Administracinio nusižengimo byla Nr. II-23-675/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01901-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.1; 21.10.2; 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. vasario 7 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė,
sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,
dalyvaujant Asvejos regioninio parko direkcijos atstovei direktorei A Gasiliauskienei ir atstovui N. Brusokui,
atsakovo Aplinkos
apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos atstovei Liudai Baltrušaitytei,
atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Asvejos regioninio parko direkcijos skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 9 d. priimto sprendimo Nr. (18.9)-(duomenys neskelbtini)89,
n u s t a t ė :
Aplinkos
apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos 2021-09-09 atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK nustatyta tvarka S. B. atžvilgiu.
Asvejos regioninio parko direkcija skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtą sprendimą Nr. (18.9)-(duomenys neskelbtini)89 atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK nustatyta tvarka S. B. atžvilgiu. Skunde nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Asvejos regioninio parko direkcijos specialistai Adomiškio botaninio - zoologinio draustinio patikrinimo metu nustatė galimą aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastebėta suarta daugiametė pieva, kurios dalis patenka į Adomiškio botaninį - zoologinį draustinį ir kuri yra svarbi auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) išsaugojimui. Po atlikto patikrinimo surašiusi galimo pažeidimo apžiūros aktą, Asvejos regioninio parko direkcija 2021 m. rugpjūčio 31d. raštu Nr. V3-208 (8.4) kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą, prašydama išnagrinėti jame pateiktą informaciją dėl galimų aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, kuri 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (18.9)-AD5-17289 informavo Direkciją apie priimtą neigiamą sprendimą, motyvuodama tuo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 9 punkte nėra pažymėta, kad Sklype yra teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat tuo, kad nors ir „<...> galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 305 straipsnio 8 dalyje, tačiau ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių“. Nors šis AAD raštas nėra įformintas kaip nutarimas ANK prasme, darytina išvada, kad pagal turinį jis prilygsta nutarimui. Pažymėjo, kad AAD savo rašte nurodė, kad jų sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo datos gali būti skundžiamas Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Direkcija, nesutikdama su šiuo AAD nutarimu (sprendimu), 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. V3- 248-8.4E (pridedama), nepraleisdama apskundimo termino, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau - Komisija) prašydama panaikinti ginčijamą AAD sprendimą ir įpareigoti AAD išnagrinėti Direkcijos pateiktą medžiagą iš naujo. Komisija 2021 m. spalio 13 d. raštu Nr. (AG- 683/07-2021) (pridedama) informavo Direkciją, kad nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos teigimu, ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą (ANK 622 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į Komisijos raštą, Direkcija teikia skundą kad, vadovaujantis ANK 621 str. 1 p., teismas išspręstų klausimą, ar AAD pagrįstai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Direkcija nesutinka su AAD nutarimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl toliau išdėstytų motyvų: Adomiškio botaninis - zoologinis draustinis (toliau - draustinis) įsteigtas ir jo ribų planas bei nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 47 „Dėl valstybinių Jurgelioniu, Margupio botaninių draustinių ir valstybinių Adomiškio, Rūžo, Smiltynės, Svirplinės, Šaltuonos, Žaliosios pievų botaninių - zoologinių draustinių įsteigimo, jų ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau - draustinio nuostatai). Vienas iš Draustinio tikslų, įtvirtintų draustinio nuostatų 4.1 punkte, yra „išsaugoti teritorijoje randamas saugomas rūšis: šarvuotąją skėtę (Leucorrhinia pectoralis), auksuotąją šaškytę (Euphydryas aurinia) ir raudonpilvę kūmutę (Bombina bombina), ir užtikrinti palankią saugomų rūšių apsaugos būklę“. Vadovaujantis Asvejos regioninio parko direkcijos nuostatais, Direkcija užtikrina moksliniu, gamtiniu, kultūriniu, estetiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingo kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Adomiškio botaninis - zoologinis draustinis yra gamtinis draustinis, todėl jam taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus „Saugomos teritorijos“ VIII skirsnio 69 str. 1 d. 6 p. nuostatos, draudžiančios sausinti nemelioruotus žemės plotus , keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus / kitas negu pelkė žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeisti“. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad dabartiniai Sklypo savininkai žemės sklypą įsigijo 2020 m. spalio 28 d., t. y. tuo metu, kai žemės sklypui jau galiojo visi su buvimu ir veikla Draustinyje susiję apribojimai. Vadinasi, Sklypo savininkams turėjo būti žinoma, kokioje vietoje jie įsigyja nuosavybę ir koks teisinis režimas toje vietoje galioja. Pažymėtina, kad pirkdami nekilnojamojo turto objektus (miško, žemės sklypus ir pan.), visi pirkėjai gali pasidomėti viešai prieinamais duomenimis (pvz., portale regia.lt) apie būsimos nuosavybės geografinę vietą, ribas ir kitus svarbius kriterijus, kad ateityje būtų išvengta galimų nesusipratimų, kaip atsitiko šiuo atveju.
