Civilinė byla Nr. 2S-2879-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26197-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.24 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P., uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“, R. R..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       pareiškėja G. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nuimti areštą nuo jos banko sąskaitų ir leisti jomis disponuoti; grąžinti 2018 m. liepos 25 d. nurašytą 88,12 Eur pinigų sumą į banko sąskaitą, esančią Swedbank, Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti antstolį pažeidus vykdymo procese pareiškėjos teises bei teisėtus interesus ir įpareigoti pažeidimus pašalinti. Nurodė, kad antstolė B. P. vykdydama išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio R. R., areštavo jos sąskaitą. Pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis negavo pranešimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolė nesurašė patvarkymo dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu nesudarė sąlygų skųsti antstolės veiksmus. Teigia, jog areštavus turtą, priverstinai išieškoti galima tik tuomet, kai nustatoma skolininko dalis bendrame turte. Be to, nesant sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis neturėtų priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą. Pasak pareiškėjos, skola atsirado jai nežinant, skolinimosi ar skolos priteisimo procese nedalyvaujant; skola nėra priteista solidariai. Taip pat nurodė, jog antstolis turi pranešti apie turto areštą ir kitus procesinius veiksmus, tačiau pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė ginti savo interesus.  

2.       Antstolė B. P. 2018 rugpjūčio 22 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Pažymėjo, kad neradus skolininko R. R. turto, išieškojimas buvo nukreiptas į jo sutuoktinės G. R. lėšas, esančias sąskaitose. Nurodė, kad priverstinio vykdymo priemonės nebuvo veiksmingos, todėl išieškojimas 2018 m. liepos 25 d. buvo nukreiptas į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. G. R. lėšas, esančias sąskaitose. Nurodymas areštuoti lėšas neišsiųstas pareiškėjai, nes Gyventojų registre yra deklaruotas jos išvykimas į Vokietiją. Taip pat nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. nuo pareiškėjos sąskaitos nurašyti 88,12 Eur. Nors skolininkas el. paštu buvo informuotas, jog sutuoktinė turi pateikti sąskaitos išrašą, kad būtų nustatyta nurašytų pinigų kilmė, tokia informacija nebuvo pateikta. 2018 m. liepos 26 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto atsidalinimo, o visą informaciją teikė tik skolininkui, nes pareiškėjai, t. y. skolininko sutuoktinei dėl jos deklaruoto išvykimo į Vokietiją nebuvo galimybės įteikti procesinių dokumentų. Tai, jog patvarkymas buvo siųstas ir el. paštu, kuriuo naudojasi ir pareiškėja, paneigia pareiškėjos teiginį, kad jo negavo.

3.       Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, - panaikino 2018 m. liepos 25 d. nurodymą Nr. S-18-171-17064 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjos G. R. sąskaitų 26 837,49 Eur sumai; nutarė grąžinti 2018 m. liepos 25 d. nurašytas 88,12 Eur lėšas į G. R. banko sąskaitą; likusios skundo dalies netenkino. 

5.       Teismas nurodė, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK)  3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vykdomas išieškojimas dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismo sprendime nėra nurodytas nukreipimas išieškoti į bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, be to, pareiškėja ir skolininkas santuoką sudarė po vykdomojo rašto išdavimo. Teismas konstatavo, kad nepagrįstai priimtas nurodymas priverstinai nurašyti visas 26 837,49 Eur sumos pareiškėjos lėšas, neatsižvelgiant į tai, ar šios lėšos yra bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė.

6.       Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą, kuriuo vykdomojoje byloje nėra. Kadangi priimdama 2018 m. liepos 25 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolė nesilaikė CPK 667 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš bendrosios nuosavybės tvarkos, teismas šį nurodymą panaikino, o 88,12 Eur dydžio nurašytas lėšas nusprendė grąžinti į šią banko sąskaitą.

7.       Teismas sutiko su antstolės argumentu, kad pareiškėjai deklaravus išvykimą į Vokietiją, buvo apribotos antstolės galimybės pareiškėjai įteikti procesinius dokumentus; antstolė skolininkui ir jo sutuoktinei informaciją teikė elektroniniu paštu. Teismo nuomone, negalima konstatuoti, kad teikiant informaciją antstolė pažeidė pareigą informuoti suinteresuotus asmenis apie jų atžvilgiu pritaikytas išieškojimo priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8.         Suinteresuotas asmuo B. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:

8.1. Pareiškėja klaidingai interpretuoja antstolės procesinius veiksmus, akcentuodama ne santuokos metu įgyto turto teisinį režimą, o prievolės kilmę. Teigia, jog antstolė norėjo ne pareiškėją padaryti bendraskole, o išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausančią santuokos metu įgytą turto dalį. Teismas taip pat netinkamai interpretavo antstolės veiksmus. Antstolė pinigines lėšas areštavo ne kaip iš nusikalstamos veikos gautą turtą, o kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą santuokos metu pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį.

