Civilinė byla Nr. e2-370-601/2023

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00275-2022-6

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.1.

                                                                                     2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1;2.6.10.8; 2.6.11.4.4;

                          3.2.6.1

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 12 d.

Kaunas

 

         Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ryčiui Martinkėnui, atsakovės atstovui advokatei Astai Kakoškinai,

         viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,KT Modules“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai su trečiuoju asmeniu Kalėjimų departamentu, prie LR teisingumo ministerijos bei išvadą duodančia institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo.

 

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ieškinio esmė

 

1.       ieškovė prašo:

1.1.                      nutraukti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos (ankstesnis pavadinimas: Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ir ieškovės UAB „KT Modules“ 2020 m. spalio 22 d. Modulių įsigijimo su jų montavimu ir įrengimu viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-125;

1.2.                      priteisti iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 580 575,99 Eur nuostolių atlyginimo ieškovės UAB „KT Modules“ naudai;

1.3.                      priteisti iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos 5 proc. dydžio procesinę paskirtį atliekančias palūkanas nuo priteistų sumų ieškovės UAB „KT Modules“ naudai;

1.4.                      priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kalėjimų departamentas paskelbė atvirąjį konkursą – viešąjį pirkimą „Pirkimas 504066: 1 Kilnojamųjų modulių įsigijimo su jų montavimu ir įrengimu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo objektą sudarė 5 dalys, kurioms tiekėjai teikė atskirus pasiūlymus. Ieškovės (tiekėjo) teikti pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais trijose iš penkių dalių:

2.1.        Pirkimo I dalyje: 3 (trys) kilnojamų modulių kompleksai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje ne režimo teritorijoje;

2.2.        Pirkimo IV dalyje: 6 (šeši) administracinės paskirties kilnojamieji moduliai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje režimo teritorijoje;

2.3.       Pirkimo V dalyje: 9 (devyni) administracinės paskirties kilnojamieji moduliai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiame sektoriuje ne režimo teritorijoje.

3.       Ieškovė ir Atsakovė pasirašė 2020 m. spalio 22 d. Sutartį, kurios bendra kaina buvo 2 816 429,75 Eur be PVM (3 407 880 Eur su PVM) (toliau – Sutartis). Sutarties 2.4 p. buvo numatyta, kad Pirkėjas (atsakovė) Tiekėjui (ieškovei) mokės 100 proc. avansą, Tiekėjui pateikus pagrįstą prašymą dėl avansinio mokėjimo. Tai buvo vienintelis Sutartyje numatytas atsiskaitymo su Tiekėju būdas. Nuo pat Sutarties sudarymo pradėjo strigti esminių klausimų sprendimas. Po Sutarties sudarymo atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl avanso išmokėjimo ir neteisėtai nutraukė Sutartį), t. y.:

-       2020 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė atsakovei pirmą prašymą dėl avansinio mokėjimo atlikimo;

-       2020 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad ieškovės prašymas neva nėra pakankamai pagrįstas;

-       2020 m. lapkričio 25 d. ieškovė pateikė papildomus dokumentus ir argumentus dėl avanso išmokėjimo;

-       2020 m. gruodžio 8 d. atsakovė vis tiek nurodė, jog prašymą laiko nepagrįstu, nes ieškovė neva nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų savo tiekėjams, bei pažymėjo, kad svarsto Sutarties nutraukimą;

-       2020 m. gruodžio 11 d. ieškovė pateikė papildomus argumentus, taip pat atnaujintus ir pasirašytus savo žaliavų tiekėjų komercinius pasiūlymus;

-       2020 m. gruodžio 21 d. raštu atsakovė nurodė, kad vienas iš ieškovės žaliavų tiekėjų (UAB „Apasteel“) neva iš tiesų yra subtiekėjas ir liepė pateikti paaiškinimą, kodėl toks subtiekėjas buvo pasitelktas;

-       2020 m. gruodžio 23 d. raštu ieškovė išsamiai paaiškino, kad UAB „Apasteel“ yra tik vienos iš medžiagų/prekių tiekėjas, o ne subtiekėjas. Ieškovė taip pat nurodė, kad esant poreikiui ji šias medžiagas gali įsigyti ir iš kitų pardavėjų.

4.       2020 m. gruodžio 29 d., nepaisant visų teiktų argumentų ir įrodymų, atsakovės nurodė, jog ieškovė neva neįvykdė avanso išmokėjimo sąlygų, o kadangi atsakovė yra biudžetinė įstaiga, ji pasibaigus biudžetiniams metams nebegali suteikti daugiau laiko prašymo trūkumams pašalinti, todėl Sutartį nutraukia nuo 2021 m. sausio 8 d. 

5.       Tuo pačiu metu Kalėjimų departamentas vykdė analogiškus viešuosius pirkimus ne tik atsakovei moduliams nupirkti, bet ir kitoms laisvės atėmimo vietų įstaigoms, pvz., Marijampolės pataisos namams, Alytaus pataisos namams. Ieškovė taip pat teikė pasiūlymą dėl modulių montavimo Marijampolės pataisos namuose. 2020 m. gruodžio 21 d. (t. y. tuo pačiu metu) Marijampolės pataisos namai ir ieškovė sudarė Modulių su jų montavimu ir įrengimu viešojo pirkimo pardavimo sutartis (toliau – Marijampolės Sutartys). Jų sąlygos iš esmės analogiškos, skiriasi tik techninės specifikacijos dėl modulių kiekio. Visose sutartyse numatyta analogiška atsiskaitymo tvarka. 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė Marijampolės pataisos namams pateikė prašymą dėl 100 proc. avanso išmokėjimo, avanso išmokėjimą grindžiant panašiais komerciniais pasiūlymais ir analogiška banko garantija, o Marijampolės pataisos namai 2020 m. gruodžio 30 d. jau išmokėjo 100 proc. avansus pagal abi viešo pirkimo sutartis. Klausimai, kurie su atsakove „pirmyn – atgal“ buvo sprendžiami 69 dienas (46 d. d.), su Marijampole išspręsti per 9 dienas (6 d. d.). Pagal Marijampolės Sutartis ieškovė pagamino, pristatė, sumontavo ir perdavė Marijampolės pataisos namams 22 modulinius konteinerius (10 modulių pagal vieną sutartį ir 12 modulių pagal kitą sutartį). 2021 m. balandžio 28 d. Marijampolės Sutarčių vykdymas užbaigtas.

6.       Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo nutraukti Sutartį pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-892-924/2021, tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino Sutarties nutraukimą neteisėtu bei tokį atsakovės sprendimą panaikino. Atsakovė apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2021 m. liepos 8 d. raštu pasiūlė atsakovei taikiai spręsti kilusį ginčą ir rasti abejoms šalims tinkamą sprendimą. Ieškovė nurodė, jog yra pasiruošusi toliau vykdyti Sutartį, tačiau kadangi dėl neteisėtu pripažinto atsakovės sprendimo Sutarties vykdymas buvo atidėtas tokiam ilgam laikui, per kurį rinkoje smarkiai pasikeitusios žaliavų kainos, šalims reiktų aptarti kompensacijos dėl išaugusių žaliavų kainų mechanizmą. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu nurodė, jog nemato galimybės ginčą baigti taikiai. Atsakovė pažymėjo, jog Tiekėjas turi prisiimti per ginčo dėl Sutarties nutraukimo laikotarpį išaugusių žaliavų kainų riziką. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-722-553/2021, atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą paliko galioti nepakeistą.

7.       2021 m. gruodžio 27 d. ieškovė gavo atsakovės raštą, kuriame atsakovė nurodė, jog būtų tikslinga šalims taikiai susitarti ir nutraukti Sutartį bendru sutarimu. Ieškovė (dar iki gaudama atsakovės raštą) 2021 m. gruodžio 27 d. irgi išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, kuriame nurodė, jog tolimesniam Sutarties vykdymui šalims reiktų aptarti išaugusias žaliavų kainas, Sutartyje numatytos teismų ydinga pripažintos atsiskaitymo tvarkos pakeitimą bei Sutarties vykdymo terminus (nes numatyti Sutartyje jau pasibaigę). Atsakovei nesureagavus į ieškovės 2021 m. gruodžio 27 d. raštą, ieškovė dar kartą 2022 m. sausio 20 d. išsiuntė raštą, kuriame atsižvelgė ir į atsakovės siūlymą nutraukti Sutartį. Šiame rašte ieškovė nurodė, jog mato dvi galimybes: arba toliau vykdyti Sutartį, aptariant žaliavų kainos padidėjimą, terminų ir apmokėjimo tvarkos pakeitimą, arba Sutartį nutraukti, padengiant Tiekėjo negautą pelną. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. raštu nurodė, kad nesutinka nei didinti Sutarties kainos, nei nutraukti Sutarties ir padengti ieškovės nuostolių. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės dar 2021 m. gruodžio 27 d. išreikštą pageidavimą nutraukti Sutartį, į atsakovės ir Kalėjimų departamento poziciją, jog pasibaigus 2020 metams, atsakovė neturės finansavimo Sutarties vykdymui, 2022 m. vasario 17 d. raštu paprašė atsakovės nurodyti: 1) ar Pirkėjas yra pasirengęs vykdyti Sutartį; 2) ar Pirkėjo ir/ar Kalėjimų departamento biudžete yra numatytos lėšos Sutarties vykdymui. 2022 m. kovo 2 d. atsakovė atsiuntė raštą, tačiau jame nepateikė konkrečių atsakymų į klausimus, ar Pirkėjas pasirengęs vykdyti Sutartį ir ar Sutarties vykdymui yra numatytas finansavimas. Iki šio ieškinio pareiškimo dienos ieškovė nesulaukė jokių kitų atsakovo atsakymų ar pasiūlymų dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, išskyrus 2021 m. gruodžio 27 d. pasiūlymą Sutartį nutraukti.

8.       Atsakovė nesiėmė visiškai jokių veiksmų Sutarties vykdymui, t. y.: 1) nepriėmė jokio sprendimo dėl Sutarties vykdymo stabdymo; 2) nepriėmė jokio sprendimo dėl ieškovės pateikto prašymo dėl avanso; 3) nederino ieškovės pateiktų brėžinių; 4) neprašė ir neragino ieškovės vykdyti Sutartį; 5) neatliko jokių kitų veiksmų; 6) nepervedė ieškovei avansinio mokėjimo, nors Sutartis numato tik vienintelė mokėjimo būdą; 7) net nesiėmė veiksmų gauti finansavimą Sutarties vykdymui.

9.       Ieškovė Sutartį prašo nutraukti keliais pagrindais, t. y. dėl to, kad: 1) atsakovė nevykdo Sutarties (pvz., nesprendžia dėl avanso išmokėjimo) ir nebendradarbiauja su ieškove dėl Sutarties vykdymo nuo 2021 m. gruodžio 16 d., t. y. iš esmės pažeidžia Sutartį ir savo sutartines prievoles (CK 6.217 str.); 2) atsakovė pati siūlo tik Sutartį nutraukti, tuo tarpu jokių siūlymų dėl Sutarties vykdymo nebuvo pateikta ar atsakyta į ieškovės siūlymus; 3) atsakovė nepateikė patvirtinimo, jog yra finansiškai pajėgi įvykdyti Sutartį, ir Sutartį vykdys, o vieša informacija leidžia spręsti, kad atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti 100 proc. Sutarties avansą ieškovei (CK 6.220 str.).

10.       Atsakovė nėra pajėgi vykdyti sutartį, nes:

10.1. atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno įrodymo, kad ji bus pajėgi įvykdyti Sutartį. 2023 m. vasario 21 d. posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad negali pateikti jokių įrodymų dėl turimo finansavimo Sutarties vykdymui;

10.2. iš viešai skelbiamos LR Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento informacijos matyti, kad Sutarčiai finansavimas buvo skirtas tik 2020 metams – LR Vyriausybė 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458 skyrė Teisingumo ministerijai 15,262 mln. Eur ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonėms įgyvendinti. Lėšos buvo skirtos bausmių vykdymo sistemai, o pagrindinis tokių priemonių tikslas – ekonomikai skatinti ir spartinti investicijas;

10.3. Kalėjimų departamentas savo 2020 m. gruodžio 31 d. pranešime taip pat pateikė informaciją apie bausmių vykdymo sistemai skirtą 15,262 mln. Eur finansavimą, tačiau pabrėžė, kad tokios lėšos skirtos tik 2020 m. ir turi būti išmokėtos būtent 2020 m. (ieškinio priedas Nr. 17);

10.4. atsakovė savo 2020 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 18) nurodė, kad jai 2020 m. infrastruktūrai ir statiniams įsigyti buvo skirta 5 650 253 Eur lėšų, tačiau iš jų per 2020 m. buvo panaudota tik 2 242 373 Eur. Remiantis Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 1 d., metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos, <..> ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, <...> grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos;

10.5. tai, kad Sutarties vykdymui finansavimas buvo gautas tik 2020 metams, patvirtina pačios atsakovės (tuometinio Kalėjimų departamento) raštas pavaldžioms įkalinimo įstaigoms. Kalėjimų departamento rašte buvo pažymėta, kad biudžetinis finansavimas skirtas tik 2020 metams ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadovams yra pavedama užtikrinti, kad įgyvendinant Ekonomikos skatinimo planą, nebūtų prisiimami įsipareigojimai kitiems biudžetiniams metams (ieškinio priedas Nr. 19);

10.6. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų biudžete 2022 metams taip pat nebuvo numatytas finansavimas Sutarties vykdymui. Jokių priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Kalėjimų departamento 2022 m. balandžio 19 d. parengtoje 2022 m. I ketvirčio konsoliduotoje ataskaitoje (ieškinio priedas Nr. 20) matyti, jog Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms (įskaitant atsakovę) 2022 m. materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimui viso skirta 3 675 000 Eur lėšų. Iš jų: 1 963 000 Eur skirta negyvenamiesiems pastatams įsigyti; 1 087 000 Eur skirta mašinoms ir įrenginiams įsigyti; 470 000 Eur skirta kompiuterinei įrangai įsigyti ir kt. 2022 m. I ketvirčio konsoliduotoje ataskaitoje be kita ko pateikiama informacija, kokioms priemonėms yra skiriamos biudžeto lėšos. Viena iš numatytų priemonių yra „Alytaus pataisos namų bendrabučio Nr. 2 rekonstravimas“, kuriam 2022 m. numatytas 1 963 000 Eur asignavimas. Tad biudžete numatytos lėšos negyvenamiesiems pastatams įsigyti yra skirtos būtent Alytaus pataisos namams. Jokiems kitiems pastatams ar infrastruktūrai lėšų numatyta nėra;

10.7. lėšų Sutarties vykdymui nėra numatyta ir 2023 metų biudžete (šaltinis: http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/administracine_informacija/biudzeto-vykdymo-atsakaita-rinkiniai.html);

10.8. atsakovė nurodo, kad lėšas neva gautų iš Valstybės rezervo. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Valstybės rezervo lėšų panaudojimas yra griežtai reglamentuotas ir negali būti skiriamas finansuoti bet kokias išlaidas (pvz.: ginčo Sutarties vykdymui).

11.       Taigi lėšos, kurios buvo skirtos sumokėti ieškovei pagal Sutartį, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – dviejų mėnesių nepagrįstų svarstymų ir galiausiai neteisėto sprendimo Sutartį nutraukti, buvo grąžintos į valstybės iždą. Atsakovė pati sukūrė situaciją, dėl kurios prarado finansavimą.

12.       Atsakovės nurodymas, jog ji nevykdė Sutarties ir neatliko jokių veiksmų tik dėl to, kad ieškovė nepagrįstai paprašė padidinti Sutarties kainą, laikytinas nepagrįstu, nes:

12.1.                       sutarties šalis visada gali ir turi teisę prašyti keisti vienas ar kitas sutarties sąlygas, jei tos sąlygos iš esmės apsunkina sutarties šalies situaciją ir sutarties įvykdymo galimybę. Sutartį 2022 m. vykdant ta kaina, kuri buvo sutarta 2020 m., ieškovė patirtų dar didesnius nuostolius, o atsakovė, atlikusi neteisėtus veiksmus ir nulėmusius, jog ieškovės sąnaudos išaugo, iš savo neteisėtų veiksmų gautų naudos – žymiai didesnės vertės turtą;

12.2.                      ieškovės pasiūlymas Sutartį keisti nesustabdė Sutarties galiojimo ar vykdytinumo. Atsakovė nepagrįstai savo neveikimą ir Sutarties nevykdymą bando pateisinti tuo, kad ieškovė pasiūlė didinti Sutarties kainą ir toks didinimas atsakovei buvo nepriimtinas. CK 6.223 str. 4 d. taip pat aiškiai nustato, jog šalis visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti sutartį gali tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. Ieškovei pasiūlius keisti Sutarties kainą, toks pasiūlymas nesustabdė Sutarties galiojimo ar vykdytinumo;

12.3.                      dėl ieškovės patiriamo Sutarties vykdymo suvaržymo buvo pagrindas didinti Sutarties kainą. Ieškovė ir atsakovė, pasirašydami Sutartį, buvo sutarę, kad atsakovė ieškovei išmokės 100 proc. avansą, o ieškovė įvykdys Sutartį per 7 mėnesius (Sutarties 3.1.1. p.). Ieškovė, žinodama tokius Sutarties vykdymo terminus, atitinkamai kainos pasiūlymą teikė, atsižvelgdama į galimus rinkos svyravimus per artimiausius ~8-9 mėnesius (iki 2021 m. birželio mėn. pradžios);

12.4.                      išimtinai tik dėl atsakovės veiksmų, kuriuos teismai pripažino neteisėtais, Sutarties vykdymo pradžia persikėlė beveik 2 metais. Nors atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė neva prisiėmė riziką dėl medžiagų rinkos kainos išaugimo, tačiau ieškovė tokią riziką prisiėmė tik per planuotą Sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. apytikriai iki 2021 m. birželio mėnesio. Ieškovė neprisiėmė kainų išaugimo rizikos neribotam laikotarpiui, kaip nepagrįstai bando teigti atsakovė. Sutarties vykdymo terminai irgi yra Sutarties šalių susitarimas, todėl atsakovė negali vienašališkais veiksmais pakeisti tik terminus (t. y. nevykdyti Sutarties 2020 m. ir 2021 m. bei vienašališkai perkelti vykdymą į 2022 m. ar vėliau) ir neatsižvelgti, jog per visą šį laikotarpį iš esmės pasikeitė kainų lygis ir ieškovės sąnaudų apimtis. Tokia atsakovės pasirinkta pozicija yra nepagrįsta ir pažeidžianti Sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Be to, ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo pranešimuose pažymi, kad Sutarties kaina gali būti keičiama, įvertinus aukščiau ieškovės jau minėtas aplinkybes (Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. kovo 24 d. pranešimas: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-viesojo-pirkimo-pardavimo-sutarciu-kainu-ir-kitu-salygu-perziurejimo).

2.                       Atsakovė pažeidė tiek savo sutartines prievoles, tiek pareigas, kylančias iš teisės aktų (CK ir Viešųjų pirkimų įstatymo), t. y. atsakovė:

13.1.                      netinkamai išnagrinėjo ieškovės pateiktą prašymą dėl avanso išmokėjimo (šio prašymo pagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi);

13.2.                      priėmė neteisėtą sprendimą nutraukti Sutartį (tokio atsakovės sprendimo neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi). Dėl šio savo neteisėto veiksmo atsakovė prarado finansavimą, skirtą ieškovei sumokėti Sutarties kainą;

13.3.                      grįžus į prieš neteisėtą ir teismų panaikintą sprendimą buvusią padėtį, atsakovė nevykdė Sutarties, nepriėmė jokio sprendimo dėl ieškovės prašymo dėl avanso sumokėjimo;

13.4.                      nebendradarbiavo su ieškove dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, neatsakė į ieškovės keltus klausimus dėl Sutarties terminų nustatymo, dėl teismų ydinga pripažintos apmokėjimo tvarkos pakeitimo - ieškovė nuolat komunikavo, kad jai reikia planuoti savo veiksmus vykdant Sutartį.

13.5.                      nepateikė patvirtinimo dėl to, ar bus finansiškai pajėgi įvykdyti Sutartį ir ar Sutartį vykdys.

3.                      Ieškovės apskaičiuotus ir prašomus priteisti nuostolius dėl atsakovės veiksmų sudaro 580 575,99 Eur negauto grynojo pelno, kuris apskaičiuojamas taip: iš ieškovės pajamų (2 816 429,75 Eur be PVM) atėmus jos kaštus (2 133 399,17 Eur; patvirtina ieškinio priedai Nr. 21-23) šiai Sutarčiai įvykdyti, gaunamas 683 030,58 Eur pelnas; nuo 683 030,58 Eur pelno mokėtinas 102 454,59 Eur pelno mokestis, todėl ieškovės grynasis pelnas už Sutartį sudaro 580 575,99 Eur. Šią sumą ji būtų gavusi, jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Tai reiškia apie 20,61 proc. projekto pelningumą, kas yra įprasta ieškovės vykdomiems projektams, ypač įvertinus šio projekto mastą ir terminus. Pažymėtina, kad net ir teismo ekspertas, atlikęs išsamią ekspertizę, patvirtino, kad ieškovės nuostoliai (negautas grynasis pelnas) yra ne mažesni nei 462 159,99 Eur.

4.                      Ieškovės paskaičiuotų nuostolių pagrįstumą papildomai patvirtina analogiškų jau minėtų Marijampolės sutarčių vykdymo kaštai ir pelnas (ieškinio priedai Nr. 26, 27, dubliko priedas Nr. 7), t. y. iš Marijampolės sutarčių pelnas buvo 55 413,18 Eur, grynasis pelnas 46 248,63 Eur (19,64 proc. pelningumas).

5.                      Atsakovės, reikalavimas sąnaudas skaičiuoti 2022 m. lygiu yra nepagrįstas, nes tokiu būdu ji savo neteisėtų veiksmų pasekmes siekia perkelti ieškovei. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad nuo 2020 m. iki 2022 m. dėl vienų ar kitų priežasčių pakilo medžiagų, reikalingų Sutarties vykdymui, kainos, o metinė infliacija siekia 20,5 proc., pvz. Statistikos departamentas 2022 m. gegužės 4 d. skelbė (dubliko priedą Nr. 6), kad: „per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo beveik 20 proc. Ekspertai prognozuoja, kad bent iki vasaros ir toliau bus fiksuojamas statybinių prekių ir mechanizmų kainų augimas“; „šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kainos išaugo 19,8 proc. Labiausiai brango metalo gaminiai – net 43,7 proc.“.

6.                      Jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų gavusi apmokėjimą už prekes dar 2020 m., prekes pristačiusi ir sumontavusi iki 2021 m. gegužės ir tuo metu jau turėtų uždirbusi pelną iš šios Sutarties. Tačiau atsakovės veikimas (Sutarties nutraukimas) ir dabartinis neveikimas lėmė, jog ieškovė pajamų negavo ir negaus.

 

II. Atsikirtimų esmė

 

7.                      Atsakovė (jos atstovė) prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

8.                      Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 14-13624 atsakovė pranešė ieškovei, kad dar 2021 m. rugsėjo 14 d. ji buvo informuota (atsakant į 2021 m. liepos 8 d. ieškovės raštą dėl taikaus susitarimo, kuriame ieškovė prašė didinti sutarties kainą), jog viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas nėra galimas ir šalių abipusių nuolaidų būdu sudarytas taikus susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis tokios sutarties pakeitimas, prieštaraujantis viešųjų pirkimų principams. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė primygtinai reikalavo keisti Sutarties sąlygas didinant objekto kainą, o atsakovė su kainos didinimu negalėjo sutikti, atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. rašte nurodė, jog tikslinga būtų tartis dėl Sutarties nutraukimo bendru sutarimu ir išvengti tolimesnio bylinėjimosi. Pažymėtina, kad minėtas pasiūlymas buvo sąlygotas išimtinai ieškovės kategoriškos pozicijos, jog Sutarties kaina turi būti didinama dėl išaugusios žaliavų kainos. Tuo tarpu, jeigu ieškovė nebūtų reikalavusi padidinti Sutarties kainos, atsakovei būtų priimtina toliau tęsti Sutarties vykdymą, pagal esamos Sutarties sąlygas. Akivaizdu, jog už minėtą Sutarties kainą ieškovė (tiekėjas) nebesutiko įvykdyti Sutartimi tenkančio įsipareigojimo pristatyti ir perduoti atsakovei (pirkėjui) modulius (kilnojamų modulių kompleksą ir du administracinės paskirties modulius) su jų montavimu ir įrengimu, ir minėto 100 proc. avanso sumokėjimas nebūtų sąlygojęs ieškovei tenkančių pareigų pagal Sutartį įvykdymo – atsakovė (pirkėjas) įvertino grėsmes, jog ieškovė (tiekėjas) už sumokėtą kainą būtų įvykdžiusi tik dalį Sutarties ir dėl to Sutarties tikslas nebūtų pasiektas. Tuo tarpu priešingas atsakovės elgesys (tolimesnis Sutarties vykdymas sumokant 100 proc. avansą, kuris nebetenkina ieškovės) būtų sąlygojęs racionalaus lėšų panaudojimo principo pažeidimą (VPĮ 3 str. 1 d.).

9.                      Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. prašymu reikalavo keisti Sutarties sąlygą dėl kainos, ją didinant net 1 242 771,94 Eur suma (36,47 procentais). Kadangi atsakovė jau 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. S-12981 (dar nagrinėjant šalių ginčą teisme) buvo informavusi ieškovę, jog nesutinka su kainos didinimu, minėtą poziciją pakartojo ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. priimtos nutarties (2021 m. gruodžio 27 d.), dėl ko nesuprantami ieškovės argumentai esą atsakovė trečią kartą tos pačios pozicijos nepakartojo gavusi ieškovės 2021 m. gruodžio 27 d. raštą. Šalių pareiga komunikuoti ir bendradarbiauti turi būti reali, o ne formali. Akivaizdu, jog šalių susirašinėjimas negali būti begalinis, o ieškovė puikiai suvokė atsakovės poziciją dėl Sutarties kainos didinimo bei buvo gavusi 2021 m. gruodžio 27 d. siūlymą tartis dėl Sutarties nutraukimo bendru sutarimu, siekiant išvengti tolimesnio bylinėjimosi. Šalims nesutariant dėl Sutarties esminės sąlygos – kainos (ieškovei ją siekiant didinti net 36 proc. apimtimi), jokių pasekmių nesukeltų derybos dėl kitų Sutarties sąlygų (2.4-2.5. punktų dėl atsiskaitymo tvarkos ir 3.1.1. punkto dėl Sutarties vykdymo terminų).

10.                      Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. atsakyme dar kartą pakartojo, jog Sutarties kainos didinimas nuo 3 407 880 Eur su PVM iki 4 650 651,94 Eur su PVM, t. y. ieškovės (tiekėjo) siekis padidinti kainą net 1 242 771,94 Eur suma (36,47 procentais) nėra įmanomas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo, nutraukus Sutartį bendru sutarimu, atlyginti ieškovės netiesioginius nuostolius, nes atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų. Šiame rašte atsakovė pažymėjo, jog „šiuo metu Sutartis yra galiojanti. Visgi, pati ieškovė nesutinka jos vykdyti pagal galiojančias Sutarties nuostatas, o būtent, nesutinka gaminti ir pristatyti kilnojamų modulių komplekso ir dviejų administracinės paskirties modulių už tokią kainą, kuri nurodyta Sutartyje“. 2022 m. kovo 2 d. atsakovė dar kartą pakartojo, kad jo pozicija yra visiškai aiškiai išdėstyta tiek 2021 m. gruodžio 27 d., tiek 2022 m. vasario 11 d. raštuose. Juose abiejuose yra aiškiai nurodoma, kad atsakovė (pirkėjas) nesutinka su ieškovės siūlymu keisti Sutarties sąlygas. Taigi, negalėdama sutikti su ieškovės pasiūlymu padidinti Sutarties kainą, atsakovė nurodė sutinkanti Sutartį nutraukti bendru sutarimu.

11.                      Civilinės bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad atsakovė tinkamai iškomunikavo ieškovei savo siekį išsaugoti Sutartį tokiomis sąlygomis, kurios buvo sutartos šalių ir Pirkėjas buvo (bei iki šiol yra) pasirengęs Sutartį vykdyti, todėl ieškovės reiškiamos pretenzijos dėl nebendradarbiavimo, derybų nebuvimo yra nepagrįstos.

12.                      Ieškovė jau 2021 m. sausio 11 d. teikdama ieškinį Kauno apygardos teismui (dėl pripažinimo Sutarties nutraukimą neteisėtu), atstovaujama profesionalių teisininkų, privalėjo įvertinti siekiamus tikslus ir būsimo bylinėjimosi trukmę, todėl prisiėmė riziką, kad būsimas Sutarties vykdymas, esant palankiam teismo sprendimui, gali sąlygoti didesnių sąnaudų susidarymą/mažesnio pelno gavimą.

13.                      Atsakovė yra biudžetinė įstaiga, kurios finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos (LR Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 str. 2 d. 1 p.). Valstybės biudžete yra pakankamai lėšų, kurios būtų panaudojamos Sutarties kainai (3 407 880 Eur) sumokėti, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neturi lėšų Sutarties vykdymui. Teiginiai apie atsakovė finansinį nepajėgumą vykdyti Sutartį tėra ieškovės samprotavimas, kuriuo siekiama pateisinti šio teisminio proceso inicijavimą. Atsakovė niekada de facto nenutraukė Sutarties, kai 2021 m. gruodžio 16 d. buvo priimta galutinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priešingai, atsakovė siekė vykdyti Sutartį, tačiau tik viešųjų pirkimų metu sutartos kainos apimtyje.

14.                      Nepaisant to, jog ieškovės teiginiai apie netinkamai išnagrinėtą prašymą dėl avanso išmokėjimo ir neteisėtai nutrauktą Sutartį yra pagrįsti, tačiau šių veiksmų neteisėtumo konstatavimas sąlygojo tik vieną teisinę pasekmę – šalių grąžinimą į status quo padėtį. Jokių kitų pasekmių šalims minėtas Sutarties nutraukimas nesąlygojo.

15.                      Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai nėra pagrįsti, nes teismo eksperto nustatyta suma (negautos pajamos – grynasis pelnas) yra mažesnė, tačiau ir teismo eksperto išvadų pagrįstumas dėl paskaičiuotų sąnaudų kelia abejonių (pvz.: komunikacinių tinklų kiekių nustatymas ekspertinio vertinimo būdu, nesant objektyvių (tikslių) duomenų).

 

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

 

16.                      Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

17.                      Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė (tuo metu Pravieniškių pataisos namų – atviroji kolonija) 2020 m. spalio 22 d. pasirašė Sutartį dėl Modulių įsigijimo su jų montavimu ir įrengimu viešojo pirkimo-pardavimo, kurios bendra kaina buvo 2 816 429,75 Eur be PVM (3 407 880 Eur su PVM). Sutarties 2.4 - 2.5 punktuose numatyta, kad Pirkėjas (atsakovė) Tiekėjui (ieškovei) mokės 100 proc. avansą, Tiekėjui pateikus pagrįstą prašymą dėl avansinio mokėjimo. Sutarties 3.1.1 punktas numatė, kad Sutartis įvykdymo terminas yra 7 mėnesiai, t. y. iki 2021 m. birželio mėnesio. 2020 m. gruodžio 29 d. raštu atsakovės nurodė, jog ieškovė neva neįvykdė avanso išmokėjimo sąlygų, o kadangi atsakovė yra biudžetinė įstaiga, ji pasibaigus biudžetiniams metams nebegali suteikti daugiau laiko prašymo išmokėti avansą trūkumams pašalinti, todėl Sutartį nutraukia nuo 2021 m. sausio 8 d. Toks atsakovės sprendimas Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-892-924/2021) buvo panaikintas, pripažinus Sutarties nutraukimas neteisėtu (2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą).

18.                      2021 m. liepos 8 d. (dar esant neišnagrinėtam atsakovės apeliaciniam skundui dėl neteisėto sutarties nutraukimo) ieškovė raštu pasiūlė atsakovei taikiai spręsti kilusį ginčą ir rasti abejoms šalims tinkamą sprendimą. Ieškovė nurodė, jog yra pasiruošusi toliau vykdyti Sutartį, tačiau kadangi dėl neteisėtu pripažinto atsakovės sprendimo Sutarties vykdymas buvo atidėtas tokiam ilgam laikui, per kurį rinkoje smarkiai pasikeitusios žaliavų kainos, šalims reiktų aptarti kompensacijos dėl išaugusių žaliavų kainų mechanizmą. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu nurodė, jog nemato galimybės ginčą baigti taikiai. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė turi prisiimti per ginčo dėl Sutarties nutraukimo laikotarpį išaugusių žaliavų kainų riziką.

19.                      2021 m. gruodžio 27 d. (po atsakovės apeliacinio skundo atmetimo) ieškovė gavo atsakovės raštą, kuriame atsakovė nurodė, jog būtų tikslinga šalims taikiai susitarti ir nutraukti Sutartį bendru sutarimu.

20.                      Ieškovė (dar iki gaudama atsakovės raštą) 2021 m. gruodžio 27 d. irgi išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, kuriame nurodė, jog tolimesniam Sutarties vykdymui šalims reiktų aptarti išaugusias žaliavų kainas, Sutartyje numatytos teismų ydinga pripažintos atsiskaitymo tvarkos pakeitimą bei Sutarties vykdymo terminus (nes numatyti Sutartyje jau pasibaigę). Atsakovei nesureagavus į ieškovės 2021 m. gruodžio 27 d. raštą, ieškovė dar kartą 2022 m. sausio 20 d. išsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog mato dvi galimybes: arba toliau vykdyti Sutartį, aptariant žaliavų kainos padidėjimą, terminų ir apmokėjimo tvarkos pakeitimą, arba Sutartį nutraukti, padengiant ieškovės negautą pelną. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. raštu nurodė, kad nesutinka nei didinti Sutarties kainos, nei nutraukti Sutarties ir padengti ieškovės nuostolių. Atsakydama į 2022 m. vasario 17 d. ieškovės raštą, atsakovė nurodė (2022 m. kovo 3 d. raštas), kad ieškovei sutinkant Sutartį vykdyti jos pradinėmis sąlygomis (nekeičiant kainos), atsakovė imtųsi visų reikiamų veiksmų, kad Sutartis būtų įvykdyta.

21.                      2022 m. gegužės 10 d. gautas (priimtas 2022 m. gegužės 12 d.) ieškinys dėl Sutarties nutraukimo ir nuostolių (negauto pelno forma) priteisimo.

Dėl ginčo esmės

22.                      Tarp šalių kilusio ginčo esmė – ar pagrįstai ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo už nevykdomą Sutartį ir jos nutraukimo.

23.                      Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir įvertinti, kas kaltas dėl Sutarties nevykdymo.

24.                      CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo numatytą galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

25.                      CK 6.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

26.                      Pirkimo sutarties (sudarytos vykdant viešuosius pirkimus) keitimą jos galiojimo laikotarpiu, esant tam tikroms sąlygoms, numato Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnis. Kad tokia sutartis gali būti keičiama patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad „VPT atkreipia dėmesį, kad kiekvienas sutarties keitimas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios sutarties sąlygas, susidariusią situaciją ir kitas svarbias aplinkybes, kurių nebaigtinis sąrašas pateiktas 2021 m. skelbtame informaciniame pranešime – tai yra, norint atlikti tokį sutarties keitimą vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio (PĮ 97 straipsnio) 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti įvertinta (pakeitimą inicijuojanti šalis privalo įrodyti, antroji šalis – įsitikinti): 1) kokios aplinkybės egzistavo pirkimo pradžios ir (ar) pasiūlymų pateikimo, ir (ar) sutarties sudarymo metu?; 2) ar tiekėjo tiekiamų arba paslaugoms ar darbams naudojamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų (darbų), kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės (iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą) ir ar kainos pokytis nėra įprastas? Pavyzdžiui, kainų pakilimas, neviršijantis įprasto kasmetinio kainų lygio kilimo, nebūtų laikomas aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti; 3) ar aplinkybės, darančios įtaką kainai, atsiranda arba tampa žinomos tik po sutarties sudarymo?; 4) ar tų aplinkybių šalis, inicijuojanti sutarties pakeitimą, negali kontroliuoti?; 5) ar tų aplinkybių sutarties šalys sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti?; 6) ar tiekėjas nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos?; 7) kokią įtaką kainų rinkoje pokytis daro konkrečios ketinamos pakeisti sutarties kainai?“

27.                      Pažymėtina, kad tarp Sutarties šalių susiklostė situacija, kai šalims baigus ginčą (2021 m. gruodžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis) dėl Sutarties galiojimo, t. y. teismui pripažinus, atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, Sutartis tapo galiojanti ir vykdytina. Tačiau tinkamo jos vykdymo atveju ji jau būtų įvykdyta apie 2021 m. gegužės mėnesį (ieškovei nustatytas Sutarties įvykdymo terminas 7 mėnesiai – Sutarties 3.1.1 punktas). Tinkamai vykdant sutartį, ieškovė avansinį mokėjimą būtų gavusi 2020 m. gruodžio mėnesį, t. y. jau 2020 m. gruodžio mėnesį (esant o meto kainų lygiui) galėjo realiai vykdyti Sutarčiai reikalingų medžiagų pirkimus ir nusimatyti (užsitikrinti) kitas sąnaudas. Kadangi sutartis nebuvo vykdoma dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (tai konstatuota Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu), o jos vykdymas atsinaujino tik 2021 m. gruodžio 16 d. (po metų laiko), ieškovė neabejotinai turėjo teisę prašyti atsakovės peržiūrėti (keisti) Sutarties sąlygas, juo labiau, jog infliacija siekė apie 20 proc., o statybos sąnaudų kainos per tą laiką ženkliai padidėjo (tą patvirtina ieškovės pateikta informacija iš Oficialiosios statistikos portalo - dubliko priedas Nr. 6; beje to neginčija ir atsakovė). Ieškovei siūlant keisti sutarties kainą, keisti atsiskaitymo tvarką, terminus, atsakovė nesutiko su tuo, motyvuodama vien tuo, kad kainų padidėjimą ieškovė privalėjo numatyti, o Sutarties keitimas pažeistų VPĮ principus. Taip pat atsakovė nesumokėjimą, jai priklausančio mokėti, avanso ieškovei (nors ieškovės prašymas pareikštas), motyvuoja tuo, kad ieškovė buvo išreiškusi norą keisti sutarties kainą, su kuo nesutiko atsakovė, t. y. atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų tik todėl, kad ieškovė siekė peržiūrėti Sutarties sąlygas, nors tai niekaip nekeičia Sutarties vykdymo, jo nesustabdo. Teismas sprendžia, kad toks atsakovės elgesys nesuderinamas su bendradarbiavimo ir kooperavimosi bei tinkamo ir sąžiningo sutarties vykdymo principais. Atsakovė vietoje to, kad vesti derybas dėl Sutarties pakeitimo, kad sumokėti avansą, vienašališkai nusprendė, kad ieškovė neįvykdys Sutarties ir pati iš esmės atsisakė Sutartį vykdyti (nemokėdama avanso).

28.                      Atkreiptinas dėmesys, kad avanso sumokėjimas atsakovei nebuvo rizikingas, nes pagal Sutarties sąlygas, atsakovei (Pirkėjui) pateikus ieškovei teigiamą atsakymą dėl avanso sumokėjimo, ieškovė per 5 darbo dienas būtų pateikusi avansinę sąskaitą ir banko avanso grąžinimo užtikrinimo garantiją visai 100 proc. avanso sumai visam Sutarties galiojimo laikotarpiui (Sutarties 2.5 punktas). Taigi, atsakovei siekiant, kad Sutartis būtų vykdoma (kad ir be pakeitimų), ji turėjo pareigą spręsti avanso sumokėjimo klausimą, tačiau to nedarė, todėl laikytina, jog atsakovė nesiekė vykdyti Sutartį.

29.                      Kad atsakovė nesiekė vykdyti sutarties patvirtina ir šios aplinkybės: 1) atsakovė nepriėmė jokio sprendimo dėl Sutarties vykdymo stabdymo; 2) nepriėmė jokio sprendimo dėl ieškovės pateikto prašymo dėl avanso; 3) neprašė ir neragino ieškovės vykdyti Sutartį; 4) nepervedė ieškovei avansinio mokėjimo, nors Sutartis numato tik vienintelė mokėjimo būdą; 5) nesiėmė veiksmų gauti finansavimą Sutarties vykdymui; 6) neatliko jokių kitų veiksmų, kurie patvirtintų atsakovės siekį vykdyti sutartį.

30.                      Nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad ieškovė privalėjo numatyti galimą kainų padidėjimą, kad pasirašydama sutartį prisiėmė tokią riziką, todėl negali prašyti padidinti Sutarties kainą. Teismas sutinka su tuo, kad ieškovė sudarydama sutartį, prisiėmė riziką dėl galimo kainų padidėjimo, nes sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara (Sutarties 2.1. punktas), tačiau šią riziką ieškovė prisiėmė tik Sutarties galiojimo laikui, Sutartį tinkamai vykdant, t. y. iki 2021 m. birželio mėnesio, bet ne neterminuotai. Akivaizdu, jog dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, siekiant laimėti pirkimą ir sudaryti sutartį, tiekėjai skaičiuoja savo visas sąnaudas ir galimą pelną tuo laikotarpiui per kurį turės būti įvykdyta sutartis, t. y. tiekėjai turi lūkestį būtent tuo laikotarpiu įvykdyti sutartį (kitas laikotarpis netgi gali būti netinkamas tiekėjui (pvz.: turi kitų įsipareigojimų; per ilgas laikas, kad įvertinti sutarties vykdymo sąnaudas ir pan.), dėl ko jis galimai netgi nedalyvautų pirkime) ir gauti pelną. Ieškovė (tiekėja) sudarė Sutartį, kuri turėjo pasibaigti jos įvykdymu 2021 m. gegužės mėnesį, todėl būtent tik iki 2021 m. birželio mėnesio  ieškovei tenka rizika dėl kainų pokyčių ir pelno gavimo/negavimo.

31.                      Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, atsižvelgiant į ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą, sprendžia, kad Sutartis nutrauktina atsakovei netinkamai vykdant Sutartį (dėl atsakovės kaltės laiku nebuvo įvykdyta Sutartis, vėliau atsakovė nesiderėjo dėl Sutarties pakeitimo) ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, nes ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties (užbaigti Sutartį 2021 m. gegužės mėnesį ir gauti pelną) (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).  

32.                      Nutraukus Sutartį spręstinas nuostolių (negauto pelno forma) atlyginimo klausimas. Ieškovė prašo priteisti 580 575,99 Eur nuostolių atlyginimo.

33.                      CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) <...>, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

34.                      Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 ir kt.).

35.                      Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis.

36.                      Byloje nustatyta, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (dėl nepagrįsto vienašališko Sutarties nutraukimo; vėliau Sutarties nevykdymo ir atsisakymo keisti Sutarties sąlygas) Sutartis nėra įvykdyta. Pažymėtina, kad atsakovei vienašališkai nenutraukus Sutarties, o ją pradėjus tinkamai vykdyti, Sutartis tikėtina būtų įvykdyta Sutartyje galiojančiais terminais (tą patvirtina įvykdytos analogiškos Marijampolės sutartys; to neneigė ir atsakovė) ir ieškovė būtų gavusi pelną. Taigi, ieškovė pagrįstai prašo nuostolių atlyginimo negauto pelno forma.

37.                      Nors ieškovė prašo priteisti 580 575,99 Eur nuostolių (grynojo pelno) atlyginimo, motyvuodama tuo, kad ieškovė tikėjosi gauti būtent tokį grynąjį pelną, kad tokį pelningumą (20,61 proc. projekto pelningumas) patvirtina Marijampolės sutarčių pelningumas (19,64 proc.), tačiau teismas sprendžia, kad toks prašomų nuostolių dydis nėra pakankamai pagrįstas.

38.                      Byloje, nuostolių dydžiui nustatyti, buvo paskirta teismo ekspertizė, kurioje konstatuota, kad ieškovė, įvykdžius Sutartį joje nustatytais terminais, būtų gavusi 462 159,99 Eur grynojo pelno. Atsakovės iniciatyva, teismo posėdžio metu buvo apklaustas teismo ekspertas, kuris atsakė į visus atsakovės atstovės klausimus. Teismo ekspertas patvirtino atliktos ekspertizės pagrįstumą ir teisingumą. Ieškovės atstovas ekspertizės išvadų neginčija, klausimų teismo ekspertui neturėjo. Pripažįstama, kad teismo ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomų nuostolių dydis nustatytinas pagal pateiktą teismo eksperto išvadą, nes šis įrodymas objektyvus, nešališkas ir teismui nekeliantis abejonių, tuo tarpu, kai ieškovės pateikti Sutarties vykdymo sąnaudų duomenys (paskaičiavimai) ir paskaičiuoti nuostoliai yra pakankamai subjektyvūs, mažiau patikimi. Ieškovės argumentas, kad jos paskaičiuotas Sutarties pelningumas (20,61 proc.) yra panašus, kaip analogiškų Marijampolės sutarčių pelningumas (19,64 proc.), taip pat nesudaro pagrindo priteisti ieškovės prašomus nuostolius ar abejoti teismo eksperto išvada, nes teismo įsitikinimu, Sutarties darbų apimtis (vertė) ir Marijampolės sutarčių apimtis (vertė) skiriasi apie 10 kartų, kas leidžia spręsti, jog Sutarties pelningumas (kaip žymiai didesnės apimties ir vertės) tikėtina būtų mažesnis (skaičiuojant procentiniais punktais).

39.                      Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl keliamų abejonių dėl teismo eksperto išvadų pagrįstumo, paskaičiuojant sąnaudas (pvz.: komunikacinių tinklų kiekių nustatymas ekspertinio vertinimo būdu, nesant objektyvių (tikslių) duomenų). Pažymėtina, kad atsakovės iniciatyva buvo apklaustas teismo ekspertas teismo posėdyje, kuriame buvo motyvuotai atsakyta į visus atsakovės atstovės klausimus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų (savo paskaičiavimų, kitų specialistų išvadų ir pan.), kurie leistų abejoti teismo eksperto padarytomis išvadomis. Vien deklaratyvus abejonių išsakymas dėl teismo ekspertizės nesudaro pagrindo abejoti teismo eksperto išvadomis. 

40.                      Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 462 159,99 Eur nuostolių.

41.                      Ieškinį patenkinus iš dalies, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos, ieškovės prašomos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

       

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

42.                      Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o iš ieškovės atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43.                      Ieškovė prašo priteisti 12 484,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 518 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 6 966,40 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas). Atsakovė prašo priteisti 10 399,70 Eur už suteiktas teisines paslaugas (paslaugos nedetalizuotos). Taip atsakovė patyrė 6 850 Eur (6 700 Eur už atliktą teismo ekspertizę ir 185 Eur teismo eksperto apklausa teisme) už teismo eksperto paslaugas.

44.                      Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

45.                      Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).

46.                      Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 6 966,40 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, dėl kurių yra pateiktas paskaičiavimas ir pagrindimas, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir jos neviršija Rekomendacijų, todėl laikytinos pagrįstomis.

47.                      Tuo tarpu atsakovė, prašo priteisti 10 399,70 Eur už suteiktas teisines paslaugas, tačiau jokio paskaičiavimo ir šių suteiktų paslaugų pagrindimo nepateikė (nei iš prašymo, nei iš sąskaitų už teisines paslaugas negalima nustatyti kokios paslaugos buvo suteiktos ir už kokias sumas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei buvo teikiamos teisinės paslaugos, jas teikė advokato padėjėjas, į suteiktų paslaugų apimtį (atsiliepimo surašymas, tripliko surašymas, prašymo dėl ekspertizės parengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir pan.), į bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas, į Rekomendacijas, į ieškovės patirtas išlaidas už jos advokato teisines paslaugas (kurios vertintinos kaip reikalaujančios daugiau darbo ir laiko), sprendžia, kad pagrįstomis gali būti laikomos tik 5 000 Eur išlaidos už atsakovei suteiktas teisines paslaugas.

48.                      Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės neturtinis reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o turtinis reikalavimas patenkintas 79,60 proc. (462 159,99 Eur x 100 proc. / 580 575,99 Eur). Teismas, įvertinęs tai, jog pagrindinis ieškinio reikalavimas yra turtinis, sprendžia, kad ieškinys laikytinas patenkintu 90 proc. Tokiu būdu, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 269,79 Eur (6 966,40 Eur x 90 proc.) išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, 188 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 4 242,68 Eur (5 330 Eur x 79,60 proc.) žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, viso – 10 700,47 Eur.

49.                      Atsakovei iš ieškovės priteistina 4 500 Eur (5 000 Eur x 90 proc.) išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir 5 333,20 Eur (6 700 Eur x 79,60 proc.) išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą, viso 9 833,20 Eur. Atsakovės patirtos išlaidos (185 Eur) už teismo eksperto iškvietimą į teismo posėdį nepriteistinos, nes teismo eksperto apklausa teismo posėdyje neturėjo reikšmės teismo sprendimo priėmimui ir nebuvo naudinga atsakovei.

50.                       Subendrinus šalių via iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 867,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51.                      2023 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 265 atsakovė (Lietuvos kalėjimų tarnyba) už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje į depozitinę Kauno apygardos teismo sąskaitą sumokėjo 185 Eur, todėl pavestina Kauno apygardos teismo Kanclerio tarnybai iš įmokėtų lėšų apmokėti teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. STM 2380.

 

       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

       Ieškinį patenkinti iš dalies.

       Nutraukti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos, j. a. k. 288697120, (pradinė atsakovė - Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija) ir ieškovės UAB „KT Modules“ 2020 m. spalio 22 d. Modulių įsigijimo su jų montavimu ir įrengimu viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-125.

       Priteisti ieškovei UAB „KT Modules“, j. a. k. 305276137, iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos, j. a. k. 288697120, 462 159,99 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du tūkstančius šimtą penkiasdešimt devynis eurus 99 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

       Priteisti ieškovei UAB „KT Modules“, j. a. k. 305276137, iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos, j. a. k. 288697120, 867,27 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Pervesti į eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus nurodytą banko sąskaitą Nr. LT80 7044 0600 0678 7397 (gavėjas UAB Statybos tyrimų institutas), AB SEB bankas, 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) iš į teismo specialiąją sąskaitą 2023 m. liepos 14 d. atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos įmokėtų lėšų.

    Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

 

 

Teisėjas Evaldas Burzdikas