Pažymime, kad tokių apribojimų, kaip specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, neįrašymas ar neteisingas įrašymas RC dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje. Tokią poziciją grindžiame galiojančiais teisės aktais ir susiformavusia teismų praktika. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Tokia teisės akto nuostata suponuoja, kad veiklos apribojimai egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar ji įrašyta, ar ne į Registrų centro dokumentus. Pažymėtina, kad pareigą laikytis veiklos reikalavimų Draustinyje nustato ne atitinkami žemėtvarkos skyriai ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, įrašydamos ar neįrašydamos į nuosavybės dokumentus specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimai veiklai Draustinyje buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 47 „Dėl valstybinių Jurgelioniu, Margupio botaninių draustinių ir valstybinių Adomiškio, Rūžo, Smiltynės, Svirplinės, Šaltuonos, Žaliosios pievų botaninių - zoologinių draustinių įsteigimo, jų ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“, t. y. apribojimai nustatyti teisės aktu, kuris yra galiojantis ir juo turi būti vadovaujamasi. K. S. savininkas įsigijo 2020 metais, t. y. jau po Draustinio įsteigimo, jam šie apribojimai turėjo būti žinomi. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 punktas nustato, kad, jeigu suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai), patenkančiam į šio įstatymo V skyriuje nurodytas saugomas teritorijas, <...> šios teritorijos buvo neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos šiose teritorijose, šiame žemės sklype (jo dalyje) taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad veiklos apribojimų turi būti laikomasi, nepaisant to ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos ir kada įrašytos Specialiosios žemės ar miško naudojimo sąlygos ar ne.
Aplinkos
apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad
pareiškėjos nuomone, tokių apribojimų, kaip specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, neįrašymas ar neteisingas įrašymas registrų centro dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje. Su tokia pareiškėjos pozicija departamentas nesutinka. Be to pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje - pagal šį Kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas - tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, požymių buvimą. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendra visumą. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Valinis tyčinės kaltės elementas ANK 8 straipsnyje apibūdinamas atsižvelgiant į tyčios rūšis ir administracinio nusižengimo, kurio tyčinė kaltė konstatuojama, sudėties ypatumus (formalioji ar materialioji sudėtis). Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ANK straipsnio 4 dalimi, teismas ir administraciniu nusižengimu bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagristą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Departamento valstybinės kontrolės pareigūnui 2021 m. rugpjūčio 31 d. gavus Asvejos regioninio parko direkcijos raštą Nr. V3-208 (8.4) su fotonuotraukomis dėl galimų aplinkosauginių reikalavimų pažeidimo buvo pradėtas galimo administracinio nusižengimo padarymo faktinės situacijos vertinimas, renkama informacija siekiant nustatyti ar išties buvo padarytas administracinis nusižengimas. Vienu iš esminių administracinio nusižengimo požymių yra veika (administracinis turinti administracinio nusižengimo požymių). Departamento pareigūnui renkant informaciją dėl Pareiškėjos kreipimosi dėl galimo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo buvo tikrinta oficiali valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazė, kurios 2021 m. spalio 8 d. suformuotame išraše nurodyta, jog žemės sklypui (unikalus Nr. 8128-0004-0056), nėra pažymėta, kad šiame Skype yra teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Vadinasi šiam žemės sklypui negalioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Visa to pagrindu nesant vieno iš pagrindinių administracinio nusižengimo požymio sudėties dalies - veikos - ir buvo surašytas ginčijamas 2021 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. (18.9)-AD5-17289 dėl atsakymo pateikimo, kuriame buvo nurodyta, jog atlikus patikrinimą, iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės buvo išimtas šio sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašas, kurio 9 punkte Teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra pažymėta, jog įrašų nėra. Vadinasi, šiuo atveju nesant įrašo 9 punkte numatytų ar (ir) nustatytų reikalavimų, šio nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo savininkas negali žinoti ir (ar) numatyti apie jo sklypui taikytinus kokius nors specialius reikalavimus. Departamento pareigūnui atlikusiam Pareiškėjos informacinio pranešimo dėl galimų aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo vertinimą kartu su oficialaus galiojančio ir nenuginčyto valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro bazės išrašu nekilo jokių pagrindų konstatuoti, kad konkrečiu atveju gali būti taikoma administracinė atsakomybė, nesant nei veikos, nei žemės savininkų tyčios, iš išrašo matyti, kad žemės savininkai negalėjo ir neturėjo pagrindo žinoti apie jų sklype įsiveisusią auksuotąją šaškytę (Euphydryas aurinia). Apibendrinant visa kas nurodyta, Departamento pareigūnui gavus Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 31d. raštą dėl galimų aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, kaip ir nurodo įstatymas buvo patikrinta gauta informacija, renkama medžiaga (šiuo atveju patikrintas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazė) ir nustačius, kad šiam sklypui nėra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo priimtas pagrįstas bei teisėtas sprendimas vadovaujantis (ANK 591 str. 1 dalies 1 punktu) nepradėti administracinio nusižengimo teisenos nesant administracinio nusižengimo požymių - administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjai manant, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti įrašytos į šį žemės sklypą, turi imtis aktyvių veiksmų, kad toks išrašas atsirastų registre, tokių aktyvių pareiškėjos veiksmų nėra nustatyta.
Suinteresuotas asmuo S. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su teiginiais, jog sklypo savininkui turėjo būti žinoma, kokioje vietoje jie įsigyja nuosavybę ir koks teisinis režimas toje vietoje galioja, ir kad pirkdami nekilnojamojo turto objektus, visi pirkėjai gali pasidomėti viešai prieinamais duomenimis (pvz. portale regia.lt) apie būsimos nuosavybės geografinę vietą, ribas ir kitus svarbius kriterijus, kad ateityje būtų išvengta galimų nesusipratimų, kaip atsitiko šiuo atveju. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo sklypu (patvirtinimas teismui ieškovo pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija), pagal panaudos sutartį su sklypo savininku naudojosi nuo 2018-04-05 iki 2020-10-29, sklype buvo ganomi jos ūkio arkliai, sklypas buvo nušienautas, prižiūrėtas, jį S. B. padėdavo sutvarkyti senelis, tačiau jis niekada nėra užsiminęs, jog sklypo pakraštys pamiškėje priklauso draustiniui. Šio sklypo ji nepirko, nesidomėjo nekilnojamojo turto pirkimų galimybėmis, procedūromis ir su tuo susijusia informacija, tiesiog mirus seneliui jo savininkė S. B. močiutė, neturėdama jėgų viskuo rūpintis pati, jį jai 2020-10-28 padovanojo. Pavasarį nuvykusi į Ukmergės r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją deklaruoti žemės, pasiteiravo vyr. specialistės Valduonės Drobužienės, ar gali šią pievą suarti ir atsėti daugiamečių žolių mišiniu, nes joje augo labai daug lubinų, kurie nuodingi jos laikomiems arkliams, o nemaži plotai pamiškėje buvo išrausti šernų. Specialistė patikrino turimą informaciją savo kompiuteryje ir patikino, jog sėti grūdinių kultūrų negali, o suarti lauką ir atsėti daugiametėmis žolėmis gali, apie jokius kitus apribojimus nesakė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše jokie apribojimai ūkinei veiklai sklype, nenurodyti. Prašau tiriant skundo pagrįstumą įvertinti tai, jog tai yra pirmasis jos turimas nekilnojamas turtas, atitekęs dovanojimo būdu, niekada neturėjo tikslo, galimybių ir patirties įsigyjant nekilnojamąjį turtą, valdant su šiais procesais susijusią informaciją ir tvarkant su tuo susijusius dokumentus, prieš suariant sklypą visais jai žinomais būdais domėjosi apie jam taikomus apribojimus, pritaria Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2021-09-09 rašte Asvejos regioniniam parkui Nr. (18.9)-ADS-17289 „Dėl atsakymo pateikimo“ pateiktai išvadai, jog negalėjo žinoti apie nustatytus specialiuosius reikalavimus. Kai Želvos seniūnijos specialistai ją informavo apie tai, kad Asvejos regioninio parko specialistai ieško suarto sklypo savininko, paprašė perduoti jiems telefono numerį, buvo susitikusi seniūnijoje su Asvejos regioninio parko specialiste Jolanta Naruševičiūte, jai paaiškino situaciją.