8.2. Vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, antstolė skolininkui ir pareiškėjai pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo, tačiau pasiūlymas nustatytu terminu įvykdytas nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad sutuoktiniai, vietoje to, kad atsidalintų turtą ir galėtų naudotis lėšomis, vilkina procesą.

8.3. Antstolė nesutinka, kad ji nesilaikė CPK 667 straipsnyje numatytos tvarkos, nes nepriėmė turto arešto akto. Pasak apeliantės, teisės aktuose nenumatyta, kad areštuojant skolininko sutuoktinės pinigines lėšas privaloma sudaryti turto arešto aktą. Nepriklausomai kokiu procesiniu dokumentu turtas yra areštuojamas (turto arešto aktu ar nurodymu priverstinai nurašyti lėšas) tikslas yra tas pats – lėšų suvaržymas, kad jomis nebūtų naudojamasi iki atidalinimo. Atitinkamas dokumentas pasirenkamas priklausomai nuo areštuotino turto rūšies: areštuojant pinigines lėšas, priimamas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, kuris perduodamas per PLAIS sistemą. Tai, kad nurašyti pinigai saugomi antstolės depozitinėje sąskaitoje, nereiškia, kad jie tampa antstolio ar kreditoriaus nuosavybe.

8.4. Kadangi už turto arešto akto surašymą numatytas 24 Eur už vieną antstolio darbo valandą, o už  nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 2 Eur, antstolės įsitikinimu, ji priėmė skolininkui ekonomiškai naudingesnį sprendimą. Terismas formaliai taikė CK 667 straipsnio nuostatas dėl turto arešto.

8.5. Reikalavimas grąžinti nurašytas lėšas nenustačius turto dalies, kai visi CPK 667 straipsnio reikalavimai įvykdyti, neproporcingai pažeistų kreditoriaus teises (grąžinus pinigus, skolininkas galėtų jais pasinaudoti); taip pat būtų pažeisti ekonomiškumo, koncentruotumo principai, nes vėl būtų atliekami veiksmai dėl skolininko turto dalies nustatymo, kurie jau atlikti.

9.         Pareiškėja G. R. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.  Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Išieškojimą iš turto dalies antstolė turėjo vykdyti pagal CPK 667 straipsnyje nustatytą tvarką; vykdomojoje byloje Nr.0171/17/04703 nėra turto arešto akto dėl pareiškėjos banko sąskaitose esančių lėšų.

9.2. Antstolės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad vykdymo proceso normos leidžia antstoliui naudoti ne vieną procesinio dokumento formą, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, neatitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies normų. Antstoliui nesurašius turto arešto akto, jis negali siūlyti skolininkui per dvidešimt dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

9.3. Antstolė neinformavo pareiškėjos apie vykdomojoje byloje jos atžvilgiu atliktus veiksmus.    

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.         Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11.         Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

12.         Iš civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0171/17/04703 nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo 2014 m. kovo 17 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. N1-2494-119/2013 dėl 25 307 Eur (87 380 Lt) turtinės žalos išieškojimo iš R. R., priteistą solidariai su kitais asmenimis, J. G. naudai (teisių perėmėja - UAB „Legal Balance“) (vykdomasis raštas antstolei pateiktas 2017 m. gruodžio 20 d.). Pareiškėja G. R. ir skolininkas R. R. 2018 m. balandžio 26 d. sudarė santuoką. Antstolė B. P. 2018 m. liepos 25 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-171-17064, kuriuo nurodė nuo G. B. (dabar – R.) banko sąskaitų nurašyti 26 837,49 Eur sumą. 2018 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl atsidalinimo, antstolė B. P. pasiūlė R. R. ir G. B. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto (įskaitant gaunamas pinigines lėšas) padalijimo bendraturčių susitarimu. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti jos banko sąskaitų areštą ir leisti disponuoti lėšomis; grąžinti nurašytas lėšas ir pripažinti antstolį pažeidus vykdymo procese pareiškėjos teises bei teisėtus interesus ir įpareigoti pažeidimus pašalinti. Pirmosios instancijos teismas pirmuosius du reikalavimus tenkino, o kitą skundo dalį atmetė. Antstolė pateikė atskirąjį skundą.

