981,76 Eur skolą, kuri susidarė atsakovui nepilnai apmokant jam paskaičiuotus mokesčius už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2019-08-31. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė bendrijos sudarytą Pažymą apie įsiskolinimą (buto savininkas R. J. R.), iš kurios matyti, jog atsakovas nuo 2015-01-01 turėjo įsiskolinimo likutį, o be to, ne visais mėnesiais iki 2019-08-31 mokėjo visas jam paskaičiuotas mokėti sumas (1 t., 11, 12 b. l.). Iš kartu su ieškiniu pateiktų atsakovui išrašytų sąskaitų už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio matyti, kad atsakovui atitinkamai buvo skaičiuojamas 905,58 Eur, 931,03 Eur bei 956,41 Eur likutis (įsiskolinimas), o bendra mokėtina suma pagal rugpjūčio mėnesio komunalinių paslaugų sąskaitą yra 981,76 Eur. Šie išrašytų sąskaitų duomenys visiškai sutampa su pirmiau minėtoje Pažymoje apie įsiskolinimą nurodytais duomenimis. Atsakovas, viso civilinio proceso metu tvirtinęs, jog skola jam yra apskaičiuota netinkamai, nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, leidžiančių paneigti pirmiau aptartus ieškovės pateiktus įrodymus. Taigi ir pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, jog vien formalaus atsakovo prašymo pagrindu nėra pagrįsta teismui perskaičiuoti 4 metų bendrijos nariams tenkančius mokesčius, priešingai nei tvirtina apeliantas, nėra pirmosios instancijos teismo netinkamo funkcijų atlikimo įrodymas, juo labiau kad teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus ir sprendė jog yra labiau tikėtina, kad ieškovės apskaičiuotos skolos atsakovas nėra sumokėjęs.

14.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien atsakovo nesutikimas su jam paskaičiuotais mokesčiais už įvairias komunalines paslaugas savaime nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų bei neleidžia teigti, kad skola, kurios egzistavimą atsakovas pripažįsta, bendrijai yra mažesnė, nei apskaičiuota pateiktuose sąskaitose ir dokumentuose.

15.       Papildomai pažymėtina, kad į bylą pateikti dokumentai – Statybos rangos sutartis, sąmata, bendrijos narių sutikimas dėl banko paskolos paėmimo namo sienų šiltinimo ir balkonų stiklinimo darbams, paskolos grąžinimo grafikai ir kiti duomenys, pagrindžia ieškovės nurodomas aplinkybes dėl atliktų darbų, bendrijos narių sutarimo paskolos renovacijai ėmimo klausimų bei paskolos grąžinimo prievolės atsakovui. Atsakovas, nesutikdamas su jam apskaičiuota mokestine prievole, pirmiau nurodytų įrodymų nepaneigė ir, kaip minėta pirmiau, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad mokesčių dydis jam yra apskaičiuotas netinkamai.

16.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės apskaičiuotą skolą.

17.       Išdėstyto vertinimo nekeičia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovas, negaudamas atitinkamų dokumentų iš bendrijos, negali atlikti konkrečių apskaičiavimų. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos įpareigoja bendrijos pirmininką suteikti išsamią informaciją, todėl atsakovas gali susipažinti su informacija. Tačiau, kaip matyti iš 2018-03-05 ieškovės rašto, adresuoto atsakovui, turinio, pats atsakovas neatvyksta susipažinti su nurodoma informacija. Kita vertus, aplinkybė, jog ieškovė atsakovui galimai neteikė ar galimai netinkamai teikė informaciją, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, juo labiau kad dalis su namo remontu ir renovacija susijusių dokumentų, kaip jau minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta.

18.       Vertinant apeliacinio skundo turinį, pažymėtina, jog atsakovas iš esmės neformuluoja konkrečių teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, o dėsto bendro pobūdžio aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau atsakovo dėstoma pozicija leidžia vertinti, jog jis neigiamai vertina bendrijos pirmininkės atliekamą darbą, kas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kartu reikšminga pažymėti ir tai, kad aplinkybė, jog skundžiamas sprendimas nėra palankus atsakovui, nėra pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo įrodymas, o atsakovo dėstomo prašymo pakoreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjimas, atsižvelgiant į CPK įtvirtintus apeliacinės instancijos teismo įgaliojimus ir paskirtį, nėra galimas, dėl ko plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė atsakovo priešieškinio, nerodo skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui pateikus priešieškinį jam buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas 2019-11-26 nutartimi vertino, jog nustatyti priešieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, dėl ko dokumentas laikytas nepaduotu. Ši teismo nutartis, t. y. atsakovo priešieškinio nepriėmimas, neužkirto kelio atsakovui ginti galimai pažeistas teises, o be to nėra duomenų kad ši teismo nutartis būtų panaikinta, dėl ko plačiau nagrinėti atsakovo pateikto priešieškinio laikymo nepaduotu aplinkybes nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

20.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

21.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai ir jais remiantis teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, dėl ko pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštą ieškinį, teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas išdėstė reikalavimą ieškovei pritaikyti CPK 299 ir 300 straipsnių reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė minėtuose straipsniuose įtvirtintų aplinkybių, dėl ko, priimti atskirąją nutartį ar kreiptis į prokurorą, t.y. tenkinti tokį atsakovo reikalavimą nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

23.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovė už advokato teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur. Šios išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 98 straipsnis).

24.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu bei prašymu atsakovas pateikė naujus įrodymus – komunalinių paslaugų sąskaitas, prašymus, adresuotus bendrijos pirmininkei, bei kiti dokumentai, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį bei registrų duomenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šie nauji įrodymai yra reikšmingi siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą, juo labiau kad dalis jų jau yra pateikta į bylą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu ir prašymu pateikti nauji dokumentai nėra priimami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini)-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                   Laimantas Misiūnas