Teismo posėdžio metu pareiškėja Asvejos regioninio parko atstovai A. Gasiliauskienė ir N. Brusokas palaikė skundą, nurodė, kad nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento nutarimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir išnagrinėjo jų pateiktą atsiliepimą, kuriame Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal administracinio nusižengimo kodekso 7 str. yra viena veika, kad administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo. Tai galimai ir yra šis atvejis. Nesutinka, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Mano, kad yra ne tik tyčinė veika, bet ir priešinga teisei veika, o taip pat ir veika, už kurią taikomos administracinės nuobaudos. Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime teigia, kad šiam žemės sklypui negalioja susidariusios žemės naudojimo sąlygos. Direkcija iš tiesų sutinka, kad informacija apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nėra pateikta Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše, bet negali sutikti, kad dėl šio fakto, kad neatspindėtos išraše tampa negaliojančios šiam žemės sklypui. Skunde detaliai nurodė, kuo vadovaujantis ši teritorija Adomiškio botaninis-zoologinis draustinis yra saugomas ir taip pat nori atkreipti dėmesį, kad pagal specialiųjų žemės įstatymo naudojimo sąlygų 69 str., jo nuostatas yra draudžiama natūralias pievas suarti ar kitaip jas pakeisti. Be to, pagal administracinių nusižengimų kodekso 256 str. 3 d. administracinę atsakomybę užtraukia ūkinės ir kitos veiklos vykdymas nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nurodytose teritorijose ir pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pagal administracinių nusižengimų kodekso 305 str. 7 d. administracinę atsakomybę užtraukia gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų naudojimo režimo pažeidimas. Be to, saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d. yra įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai, lankytojai ir kiti asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, o taip pat ir Nekilnojamojo turto registre įregistravimo. Tokia formuluotė ir tokia teisės akto nuostata suponuoja, kad veiklos apribojimai egzistuoja nepriklausomai nuo to fakto, ar tokie apribojimai yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registro dokumentus, ar ne. Asvejos regioninio parko direkcija prašo panaikinti ginčijamą Aplinkos apsaugos departamento nutarimą į visus skunde išdėstytus motyvus.
Buvo suarta apie 13 a natūralios pievos plotas. Savo pareiškimą grindžia tuo, kad ir nebuvo įrašyta į nuosavybės dokumentus specialios sąlygos ir apribojimai, tai nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Liuda Baltrušaitytė teismo posėdžio metu Su pateiktu skundu dėl nutarimo nesutinka ir savo motyvus išdėstė atsiliepime. Nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių, todėl nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Norint pradėti teiseną, reikia surinkti visumą įrodymų. Atlikus tyrimą buvo pateiktas raštas - atsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Suinteresuotas asmuo S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nieko nežinojo apie daromą pažeidimą. Nurodė, kad žemė priklausė jų šeimai, t.y. jos seneliui, jam mirus močiutė žemės sklypą padovanojo jai. Suarė visą plotą. VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą turėjo, jame nebuvo jokių specialiųjų sąlygų. Apie tai, kad žemės dalis yra draustinio teritorijoje sužinojo kai jau pieva buvo atsėta, susisiekus draustinio darbuotojui su ja. Dabar jau žino, kad tie 13 a yra draustinio teritorijoje ir tos žemės nebears. Jeigu būtų žinojusi apie specialiąsias sąlygas būtų nearusi tos žemės dalies. Tą žemės plotą deklaruoja. Deklaruodama paklausė ar gali tą žemę arti, jai specialistė seniūnijoje pasakė, kad gali suarti ir atsėti pievą. Ankščiau tą pievą šienaudavo ir niekas jokios informacijos apie specialias sąlygas negaudavo.
Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad buvo gautas pranešimas apie galimą pažeidimą, praeitų metų rugsėjo mėn. Patikrinimą atliko pavaldus darbuotojas. Nurodė, kad žodžiu jam buvo pranešta, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties. Mano, kad saugotinų teritorijų tarnybos atstovas turėtų įrašyti specialiąsias sąlygas.
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Adomiškio botaninis - zoologinis draustinis įsteigtas ir jo ribų planas bei nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 47 „Dėl valstybinių Jurgelionių, Margupio botaninių draustinių ir valstybinių Adomiškio, Rūžo, Smiltynės, Svirplinės, Šaltuonos, Žaliosios pievų botaninių - zoologinių draustinių įsteigimo, jų ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“ Vienas iš Draustinio tikslų, įtvirtintų draustinio nuostatų 4.1 punkte, yra „išsaugoti teritorijoje randamas saugomas rūšis: šarvuotąją skėtę (Leucorrhinia pectoralis), auksuotąją šaškytę (Euphydryas aurinia) ir raudonpilvę kūmutę (Bombina bombina), ir užtikrinti palankią saugomų rūšių apsaugos būklę“. Vadovaujantis Asvejos regioninio parko direkcijos nuostatais, Direkcija užtikrina moksliniu, gamtiniu, kultūriniu, estetiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingo kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Adomiškio botaninis - zoologinis draustinis yra gamtinis draustinis, todėl jam taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus „Saugomos teritorijos“ VIII skirsnio 69 str. 1 d. 6 p. nuostatos, draudžiančios sausinti nemelioruotus žemės plotus , keisti pelkes, kitas šlapynes, smėlynus į kitas žemės naudmenas, rekultivuoti eksploatuotus durpynus / kitas negu pelkė žemės naudmenas, natūralias pievas suarti, persėti, kalkinti, apsodinti mišku, plantaciniais ar kitais želdiniais arba kitaip jas pakeisti.
Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusioje Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (2010 m. sausio 19 d. įstatymo Nr. XI-660 redakcija), patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turėjo būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau šiam sklypui (ar jo daliai) taikytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar žemės
valdos projekto organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir įstatymų nustatyta tvarka pateikia nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ir panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 3,0200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantis (duomenys neskelbtini), kurio savininkė S. B. , įregistravimo pagrindas 2020-10-28 dovanojimo sutartis Nr. 5675. Jame nėra įrašų apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (b.l.27).
Po atlikto patikrinimo surašiusi galimo pažeidimo apžiūros aktą, Asvejos regioninio parko direkcija 2021 m. rugpjūčio 31d. raštu Nr. V3-208 (8.4) kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą, prašydama išnagrinėti jame pateiktą informaciją dėl galimų aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (18.9)-AD5-17289 informavo Direkciją apie priimtą neigiamą sprendimą, motyvuodama tuo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , 9 punkte nėra pažymėta, kad Sklype yra teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat tuo, kad nors ir „<...> galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 305 straipsnio 8 dalyje, tačiau ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių“.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad S. B., suardama visą jai priklausantį žemės sklypą, tuo pačiu ir apie 13 a draustinio teritorijoje esančios pievos, nežinojo apie draustinio teritoriją, esančią jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nes nekilnojamojo turto registre nėra jokių įrašų apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurie turėjo būti atlikti. Manytina, kad visų pareigų, kylančių iš specialiųjų sąlygų įsteigus draustinį šiuo konkrečiu atveju perkėlimas žemės sklypo savininkui yra nesąžiningas, todėl pareiškėjo motyvas, kad pirkdami nekilnojamojo turto objektus (miško, žemės sklypus ir pan.), visi pirkėjai gali pasidomėti viešai prieinamais duomenimis (pvz., portale regia.lt) apie būsimos nuosavybės geografinę vietą, ribas ir kitus svarbius kriterijus, kad ateityje būtų išvengta galimų nesusipratimų, kaip atsitiko šiuo atveju, atmestini. Pripažintina, kad būtent įrašų nebuvimas sukėlė žalą gamtos saugomam objektui, suarta daugiametė pieva, kurios dalis patenka į Adomiškio botaninį - zoologinį draustinį ir kuri yra svarbi auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) išsaugojimui. Kadangi padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pripažintina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2021-09-09 raštas Asvejos regioniniam parkui Nr. (18.9)-ADS-17289 „Dėl atsakymo pateikimo“ priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Esant tokioms aplinkybėms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos raštas 2021-09-09, kuriuo atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK nustatyta tvarka S. B. atžvilgiu paliktinas nepakeistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
P. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-09-09 raštą, kuriuo atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną ANK nustatyta tvarka S. B. atžvilgiu nepakeistą ir Asvejos regioninio parko direkcijos skundo netenkinti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Regina Nenortienė