13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl skundžiamo antstolės patvarkymo neteisėtumo, be kita ko, grindė tuo, kad antstolė nesilaikė CPK 667 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš bendrosios nuosavybės tvarkos (nesurašė turto arešto akto). Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teisės aktuose nenumatyta, jog areštuojant skolininko sutuoktinės pinigines lėšas privaloma sudaryti turto arešto aktą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia antstolės pozicija.

14.         Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį - jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.  

15.        Taigi, šioje teisės normoje, reglamentuojančioje ginčui aktualų klausimą, aiškiai nurodytas antstolio atliktinas veiksmas – turto areštas; taip pat minimas ir priimtinas dokumentas – turto arešto aktas.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

18. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, antstolis turi griežtai vadovautis įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, savo nuožiūra jo atitinkamai neinterpretuodamas, todėl atskirojo skundo argumentai, kad turto arešto aktu ar nurodymu priverstinai nurašyti lėšas pasiekiamas  tas pats tikslas – lėšų suvaržymas, savaime nereiškia teisės antstoliui pasirinkti, kokį dokumentą surašyti.  

19.         Apeliantė teigia, kad atitinkamas dokumentas pasirenkamas priklausomai nuo areštuotino turto rūšies: areštuojant kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, kitą neregistruotą turtą, turtines teises – priimamas turto areštas, kuris perduodamas Turto arešto registrui, o areštuojant pinigines lėšas, priimamas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, kuris perduodamas per PLAIS sistemą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų atkreipia dėmesį, kad CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau ir – SVĮ), Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126, nuostatos numato skirtingas nurodymų rūšis, t. y. apribojimo nurodymus bei nurašymo nurodymus. SVĮ patvirtintos atitinkamos procesinių dokumentų formos - nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (8 priedas) bei nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas (10 priedas) (SVĮ 2.8, 2.10 punktai). Pastarasis nurodymas priimamas tuo atveju, kai Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmeniui skiriamas išmokas ir antstolis neturi kitų duomenų, kad į kredito įstaigoje atidarytą asmens sąskaitą gali būti pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo; toks nurodymas teikiamas Turto arešto aktų registrui ir automatiniu būdu perduodamas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. 

20. Paminėtos aplinkybės, t. y. CPK 667 straipsnyje vartojamos sąvokos, skirtingas arešto (net trumpalaikio) vykdymo reglamentavimas; skundžiamo nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas turinys (jame nurodyta, kad per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir SVĮ 85, 86 ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka), leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 m. liepos 25 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nelaikytinas turto arešto aktu, ir kad antstolė nesilaikė CPK 667 straipsnyje įtvirtintos išieškojimo iš bendrosios nuosavybės tvarkos, yra pagrįsta ir teisėta.

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde antstolė klaidingai interpretavo pirmosios instancijos teismo išvadą dėl CPK 666 straipsnio 2 dalies taikymo. Kaip matyti iš  skundžiamos nutarties turinio, teismas akcentavo tai, kad antstolė nepagrįstai priėmė nurodymą priverstinai nurašyti visas 26 837,49 Eur pareiškėjos lėšas, neatsižvelgiant į tai, ar šios lėšos yra bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė. Kita vertus, net ir įvertinus tai, kad pareiškėja nekvestionavo nurašytų lėšų kilmės (t. y. iš esmės neįrodinėjo, kad lėšos yra jos asmeninė nuosavybė), antstolės veiksmus pripažinus neteisėtais kitu, pirmosios instancijos teismo nurodytu, pagrindu, aukščiau minėtos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo. 

22. Kaip minėta, antstolis turi veikti griežtai laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), todėl atskirojo skundo argumentas, kad nurašytų lėšų grąžinimas neproporcingai pažeistų kreditoriaus interesus, taip pat būtų pažeisti ekonomiškumo bei koncentruotumo principai, atmestini.

23. Taip pat nesutiktina su apeliantės pastebėjimu, kad kita Vilniaus apygardos teismo civilinė byla, kurioje teismas nenustatė CPK 667 straipsnio tvarkos pažeidimo, yra analogiška. Pažymėtina, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2074-603/2018, kuria remiasi apeliantė, turinio matyti, kad  joje nebuvo keliamas klausimas dėl surašyto dokumento pobūdžio, - apeliantė akcentavo kitą CPK 667 straipsnio pažeidimą, teigdama, kad antstolė nepasiūlė ir nesuteikė termino nei išieškotojui, nei apeliantei kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, nėra pagrindo spręsti, kad paminėta nutartis yra priimta byloje, kurioje aplinkybės yra panašios, ir kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ja vadovautis.

24.         Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič