Civilinė byla Nr. e2-13727-1097/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27935-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atstovei R. V.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ atstovui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų ekspertas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Statybų ekspertas“ dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą bei delspinigių priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 482,78 Eur skolą, 16,52 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad tiekia šilumos energiją į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso minimame daugiabutyje įrengtos patalpos (toliau – Patalpos). Patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų yra savavališkai atjungti, o kiti daugiabučio namo butai ir patalpos, įskaitant bendro naudojimo patalpas, yra šildomos centralizuotai ieškovės tiekiama šilumos energija. Ieškovės teigimu, atsakovei tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio pagrindu. Atsakovė už laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotą šiluminę energiją nesumokėjo ir yra skolinga ieškovei 499,30 Eur, iš jų – 482,78 Eur skolos ir 16,52 Eur delspinigių.
3. Atsakovė UAB ,,Statybų ekspertas“ atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškinys neįrodytas: nes nėra aišku, kaip ir kokiu būdu ieškovė apskaičiuoja tariamą skolą; ieškovė nepateikia skaitiklio rodmenų akto, kurie patvirtintų ar įrodytų rodmenis, kiekį; nėra skaitiklio metrologinės patikros. Ieškinyje turi būti nurodytas ne vien skolos susidarymo laikotarpis, bet ir per tą laikotarpį skolininkei patiektas energijos (šilumos) kiekis, skolininkės neapmokėtas kiekis, apskaitos prietaiso rodmenys, pagal kuriuos nustatytas kiekis, apskaitos prietaisą identifikuojantys duomenys ir mokėjimo dokumentas (PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pranešimas ar kt.), pagal kurį atsakovė neatsiskaitė už patiektą kiekį. Ieškovė neįrodė skaitiklio rodmenų egzistavimo ir jų realaus faktinio fiksavimo dokumentais, t. y. ieškovė nepateikė kiekvieno mėnesio paskutinės dienos skaitiklio rodmenų užfiksavimo dokumentų (įrodymų). Be to, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad pastate yra bendro naudojimo patalpų, kurioms ieškovė teiktų šilumos energiją.
4. Atsakovė nurodė, kad ji nėra ieškovės teikiamos šilumos vartotoja. Šalys nėra sudariusios sutarties, be to, ieškovė nepateikė įrodymo, kad ji tiekia šilumos energiją į daugiabutį pastatą. Atsakovės Patalpos nėra šildomos tiesiogiai, o 2009 m. birželio 1 d. atjungimo aktas patvirtina, kad šilumą tiekti atsakovei yra techniškai neįmanoma. Sutartis su ieškove yra nutrūkusi ir neatnaujinta. Nesant šalių sutarties, ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos neturi teisinio ir faktinio pagrindo. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė šilumos tiekimo ribos, jos perdavimo atsakovei vietos, o, pareiškusi ieškinį dėl bendro naudojimo patalpų šildymo išlaidų, ieškovė privalėjo dokumentais įrodyti tariamą šildymo vamzdžio atkarpą. Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisės atsakovei priskaičiuoti sumas ar reikšti ieškinį, nes bendrosios dalinės nuosavybės objektus valdo, naudoja, prižiūri bendrija, o ne atsakovė.
5. Atsakovė nurodė, kad delspinigiai negalėtų būti priteisiami, nes ieškovė nevykdė pareigos tinkamai teikti atsakovei mokėjimo pranešimus (sąskaitas), jas pateikė tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties. Atsiskaitymo terminai skaičiuotini tik nuo sąskaitų įteikimo atsakovei momento. Šias sąskaitas ieškovė įteikė atsakovei bylos nagrinėjimo metu teisme, todėl ieškovės delspinigių skaičiavimai nepagrįsti.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Nurodė, kad ieškovė ne kartą atsakovei aiškino mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą apskaičiavimo tvarką, nurodė mokesčių apskaičiavimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, tačiau atsakovė mokesčių geranoriškai nemoka, dėl ko ieškovė yra priversta su atsakove dėl skolų priteisimo bylinėtis kiekvieną kartą dėl naujo laikotarpio. Visi atsakovės byloje keliami klausimai jau atsakyti ir išaiškinti pirmiau priimtuose ir prejudicinę reikšmę turinčiuose teismų procesiniuose sprendimuose tapataus turinio bylose su atsakove. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė remiasi įsiteisėjusiais teismų sprendimais kaip prejudicinę galią turinčiais procesiniais sprendimais, kuriuose pripažinta, jog atsakovė yra šilumos vartotoja. Atsakovė, kaip bendraturtė, turi prievolę išlaikyti bendrojo naudojimo objektus. Atsakovei yra žinomi namo šilumos paskirstymo metodai, ji visada turėjo galimybę tikrinti duomenis, tačiau atsakovė nesidomi mokėjimu tol, kol ieškovė nesikreipia į teismą dėl skolų priteisimo. Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiui 2004 m. licencijos pagrindu, o suvartotas šilumos kiekis, skolos susidarymo laikotarpiu buvo paskirstomas pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengtus apskaitos prietaisus atitinkantį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintą Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, kartu su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. Nr. O3-184 patvirtintu Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5. Taip pat ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovė niekada neteikė pretenzijų dėl negautų sąskaitų, o visos sąskaitos talpinamos interneto svetainėje www.litesko.lt. Taip pat nurodė, kad atsakovė niekada neginčijo nuotoliniu būdu nuskaitomų skaitiklių rodmenų duomenų, nors visada turėjo / turi galimybes tikrinti duomenis, prašyti perskaičiuoti mokesčius. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovė piktybiškai nemoka už tiekiamą šilumos energiją, iš naujo kelia teismų jau išnagrinėtus klausimus, o prieštaravimus pradeda reikšti tik tada, kai ieškovė kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad ginčo Patalpos neprijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, tiekti šilumą atsakovei yra techniškai neįmanoma, todėl atsakovė nėra šilumos vartotoja. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra keičiami tik užbaigus statybos / rekonstrukcijos darbus, o šiuo metu tokie darbai Patalpose nėra baigti, todėl negalima vadovautis registro duomenimis dėl atsakovei teikiamo šildymo. Atsakovės atstovo teigimu, šios bylos esmė – atsakyti į klausimą, ar atsakovė yra šilumos vartotoja. Ieškovės atstovės minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose šis klausimas nėra atsakytas, nes nuo to laiko yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Be to, nėra pateikta pastato šildymo schema, todėl nėra nustatyta, kur yra ieškovės neva teikiamos šilumos atsakovei perdavimo-priėmimo vietos, šilumos perdavimo taškai. Teigė, kad ieškovė neįrodė, kad pastate yra bendro naudojimo patalpų, kurias šildo ieškovė. Taip pat nurodė, kad nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo prašomą priteisti sumą, nes nėra duomenų apie skaitiklių parodymus konkrečiais mėnesiais. Be to, atsakovei nebuvo siunčiamos sąskaitos, ieškovė nebendradarbiauja. Atsakovės atstovo teigimu, negali būti skaičiuojami delspinigiai, nes ieškovė privalėjo pateikti atsakovei dokumentus reikalavimui pagrįsti bei pretenzijas, nustatyti terminą reikalavimams įvykdyti, o šiuo atveju jokie dokumentai ar pretenzijos atsakovei nebuvo pateikti.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
8. Bylos rašytinė medžiaga leidžia nustatyti, kad atsakovei nuo 2007 m. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – įstaiga, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). 2009 m. birželio 1 d. laikino patalpų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos aktas patvirtina, kad nurodytos Patalpos šildymo įrenginių rekonstravimui pagal 2007 m. lapkričio 21 d. pastato šilumos įrenginių rekonstravimo technines sąlygas Nr. 07-51 D bei 2008 m. gegužės 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. 91/08, buvo atjungtos nuo bendros namo šildymo sistemos iki 2009/2010 m. šildymo sistemos pradžios. Patalpos iki šiol nėra prijungtos prie bendros namo šildymo sistemos ir joms šildymo tiekimas nėra atnaujintas. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.
9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą bei delspinigių priteisimo. Ieškovė nurodė, kad, veikdama Energetikos veiklos licencijos Nr. L4-ŠT-27 pagrindu, vykdo šilumos tiekimo veiklą (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovė nesumokėjo už laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymui suvartotą šiluminę energiją, liko skolinga ieškovei 487,78 Eur; šią skolą bei delspinigius prašoma priteisti iš atsakovės. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad Patalpų šildymo sistemai esant atjungtai nuo bendros namo šildymo sistemos, atsakovei šilumos energija techniškai negali būti tiekiama, atsakovė nėra ieškovės tiekiamos šilumos energijos vartotoja, todėl ieškinio reikalavimas nepagrįstas. Be to, atsakovės teigimu, ieškinys neįrodytas.
Dėl atsakovės pareigos mokėti už bendro naudojimo objektų šildymą
10. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės skolą už bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotą šiluminę energiją. Atsakovė, prašydama ieškinį atmesti, argumentuoja, kad ji nėra ieškovės teikiamos šilumos vartotoja. Grįsdama šiuos teiginius, atsakovė nurodo, kad šalys nėra sudariusios sutarties, o atsakovės Patalpos nėra ir techniškai negali būti šildomos, nes yra atjungtos nuo bendros namo šildymo sistemos. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė šilumos tiekimo ribos, vietos, perdavimo atsakovei.
11. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai neatitinka teisinio reglamentavimo, pateikti neatsižvelgiant į ieškinio reikalavimų turinį, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
12. Kaip minėta, 2009 m. birželio 1 d. laikino patalpų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos aktu atsakovei priklausančios Patalpos šildymo įrenginių rekonstravimui buvo atjungtos nuo bendros namo šildymo sistemos iki 2009/2010 m. šildymo sistemos pradžios. Iki šiol Patalpos nėra prijungtos prie bendros namo šildymo sistemos, t. y. šildymo tiekimas į šias Patalpas nėra atnaujintas. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio turinio, reikalavimas dėl skolos priteisimo grindžiamas ne šių Patalpų šildymo paslaugomis, o prašoma priteisti skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį, bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Butų ir kitų patalpų daugiabučiame name savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Sprendžiant, ar atsakovė turi pareigą mokėti mokesčius už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms bei šildymo sistemų priežiūrą, svarbu atriboti išlaidas, skirtas bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti bei išlaidas, skirtas jos asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Išlaidos, susijusios su tiekiama šilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms ir šildymo sistemų priežiūrai, yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi, prievolė apmokėti šias išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo patalpoms apšildyti ir šildymo sistemoms tinkamai eksploatuoti, tenka visiems butų ir kitų patalpų bendrasavininkams.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti, šildymo sistemai prižiūrėti. Visa energija, tiekiama į namą, apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma: dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; kt.). Šiluma į butus bei kitas patalpas tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų (patalpų) savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-229/2012).
15. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, įstatyme tiesiogiai įtvirtinta patalpų savininko pareiga apmokėti už jam tenkančią šilumos, reikalingos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, dalį, nepriklausomai nuo to, ar jam priklausiančios patalpos yra šildomos ir kokiu būdu tai daroma.
16. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pagal įstatymą, atsakovė, kaip bendro naudojimo objektų bendraturtė, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiai taisyklei taikyti teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius šilumos tiekimo ribą, vietą, perdavimą atsakovei, ir pan. Aplinkybės, kad atsakovė nėra sudariusi energijos tiekimo sutarties su atsakove, kad atsakovės Patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, nepaneigia iš įstatymo nuostatų kylančios atsakovės pareigos prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo, tinkamo jų funkcionavimo ir padengti proporcingą dalį tam tenkančių išlaidų. Taigi, atsakovė, kaip bendraturtė, yra šilumos vartotoja ir privalo mokėti už bendrojo naudojimo objektams pateiktą šilumos energiją, proporcingai turimai bendrosios nuosavybės daliai.
17. Pabrėžtina, kad klausimas dėl to, ar atsakovė laikytina šilumos vartotoja ir turi pareigą mokėti už bendrojo naudojimo objektams teikiamą šilumą, jau ne kartą buvo spręstas teismų išnagrinėtose analogiško turinio bylose, kuriose ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl skolos už kitus laikotarpius priteisimo. Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-99-262/2012, paliktu nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1208/2013; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimu, paliktu nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2292-611/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-3140-450/2015, iš atsakovės ieškovei buvo priteistos skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą už laikotarpius nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d., nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. Nurodytuose procesiniuose sprendimuose teismai pripažino atsakovę esant ieškovės tiekiamos šilumos vartotoja ir konstatavo atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove už namo bendro naudojimo patalpoms pateiktą šilumos energiją. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3140-450/2015, pabrėžė, kad ,,teismas neturi pagrindo iš naujo vertinti ir pasisakyti dėl tų pačių atsakovės atsikirtimų, kurie išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Nors ankstesni sprendimai priimti dėl ieškovės reikalavimų atsakovei už ankstesnius laikotarpius, atsakovei nemokant mokesčių už tų pačių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (tiekiamą šilumą ir sistemų priežiūrą), tačiau, kadangi ginčai kilę iš to paties civilinio santykio ir bylų faktinės aplinkybės tapačios, todėl kitose išnagrinėtose bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atliktas teisinis kvalifikavimas bei konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Antai, priešingai nei teigia atsakovė, dar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-99-262/2012 (apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1208/2013, šį sprendimą paliko nepakeistą), buvo konstatuota, kad ji (atsakovė) yra šilumos vartotoja.“
18. Atsakovė teigė, kad šiais išaiškinimais negali būti remiamasi, nes yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas, tačiau nenurodė konkrečių, jos teigimu, reikšmingų ir pasikeitusių teisinių nuostatų. Teismui nenustačius tokio esminio pokyčio aktualiame teisiniame reglamentavime, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, atsakovės teiginiai dėl jos nepripažinimo vartotoja atmestini.
19. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė neturi teisės reikšti nagrinėjamą ieškinį, nes tai turėtų priklausyti daugiabučio namo administratoriaus kompetencijai. Įvertinus pirmiau nurodytą teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovė, kaip paslaugos bendraturčiams tiekėja, turi teisę reikšti bendrosios dalinės nuosavybės savininkams reikalavimus CK 4.82 straipsnio, Lietuvos Respublikos šilumos energijos įstatymo 25 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs ne tarp bendraturčių ar bendraturčių ir bendrijos, o yra paslaugos tiekėjos reikalavimas paslaugos gavėjai (namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkei) atsiskaityti už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, tenkančias bendraturtės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Dėl prašomos priteisti skolos pagrįstumo
20. Atsakovės teigimu, ieškinys turėtų būti atmestas kaip neįrodytas, nes nėra aišku, kaip ir kokiu būdu ieškovė apskaičiuoja skolą, nėra pateikta duomenų apie šio skaičiavimo pagrindu esančius duomenis (skaitiklių parodymus), nepateikia skaitiklio rodmenų akto (nėra nurašyti faktiniai rodmenys ir nėra duomenų, kurie patvirtintų pažymoje įrašytus rodmenis), nėra skaitiklio metrologinės patikros. Atsakovės teigimu, ieškinyje turi būti nurodytas ne vien skolos susidarymo laikotarpis, bet ir per tą laikotarpį skolininkei patiektas energijos (šilumos) kiekis, skolininkės neapmokėtas kiekis, apskaitos prietaiso rodmenys, pagal kuriuos nustatytas kiekis, apskaitos prietaisą identifikuojantys duomenys ir mokėjimo dokumentas (PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pranešimas ar kt.), pagal kurį atsakovė neatsiskaitė už patiektą kiekį.
21. Tokio pobūdžio argumentų kontekste reikšmingos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
22. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, be kitko, taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nėra visiškai aiškios ir ieškovės ieškinyje reikalaujamos priteisti sumos, delspinigių susidarymo laikotarpis, be to, nenurodyta visa bendro naudojimo patalpų šildymo suma ir kokiu būdu paskaičiuota tarp visų savininkų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su skolos paskaičiavimu, taip pat nėra atleista nuo pareigos aiškiai ir konkrečiai suformuluoti nesutikimo argumentus, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus dokumentus, teikti įrodymus ar prašymus juos išreikalauti. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė šalims terminą pateikti papildomus duomenis ir įrodymus, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus.
23. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, pateikė teismui rašytinius įrodymus: mokesčių paskaičiavimo pažymą, 2004 m. kovo 4 d. energetikos veiklos licenciją Nr. L4-ŠT-27 su priedu, 2018 m. lapkričio 16 d. šilumos skaitiklio patikros sertifikatą Nr. 0914669, 2018 m. lapkričio 22 d. skaitiklių priėmimo-perdavimo eksploatacijai (patikros / pakaitos) aktą Nr. 5694, 2020 m. spalio 15 d. šilumos skaitiklio patikros sertifikatą Nr. 1373992, 2020 m. spalio 26 d. šilumos apskaitos prietaiso priėmimo-perdavimo eksploatacijai aktą Nr. 6186. Taip pat, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, ieškovė papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus DOK-77498 dėl suvartotos šilumos kiekio paskirstymo metodikos, PVM sąskaitas faktūras, atsakovei adresuotas pretenzijas dėl įsiskolinimo, pažymą dėl delspinigių priskaičiavimo, įvadinio skaitiklio rodmenų lentelę. Taigi, ieškovė pateikė Mokesčių paskaičiavimo pažymą, iš kurios matyti skolos susidarymo laikotarpis, nurodyti periodai, priskaitytos energijos kiekis, paskaičiuota skola, delspinigiai, nurodyta kaina. Skaičiavimus ieškovė detalizavo savo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, nurodydama teisės aktus, kuriais remiasi, paaiškindama konkrečią apskaičiavimo formulę ir metodiką, delspinigiai detalizuoti Delspinigių paskaičiavimo pažymoje. Susidariusią skolą, jos dydį ir laikotarpį taip pat patvirtina laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros: Nr. 2831, Nr. 3252, Nr. 3670, Nr. 4089, Nr. 4513, Nr. 4938, Nr. 375, Nr. 796, Nr. 1221, Nr. 1650, Nr. 2082, Nr. 2515, Nr. 2951 ir Nr. 3388. Atsižvelgiant į pateiktą medžiagą, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie skolos susidarymo laikotarpį, apskaičiavimo būdą, pateiktą šilumos kiekį, skolininkės neapmokėtą dalį ar pan.
24. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su pareikštais ieškinio reikalavimais, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė jau ne kartą ir kitose, išnagrinėtose, bylose keltas bendro pobūdžio abejones dėl atsakovės (ne)pripažinimo šilumos vartotoja ir jos pareigos mokėti už šilumą bendrojo naudojimo objektams, skaičiavimų metodikos bei pagrįstumo, skaitiklių patikimumo, skaitiklių duomenų netikslumo bei neaiškumo ir kt. Kaip matyti, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais grįstų nesutikimą su ieškiniu, o iškėlė abejones ieškovės pateiktais įrodymais bei paaiškinimais. Atsakovė, deklaratyviai teigdama apie įrodymų trūkumą, niekaip nepagrindžiai ir neginčija ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažymoje, rašytiniuose paaiškinimuose, delspinigių paskaičiavimo pažymoje ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų tikslumo, tikrumo. Atsakovė taip pat nenurodo argumentų ir nepateikia duomenų, kad paskaičiuoti kiekiai yra neteisingi, klaidinantys, neteikia savo skaičiavimų. Civiliniame procese galioja bendroji taisyklė – įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, tačiau pabrėžtina, jog tai savaime neeliminuoja kitos šalies pareigos įrodyti savo atsikirtimuose nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje buvo išaiškinęs atsakovei, kad ji, nesutikdama su skolos paskaičiavimu, nėra atleista nuo pareigos aiškiai ir konkrečiai suformuluoti nesutikimo argumentus, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus dokumentus, teikti įrodymus ar prašymus juos išreikalauti. Šiuo atveju atsakovė papildomų duomenų, pagrindžiančių jos keliamas abejones, nepateikė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatytu terminu prašymų teismui dėl duomenų išreikalavimo neformulavo. Tik 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas išsakė poreikį teikti papildomą medžiagą. Teismas nustatė terminą tokiai medžiagai pateikti. Nustatytu terminu atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nepagrįstus jokiais papildomais duomenimis, kuriuose vėl išdėstė bendro pobūdžio abejones dėl to, jog ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir atsakovei yra neaiškus. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu formulavo taip pat bendro pobūdžio prašymą išreikalauti iš ieškovės papildomą medžiagą, tačiau negalėjo konkrečiai pagrįsti jos poreikio ir pobūdžio, o ieškovės atstovė patvirtino, kad visą medžiagą jau yra pateikusi, taip pat ir tą, kuri galėtų atsakyti į atsakovės atstovo keltus klausimus.
25. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl abejonių skaitiklio rodmenų patikimumu, nes iš ieškovės pateiktos medžiagos matyti, jog 2018 m. lapkričio 16 d. patikros sertifikatu Nr. 0914669 ir 2020 m. spalio 15 d. patikros sertifikatu Nr. 1373992 skaitliukui buvo atlikta metrologinė patikra, galiojanti iki 2022 m. spalio 15 d. Taigi, skaitliuko patikra buvo galiojanti skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
26. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie skaitiklio rodmenis. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų DOK-77498, ieškovė detaliai paaiškino, kaip ir kokia metodika yra apskaičiuojama atsakovės, kaip bendraturtės, suvartojama šilumos energija, kokiais teisės aktais šis skaičiavimas grįstas, kokia formule skaičiuotas, kokie duomenys naudoti formulėje (nurodyti skaitiklių parodymai aktualiais skolos susidarymo mėnesiais). Taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė detaliai paaiškino skaičiavimus, pakomentavo ir pateikė duomenis apie nuotoliniu būdu nuskaitomus skaitiklių parodymus. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų domėjęsis skaičiavimais ar skaitiklių parodymais, kreipęsis dėl šių duomenų suteikimo į ieškovę. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų kėlusi klausimų dėl skaitiklių rodmenų teisingumo ar ieškovės atliekamų skaičiavimų metodikos parinkimo, formulės ar kt. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė šiuos klausimus iš esmės ėmė kelti tik ieškovei kreipųsis į teismą dėl skolos priteisimo. Vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodinėjimo taisyklėmis, atsakovė, nesutikdama su skolos skaičiavimu, rodmenų netinkamumu ar pan., turėtų konkrečiai argumentuoti, kodėl ieškovės parinktas teisės aktuose įtvirtintas skaičiavimo metodas yra ydingas, netaikytinas ar taikomas neteisingai, kokiais duomenimis remiantis keliamos abejonės skaitiklių parodymų teisingumu ar pan. Tuo tarpu atsakovė tokių argumentų nepateikia, alternatyvių skaičiavimų taip pat nenurodo.
27. Kaip minėta, nagrinėdamas vieną iš bylų pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos už bendro naudojimo objektų šildymą priteisimo, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3140-450/2015, pabrėžė, kad ,,kitose išnagrinėtose bylose įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atliktas teisinis kvalifikavimas bei konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). <...> Atsakovės atsikirtimai dėl netinkamai skaičiuojamų mokesčių pagal jai priklausančių patalpų plotą ir bendrų patalpų plotą išsamiai išnagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-239-802/2012 (šis sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2292-611/2012), Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1208/2013. <...> Atsakovės argumentai dėl netinkamo mokesčių paskaičiavimo, taikant metodus Nr. 4 ir Nr. 5, yra nepagrįsti, nes įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-239-802/2012, konstatuotas teisėtas ir pagrįstas šių metodų taikymas, apskaičiuojant atsakovei tenkančių mokesčių dalį.“ Atsakovės teiginiai dėl netinkamai skaičiuojamų mokesčių pagal jai priklausančių patalpų plotą ir bendrų patalpų plotą, dėl netinkamo sąskaitų siuntimo, dėl bendrasavininko prievolių pagal CK 4.82 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį apimties, dėl skaičiuojant mokėtiną sumą už bendrosios dalinės nuosavybės objektų šildymo paslaugas taikytino šilumos paskirstymo metodo išnagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendime, priimame civilinėje byloje Nr. 2-259-862/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2292-611/2012. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė detaliai išdėstė pagal aktualius teisės aktus taikytinas skaičiavimo formules ir argumentavo rėmimąsi metodais Nr. 4, Nr. 5. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose vėl kelia klausimus, susijusius su tuo, jog jai nėra aiškūs skaičiavimai, tačiau, juos keldama, nevykdo įrodinėjimo pareigos ir savo abejones pateikia apibendrinta forma, nesutikdama su ieškovės pozicija, tačiau neįrodinėdama nesutikimo argumentų.
28. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovė netinkamai vykdė pareigą teikti mokėjimo pranešimus (sąskaitas). Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog juridinis asmuo turėtų pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Taigi, būtent atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, kyla pareiga sudaryti tinkamas sąlygas gauti dokumentus ir kitą korespondenciją bei užtikrinti tikslaus adreso pateikimą viešajam registrui. Be to, atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog atsakovei visos sąskaitos faktūros yra prieinamos ir jas atsakovė gali pasižiūrėti prisijungusi prie elektroninės savitarnos svetainės. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės teisė susipažinti su jai pateiktomis apmokėti sąskaitomis už teiktas paslaugas, pretenzijomis dėl skolos nebuvo apribotos ir yra žinomos.
29. Pabrėžtina, kad didelis jau išnagrinėtų civilinių bylų pagal ieškovės ieškinius atsakovei dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo skaičius ir jose teiktų atsakovės argumentų turinys taip pat neabejotinai patvirtina, kad šalių ginčas yra besitęsiantis ir žinomas. Atsakovė neabejotinai žino (turi žinoti) apie ieškovės jai išrašomas sąskaitas (skaičiuojamą mokestį už šilumos energiją), tačiau sąskaitų neapmoka ir ieškovės nurodoma prievole nesirūpina, nesidomi, jos neginčija ir klausimų nekelia iki tol, kol ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo už tam tikrą laikotarpį. Toks atsakovės elgesys kelia abejonių dėl atitikties bendradarbiavimo bei sąžiningumo principams.
30. Teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu, sprendžia, kad byloje pateikta medžiaga yra pakankama ieškinio reikalavimams pagrįsti, o atsakovė, išdėstydama bendro pobūdžio abejones dėl įvairiausių faktinių aplinkybių, nepateikė konkrečių įrodymų, leidžiančių pripažinti abejones pagrįstomis (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog atsakovė netinkamai vykdė prievolę atsiskaityti už į bendro naudojimo patalpas tiekiamą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti už bendro naudojimo patalpoms, infrastruktūros palaikymui tiektą šilumos energiją, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 482,78 Eur skola už laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. bendro naudojimo objektų šildymui suvartotą šiluminę energiją (CK 4.82 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis).
31. Dėl kitų atsakovės pateiktų argumentų teismas plačiau nepasisako, vertindamas juos kaip teisiškai nereikšmingus ginčui išspręsti. Įstatyme įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną byloje šalių išsakytą ar pateiktą argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Dėl delspinigių
32. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtintų „Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo“ 361 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojui (atsakovui) gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prievolės atsiskaityti, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 16,52 Eur delspinigių, kurių skaičiavimas detalizuotas pateiktoje pažymoje dėl delspinigių priskaičiavimo.
33. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su dokumentų (sąskaitų, pretenzijų) įteikimu atsakovei ir su jos, kaip juridinio asmens, pareiga pasirūpinti tiek galimybe realiai gauti registracijos adresu siunčiamus dokumentus, tiek pareiga rūpintis akivaizdžiai žinomų prievolių vykdymu arba kelti ginčytinus klausimus bei imtis veiksmų prievolėms paneigti, atmestini atsakovės teiginiai dėl delspinigių skaičiavimo nuo PVM sąskaitų faktūrų pateikimo teismui momento. Ne pirmą kartą vykstantys teisminiai procesai neabejotinai patvirtina, kad atsakovei yra žinoma, jog ieškovė išrašo jai prašomas apmokėti sąskaitas už bendro naudojimo objektų šildymą, su šiomis sąskaitomis atsakovė turi galimybę susipažinti elektroninėje savitarnos svetainėje. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei mokėjimo dokumentai bei pretenzijos nebuvo įteiktos ar jai nežinomos.
Dėl procesinių palūkanų
34. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju atsakovė pažeidė prievolę įvykdyti įsipareigojimus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 499,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 17 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. 17 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovės priteistina 17 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
37. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,65 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ (j. a. k. 110818317) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ (j. a. k. 300632679) 482,78 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 78 ct) skolos, 16,52 Eur (šešiolika eurų 52 ct) delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (499,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė